Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Algirdas Remeika Baudžiamoji byla Nr. 1A-112-485/2015

Teisėjas Raimundas Krušinys Teisminio proceso Nr. 1-03-1-00305-2014-0 Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.7.

2015 m. kovo 5 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algirdo Remeikos, teisėjų Jūratės Jakubonienės ir Olego Šibkovo, sekretoriaujant Mariui Žukauskui, dalyvaujant prokurorei Živilei Muliuolytei, nuteistojo M. P. gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. P. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 1 d. nuosprendžio, kuriuo

M. P. dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 str. 1 d. pripažintas kaltu ir nuteistas 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose. Vadovaujantis BK 64¹str. bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 64 str. 1 d. ir 3 d. iš dalies sudėta su 2011-04-29 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - 3 metai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 259 str. 1 d., dėl to, kad jis neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, t.y. 2014-02-05 (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, (duomenys neskelbtini), kur atlieka laisvės atėmimo bausmę, būdamas baudos izoliatoriuje, laikino sulaikymo patalpoje, dėvimo sportinio bliuzono kišenėje, neteisėtai laikė plastiko paketėlį su jame esančiomis 0,039 g psichotropinėmis medžiagomis - klonazepamu, kol jas 2014-02-05, 21.30 val. kratos metu rado ir paėmė (duomenys neskelbtini) pataisos namų pareigūnai.

Skunde taip pat pažymima, kad radus tabletes, M. P. (duomenys neskelbtini) pataisos namuose buvo pristatytas drausmės komisijai, kuri svarstė jo elgesį ir skyrė jam administracinę nuobaudą. Šiuo atveju svarbu apžymėti, kad už tuos pačius veiksmus, t.y. tablečių, turinčių savo sudėtyje psichotropinių medžiagų – klonazepamo, laikymą jam buvo paskirtos dvi bausmė: administracinė ir laisvės atėmimo bausmė, kas pažeidžia įstatymus.

Skunde taip pat nurodoma, kad Marijampolės rajono apylinkės teismas 2014-10-07 nutartimi nepagrįstai iš jo priteisė 55,95 Eur sumą už antrinės teisinės pagalbos teikimą. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 44 str. yra numatyta asmens, įtariamo ar kaltinamo nusikalstamos veikos padarymu, teisė turėti gynėją, o jei neturi pakankamai lėšų gauti nemokamą teisinę pagalbą. BPK 51 str. 1 d. 7 p. numato, kad jei asmuo yra suimtas, gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Kadangi M. P. neturi lėšų pasisamdyti gynėją, jam gynėją parinko iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos advokatų sąrašų, todėl jis neprivalo mokėti už valstybės paskirto gynėjo suteiktą teisinę pagalbą.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti dalyje dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų priteisimo, o dalyje dėl M. P. išteisinimo - atmesti.

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir baudžiamosios bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais, betarpiškai ištyrė ir įvertino teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka byloje surinktus įrodymus, kuriuos išsamiai išanalizavęs, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes bei nuosprendyje išdėstė motyvuotas išvadas dėl M. P. kaltės ir jo padarytos nusikalstamos veikos teisinio vertinimo.

Už BK 259 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymą atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti.

Iš bylos duomenų matyti, kad apeliantas savo kaltę, dėl šios jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo visiškai pripažino ir pirmos instancijos teisme parodė, kad psichotropinę medžiagą - klonozepamą rado laikino sulaikymo kameroje, platinti tikslo neturėjo, nes pats vartoja narkotine ir psichotropines medžiagas. Nuteistojo M. P. kaltę taip pat įrodo liudytojų E. A., R. S. ir J. N. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teismo posėdžio metu duoti parodymai, duomenys, užfiksuoti 2014-02-05 tarnybiniame pranešime, kuriame nurodyta, kad 2014-02-05, apie 21.30 val. (duomenys neskelbtini) pataisos namų Uždaroje zonoje, tikrinant nuteistojo M. P. drabužius, nuteistasis iš bliuzono kišenės ištraukė ir susikišo į burną paketėlį. M. P. priverstinai išspjovus paketėlį, nustatyta, kad jame yra neaiškios kilmės medžiagos, galimai narkotinės ar psichotropinės - likučiai (b. l. 2), duomenys, užfiksuoti įvykio vietos apžiūros protokole, iš kurių matyti, kad (duomenys neskelbtini) pataisos namų Uždarojoje zonoje apžiūros metu nuo grindų paimta plastikinės skiautės, dvi tabletės, trupinių ir miltelių likučiai (b. l. 5), specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje konstatuota, jog pas M. P. rasta psichotropinė medžiaga-klonazepamas, kurios svoris yra 0.039 g. (b. l. 16-23).

Atsižvelgiant į nustatytas bylos aplinkybes, pirmos instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad M. P., būdamas (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, baudos izoliatoriuje, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, savo drabužiuose neteisėtai laikė psichotropinę medžiagą - 0.039 g klonazepamo. Nusikalstamą veiką apeliantas padarė veikdamas tiesiogine tyčia, būdamas anksčiau teistas, nusikaltimą padarė laisvės atėmimo bausmės vietoje ir bausmės atlikimo metu, todėl jo veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 259 str. 1 d.

Nors apeliantas nurodo, kad buvo pažeistas non bis in idem principas, įvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 5 p., nes jis pataisos namų administracijos jau buvo nubaustas drausmine tvarka, tačiau toks argumentas yra visiškai nepagrįstas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 5 d. teigiama, kad niekas negali būti baudžiamas už tą pačią nusikalstamą veiką antrą kartą (non bis in idem). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą pažymėjo, kad šis principas reiškia draudimą bausti antrą kartą už tą pačią teisei priešingą veiką – už tą patį nusikaltimą, taip pat už tą patį teisės pažeidimą, kuris nėra nusikaltimas. Tačiau šis konstitucinis principas nereiškia, kad už teisės pažeidimą asmuo apskritai negali būti traukiamas skirtingų rūšių teisinėn atsakomybėn (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. gegužės 7 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2009 m. birželio 8 d. nutarimai). Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika rodo, jog non bis in idem principo pažeidimas siejamas tik su nusikalstama veika ir administracinės teisės pažeidimu, kuriuos konstatavus kartu, asmuo du kartus yra nubaudžiamas (2004 m. birželio 18 d. LAT Žmogaus teisių Apžvalga Nr. T-7, publikuota 2004 m. „Teismų praktika“ Nr. 21). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra suformavęs teismų praktiką šiuo klausimu ir konstatavęs, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijoje vartojamas „teisės pažeidimo”, dėl kurio dvigubai baudžiama, terminas atitinka Lietuvos teisėje vartojamus administracinio teisės pažeidimo ir nusikaltimo terminus (LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-04-29 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2003). Asmens nuteisimas už padarytą nusikalstamą veiką iš esmės nedraudžia spręsti kitos, su šia nusikalstama veika susijusios atsakomybės (civilinės, drausminės, materialinės), išskyrus administracinės atsakomybės, klausimų. Taigi, ta aplinkybė, kad už vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus M. P. buvo taikyta drausminė atsakomybė ir jam už teisės pažeidimą yra pritaikyta baudžiamoji atsakomybė, nereiškia, kad buvo pažeistas dvigubo nebaudžiamumo principas.

Taip pat atmestinas ir apelianto teiginys, kad apylinkės teismas nepagrįstai subendrintos bausmės pradžią skaičiuoja nuo skundžiamo nuosprendžio paskelbimo dienos, o ne nuo sulaikymo su tabletėmis dienos. BK 64 str. 3 d. numatyta, kad kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis, todėl apylinkės teismas pagrįstai bausmes subendrino BK 64 str. 3 d. pagrindu. Subendrintos bausmės pradžia teisingai skaičiuojama nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. nuo 2014-10-01. Kai bausmės bendrinamos pagal BK 64 str., kaip šiuo atveju, į nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės laiką, bausmė, atlikta pagal ankstesnius nuosprendžius neįskaitoma, o bendrinama tik ta bausmės dalis, kuri buvo neatlikta. Taigi apylinkės teismas šių taisyklių nepažeidė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam M. P. laisvės atėmimo bausmę, bausmės ir jos paskirties principų, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 41 str., 54 str., 56 str., 61 str., nepažeidė. Teismas pagrįstai nustatė M. P. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nenustatė atsakomybę sunkinančių aplinkybių, skirdamas bausmę, atsižvelgė į tai, kad jis teisiamas 3 kartą, teistumas neišnykęs, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, vėl padarė naują tyčinį nusikaltimą.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, o naikinti ar keisti jį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

Apeliaciniame skunde M. P. taip pat nesutinka su iš jo priteistomis antrinės teisinės pagalbos išlaidomis. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2014 m. spalio 7 d. nutartimi apylinkės teismas nutarė iš M. P. išieškoti 55,95 Eur (193,20 Lt) išlaidas už antrinės teisinės pagalbos teikimą. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, ši nutartis, priimta vadovaujantis BPK 361-362 str. nuostatomis, yra nepagrįsta. Nuosprendžio netikslumai ir kitos klaidos BPK 361-362 str. nustatyta tvarka gali būti taisomos tik įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, nuosprendžio vykdymo stadijoje. Šiuo atveju nuosprendis dar neįsiteisėjęs, todėl šioje proceso stadijoje tokia nutartis negali būti priimta.

Pažymėtina ir tai, kad M. P. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo baudžiamosiose bylose koordinatoriaus parinktas gynėjas buvo paskirtas BPK 51 str. 1 d. 7 p. pagrindu. Taigi, šioje byloje siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–322/2014), todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo M. P. buvo priteistos nepagrįstai. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, 2014 m. spalio 7 d. nutartis naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., 5 d. 5 p., 332 str.,

nutaria:

M. P. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 1 d. nuosprendžio panaikinimo atmesti.

Panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 7 d. nutartį ir antrinės teisinės pagalbos išlaidų - 55,95 Eur (193,20 Lt), iš M. P. nepriteisti.