Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas S. Katauskas Baudžiamoji byla Nr. 1A-520-360/2011

Teisėja Z. Romanovaitė Teisminio proceso Nr. 1-30-1-00286-2009-2

2011 m. birželio 30 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Savinijaus Katausko,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. S. gynėjo advokato P. R. Mickaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 28 d. nuosprendžio, kuriuo V. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 str. 1 d. laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, pagal BK 150 str. 1 d. laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, pagal BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., 5 d. 1 p., bausmės, skirtos pagal BK 149 str. 1 d. bei pagal BK 150 str. 1 d., subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta 5 (penkerių) metų 6 (mėnesių) laisvės atėmimo bausmė, kuri dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 180 str. 1 d. ir nustatyta subendrinta 7 (septynerių) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d., ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2010-05-11 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta galutinė subendrinta 8 (aštuonerių) metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Į bausmė laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal 2010-05-11 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nuosprendį, taip pat laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2009-06-11 iki 2009-07-10.

Nuosprendžiu iš V. S. nukentėjusiajai V. Z. priteista 470 Lt turtinės, 10000 Lt neturtinės žalos, taip pat 3000 Lt atstovavimo išlaidų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S. nuteistas už tai, kad, panaudodamas fizinį smurtą ir grasindamas tuoj pat jį panaudoti, lytiškai santykiavo ir oraliniu būdu tenkino lytinę aistrą su žmogumi prieš šio valią ir, panaudodamas fizinį smurtą ir grasindamas tuoj pat jį panaudoti, pagrobė svetimą turtą: 2009 m. gegužės 29 d. apie 23 val. netoli naktinio klubo „El Calor“, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, priėjo prie V. Z., paėmęs ją už rankos ir sunėręs pirštus, jėga nusivedė į (duomenys neskelbtini) namo kiemą, kur, pakišęs koją, parvertė V. Z. ant žemės, ją užgulė ir, laikydamas jos ranką užspaudęs sau po pažastimi, išsitraukęs varpą trynė ją į V. Z. rūbus, bandė atsegti V. Z. kelnes, o V. Z. bandant šauktis pagalbos, ranka užčiaupė jos burną ir pasakė: „šauksi – atjungsiu“. V. Z. prašant eiti į kitą vietą, V. S. stvėrė ją už parankės, jėga vedė Mėsininkų g., prie baro (duomenys neskelbtini), Klaipėda, V. Z. įsitvėrus už stulpo, V. S. jėga ją nutempė į šalia „(duomenys neskelbtini)“ vidurinės mokyklos, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, esantį skverą, kur ją pargriovė į krūmus, užgulė, numovė kelnes ir kelnaites, laikydamas rankas jėga praskėtė jos kojas ir lytiškai santykiavo. Po to stvėrė V. Z. už rankos, jėga nuvedė už mokyklos pastato, numovė kelnes bei kelnaites ir su ja lytiškai santykiavo. Tada jėga palenkė V. Z. galvą sau prie varpos ir tenkino lytinę aistrą oraliniu būdu. Patenkinus lytinę aistrą ir V. Z. einant link (duomenys neskelbtini) g., V. S. stvėrė ją už alkūnės, pargriovė ant nugaros, užgulė, nusuko į šoną jos galvą ir iš rankinuko pagrobė 400 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „LG KP 500“ ir ne mažiau kaip 70 Lt.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuosprendyje išvardinti duomenys, kurie lėmė V. S. pripažinimą kaltu, tačiau šie duomenys kaip įrodymai nepatvirtina, kad nuteistasis padarė nurodytas nusikalstamas veikas. Liudytoja A. Z. parodė, kad naktį, apie 2 val. 20 min., duktė grįžo namo susijaudinusi ir apsiverkusi, pasakojo apie išžaginimą. Liudytoja B. Č. parodė, kad apie 23 val., ji, K. G. ir V. Z. buvo prie klubo, ji ir K. G. įėjo į klubą, o kur ir su kuo nuėjo V. Z., nematė. Liudytoja K. G. parodė, kad prie klubo ji ir B. Č. sutiko V. Z., čia buvo ir V. S., kuris buvo labai girtas. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas, kodėl nukentėjusioji nėjo su draugėmis į klubą, o liko su labai neblaiviu V. S.. Suprantama, nukentėjusioji turi teisę bendrauti su kuo nori, tačiau priimant apkaltinamąjį nuosprendį remtis vien nukentėjusiosios parodymais negalima. Byloje nėra duomenų, kad įvykio metu nukentėjusioji būtų bent kiek sužalota, nors teigiama apie labai intensyvų smurtą. Kitą vertus, apie kokį smurtą galima kalbėti, jei iš vaizdo įrašo protokolo matyti, kad 2009 m. gegužės 30 d. naktį, 00.43 val. iš Mėsininkų gatvės išėjo mergina ir vaikinas, kurie sustojo prie kavinės „Laikraštis“ terasos ir, kirsdami Turgaus gatvę, nuėjo Mėsininkų gatve toliau. Sprendžiant nuteistojo kaltumo klausimą, visi šie duomenys nesusieti tarpusavyje, nesugretinti, nevertintos išžaginimo, seksualinio prievartavimo ir plėšimo galimybės. Neįvertinta ir tai, kad nors ir buvo naktis, tačiau nukentėjusioji, patirdama smurtą ar jausdama jo grėsmę, tirštai apgyvendintame miesto rajone, realiai galėjo šauktis pagalbos. Todėl negalima atmesti nuteistojo pareiškimų, kad minėtu laiku tarp nuteistojo ir nukentėjusiosios vyko tam tikras bendravimas, kuris, galbūt, turėjo laisvesnio elgesio pobūdį, nes tai vyko prie pasilinksminimo įstaigos. Galėjo atsitikti ir taip, kad, atradus nukentėjusiosios pamestą telefoną, jį paėmė nuteistasis, po to galėjo kilti pykčiai ir nesutarimai.

Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros 2009-11-03 nutarimu ikiteisminis tyrimas dėl išžaginimo bei seksualinio prievartavimo V. S. buvo nutrauktas, nes nebuvo surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę dėl tų veikų padarymo. Nors šis nutarimas buvo panaikintas Klaipėdos apygardos teismo, tačiau šis teismas nesprendė asmens kaltumo ar nekaltumo klausimo, o tik nurodė, kad kaltės klausimą turėtų spręsti ne prokuroras, o pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš esmės, t. y. apygardos teismas pasisakė dėl baudžiamojo proceso įstatymo tinkamo įgyvendinimo. Apylinkės prokuratūros prokuroro nutarime pagrįstai buvo remiamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisėjų Senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismu praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.8 p., kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Išžaginimas ir seksualinis prievartavimas kaip nusikalstamos veikos tam tikra prasme yra subtilios. Lytinis santykiavimas ar kitoks lytinės aistros tenkinimas užtraukia baudžiamąją atsakomybę tik tais atvejais, kai tai daroma prieš nukentėjusiojo asmens valią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisėjų Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 49 „Dėl teismų praktikos išžaginimo ir seksualinio prievartavimo baudžiamose bylose“ 4 p.). Pirmosios instancijos teismas šią nuostatą turėjo susieti su svarbiomis įvykio aplinkybėmis, t. y. su įvykio vieta, dviejų asmenų tarpusavio bendravimu, minėtų liudytojų parodymų turiniu, manytina, kad, įvertinus visas šias aplinkybes, nebuvo pagrindo nuteistojo pripažinti kaltu dėl išžaginimo ir seksualinio prievartavimo, taip pat ir dėl plėšimo.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad, jeigu apeliacinės instancijos teismas netenkintų skundo dėl nuosprendyje nurodytų kaltinimų panaikinimo, atsižvelgtina į tai, kad laisvės atėmimo bausmės, paskirtos už išžaginimą ir seksualinį prievartavimą, yra vos ne maksimalios įstatymo sankcijoje nurodytoms bausmėms. Nors teismas motyvavo, kad V. S. yra penkis kartus teistas, tačiau neatsižvelgta, kad buvę teistumai yra susiję su nuteistojo nepilnametyste, be to, teistumai buvo susiję su nusikalstamų veikų sutaptimis, tik vieną kartą paskirtos bausmės buvo bendrinamos pagal BK 64 straipsnį. Nepagrįstai ir neteisingai išplėsta bausmių skyrimo motyvacija sudaro pagrindą apeliacinės instancijos teismui iš naujo svarstyti bausmių paskyrimo pagrindus, jeigu, kaip minėta, nebus patenkintas skundas dėl nuosprendžio panaikinimo.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras bei nukentėjusiosios atstovas advokatas prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliaciniame skunde pripažįstama, jog V. S. lytiškai santykiavo su V. Z., tik neigiamas smurto prieš V. Z. naudojimas, tačiau versija, jog neva nukentėjusioji V. Z. su V. S. lytiškai santykiavo gera valia be jokio smurto panaudojimo, yra visiškai paneigta nukentėjusiosios V. Z. parodymais ir kitais byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais.

Nors apeliaciniame skunde nurodoma, jog bylos aplinkybės pagrįstos vien nukentėjusiosios parodymais, tačiau su tuo sutikti negalima. Be abejo, jog išžaginimo bei seksualinio prievartavimo bylose nukentėjusio asmens parodymai yra itin svarbūs. Apeliaciniame skunde abejojant nukentėjusiosios parodymų teisingumu, užsimenama, kad įvykio naktį pati nukentėjusioji vartojo alkoholį. Nors V. Z. iki susitikimo su V. S. neneigia vartojusi alkoholio, tačiau pažymėjo, jog apsvaigusi nesijautė, be to, liudytoja A. Z. per apklausą taip pat nurodė, jog nuo dukros jautėsi alkoholio kvapas, tačiau girta ji nebuvo. V. Z. duodama parodymus viso proceso metu nuosekliai pasakojo esmines įvykio aplinkybes, todėl aplinkybė, jog įvykio naktį ji vartojo alkoholio nesuteikia pagrindo abejoti jos parodymų teisingumu. Nukentėjusioji V. Z. ikiteisminio tyrimo metu bei pirmosios instancijos teisme išsamiai ir nuosekliai paaiškino, kad belaukiant prie klubo draugių, prie jos priėjo V. S. ir sunerdamas pirštus suėmęs už rankos, nusivedė per skersgatvius, skverelius kol prie mokyklos krūmų ją parvertė, užgulė bei privertė lytiškai santykiauti, po to, V. S. nusitempė ją į kiemelį, kur dar kartą privertė ją lytiškai santykiauti bei vertė tenkinti aistrą oraliniu būdu. Pasakodama įvykio aplinkybes nukentėjusioji tiek duodama parodymus ikiteisminiame tyrime, tiek teisme, pažymėjo, kad V. S. ją nuo klubo tempė, ji bandė priešintis, pakeliui žmonių nesutiko, prašė paleisti, tačiau V. S. jai atsakė, kad nori tik karšto bučinio, pakeliui prie mokyklos viename iš skverelių, išgirdusi žmonių balsus bandė šaukti, tačiau V. S. pasakė, jog jeigu rėks, „atjungs“, laikė užėmęs burną, prieš pradedant ją prievartauti ji bandė rankomis stumti V. S. nuo savęs, tačiau susitaikė su tuo, kad nieko nepakeis, todėl daugiau nesipriešino. V. Z. taip pat parodė, jog bijojo V. S., nes pastarasis buvo apsvaigęs, paklaikusiom akim, jiems beeinant pastebėjo, jog nuplyšo jos rankinės rankena. Netikėti šiais nuosekliais nukentėjusiosios parodymais nėra pagrindo, jokių duomenų, kad nukentėjusioji turėtų kokių nors motyvų apkalbėti nuteistąjį, byloje nėra.

Nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes patvirtina ir jos parodymų patikrinimo vietoje protokolas, kuriame užfiksuota, jog šio procesinio veiksmo metu netoli tos vietos, kur pasak nukentėjusiosios buvo atliktas lytinis aktas, buvo rasta sagė nuo rankinės (b. l. 8-22, t. 1) bei apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, jog V. Z. diržas suteptas purvu, rankinės rankena nutraukta (b. l. 26-29, t. 1). Nukentėjusiosios parodymus taip pat patvirtina ir jos mamos A. Z. parodymai. Liudytoja teismo posėdyje paaiškino, jog grįžusi dukra jai sakė, kad nepažįstamas vaikinas ją tampė po senamiestį, plėšiant rankinuką, nutrūko rankena, vaikinas tris kartus išžagino, ji bijojusi to vaikino, todėl nešaukė. Analogiškas aplinkybes A. Z. buvo nurodžiusi ir ikiteisminiame tyrime, taigi akivaizdu, jog V. Z. įvykio naktį grįžusi namo, esmines nusikaltimo aplinkybes, kurias be kita ko ji ir pati nurodė duodama parodymus ikiteisminiame tyrime ir teisme, perpasakojo savo mamai. Taigi nukentėjusios parodymų teisingumu leidžia tikėti ir sutampantys liudytojos A. Z. parodymai. Priešingai nei nukentėjusiosios, V. S. parodymai dėl įvykio aplinkybių ne visai nuoseklūs, pvz. 2009-06-11 apklausoje V. S. teigė, jog tą vakarą buvo išgėręs apie litrą alaus, bet apsvaigęs nesijautė, užsiminė, jog su V. Z. santykiavo ir analiniu būdu, tačiau 2009-07-08 apklausoje nurodė, jog buvo labai girtas, neprisimena, ar mylėjosi analiniu būdu (b. l. 100, t. 1), teismo posėdyje jau teigė, jog analiniu būdu lyg ir nebuvo santykiaujama (b. l. 47, t. 2). Nenuoseklūs ir besikeičiantys V. S. parodymai tik verčia abejoti jų teisingumu. Taigi pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nusikalstamų veikų aplinkybes, pagrįstai vadovavosi nukentėjusiosios parodymais, kadangi juos patvirtina ir kiti įrodymai.

Apeliaciniame skunde teigiama, jog nėra duomenų, jog nukentėjusioji būtų buvusi bent kiek sužalota. Iš tiesų byloje esanti specialisto išvada (b. l. 24, t. 1) patvirtina, jog sužalojimo žymių V. Z. kūne nesurasta, tačiau tai nereiškia, jog smurtas prieš ją nebuvo panaudotas.

Teismų praktikoje pripažįstama, jog fizinio smurto panaudojimas seksualinėse nusikalstamose veikose yra tada, kai nukentėjusiojo asmens esamam ar galimam pasiprieišinimui įveikti kaltininkas panaudoja veiksmus, kuriais pažeidžiamas nukentėjusiojo asmens kūno neliečiamumas, žmogaus kūno audinių ar organų anatominis vientisumas arba jų funkcijos. Tai gali būti nukentėjusiojo mušimas, rankų užlaužimas, nukentėjusiojo užgulimas, prispaudimas, smaugimas ir pan. Nukentėjusioji V. Z. nuosekliai parodė, jog V. S. nuo klubo ją nusivedė paėmęs ją už rankos sunerdamas pirštus, nors priešinosi, jis ją tempė, pirmą kartą ją prievartavo pargriovęs ant žemės ir užgulęs, be to, beeinant viename iš skverų, kai ji bandė šaukti, užėmė burną bei pagrasino „atjungti“. Apie prieš nukentėjusiąją pavartotus agresyvius veiksmus liudija ir nutraukta rankinės rankena bei pamesta rankinės sagtis, rasta parodymų patikrinimo metu. Taigi nukentėjusiosios parodymai patvirtina, jog V. S., siekdamas palaužti V. Z. priešinimąsi, jai ne tik grasino panaudoti fizinį smurtą, bet ir jį panaudojo.

Apeliaciniame skunde abejonės dėl panaudotos prievartos grindžiamos ir tuo, jog nukentėjusioji nešaukė bei nepakankamai agresyviai priešinosi, juolab, jog jiedu buvo viešoje vietoje. Kiekvienas asmuo gana individualiai reaguoja į jam kilusią grėsmę, pavartojamą smurtą, todėl vien tai, jog nukentėjusioji V. Z. V. S. agresyviai nesipriešino, ką patvirtina ir tai, jog ant jos kūno sužalojimų nerasta, nereiškia, jog ji sutiko lytiškai bendrauti su V. S. Asmens nesutikimas dėl lytinių santykių gali būti išreikštas žodžiais – pasakant apie lytinių santykių nenorą, šaukiant pagalbos, arba kitokio pobūdžio veiksmais – verkiant, atstumiant kaltininką, stengiantis nuo jo pabėgti, arba kitais būdais. Vieno iš asmenų nesutikimas turi būti aiškiai išreikštas ir kaltininkas turi suvokti kito asmens nesutikimą. V. Z. tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisme nuosekliai teigė, jog bijojo V. S., jo tonas buvo agresyvus, kaip įtūžusio žmogaus, o kad pastarasis išgėręs būna agresyvus, teisme patvirtino ir apelianto tėvas A. S., taigi nukentėjusiosios jaučiama pagrįsta baimė V. S., galėjo įtakoti ne itin agresyvius pasipriešinimo veiksmus, bet tai nėra pagrindas manyti, jog tokių veiksmų iš viso nebuvo. Nukentėjusioji proceso metu nuosekliai aiškino, jog V. S. ją tempiant, ji priešinosi, prašė paleisti, po bandymo šaukti, kaip jau minėta, sulaukė grasinimo, kai buvo pargriauta, stūmė V. S. nuo savęs, tačiau susitaikiusi, jog nieko nepakeis, nebesipriešino. Nukentėjusiosios nurodyti veiksmai buvo pakankami išreikšti jos nepritarimą dėl lytinių santykių bei galėjo būti kito asmens suprantami kaip nesutikimas santykiauti. Apklausiamas ikiteisminiame tyrime, V. S. buvo nurodęs, kad jiems beeinant, vienu momentu mergina buvo užsikabinusi už kavinės terasos tvorelės ir laikėsi, bet jis ją tempė už rankos, kalbino. Teismo posėdyje V. S. parodė, jog dėl pirmo pasimylėjimo mergina nesutiko, dėl antro – sutiko, taip V. S. pripažino, jog galėjo suvokti ir suprato, jog V. Z. parodė nepritarimą tam tikram jų bendravimo būdui.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nekyla abejonių, jog V. S. panaudodamas fizinį smurtą bei grasindamas tuoj pat jį panaudoti, lytiškai santykiavo ir oraliniu būdu tenkino lytinę aistrą su V. Z. prieš jos valią, todėl pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo pripažintas kaltu pagal BK 149 str. 1 d. ir 150 str. 1 d.

Apeliaciniame skunde užsimena, jog ikiteisminis tyrimas dėl V. Z. išžaginimo bei seksualinio prievartavimo buvo nutrauktas, o tai patvirtina, jog jau ikiteisminio tyrimo metu kilo abejonių dėl V. S. kaltės. Vien tai, jog ikiteisminio tyrimo metu prokuroras buvo priėmęs nutarimą tyrimą nutraukti neturi įtakos sprendžiant asmens kaltumo klausimą, juolab, jog bylos medžiaga patvirtina, kad Klaipėdos apygardos teismo nutartimi toks prokuroro nutarimas buvo panaikintas. Tik teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nusprendžia dėl asmens kaltės padarius konkrečią nusikalstamą veiką, šiuo atveju, tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismas mano, jog ištirtų įrodymų visuma patvirtina, jog V. S. išžagino bei seksualiai prievartavo V. Z.

Apeliaciniame skunde teigiama, jog nebuvo pagrindo V. S. pripažinti kaltu dėl plėšimo. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu V. S. pagal BK 180 str. 1 d. nuteistas už tai, jog einant link Tomo g., stvėrė V. Z. už alkūnės, pargriovė ant nugaros, užgulė, nusuko į šoną jos galvą ir iš rankinuko pagrobė 400 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „LG KP 500“ ir ne mažiau kaip 70 Lt. Nukentėjusioji dėl turto netekimo tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisme nuosekliai parodė, jog po lytinių santykių su V. S. pastebėjo, kad nebeturi mobilaus ryšio telefono apie tai garsiai pasakė, V. S. pasiūlė padėti surasti, skambino, kad tamsoje rastų telefoną ir beeidami jie toje vietoje, kur įvyko pirmas aktas, pamatė šviečiantį telefoną, ji aparatą pasiėmė, bet netrukus V. S. ją vėl pargriovė ant žemės, prispaudė, ji netgi duso, o V. S. ją bučiavo ir tuo metu jis iš jos rankinės ištraukė piniginėje buvusius 70 Lt bei paėmė mobilaus ryšio telefoną, ji prašė grąžinti SIM kortelę, tačiau V. S. pasakė, kad nieko nedarė. V. S. dėl V. Z. turto pagrobimo aplinkybių buvo nenuoseklus. Ikiteisminiame tyrime jis teigė, kad jie tikrai ieškojo V. Z. mobiliojo ryšio telefono, tačiau nerado, jiems prisėdus ant kalnelio buvo įkišęs ranką į merginos rankinę, ištraukė piniginę, tačiau pamatęs, kad pinigų nėra, padėjo atgal, ar mergina tai matė, nežino, tik prašė grąžinti SIM kortelę, jis atsakė, jog neėmė, merginai nuėjus, jos telefoną jis rado griovyje ir vėliau nunešė į lombardą (b. l. 71-74, t. 1). Vėlesnės apklausos metu V. S. jau nurodė kitokias aplinkybes ir teigė, jog beieškodami V. Z. telefoną surado prie krūmų, kur mylėjosi, netoli Tomo gatvės, mergina telefoną pasiėmė, bet vėl pametė, nuėjus toliau ant kalniuko, jie prisėdo, iš rankinės jis buvo ištraukęs jos piniginę, tačiau pinigų ten nebuvo, mobilaus telefono nevogė, mobilųjį telefoną dar kartą jis rado jau merginai nuėjus (b. l. 100, t. 1). Apylinkės teismo posėdyje V. S. teigė, jog nepamena, ar ieškojo merginos telefono, pastarąjį rado jau po išsiskyrimo su mergina ten, kur vyko pirmas lytinis aktas, pinigų neėmė, piniginės nematė, nežino, ar šią ėmė (b. l. 47, t. 2). Pirmosios instancijos, nustatydamas V. Z. turto (mobilaus telefono bei 70 Lt) pagrobimo aplinkybes pagrįstai vadovavosi nuosekliais jos, o ne besikeičiančiais V. S. parodymais, juolab, jog būtent nukentėjusiosios parodymus patvirtini ir kiti įrodymai. A. Z. teisme paaiškino, kad dukra eidama į miestą pinigų turėdavo, analogiškai liudytoja teigė ir ikiteisminio tyrimo metu. Kad V. S. tikrai pasisavino V. Z. telefoną ir atidavė jį į lombardą patvirtina lombardo kvitas (b. l. 37, t. 1).

Plėšimo kaip nusikalstamos veikos esminis požymis yra tai, jog kaltininkas nukentėjusiojo turtui pagrobti panaudoja fizinį smurtą, kuris yra priemonė svetimam turtui užvaldyti. Teismų praktikoje pripažįstama, kad fi­zi­nis smur­tas su­pran­ta­mas kaip bet koks fi­zi­nis – smur­ti­nis po­vei­kis nu­ken­tė­ju­sio­jo kū­nui, ne­pri­klau­so­mai nuo to, ko­kie svei­ka­tos su­trik­dy­mai bu­vo pa­da­ry­ti nu­ken­tė­ju­sia­jam. Vei­ka bus kva­li­fi­kuo­ja­ma kaip plė­ši­mas ir tuo at­ve­ju, jei dėl fizinio smur­to po­vei­kio nu­ken­tė­ju­sia­jam tei­siš­kai reikš­min­gų svei­ka­tos su­trik­dy­mų ne­bu­vo padaryta, bet kal­ti­nin­ko smur­ti­niai veiks­mai su­kė­lė fi­zi­nį skaus­mą (kasacinė byla Nr. 2K-251/2004). Nukentėjusioji tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisme nuosekliai parodė, jog netrukus po to, kai jie rado jos pamestą telefoną, V. S. ją pargriovė, užgulė, bučiavo, ji netgi duso, ir jis tuo metu iš piniginės paėmė pinigus bei pagrobė mobilųjį telefoną. Iš šių nukentėjusiosios nurodytų aplinkybių matyti, kad V. S. tam, jog užvaldytų svetimą turtą, panaudojo fizinę jėgą – pargriovė nukentėjusiąją, ją užgulė, ėmė bučiuoti, dėl ko nukentėjusioji nebegalėjo aktyviai priešintis, ir pasinaudojęs tokia situacija, pagrobė jos turtą. Tokie gana agresyvūs nuteistojo veiksmai, kurie vertintini kaip fizinio smurto panaudojimas, nukentėjusiajai sužalojimų nors ir nepadarė, tačiau sukėlė jai nemalonius pojūčius (dusino), neleido priešintis fiziškai stipresniam nuteistajam ir ginti savo turtą, be to, įvykių eiga rodo, kad turtas buvo pagrobtas po išžaginimo ir seksualinio prievartavimo, V. Z. valia jau buvo palaužta, ji puikiai žinojo, ką V. S. jai gali padaryti ir netgi savo pargriovimą bei užgulimą galėjo vertinti tik kaip dar vieną V. S. bandymą su ja lytiškai santykiauti, todėl apeliantui nereikėjo didelių pastangų tramdyti ir taip gal net rimčiau sužaloti nukentėjusiąją siekiant užvaldyti pastarosios turtą. Tai, jog V. S. fizinis smurtas buvo panaudotas kaip priemonė turtui užvaldyti, patvirtina ir pats smurtinio pobūdžio veiksmų atlikimo laikas, t. y. jie atlikti netrukus po to, kai telefono ieškojusi V. Z., padedama V. S., aparatą surado, taigi nuteistasis puikiai žinojo, kad nukentėjusioji turi mobilaus ryšio telefoną ir siekė šį užvaldyti, be to, nors teismo posėdyje dėl piniginės apeliantas nurodė neprisimenantis, tačiau ikiteisminiame tyrime pats teigė, jog V. Z. rankinėje buvusioje piniginėje ieškojo pinigų, tik teigė jų neradęs. Esant paminėtoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu V. S. pagrįstai nuteistas dėl V. Z. apiplėšimo.

Apeliaciniame skunde prašoma sušvelninti V. S. skirtą bausmę, pažymima, kad už išžaginimą ir seksualinį prievartavimą skiriamos beveik maksimalios bausmės. Kolegija nemano, jog V. S. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bei galutinė subendrinta bausmė būtų aiškiai per griežtos. V. S. pripažintas kaltu padaręs 3 tyčinius nusikaltimus, iš kurių 2 priskiriami sunkių, o 1 apysunkių nusikaltimų kategorijai. V. S. nesimoko, nedirba, nors ir yra jauno amžiaus, tačiau praeityje ne kartą teistas, naujus nusikaltimus, už kuriuos nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu skirtos bausmės, todėl pripažintas recidyvistu. Tokiu savo elgesiu V. S. demonstruoja, jog išvadų nedaro, taisytis nenori, yra linkęs daryti teisės pažeidimus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai už atskiras nusikalstamas veikas skyrė bausmes, kurių dalis (už sunkius, numatytus BK 149 str. 1 d. bei 150 str. 1 d.) didesnės nei straipsnių sankcijose numatytas vidurkis, kita dalis (skirta pagal BK 180 str. 1 d.) netgi mažesnė nei straipsnio sankcijos vidurkis. Už sunkius nusikaltimus skirtos bausmės tarpusavyje subendrintos nuteistajam labai palankiu apėmimo būdu ir prie subendrintos bausmės pridėta dalis už plėšimą skirtos bausmės. Be to, galutinei gana griežtai laisvės atėmimo bausmei įtakos turėjo ir 2010-05-11 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu skirta bausmė, kurios dalis buvo pridėta prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės. Taigi skirdamas V. S. bausmes, apylinkės teismas tinkamai vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, o apeliacinio skundo argumentai nesukelia abejonių teismo išvadų dėl bausmės rūšies bei trukmės parinkimo pagrįstumu. Pripažinti už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bei galutinę subendrintą bausmę aiškiai per griežtomis ir jas švelninti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Nukentėjusiosios atstovas advokatas M. N. apeliacinės instancijos teisme pateikė pinigų priėmimo kvitą, iš kurio matyti, kad nukentėjusioji V. Z. už atstovavimą advokatui sumokėjo 500 Lt. Šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis (BPK 103 str. 1 d. 6 p.) ir jos, vadovaujantis BPK 105 str. 1 d., išieškotinos iš nuteistojo V. S.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutaria:

nuteistojo V. S. apeliacinį skundą atmesti.

Iš nuteistojo V. S. nukentėjusiajai V. Z. priteisti 500 Lt (penkis šimtus litų) proceso išlaidų.