Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2011-04-22 · Byla Nr. N1-367-606/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2011-04-22
Bylos Nr.
N1-367-606/2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Edita Lapinskienė
Nukentėjusysis
L. J.
Kaltinamasis
A.S.
Baudžiamoji byla Nr. N1-367-606/2011Proceso Nr. (33-1-01726-10)Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.2.14.1.2.1.; 1.1.7.2.5.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.6.3.; 2.3.6.4.5.
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. balandžio 22 d.Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Edita Lapinskienė,sekretoriaujant Erikai Palepšienei,dalyvaujant prokurorei Irmai Guobytei,nukentėjusiajam L. J.,įstatyminei atstovei J. Č.,Vaikų teisių apsaugos tarnybos atstovei K. B.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A.S. gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), 8 klasių išsilavinimo, mokosi „Pajūrio“ vidurinėje mokykloje, 9 klasėje, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. S. atvirai pagrobė svetimą turtą.

2010 m. lapkričio 20 d., apie 14.45 val., Klaipėdos m., Bandužių g., prie namo Nr. 16, kaltinamasis A. S., nuo suoliuko pagriebė ir tokiu būdu pagrobė nukentėjusiajam L. J. priklausantį turtą – 50 Lt vertės rankinę su joje buvusiais daiktais – 630 Lt, mobilaus ryšio telefonu „Nokia 7010“, kurio vertė 650 Lt, vyrišku rankiniu laikrodžiu „Perfect“, kurio vertė 60 Lt. Tokiu būdu, kaltinamasis A. S. atvirai pagrobė nukentėjusiajam L. J. priklausantį turtą, kurio bendra vertė 1390 Lt.

Kaltinamasis A. S. kaltu padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką prisipažino visiškai ir parodė, jog 2010 m., rudenį, Klaipėdos m., Bandužių g. 16, jis stovėjęs prie vienos iš namo laiptinių, kuomet pastebėjęs į namo kiemą automobiliu įvažiuojantį nukentėjusįjį, kuris, išlipęs iš automobilio, atsisėdo ant netoliese esančio suoliuko ir šalia savęs ant suoliuko pasidėjo rankinę. Jis, ketindamas pagrobti nukentėjusiojo turėtą rankinę, atsisėdo šalia nukentėjusiojo ir paklausė, kiek valandų. Kuomet nukentėjusysis tam, kad pažiūrėti į laikrodį, nuo rankinės nukėlęs ant jos laikytą ranką, jis rankinę ir pagrobęs. Kaltinamasis nurodė nusikalstamą veiką padaręs, nes jam tuomet reikėję pinigų. Pagrobtus daiktus – pinigus ir mobilaus ryšio telefoną, kurį vėliau už 100 Lt užstatęs lombarde, pasiėmęs, o rankinę su kitais joje buvusiais daiktais palikęs namo laiptinėje.

Šalies argumentai

Protokolu – pareiškimu nustatyta, jog 2010 m. lapkričio 20 d., 15.30 val. į Klaipėdos m. VPK su pareiškimu dėl padarytos nusikalstamos veikos kreipėsi nukentėjusysis L. J., kuris nurodė, jog 2010 m. lapkričio 20 d., apie 14.45 val., Klaipėdos m., Bandužių g., prie antrosios 16 – ojo namo laiptinės sėdint ant suoliuko, prie jo priėjęs nepažįstamas jaunuolis, kuris paklausė, kiek valandų ir tuomet pagrobė ant suoliuko padėtą jo rankinę. Nustatyta, jog nukentėjusysis nurodė, jog rankinėje buvo 630 Lt, mobilaus ryšio telefonas, dėl ko jam padaryta materialinė 1100 Lt žala (b. l. 1).

Tarnybiniu pranešimu nustatyta, jog 2010 m. lapkričio 20 d., apie 15 val. Klaipėdos m. VPK gavus pranešimą apie Klaipėdos m., Bandužių g., prie namo Nr. 16 įvykdytą nusikalstamą veiką ir nuvykus nurodytu adresu, nustatyta, jog nusikalstamą veiką, tai yra svetimą turtą, pasak liudytojų parodymų, pagrobė A. S. (b. l. 4).

Apžiūros protokolu nustatyta, jog apžiūrėti pagrobti nukentėjusiajam L. J. priklausantys daiktai – mobilaus ryšio telefonas „Nokia“, IMEI (duomenys neskelbtini), rankinis vyriškas laikrodis „Perfect“, vyriška dirbtinės odos rankinė, įvairūs nukentėjusiajam priklausantys dokumentai (b. l. 11-21).

Motyvuojamoji dalis

Vertinant išdėstytų įrodymų visumą, darytina pagrįsta ir objektyvi išvada – kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką laikytina įrodyta visa apimtimi.

Kaltinamojo nusikalstami veiksmai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, kadangi nustatyta, jog kaltinamasis svetimą nukentėjusiajam L. J. priklausantį turtą pagrobė atvirai.

Baudžiamosios teisės teorijoje ir praktikoje vagystė laikoma atvirąja, kuomet kaltininkas veikia viešai, tai yra, esant savininkui ar kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais bei neabejotinai suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą. Vagystė laikoma atvirąja, ir kuomet kaltininkas žino bei suvokia, jog minėti asmenys supranta nusikalstamą jo veiksmų pobūdį, bet šią aplinkybę sąmoningai ignoruoja. Matyti, jog esminis atvirosios vagystės kaip nusikalstamos veikos požymis yra nusikalstamų veiksmų atvirumas.

Skiriant bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra tyčinio pobūdžio nusikaltimas, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsniu, priskirtinas apysunkių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamasis anksčiau nėra teistas, tačiau vieną kartą jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnio pagrindais.

A. S. kaltu padarius nusikalstamą veiką prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailisi. Tai pripažintina jo atsakomybę švelninančia aplinkybę. Kaltinamojo atsakomybę švelninančia aplinkybe pripažintina ir tai, jog jis savo noru atlygino nusikaltimu padarytą žalą. Kaltinamojo A. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Kaltinamasis A. S. yra nepilnametis, realių savo pajamų neturi, mokosi mokykloje. Esant tokioms aplinkybėms, pagrįstai manytina, jog skirti kaltinamajam bausmę susijusią su realiu jo laisvės ribojimu, būtų netikslinga. Įvertinus išdėstytą, atsižvelgiant į nustatytas dvi kaltinamojo atsakomybę švelninančias aplinkybes ir į sunkinančių aplinkybių nebuvimą, darytina išvada, kad baudžiamajame įstatyme įtvirtinti tikslai A. S. atžvilgiu efektyviausiai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus vieną švelnesnių sankcijoje numatytų bausmių – laisvės apribojimo bausmę, nustatant kelis įpareigojimus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-305 straipsniais ir 307-308 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti laisvės apribojimu dešimčiai mėnesių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 3 dalimi, 6 dalies 1 punktu, 3 punktu ir 5 punktu, įpareigoti A. S. būti namuose nuo 21.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, mokytis bei per vieną mėnesį neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Edita Lapinskienė