Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

J. Š., (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuva, nevedęs, nedirbantis, teistas:

1) 2012-03-09 Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 dalį laisvės apribojimu šešiems mėnesiams;

2) 2013-04-16 Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 135 str. 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams;

3) 2013-10-14 Širvintų rajono apylinkės teismo pagal BK 284 str. 1 dalį laisvės apribojimu keturiems mėnesiams. Bausmė subendrinta su Širvintų rajono apylinkės teismo 2013-04-16 nuosprendžiu ir galutinė bausmė - laisvės atėmimas dviem metams ir vienam mėnesiui, bausmę atliekant pataisos namuose; bausmę atliko, paleistas 2015-09-09; teistumas neišnykęs, ir

V. S., (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), dekl. adr. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinami padarę nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. Š. ir V. S. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent:

V. S., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1,45 ‰ etilo alkoholio) ir J. Š., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1,93 ‰ etilo alkoholio), veikdami bendrininkų grupėje, 2016 m. vasario 20 d. apie 20 val., viešoje vietoje, t.y. automobilių stovėjimo aikštelėje prie parduotuvės „Maxima“, esančioje Plento g. 60, Širvintos, be jokios priežasties, dėl chuliganiškų paskatų, įžūliu elgesiu, pasireiškusiu smurto vartojimu A. L. ir A. L. atžvilgiu, demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką: V. S., priėjęs prie aikštelėje stovėjusio automobilio Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugriebė rankomis A. L., tuo metu sėdėjusį automobilio priekinėje keleivio sėdynėje, pro atidarytas dureles ištraukė A. L. iš automobilio, sudavė ranka jam per veidą ir nugriovė jį ant žemės, taip sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą, tuo metu J. Š., priėjęs prie A. L., kuris atitraukinėjo V. S. nuo gulinčio ant žemės savo sūnaus A. L., rankoje laikomu stikliniu buteliu sudavė vieną kartą A. L. į kaktą, padarydamas jam žaizdą kaktos dešinėje pusėje ir odos nubrozdinimus viršugalvio srityje ir tuo sukeldamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokiais bendrais veiksmais V. S. ir J. Š. viešoje vietoje įžūliu elgesiu, pasireiškusiu smurto vartojimu, demonstravo tuo metu šalia buvusiems asmenims nepagarbą, sutrikdė jų rimtį ir viešąją tvarką, nukentėjusiajam A. L. sukėlė fizinį skausmą bei nukentėjusiajam A. L. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Tokiais veiksmais V. S. ir J. Š. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu kaltinamasis J. Š. savo kaltę pripažino ir nurodė, kad 2016 m. vasario 20 d. prie parduotuvės „Maxima“ susitiko su pažįstamu V. S.. Abu stovėjo prie parduotuvės ir kalbėjosi. Priešais šią parduotuvę aikštelėje stovėjo automobilis Audi A6. Net nepastebėjo kaip ir kuriuo momentu prie to automobilio priėjo V. S.. Rankoje J. Š. laikė nupirktą alaus butelį. Kažkuriuo momentu J. Š. atsisuko į automobilį Audi A6 ir pamatė, kad prie šio automobilio, jo dešinėje pusėje, buvo V. S. ir A. L.. Ar jie stumdėsi, neprisimena. Bet kažkokie ginčai, barniai girdėjosi. Pieš tai jis matė, kad iš kulinarijos parduotuvės išėjo A. L. ir už drabužių tempė V. S., kuris konfliktavo su A. L.. J. Š. priėjo prie jų ir rankoje laikomu buteliu sudavė A. L. per galvą. Kadangi tą vakarą jis buvo neblaivus, tai kai kurių vakaro įvykių neprisimena. Dėl nusikaltimo įvykdymo savo kaltę pripažįsta pilnai, nuoširdžiai gailisi ir su nukentėjusiaisiais susitaikė.

Teismo posėdžio metu kaltinamasis V. S. savo kaltę pripažino ir nurodė, kad 2016 m. vasario 20 d. vakare uošvis Č. V. J. Š. automobiliu VW Sharan vežė į Širvintas. Kartu dar važiavo V. S. ir jo žmonos brolis A. V.. Širvintose sustojo automobilių stovėjimo aikštelėje tarp parduotuvės Maxima ir kulinarijos parduotuvės. V. S. matė, kad šalia stovi automobilis Audi A6. Žinojo, kad šiuo automobiliu važinėja jo pažįstamas A. L.. V. S. išlipo iš automobilio ir priėjo prie A. mašinos. A. atidarė mašinos dureles. V. S. priėjo, pasisveikino su juo paduodamas ranką, jie pasikalbėjo. Tarp jų dėl kažko kilo konfliktas ir V. S. iš automobilio ištraukė A. L. ir galimai jam sudavė. To gerai nepamena, nes buvo neblaivus. Tada V. S. pajuto, kad jį kažkas paėmė už striukės iš už nugaros ir traukia atgal. V. S. nesuprato kas vyksta. Prasidėjo kažkokie riksmai, triukšmas. Jis pamatė, kad prie automobilio stovi A. tėvas, kuris buvo užsidengęs ranka savo kaktą. Tada jis sužinojo, kad jam buteliu per galvą trenkė J. Š.. Dėl padaryto nusikaltimo jis labai gailisi, su nukentėjusiaisiais susitaikė, atlygino jiems padarytą žalą ir prašė bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 273 str. įrodymai ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. L. nurodė, kad 2016 m. vasario 20 d. 20 val. J. Š. be jokios priežasties jam alaus stikliniu buteliu sudavė vieną kartą per kaktą, taip padarydamas žaizdą. Iš karto po šio įvykio Širvintų ligoninės priėmimo skyriuje jam buvo sutvarstyta žaizda. J. Š. jam buteliu sudavė per galvą tuo metu kai jis nuo savo sūnaus A. L. atitraukinėjo V. S., kai šie stumdėsi. A. L. matė, kad tarp V. S. ir jo sūnaus A., tuo metu sėdėjusio automobilyje Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvyko kažkoks žodinis konfliktas. Šio konflikto metu V. S., suėmęs A. už drabužių, jį ištraukė iš automobilio ir jie tarpusavyje pradėjo stumdytis. A. L., norėdamas kad baigtųsi šis stumdymasis, nuo savo sūnaus ir atitraukinėjo V. S.. (b.l. 28-31) Teismo posėdžio metu nurodė, kad su kaltinamaisiais susitaikė, jam žala atlyginta.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. L. nurodė, kad 2016 m. vasario 20 d. apie 20 val., automobiliu atvažiavo prie kulinarijos parduotuvės, prie jo, tuo metu sėdėjusio automobilyje Audi A6, priėjo V. S. ir tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Konflikto metu V. S. pareikalavo, kad jis iš automobilio išliptų išsiaiškinti santykių ir jį už drabužių tempė iš automobilio. Ištraukęs iš automobilio, V. S. jį pargriovė ant asfalto. Prieš pargriaudamas jis A. L. ranka vieną kartą sudavė į veidą ir pradrėskė veidą ir nosį. Kai A. L. atsikėlė nuo asfalto ir jie abu pradėjo stumdytis, iš parduotuvės išėjo jo tėvas A. L. ir priėjęs kažką pasakė. Netrukus A. pamatė, kad tėvo kakta yra prakirsta. Tačiau kas ir kuriuo momentu sužalojo tėvą, jis nepamatė, tik vėliau sužinojo, kad J. Š. jo tėvui buteliu sudavė per galvą. (b.l.36-41) Teismo posėdžio metu nurodė, kad su kaltinamaisiais susitaikė ir jam žala atlyginta.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja L. Z. parodė, kad 2016 m. vasario 20 d. apie 20 val. ji kartu su A. L. ir A. L. automobiliu Audi A6, valst. NR. (duomenys neskelbtini) atvažiavo į automobilių aikštelę prie Maxima parduotuvės Širvintose. A. L. išėjo į kulinarijos parduotuvę, o ji su A. pasiliko automobilyje. A. sėdėjo ant priekinės keleivio sėdynės. Jiems besėdint automobilyje, į automobilių aikštelę atvažiavo automobiliu VW Sharan V. S., J. Š. ir V.. Jie visi trys priėjo prie automobilio, kuriame sėdėjo L. ir A. ati. Virgilijus darė priekines automobilio keleivio duris ir pradėjo šnekėtis su automobilyje sėdinčiu A. L.. Pokalbio metu tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Šio konflikto metu V. A. ištraukė iš automobilio ir partrenkė jį ant žemės. Tuo metu prie jų priėjo A. tėvas A. L.. Tuo pat metu prie A. pribėgo J. Š. ir rankoje laikomu buteliu sudavė jam per galvą. A. L. iš galvos pradėjo bėgti kraujas. Iškvietus GMP, A. V. pasakė, kad sumuš A. L., jei šis parašys pareiškimą policijai. Ir vėliau - ligoninėje - jis įkalbinėjo nieko nerašyti ir neliudyti. (b.l. 45-46)

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas Č. V. parodė, kad 2016 m. vasario 20 d. jo namuose (duomenys neskelbtini) žentas V. S., sūnus A. V. ir J. Š. šventė V. gimtadienį. Vakare Č. V. juos parvežė į Širvintas. Visi trys buvo neblaivūs. Širvintų mieste užvažiavo į parduotuvę „Maxima“. V. ėjo į parduotuvę „Maxima“. Tačiau pakeliui priėjo prie L. automobilio. Jis stovėjo prie tų durų, o L. atidaręs automobilio dureles sėdėdamas su V. kalbėjosi. Paskui kažkuriuo momentu, kai atsisuko į L. automobilio pusę, jis pamatė, kad jau A. L. yra išlipęs prie automobilio ir su V. stumdosi. Tuo momentu pradėjo žmonės rinktis. Prasidėjo triukšmas, riksmai. Dar Č. V. matė, kaip iš kulinarijos parduotuvės išėjo A. L. ir priėjo prie savo mašinos. Matė, kad A. L. buvo rankomis susiėmęs už kraujuojančios galvos. Vėliau policijos komisariate matė, kad A. L. veidas buvo įdrėkstas. (b.l. 49-51)

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. V. parodė, kad 2016 m. vasario 20 d. po 20 val. užvažiavo į parduotuvę „Maxima“. V. ėjo į parduotuvę. A. V. nematė nei kaip V. priėjo prie to automobilio, nei kaip A. iš automobilio išlipo. A. V. atkreipė dėmesį, kad nuo tos pusės sklido kažkoks triukšmas ir atsisukęs į tą pusę pamatė, kad A. ir V. susikibę stumdėsi. Kaip tik tuo metu iš kulinarijos parduotuvės išbėgo A. L. - jis pribėgo prie besistumdančių V. ir A.. Ką jis ten darė, A. V. nesuprato. (b.l. 54-56)

2016 m. vasario 20 d. 20.51 val. alkotesteriu „Alcotest 6810“ J. Š. nustatytas 1,93 promilių girtumas. (b.l. 62)

2016 m. vasario 20 d. 20.53 val. alkotesteriu „Alcotest 6810“ V. S. nustatytas 1,45 promilių girtumas. (b.l.83)

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2016 m. kovo 24 d. specialisto išvadoje Nr. G661/2016 (01) konstatuota, kad A. L. padaryta žaizda kaktos dešinėje pusėje, odos nubrozdinimai viršugalvio srityje. Sužalojimai galėjo būti padaryti vieno trauminio poveikio pasėkoje. A. L. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. (b.l. 22)

Įvykio vietos apžiūros metu užfiksuota: automobilių stovėjimo aikštelėje adresu Plento g. 60, Širvintose, ant šaligatvio priešais kulinarijos parduotuvę yra raudonos spalvos dėmės panašios į kraują. Aikštelės ant šaligatvio krašto guli butelio stiklo šukės. (b.l. 10-15)

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis ir juos ištyręs teisiamojo posėdžio metu, daro išvadą, kad yra įrodyta, jog J. Š. ir V. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje. Teismas jų kaltę nustatė remdamasis šiais byloje esančiais įrodymais: kaltinamųjų ir nukentėjusiųjų parodymais, liudytojų parodymais, Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos specialisto išvada, įvykio vietos pažiūros protokolu, alkotesterio parodymų kvitais ir kita bylos medžiaga. Kaltinamųjų veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal 284 straipsnio 1 dalį, nes jie viešoje vietoje, tyčia panaudodami smurtą nukentėjusiųjų atžvilgiu, įžūliu elgesiu pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Teismo vertinimu, kaltinamojo V. S. gynėjas nepagrįstai prašo iš kaltinimo išjungti bendrininkavimą ir nurodo, kad kaltinamieji nebuvo susitarę padaryti nusikalstamą veiką. Vien tik ta aplinkybė, jog V. S. tiesiogiai ir konkrečiai nebuvo susitaręs su J. Š. veikti bendrai, nepaneigia jų bendrininkavimo. Baudžiamasis įstatymas nenurodo, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas bendrininkų susitarimas, todėl kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas turi konstatuoti šį būtiną bendrininkavimo požymį atsižvelgęs į konkrečias bylos aplinkybes. Teismų praktikoje įsitvirtino nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales. Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Visi bendrininkai atsako pagal tą patį BK straipsnį, numatantį bendrai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (bendrininkų susitarimo ribų peržengimas). Iš šioje byloje nustatytų faktinių nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių akivaizdu, kad V. S. veiksmai turėjo įtakos J. Š. nusikalstamų veikų kilimui, abiejų kaltinamųjų, t.y. nusikaltimo dalyvių demonstratyvūs smurtiniai veiksmai buvo vieningai nukreipti į nukentėjusiųjų sveikatos sutrikdymą, kuris neišvengiamai suponuoja ir viešosios tvarkos pažeidimą. Pažymėtina, kad šiuo atveju vertinant nusikalstamos veikos pobūdį ir tas aplinkybes, kaip ji buvo įgyvendinta, darytina išvada, kad abu smurtaujantys asmenys negalėjo nesuprasti bendrai daromos veikos pavojingumo, viena skito veiksmams pritarė, todėl veikė bendrai.

Kaltinamojo J. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, o atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir veikdamas bendrininkų grupėje.

Skirdamas bausmę J. Š. teismas atsižvelgia į BK 54 str. 2 d. numatytas ir byloje nustatytas aplinkybes – kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, yra baigtas, į kaltininko asmenybę, kad teistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, Psichikos sveikatos skyriaus priklausomybių ligų ir psichiatrijos kabineto įskaitoje neįrašytas, dirbantis, kad yra dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės ir viena lengvinanti aplinkybė, todėl jam skiriama laisvės apribojimo bausmė 1 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. 1 d., baudžiamojoje byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, J. Š. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtinas 8 mėnesių laisvės apribojimas, įpareigojant per laisvės apribojimo laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir tęsti darbą.

Kaltinamojo V. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, o atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir veikdamas bendrininkų grupėje.

Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad su nukentėjusiaisiais susitaikė, atlygino padarytą žalą ir prašė baudžiamąją bylą nutraukti.

Nukentėjusieji teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad su kaltinamuoju susitaikė, jie pretenzijų kaltinamajam neturi ir sutinka, kad pastarasis būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, o byla būtų nutraukta.

Prokuroras prašymą palaikė.

Kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra nesunkus (BK 11 str. 3 d.). Kaltinamasis V. S. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, susitaikė su nukentėjusiaisiais, todėl yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų, nes yra neteistas, priklausomybės ligų ir psichiatrijos kabinetų dispanserinėje įskaitoje neįrašytas, yra charakterizuojamas teigiamai, dirba, atsiprašė nukentėjusiųjų, todėl teismas turi pagrindo manyti, kad kaltinamasis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi yra nustatytos visos BK 38 str. 1 d. išvardintos sąlygos atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiu asmeniu. BK 38 str. 2 d. nurodytų aplinkybių nenustatyta, todėl teismas atleidžia V. S. nuo baudžiamosios atsakomybės jam ir nukentėjusiesiems asmenims susitaikius.

Remdamasis Lietuvos Respublikos BK 67 str. 2 d. 6 p., 71 str. teismas V. S. skiria ir baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Šį įpareigojimą nuteistasis privalo įvykdyti per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė ieškinį dėl 40,30 Eur turtinės žalos priteisimo iš kaltinamųjų, kuriuos sudaro nukentėjusiojo A. L. gydymas. Iš bylos medžiagos matyti, kad dėl sveikatos sutrikdymo nukentėjusysis buvo gydomas VšĮ Širvintų ligoninėje ir jo gydymas kainavo 40,30 Eur, kuriuos apmokėjo Privalomojo sveikatos draudimo fondas. Taigi ieškinys pagrįstas, su juo sutinka ir kaltinamieji, todėl jis tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 38 str. 67 str., 71 str., BPK 254 str. 5 d., 297, 298 str., 303 str. 4 d.,

nusprendė:

J. Š. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 1 metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per laisvės apribojimo laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir tęsti darbą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. 1 d., J. Š. skirtiną bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę - 8 mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant per laisvės apribojimo laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir tęsti darbą.

Į bausmės laiką įskaityti 2016 m. vasario 21- 22 d. laiką išbūtą laikinajame sulaikyme.

V. S. remiantis BK 38 str. nuostatomis, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiais asmenimis. Baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 str. 2 d. 6 p., 71 str. skirti V. S. baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL (188,3 Eur) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Šį įpareigojimą nuteistasis privalo įvykdyti per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti V. S., kad jei jis būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 38 str. 1 d., per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Jeigu jis būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 38 str. 1 d., per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiama dėl tokio asmens patraukimo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Panaikinti V. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Panaikinti J. Š. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Civilinį ieškinį patenkinti ir iš J. Š. ir V. S. Vilniaus teritorinei ligonių kasai solidariai priteisti 40,30 Eur turtinės žalos.

Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį teismą apeliaciniu skundu.