- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-04-17
- Bylos Nr.
- e2S-1573-910/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-43716-2017-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Ribokaitė
- Pareiškėjas
- A. K.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo A. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą dėl antstolio I. G. veiksmų, suinteresuotas asmuo – antstolis I. G.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas kreipėsi į antstolį I. G. su skundu dėl antstolio veiksmų, prašydamas pripažinti, kad 2007 m. sausio 15 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimu pareiškėjas turi prioritetinę reikalavimo teisę, kurios užtikrinimui turi pirminę priverstinę hipoteką į A. K. priklausančias 46/100 dalis buto (duomenys neskelbtini), o A. V. reikalavimų užtikrinimui nustatyta sutartinė hipoteka yra pirminė tik L. K. priklausančių 54/100 dalių buto atžvilgiu. Pareiškėjas taip pat prašė sustabdyti vykdomąją bylą iki hipotekos kreditorius A. K. prisijungs prie išieškojimo.
2. Antstolis I. G. 2017 m. gruodžio 4 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą ir persiuntė jį Vilniaus miesto apylinkės teismui. Patvarkyme nurodyta, kad teismo 2009 m. birželio 3 d. sprendimu Nr. 2A-580-464/2009 buvo atkurtas įrašas apie buto įkeitimą 1995 m. gegužės 15 d. ir 1997 m. vasario 6 d. sutarties pagrindu, o ne naujai įregistruota hipoteka, todėl nėra pagrindo teigti, kad priverstinė 46/100 dalių buto (duomenys neskelbtini), hipoteka, atsiradusi 2007 m. sausio 15 d. sprendimo pagrindu, turi pirmumo teisę.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. sausio 10 d. nutartimi atmetė pareiškėjo skundą. Teismas nurodė, kad:
3.1. Antstolis, vykdydamas vykdomąjį raštą Nr. 2-4343-868/2014, neturi teisės spręsti dėl tam tikrų teismų sprendimų pirmumo. Pareiškėjas, nesutikdamas su teismo sprendimu, turi teisę pagal proceso normas kreiptis dėl proceso atnaujinimo (jeigu iš tiesų yra, jo nuomone, naujai paaiškėjusių aplinkybių ir pan.). Esant aiškiam teismo sprendimui ir aiškiam sprendimo vykdymui, nėra teisinio pagrindo pagal pareiškėjo įrodymais nepagrįstus teiginius spręsti dėl neva esančios sprendimų kolizijos. Kadangi teismo sprendimai privalo būti vykdomi, antstolis atlieka teisėtus vykdymo veiksmus, o pareiškėjo sprendimų aiškinimas neturi teisinio įpareigojimo antstoliui.
3.2. Įstatymas nenumato antstolio teisės sustabdyti vykdomąją bylą nesant teisinio pagrindo. Pagal CPK 625 straipsnio 1 dalį, CPK nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu, antstolis savo patvarkymu gali vykdymo veiksmus atidėti, vykdomąją bylą sustabdyti ar vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui. Vykdomosios bylos sustabdymas pagal sustabdymo reikalingumą skirstomas į dvi rūšis: privalomąjį (CPK 626 straipsnis) ir fakultatyvųjį (CPK 627 straipsnis). Šiuo atveju nėra nei vieno iš įstatyme nurodytų pagrindų stabdyti vykdymo veiksmus, todėl skolininko prašymas pagrįstai netenkintas.
3.3. Antstolis, priimdamas patvarkymus, elgėsi teisėtai pagal CPK reikalavimus, Sprendimų vykdymo instrukciją, nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių procesinių teisės normų, todėl nėra pagrindo panaikinti skundžiamą antstolio patvarkymą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
4. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 10 d. nutarties, prašydamas panaikinti 2017 m. lapkričio 16 d. antstolio patvarkymą Nr. S1-37124 ir pripažinti, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007 m. sausio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1564-603/2007 A. K. turi prioritetinę reikalavimo teisę, kurios užtikrinimui turi pirminę priverstinę hipoteką į A. K. priklausančias 46/100 dalis buto (duomenys neskelbtini), o A. V. reikalavimų užtikrinimui nustatyta sutartinė hipoteka yra pirminė tik L. K. priklausančių 54/100 dalių buto atžvilgiu. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
4.1. Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo 2007 m. sausio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1564-603/2007 nustatyta priverstinė hipoteka A. K. naudai. Priverstinės hipotekos nustatymo metu 46/100 A. K. priklausančios buto (duomenys neskelbtini), dalys hipoteka apsunkintos nebuvo ir šio daikto atžvilgiu priverstinė hipoteka turi būti laikoma pirmine, užtikrinančia A. K. prioritetinę reikalavimo teisę dėl alimentinių reikalavimų patenkinimo.
4.2. 2009 m. birželio 3 d. įsiteisėjo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. sausio 15 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-490-545/2009. Šiuo sprendimu atstatyta 1995 m. gegužės 15 d. įforminta sutartinė hipoteka, nevertinant fakto, kad nebėra objekto, kuriam ši hipoteka buvo nustatyta ir kad dalis objekto yra apsunkinta priverstine hipoteka, užtikrinančia prioritetinį reikalavimą. Sprendime nurodyta, kad teismas pripažįsta A. V. įkeitimo teisę į keturių kambarių butą (duomenys neskelbtini), priklausantį L. K., nors pagal viešo registro duomenis jai priklausė tik 54/100 dalys nurodyto buto. Viešame registre įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu buvo įrašyta, kad kitos 46/100 dalys buto priklauso A. K., įrašas galioja nuo 1997 m. liepos 14 d. Pareiškėjo teigimu, negalima nustatyti to, ko nėra natūroje. 2009 m. sausio 19 d. L. K. nuosavybės teise nevaldė 100 procentų buto (duomenys neskelbtini) A. K. priklausanti dalis buvo apsunkinta priverstine hipoteka prioritetinių reikalavimų užtikrinimui, todėl atkurti hipoteką A. V. naudai į A. K. buto dalį nebuvo galima.
4.3. CK 4.172 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad po nekilnojamojo daikto padalijimo suformuotų nekilnojamųjų daiktų, priklausančių nuosavybės teise skirtingiems savininkams, pardavimo varžytynėse eilė nustatoma daikto padalijimo momentu daikto savininkų rašytiniu susitarimu. Jeigu nekilnojamojo daikto savininkų rašytinio susitarimo nėra, po padalijimo suformuotų nekilnojamųjų daiktų pardavimo varžytynėse eilę nustato antstolis, atsižvelgdamas į kreditoriaus siūlymus ir skolininkų interesus. Antstolis šios normos vykdymo procese netaikė ir šiuo metu yra pardavęs varžytynėse visą butą, neatsižvelgiant į tai, kad šis daiktas padalintas ir turi du savininkus.
4.4. Teismas netinkamai taikė CPK 626 straipsnio 2 dalį. Prioritetinį reikalavimą turintis A. K. nėra prisijungęs prie išieškojimo. Antstolis nenustatė, kokia tvarka bus parduodamos L. K. ir A. K. dalys bute (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
5. Suinteresuotas asmuo antstolis I. G. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydamas skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
5.1. A. K. ir L. K. nustačius turto dalis į butą ir teismui konstatavus, kad L. K. priklauso 54/100 dalis buto, o A. K. – 46/100 dalys buto, šis butas faktiškai nebuvo padalintas į du atskirus objektus, nebuvo suformuoti du atskiri nekilnojamieji daiktai, kaip to reikalauja CK 4.172 straipsnio 2 dalis. Dėl to nėra pagrindo reikalauti, kad vienas butas, turintis vieną unikalų numerį ir registruotas kaip vienas daiktas, būtų realizuojamas dalimis, kaip du atskiri daiktai.
5.2. VĮ „Registrų centras“ duomenų bazėje butas aiškiai įregistruotas kaip vienas turtinis vienetas, visam butui (ne jo dalims) įregistruota sutartinė hipoteka A. V. naudai. Hipoteka A. V. naudai yra ne naujai įregistruota 2009 metais, o atstatyta pagal 1995 metų sutartis. Taigi nėra jokio teisinio pagrindo teigti, kad 1995 metų sutarties pagrindu atstatyta buto hipoteka A. V. naudai yra paskesnė, nei 2007 metais priverstinė hipoteka sūnaus A. K. naudai.
Šalies argumentai
5.3. Pareiškėjas prašo pripažinti, kad sutartinė hipoteka A. V. naudai yra pirminė tik L. K. 54/100 buto dalies naudai, o 46/100 dalies buto priverstinė hipoteka turi pirmumą A. K. naudai. Suinteresuoto asmens teigimu, vienos ar kitos hipotekos pirmenybės pripažinimas yra aktualus išieškotų lėšų paskirstymui tarp šių dviejų hipotekinių kreditorių. Už realizuotą turtą lėšos dar nėra gautos, jos bus skirstomos ateityje CPK nustatyta tvarka. Kadangi piniginės lėšos nėra išieškotos, šiuo metu neskirstomos, todėl nėra atlikta veiksmo, kurį realiai skundžia pareiškėjas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo (ir atsiliepimo į jį) faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde (atsiliepime į jį) nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).
7. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nesusijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
8. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo A. K. skundas dėl antstolio I. G. veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.
9. Nustatyta, kad antstolis I. G. vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 4 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-4343-868/2014 dėl 35 000 Lt negrąžintos paskolos, 632,88 Lt palūkanų, 63 000 Lt delspinigių, 8908,22 Lt palūkanų, 5 proc. metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš skolininkės L. K. išieškotojo A. V. naudai. Vykdymo proceso metu areštuotas nekilnojamasis turtas (duomenys neskelbtini), kurio 54/100 dalys priklauso skolininkei L. K., 46/100 dalys – A. K..
10. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2007 m. sausio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1564-603/2007 pareiškėjui priteistas išlaikymas iš A. K., pareiškėjo naudai nustatytas A. K. turto priverstinis įkeitimas (hipoteka).
11. VĮ „Registrų centras“ duomenimis, butui (duomenys neskelbtini), 1995 m. gegužės 15 d. įkeitimo sutarties Nr. 1-3022, 1997 m. vasario 6 d. susitarimo Nr. 3-926 ir 2009 m. liepos 16 d. pranešimo Nr. 12-2684 pagrindu nustatyta hipoteka.
12. Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-580-464/2009 hipotekos skyriui pavesta atstatyti duomenis apie 1995 m. gegužės 15 d. paskolos su įkeitimu sutartį Nr. 560103, kuria paskolos gavėja L. K. įkeitė kreditoriui AB „Lietuvos taupomasis bankas“ jai priklausantį keturių kambarių butą (duomenys neskelbtini).
13. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas teigia, kad turi prioritetinę reikalavimo teisę į A. K. priklausančias priverstine hipoteka užtikrintas 46/100 buto (duomenys neskelbtini), dalis ir prašo sustabdyti vykdomąją bylą, kol pareiškėjas prisijungs prie išieškojimo (CPK 626 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
14. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).
15. Vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Taigi, vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Antstolių įstatymo 3 straipsnis), kurio pašalinimas yra viešojo intereso sudėtinė dalis, garantuojanti skolininko teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-227/2008, 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-40/2010; ir kt.).
16. Hipoteka – daiktinė teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, kuria užtikrinamas esamos ar būsimos turtinės prievolės įvykdymas, kai įkeistas turtas neperduodamas kreditoriui (CK 4.170 straipsnio 1 dalis). Prireikus teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo priteisimo, nustato tėvų (ar vieno iš jų) turtui priverstinį įkeitimą (hipoteką) (CK 3.197 straipsnis).
17. Byloje esantis VĮ „Registrų centras“ išrašas patvirtina, kad butui (duomenys neskelbtini) nustatyta tiek sutartinė, tiek priverstinė hipoteka. Antstolio nurodomais duomenimis, pareiškėjas – priverstinės hipotekos kreditorius – taip pat yra pateikęs vykdomąjį raštą išieškojimui kitoje vykdomojoje byloje. Šiuo atveju darytina išvada, kad antstolis, vykdydamas jam pateiktą vykdomąjį raštą dėl skolos išieškojimo iš L. K. sutartinės hipotekos kreditoriaus naudai, neužtekus skolininkės turto priteistai skolai padengti, esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui dėl hipotekos atstatymo, teisėtai nukreipė išieškojimą į nekilnojamąjį turtą, užtikrintą sutartine hipoteka. Pažymėtina, kad pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą sutartinė hipoteka taikoma ne tam tikroms buto (duomenys neskelbtini) dalims, o visam butui. Viešajame registre sutartinė hipoteka taip pat įregistruota visam butui. Antstolis neturi pagrindo nesivadovauti šiais duomenimis. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad teismo sprendimai privalo būti vykdomi, o pareiškėjo sprendimų aiškinimas neturi teisinio įpareigojimo antstoliui. Pažymėtina, kad antstolis, veikdamas tik pagal jam suteiktus įgaliojimus, neturi teisės spręsti apie pareiškėjo nurodomas priimtų teismo sprendimų kolizijas.
18. Pareiškėjo atskirajame skunde nurodyti argumentai, kad antstolis varžytynėse pardavė visą butą ir tokiu būdu pažeidė CK 4.172 straipsnio 2 dalį, atmestini kaip nepagrįsti. Vadovaujantis CK 4.172 straipsnio 2 dalimi, po nekilnojamojo daikto padalijimo suformuotų nekilnojamųjų daiktų, priklausančių nuosavybės teise skirtingiems savininkams, pardavimo varžytynėse eilė nustatoma daikto padalijimo momentu daikto savininkų rašytiniu susitarimu. Jeigu nekilnojamojo daikto savininkų rašytinio susitarimo nėra, po padalijimo suformuotų nekilnojamųjų daiktų pardavimo varžytynėse eilę nustato antstolis, atsižvelgdamas į kreditoriaus siūlymus ir skolininkų interesus. Nagrinėjamu atveju A. K. ir L. K. buvo nustatytos buto (duomenys neskelbtini) turto dalys, tačiau turtas nebuvo suformuotas į du atskirus nekilnojamojo turto objektus. VĮ „Registrų centras“ duomenimis, butas registruotas kaip vienas nekilnojamojo turto objektas, turintis vieną unikalų nekilnojamojo turto numerį. Esant tokioms aplinkybėms, antstolis neturi pagrindo vadovautis CK 4.172 straipsnio 2 dalimi.
19. Pareiškėjo prašymas sustabdyti vykdomąją bylą taip pat laikytinas nepagrįstu. Skundžiamoje nutartyje teisingai nurodyta, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta įstatyme įtvirtintų pagrindų stabdyti vykdymo veiksmus (CPK 626, 627 straipsniai).
20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, antstolis tinkamai taikė vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas ir veikė pagal įstatymų jam nustatytą kompetenciją. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Dėl to skolininko atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 10 d. nutartis paliktina nepakeista (337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti atskirąjį skundą.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.