Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-04-10 · Administracinė byla Nr. I-1598-414/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-04-10
Bylos Nr.
I-1598-414/2018
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00016-2018-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Rimantas Giedraitis, Daina Kukalienė, Algis Markevičius
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Alnitransa“
Atsakovas
Valstybinės miškų tarnybos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-1598-414/2018Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00016-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos 14.4.3; 15.8; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. balandžio 10 d.Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainos Kukalienės ir Algio Markevičiaus, sekretoriaujant Neringai Musinienei,

dalyvaujant pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Alnitransa“ atstovui advokatui A. P.,

atsakovo Valstybinės miškų tarnybos atstovui R. Š.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Alnitransa“ skundą atsakovui Valstybinei miškų tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Alnitransa“ ir jos atstovas (toliau - UAB„Alnitransa“ ir Pareiškėjas) prašė panaikinti Valstybinės miškų tarybos sprendimą netikslinti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų, įformintą 2017 m. lapkričio 23 d. rašte Nr. R6-7140 „Dėl duomenų patikslinimo“ ir įpareigoti atsakovą patikslinti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis, kiek tai susiję su pareiškėjui UAB „Alnitransa“ nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), panaikinant įrašus apie šioje teritorijoje fiksuotus miško želdinius bei miško žemę.

Atstovas paaiškino, kad Pareiškėjui nuosavybės teise priklauso žemės sklypai kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini), naudojimo būdas - kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai. Pareiškėjas minimuose žemės sklypuose planuoja vykdyti ūkinę veiklą. 2017 m. lapkričio 14 d. prašymu Nr. 219 Pareiškėjas kreipėsi į Valstybinę miškų tarnybą dėl jam priklausančių žemės sklypų unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), miškų kadastro duomenų koregavimo. Minėtame prašyme Pareiškėjas pažymėjo, kad natūroje miško želdinių minėtuose sklypuose nėra ir vadovaujantis žemės sklypo dokumentais, šiuose žemės sklypuose nebuvo fiksuota miško žemė ar miško želdiniai ir nebuvo nustatytas miško naudojimo apribojimas. Dėl šios priežasties buvo prašoma pakoreguoti miškų valstybės kadastro duomenis, panaikinant įrašus apie miško želdinius ar miško žemę Pareiškėjai priklausančiuose žemės ūkio paskirties sklypuose. Pažymėjo, jog Valstybinė miškų tarnyba 2017 m. lapkričio 23 d. raštu Nr. R6-7140 „Dėl duomenų patikslinimo“ atsisakė tikslinti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis. Nurodė, jog į žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) patenka Ukmergės miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartalo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) taksacinių miško sklypų dalys, kurios inventorizuotos miško žeme (miško naudmenos - medynai (1 OP)) 2008 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos metu. Pabrėžė, kad Pareiškėjas prašė pakoreguoti miškų valstybės kadastro duomenis, atsižvelgiant į tai, kad natūroje miško želdinių Pareiškėjo sklypuose nėra ir į tai, kad vadovaujantis žemės sklypo dokumentais bei VĮ „Registrų centras“ duomenimis nebuvo fiksuota miško žemė ir nėra nustatytas miško naudojimo apribojimas. Šias aplinkybes, kreipiantis į atsakovą, Pareiškėjas grindė pridedamais VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašais bei teritorijos topografiniu planu, 2017 m. gruodžio 8 d. antstolės N. J. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu su nuotraukomis, kuriame konstatuota ir aiškiai matoma, jog paminėtuose žemės sklypas yra ariama žemė, jokių miško želdinių jame nėra, todėl atsakovui kyla pareiga pakeisti duomenis Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre. Pažymėjo, kad atsakovas tik deklaratyviai nurodė, jog į paminėtą sklypą patenka Ukmergės miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartalo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) taksacinių miško sklypų dalys, tačiau nepateikė šį teiginį patvirtinančių dokumentų. Taip pat atsakovas nenurodė nė vienos teisės akto nuostatos, kuria vadovavosi atsisakant atlikti prašomus veiksmus, nors faktinė situacija akivaizdžiai rodo, kad paminėtame žemės sklype nėra jokių miško želdinių, todėl atsisakymas atlikti veiksmus yra teisiškai nepagrįstas, nemotyvuotas ir neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų reikalavimų, keliamų viešojo administravimo subjekto priimtam individualiam administraciniam aktui.

Valstybinės miškų tarnybos atstovas prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atstovas paaiškino, kad žemės sklype kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) esantys miškai, miško žemė buvo regist­ruoti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre pagal 2008 m. valstybinės sklypinės miškų in­ventorizacijos duomenis, kurios vykdytoju buvo VĮ Valstybinis miškotvarkos institutas. 2008 m. VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto 2009 m. birželio 29 d. perdavimo ir priėmimo aktu duomenys buvo perduoti Valstybinei miškotvarkos tarnybai. Pažymėjo, kad Miškų valstybės kadastro objektas – miško masyvas, jį sudarantys miško kvartalai, taksaciniai miško žemės sklypai. Šis kadastras apima visumą duomenų apie miškus, jų priklauso­mybę, miško išteklių kiekį bei kokybę ir ekonominę vertę. Teisės aktuose nėra nustatyta privalomo miško naudmenų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre, kad galima būtų identifikuoti, ar į konkretų žemės sklypą patenka miškas. Miškų ka­dastro paskirtis yra Miškų įstatyme nustatyta tvarka rinkti, kaupti, apdoroti, sisteminti, saugoti, nau­doti, atnaujinti ir teikti duomenis apie Lietuvos miškus. Miškų valstybės kadastre kaupiami erdviniai duomenys apie miškų plotų ribas. Pabrėžė, kad duomenys yra nepriklausomi nuo Nekilnojamojo turto registre esančių duomenų, kuriame miškai, skirtingai nuo Miškų kadastro, nėra grafiškai loka­lizuoti. Atsižvelgiant į aukščiau įvardintą teisinį reguliavimą mano, kad tvarkant Miškų valstybės kadastro duomenis yra naudojami ir atitinkami Nekilnojamojo turto registro duome­nys. Tačiau atsižvelgiant į šių kadastrų ir registrų paskirtį, objektus, duomenų įregistravimo ir išre­gistravimo pagrindus, šių kadastrų duomenys gali nesutapti, tačiau tai savaime nereiškia, kad Lietu­vos Respublikos miškų valstybės kadastro tvarkytojo duomenys yra neteisingi. Rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutartimi ad­ministracinėje byloje Nr. A-512-2388/2013.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Administracinėje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės miškų tarybos sprendimo netikslinti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų, įforminto 2017 m. lapkričio 23 d. rašte Nr. R6-7140 „Dėl duomenų patikslinimo“, teisėtumo ir pagrįstumo.

Teismo posėdžio metu nustatyta, kad Pareiškėjui nuosavybės teise priklauso žemės sklypai kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini), naudojimo būdas - kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai (b. l. 7-8). Iš Atrankos išvados dėl Padvarių smėlio ir žvyro telkinio išteklių naudojimo poveikio aplinkai vertinimo Pareiškėjas sužinojo, kad Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre dalis šių sklypų teritorijos priskirta IV grupės ūkiniams miškams (b. l. 16-19), todėl 2017 m. lapkričio 14 d. prašymu Nr. 219 kreipėsi į Valstybinę miškų tarnybą dėl Pareiškėjui priklausančių žemės sklypų unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), miškų kadastro duomenų koregavimo. Minėtame prašyme Pareiškėjas pažymėjo, kad natūroje miško želdinių minėtuose sklypuose nėra ir vadovaujantis žemės sklypo dokumentais, šiuose žemės sklypuose nebuvo fiksuota miško žemė ar miško želdiniai ir nebuvo nustatytas miško naudojimo apribojimas (b. l. 6).

Valstybinė miškų tarnyba 2017 m. lapkričio 23 d. raštu Nr. R6-7140 „Dėl duomenų patikslinimo“ atsisakė tikslinti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis. Nurodė, jog į žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) patenka Ukmergės miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartalo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) taksacinių miško sklypų dalys, kurios inventorizuotos miško žeme (miško naudmenos - medynai (1 OP)) 2008 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos metu, todėl pagal pateiktus duomenis Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenys nebus tikslinami (b. l. 10).

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), naudojimo būdas - kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai (b. l. 8), patenka į Ukmergės miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartalo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) taksacinių miško sklypų teritoriją (b. l. 31-33, 43). Bylos nagrinėjimo metu pateikti duomenys rodo, kad paminėtame žemės sklype yra ariama žemė (b. l. 11-15, o buvęs miškas galimai sunaikintas (b. l. 47-52).

Taigi Pareiškėjas siekė pakeisti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis žemės sklypui, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1255 reglamentuoja kadastro objekto išregistravimą, atsisakymą jį išregistruoti, kadastro duomenų pakeitimą ir atsisakymą juos pakeisti, kadastro duomenų taisymą (Nuostatų 29, 30, 33, 36-41 punktai), o Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsnis nustato išimtinius atvejus, kai miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis.

Valstybinės miškų tarnybos miškų kadastro skyriaus vedėjo R. B. sprendimas netikslinti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų, įformintas 2017 m. lapkričio 23 d. rašte Nr. R6-7140 „Dėl duomenų patikslinimo“ yra viešojo administravimo subjekto priimtas individualus administracinis aktas, kuriam turi būti taikomos Viešojo administravimo įstatymo nuostatos. Vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalimis, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos, individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta apskundimo tvarka. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT), formuojantis vienodą administracinių teismų praktiką aiškinat ir taikant teisės aktus (ABTĮ 15 str. 1 d.), yra pažymėjęs, kad viešojo administravimo sistemai priklausančių kompetentingų institucijų sprendimai turi būti aiškūs, tikslūs, nedviprasmiški, leidžiantys suinteresuotam subjektui suvokti, kokios priežastys lėmė vienokį ar kitokį valdžios institucijos sprendimą (žr., pvz., LVAT sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-1395/2008). Sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (žr., pvz., LVAT 2008 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008, 2008 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008).

Kaip matyti iš ginčijamo 2017 m. lapkričio 23 d. sprendimo, jis nėra pagrįstas jokiomis teisės aktų normomis, nenurodytas teisinis pagrindas. Nors faktiniu atsisakymo pagrindu yra nurodomas žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) patekimas į Ukmergės miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartalo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) taksacinių miško sklypų teritoriją, tačiau toks atsisakymas tikslinti kadastro duomenis nėra pakankamai aiškus. Kaip jau buvo paminėta, Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1255 reglamentuoja kadastro objekto išregistravimą, atsisakymą jį išregistruoti, kadastro duomenų pakeitimą ir atsisakymą juos pakeisti, kadastro duomenų taisymą, o Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsnis nustato išimtinius atvejus, kai miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis, tačiau galimybė miško kadastro duomenis keisti, taisyti, miško žemę paversti kitomis naudmenomis nebuvo svarstyta, nors to ir siekė Pareiškėjas, prašydamas pakoreguoti miškų valstybės kadastro duomenis, panaikinant fiksuotus miško želdinius minėtoje teritorijoje (b. l. 6).

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog atsakovas tinkamai neatliko jam, kaip viešojo administravimo subjektui, nustatytų pareigų, iš esmės netinkamai spręsdamas ir įformindamas priimamą sprendimą ir tokiu būdu pažeidė Viešojo administravimo įstatyme reglamentuojamas pagrindines procedūras, turėjusias užtikrinti visų aplinkybių objektyvų įvertinimą bei sprendimo priėmimą. Viešojo administravimo įstatymo individualiam teisės aktui keliamų reikalavimų pažeidimai sudaro pagrindą priimtą sprendimą netikslinti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų, įformintą 2017 m. lapkričio 23 d. rašte Nr. R6-7140 „Dėl duomenų patikslinimo“, pripažinti nepagrįstu, neteisėtu ir jį panaikinti (ABTĮ 88 str. 2 p.). Atsakovas Valstybinė miškų taryba įpareigotinas iš naujo įstatymo nustatyta tvarka išnagrinėti uždarosios akcinės bendrovės „Alnitransa“ 2017 m. lapkričio 14 d. prašymą Nr. 219 Dėl miškų kadastro, priimant motyvuotą, faktinėmis aplinkybėmis ir teisės aktų reikalavimais pagrįstą sprendimą.

Kadangi tik kadastro tvarkytojui tenka pareiga priimti sprendimu dėl kadastro objekto registravimo, išregistravimo, atsisakymo jį registruoti ar išregistruoti, kadastro duomenų pakeitimo ar atsisakymo juos pakeisti (Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1255 27 punktas), todėl netenkintinas skundo reikalavimas įpareigoti atsakovą patikslinti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis, kiek tai susiję su pareiškėjui UAB „Alnitransa“ nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), panaikinant įrašus apie šioje teritorijoje fiksuotus miško želdinius bei miško žemę.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Alnitransa“ skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Valstybinės miškų tarybos sprendimą netikslinti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų, įformintą 2017 m. lapkričio 23 d. rašte Nr. R6-7140 „Dėl duomenų patikslinimo“ ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti uždarosios akcinės bendrovės „Alnitransa“ 2017 m. lapkričio 14 d. prašymą Nr. 219.

Likusioje dalyje pareiškėjo skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjai Rimantas GiedraitisDaina KukalienėAlgis Markevičius