- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-05-20
- Bylos Nr.
- 2-80-569/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-02736-2013-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Muchtarovienė
- Advokatai
- Gintaras Žičkus, Laura Stankevičiūtė
- Kategorijos
- 113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB ,,Statybų srautas‘‘ ieškinį atsakovui BUAB ,,Sanda‘‘, trečiajam asmeniui BUAB ,,Nuova 5‘‘ dėl reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovo atstovė advokato padėjėja Laura Stankevičiūtė paaiškino, kad 2010 m. kovo 10 d. UAB „Statybų srautas" ir RUAB „Sanda" sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 4.66.2-7, kurios pagrindu atsakovas perdavė ieškovui 281 439,95 Lt reikalavimo teisę į skolininką UAB „Nuova 5". Skolininko mokėtinų sumų dydis atsakovui buvo patvirtintas 2009 m. gruodžio 31 d. tarpusavio skolų suderinimo aktu. Ieškovas neneigia, jog sutarties sudarymo metu žinojo, kad skolininko finansinė padėtis yra sunki. Tačiau, sudarant sutartį, atsakovas ieškovui pateikė ne visus turimus duomenis, kuriuose atsispindėjo informacija apie tai, kad artimiausiu metu skolininkui bus keliama bankroto byla. Kauno apygardos teismo nutartis, iškelti bankroto bylą atsakovui įsiteisėjo 2010 m. rugsėjo 13 d., t. y. praėjus vos pusei metų nuo sutarties sudarymo dienos. Todėl ieškovas mano, kad atsakovas prieš sutarties pasirašymą tiksliai žinojo apie tai, kad skolininkui UAB ,,Nuova 5“ artimiausiu metu bus iškelta bankroto byla. Tačiau atsakovas šių aplinkybių ieškovui neatskleidė, taip jį suklaidindamas dėl esminių sandorio sąlygų, dėl ko sutartis turėtų būti pripažinta negaliojančia. Atsakovas ieškovą suklaidino dėl sutarties dalyko, t. y. realios galimybės patenkinti perleidžiamą reikalavimą. Būtent reali galimybė patenkinti sutartimi perleidžiamą reikalavimą turėjo esminės įtakos sandorio kainai. Atsakovas ieškovui perleido reikalavimą į skolininką, priklausantį jau 20 metų sėkmingai veikiančiai „Nuova" įmonių grupei. 2009 m. birželio mėnesį „Nuova 5" organizavo kvartalo, esančio Žemaičių g. 31 / Savanorių pr. 66, Kaune, konversijos konkursą bei ketino įgyvendinti stambaus komercinio objekto statybą. Atsižvelgiant į tai, ieškovas turėjo pagrindą pagal sutartį perimamą reikalavimą į skolininką vertinti kaip realiai įvykdytiną, juo labiau, kad prieš sutarties pasirašymą ieškovas pagal turimus dokumentus išanalizavo šios įmonių grupės veiklą. Ieškovas elgėsi apdairiai ir protingai, kadangi prieš sudarydamas sutartį jis paprašė atsakovo supažindinti su visais jo turimais dokumentais, susijusiais su skolininko finansine padėtimi. Tačiau atsakovas dalį jam žinomos informacijos apie tuo metu skolininko vystytus projektus nuslėpė - neinformavo ieškovo apie 2010 metų pradžioje sustojusį skolininko projektų įgyvendinimą, besikaupiančias skolas ir galimą skolininko bankrotą. Jeigu atsakovui būtų pateikta visa informacija apie skolininką, ieškovas sutarties nebūtų pasirašęs, arba perleidžiamą reikalavimą būtų perėmęs ženkliai mažesne kaina. Prašo pripažinti tarp UAB „Statybų srautas" ir UAB „Sanda" 2010 m. kovo 10 d. sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 4.66.2-7 negaliojančia.
Atsakovo BUAB atstovai E. Š. ir advokatas Gintaras Žičkus su ieškiniu nesutinka prašo jį atmesti. Nurodė, kad vertinant, ar sudarant sandorį buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, jog ji suklydo, elgesį būtina vertinti atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pat aplinkybėmis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą asmuo turi apsvarstyti galimus teisinius to veiksmo padarinius. Kai suklydimas yra tik suklydusios sandorio šalies neapgalvotos rizikos ar jos neatsargumo rezultatas, nėra teisinio pagrindo pripažinti sutartį negaliojančia, nes tokiu atveju negalima pateisinti paties suklydimo. Sutarties sudarymo metu ieškovas žinojo, kad skolininko finansinė padėtis yra sunki (sutarties 3.2 punktas). Sudarant sutartį, atsakovas ieškovui pateikė visus turimus duomenis, o dėl galimo skolininko įsipareigojimų nevykdymo ieškovas prisiėmė visą riziką (sutarties 3. 4. punktas). Nors skolininko padėtis ir buvo sunki, tačiau atsakovas sutarties sudarymo metu neturėjo jokios informacijos apie galimą bankroto bylos iškėlimą Skolininkui. Be to, ieškovas turėjo visas galimybes įvertinti sutartimi prisiimamą riziką.
Atsiliepimas
Trečiojo asmens BUAB ,,Nuova 5‘‘ atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai. Pateiktame teismui atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Trečiajam asmeniui šiuo atveju nėra jokio skirtumo, kas bus kreditorius jo atžvilgiu – ieškovas, ar atsakovas. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad, remiantis sutarties 3.4 p., naujasis kreditorius (ieškovas) pareiškė ir garantavo, kad prieš sudarydamas sutartį, susipažino su reikalavimo teisę į trečiąjį asmenį pagrindžiančiais dokumentais, įvertino trečiojo asmens mokumą ir žinojo bei suprato, kad pradinis kreditorius (atsakovas) neatsako už perleidžiamo piniginio reikalavimo įvykdymą, o sutarties 3.5 p. ieškovas patvirtino, kad minėtas pareiškimas ir garantija buvo teisingi ir tikslūs. Šalių laisva valia sutartyje padaryti pareiškimai ir garantijos šalims yra privalomi ir sukeliantys teisines pasekmes. Šiuo atveju ieškovas sutartyje patvirtino, kad, prieš sudarydamas sutartį, jis susipažino su reikalavimo teisę į UAB "Nuova 5" pagrindžiančiais dokumentais, įvertino trečiojo asmens mokumą ir žinojo bei suprato, kad atsakovas neatsako už perleidžiamo piniginio reikalavimo įvykdymą, o ieškinyje nurodo, kad sutarties sudarymo metu jam buvo žinoma sunki trečiojo asmens finansinė padėtis. Todėl manytina, kad ieškovas nepagrįstai teigia, kad jeigu jam prieš sutarties sudarymą būtų buvusi pateikta visa atsakovo turima informacija apie trečiojo asmens vykdytų projektų perspektyvas ir tuo metu turėtus įsipareigojimus kreditoriams, ieškovas sutarties nebūtų pasirašęs arba perleidžiamą reikalavimą būtų perėmęs ženkliai mažesne kaina. BUAB "Nuova 5" vadovas su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo kreipėsi tik 2010 m. rugpjūtį, tuo tarpu ginčijama sutartis buvo pasirašyta 2010-03-10. Taip pat nėra jokių įrodymų, jog sutarties sudarymo dieną trečiasis asmuo buvo nemokus.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Iš byloje esančios sutarties matyti (b.l. 6,7), kad pagal 2010m. kovo 10d. sutartį Nr. 4.66.2-7 atsakovas BUAB ,,Sanda‘‘ perleido ieškovui UAB ,,Statybų srautas‘‘ reikalavimo teisę į skolininką UAB ,,Nuova 5‘‘ 281439,95 Lt sumai. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti reikalavimo perleidimo sutartį negaliojančia, kaip sudarytą suklydimo įtakoje.
Reikalavimo perleidimas yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius perduoda kitam asmeniui turintį galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu, perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o prievolė išlieka nepakitusi (CK 6. 101 straipsnio 1 dalis). Reikalavimo perleidimo teisei galioja bendrieji disponavimo civilinėmis teisėmis principai: asmuo savo nuožiūra gali naudotis civilinėmis teisėmis tiek, kiek tai nepažeidžia imperatyviųjų įstatymo nuostatų ir kitų asmenų teisių (CK 1. 137 straipsnis).
LR CK 1.90 straipsnio 1 dalis numato, kad iš esmės suklydus, sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį. Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu (CK 1.90 str. 2 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas, kai neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Vertinant, ar suklydimas gali būti kvalifikuojamas kaip esminis, būtina atsižvelgti į tai, dėl ko buvo suklysta, nes ne bet koks suklydimas yra pagrindas sandorį pripažinti negaliojančiu. Suklydimas laikomas esminiu, jeigu suklystama dėl sandorio esmės, kitos sandorio šalies, sandorio dalyko, jo kokybės, esminių sandorio sąlygų. Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia tai, kad esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Atitinkamo sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos, dėl to kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias teises ir pareigas pagal sandorį jis įgis, kokias – praras. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Tuo atveju, suklydimas yra tik suklydusios šalies neapgalvotos rizikos ar jos neatsargumo rezultatas. Suklydimas dėl sandorio pasekmių negali būti laikomas suklydimu CK 1.90 straipsnio prasme ir pakankamu pagrindu pripažinti sandorį negaliojančiu CK 1.90 straipsnyje numatytu sandorių negaliojimo pagrindu.
Ieškovas nurodo, kad atsakovas, sudarydamas su juo reikalavimo perleidimo sutartį, suklaidino jį dėl sutarties dalyko, t. y. realios galimybės patenkinti perleidžiamą reikalavimą, o reali galimybė patenkinti sutartimi perleidžiamą reikalavimą turėjo esminės įtakos sandorio kainai. Tačiau tarp šalių sudarytos sutarties 3.2p. numatyta, kad sutarties sudarymo metu atsakovas informavo ieškovą apie sunkią skolininko UAB ,,Nuova 5‘‘ finansinę padėtį. Sutarties 3.4p. numatyta, kad ieškovas garantavo, jog sudarydamas sandorį įvertino skolininko mokumą, o atsakovas neatsako už perleidžiamo reikalavimo įvykdymą. Šios sutarties nuostatos rodo, kad ieškovas, sudaręs sandorį, buvo susipažinęs su skolininko veikla ir finansine padėtimi. Nors ieškovas nurodė, kad atsakovas sandorio sudarymo metu nepateikė visos informacijos apie skolininką, kad atsakovui buvo žinoma, jog skolininkui gresia bankrotas, tačiau nepateikė jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Šalys nurodė, kad bankroto byla skolininkui buvo iškelta tik 2010m. rugsėjo 13d. Pats ieškovas ieškinyje nurodė, kad sudarant sutartį domėjosi skolininko finansine padėtimi, jam nekilo abejonių, kad skolininkas neturės galimybių atsiskaityti. Iš sudarytos sutarties 4.1p. matyti, kad sutarties kaina yra 239223,96 Lt, o perleistas reikalavimas siekia 281439,95 Lt. Todėl ieškovas nepagrįstai teigia, kad suklydo dėl sutarties dalyko, prarasdamas galimybę sumažinti sandorio kainą, nes ji ir buvo numatyta mažesnė. Mažesnė nei perleistas reikalavimas sandorio kaina rodo, kad ieškovas įvertino skolos susigrąžinimo riziką. Liudytojas R. J., kuris atsakovo vardu pasirašė sutartį, patvirtino, kad sutarties sudarymo metu atsakovas neturėjo jokių duomenų apie bankroto bylos iškėlimą skolininkui. Jis nurodė, kad sutarties tekstas buvo įteiktas ieškovo įmonės vadovui V. V. susipažinimui, ji nebuvo pasirašyta tą pačią dieną, be to, jis visada skaito sutartis, po kuriomis pasirašo.
Bylos nagrinėjimo metu ieškovo atstovė nurodė, kad atsakovo atstovas sąmoningai įtikino ieškovą sudaryti sandorį, siekdamas naudos sau, nes žinojo, kad skolininko finansinė padėtis yra bloga ir ieškovas neturės galimybės išsiieškoti skolą, o atsakovas tuo tarpu gaus naudos iš perleisto reikalavimo. Bylos nagrinėjimo metu liudytojas A. R., kuris ėjo generalinio direktoriaus pareigas sutarties sudarymo metu, nurodė, kad sandoris buvo naudingas atsakovui, nes tokiu būdu atsakovas turėjo galimybę greitai gauti grynųjų pinigų, kad ieškovo atstovas V. V. buvo įtikintas šį sandorį pasirašyti ir sandorį sudarė siekdamas pagelbėti atsakovui, kurio finansinė padėtis buvo bloga. Tačiau, įvertinus visus byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad sandoris visų pirma buvo naudingas ieškovui, todėl vadovautis liudytojo A. R. parodymais nėra pagrindo. Šalys, sudariusios sandorį, numatė pakankamai ilgą sutarties kainos sumokėjimo terminą iki 2012m. gruodžio 30d. (sutarties 4.2p.). Vėliau sudarytas papildomas susitarimas, kuriame buvo numatytas sąlyginis apmokėjimas. Todėl minėto liudytojo išdėstyti argumentai, jog sutartis buvo sudaryta siekiant atsakovo įmonei kuo greičiau gauti lėšų, niekuo nepagrįsti. Ieškovo atstovė bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad sandoris buvo sudarytas siekiant paskatinti atsakovą, kad būtų atlaisvintas ieškovui priklausantis atsakovo naudai įleistas turtas. Šalys pripažino, jog ieškovas už atsakovo skolas buvo įkeitęs bankui AB ,,Swedbank‘‘ turtą. Pradėjus išieškojimą, ieškovui būtų kilusi grėsmė turtą prarasti. Tokiu atveju sudarius tarp šalių reikalavimo perleidimo sutartį, ieškovas turėjo galimybę išsiieškoti skolą iš skolininko UAB ,,Nuova 5“. Be to, įgydamas reikalavimą už didesnę nei reikalavimo sumą, ieškovas būtų gavęs finansinės naudos. Kad sandorio sudarymas buvo susijęs su galimybe ieškovui užsitikrinti nuostolių atlyginimą, kuris galėjo atsirasti dėl jam priklausančio įkeisto turto realizavimo, patvirtina šalių sudarytas papildomas susitarimas. 2012m. lapkričio 5d. šalys susitarė (b.l. 18), kad ieškovas atsakovui sumokės už perleistą reikalavimą tik atsakovui atsiskaičius su AB ,,Swedbank‘‘. Toks susitarimas leido atsakovui nemokėti sutartyje numatytos kainos priklausomai nuo ateityje įvyksiančios aplinkybės - prievolių bankui įvykdymo. Todėl šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad sandoris buvo naudingas atsakovui. Akivaizdu, kad skolininkui bankrutavus, ieškovas skolos išsiieškoti nebeturėjo galimybės. Tačiau, kaip jau buvo paminėta, šiuo atveju, ieškovas, sudarydamas reikalavimo perleidimo sandorį, veikė savo rizika, todėl suklydimas yra tik suklydusios šalies neapgalvotos rizikos ar jos neatsargumo rezultatas.
Kadangi šalys po perleidimo sutarties sudarymo sudarė papildomą susitarimą dėl atsiskaitymo termino, tokiu būdu ieškovas, jau žinodamas apie skolininko bankrotą, patvirtino su atsakovu sudarytą sandorį. LR CK 1.79str. 1d. numato, kad šalis, turinti teisę sandorį nuginčyti, gali jį patvirtinti per kitos sandorio šalies arba įstatymų nustatytą terminą. Patvirtinusi sandorį, šalis netenka teisės jį ginčyti. Todėl atsakovo atstovas pagrįstai nurodė, kad ieškovas, patvirtinęs, sandorį, prarado teisę ginčyti reikalavimo perleidimo sutartį.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovo ieškinys atmestinas. Kadangi teismo sprendimas priimtas atsakovo naudai, iš ieškovo atsakovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 1089 Lt, patirtos už advokato pagalbą (LR CPK 93str., 98str.). Vadovaujantis LR CPK 96str., iš ieškovo valstybės naudai priteistinos pašto išlaidos – 33,75 Lt.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str., 263-268 str., 270 str., teismas
nusprendė:
Ieškovo UAB ,,Statybų srautas‘‘ ieškinį atsakovui BUAB ,,Sanda‘‘, trečiajam asmeniui BUAB ,,Nuova 5‘‘ dėl reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia atmesti.
Priteisti iš ieškovo UAB ,,Statybų srautas‘‘ atsakovui BUAB ,,Sanda‘‘ 1089 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovo UAB ,,Statybų srautas‘‘ 33,75 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.