- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-28
- Bylos Nr.
- 1S-754-238/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Danguolė Šiugždinytė
- Nuteistasis
- D. J.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danguolė Šiugždinytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo D. J. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 25 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) nutarimą taikyti nuteistajam D. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. J. nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-07-18 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 259 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, jam paskirtos bausmės, kurios vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 ir 2 p. subendrintos bausmių apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams, bausmė paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžia – 2014-02-02, bausmės pabaiga – 2016-05-02, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 1 metai 2 mėnesiai 27 dienos (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2015-02-05).
Nuteistasis D. J. pateikė Komisijai prašymą lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos. Komisija 2015-02-10 priimtu nutarimu Nr. 93-101 nutarė taikyti nuteistajam D. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 1 metų 2 mėnesių 27 dienų laisvės atėmimo bausmės, siūlyti nuteistajam nustatyti baudžiamojo poveikio priemones. Komisija sprendimą priėmė įvertinusi tai, kad atlikus pakartotino nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 42 balai, tai reiškia, kad nuteistojo pakartotino nusikalstamumo rizika yra žemesnė už vidutinę, tačiau pagrindiniai nuteistojo veiksniai, mažinantys pakartotinio nusikalstamumo padarymo tikimybę ateityje yra ryšių palaikymas su artimaisiais, galimybė įsidarbinti ir turėti nuolatinį pragyvenimo šaltinį, nusiteikimas nevartoti psichotropinių medžiagų. Nuteistasis įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015-03-25 nutartimi nutarė atsisakyti tvirtinti Komisijos 2015-02-10 nutarimą taikyti nuteistajam D. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Teismas, susipažinęs su pateikta medžiaga ir įvertinęs priimto nutarimo taikyti nuteistajam D. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos motyvus, konstatavo, kad nutarimas yra nepakankamai pagrįstas, nutarime nėra tinkamai įvertinta nuteistojo asmenybės charakteristika, jo padaryto nusikaltimo pobūdis, paskirtos bausmės dydis ir elgesys bausmės atlikimo metu, todėl nuteistajam D. J. negali būti taikomas lygtinis paleidimas. Teismas nurodė, kad šiuo metu nuteistasis faktiškai yra atlikęs tik 1/3 teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Anksčiau nuteistasis buvo teistas du kartus, iš kurių vieną kartą už analogišką nusikalstamą veiką. Ankstesniais teismo nuosprendžiais nuteistajam nebuvo skirta reali laisvės atėmimo bausmė, tačiau nuteistasis išvadų nepadarė ir šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už nusikalstamas veikas, viena iš kurių priskiriama prie sunkių. Iš psichologinės tarnybos išvados matyti, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo riziką didinantys veiksniai yra mąstymas ir elgesys (netinkamų elgesio strategijų naudojimas siekiant materialinės gerovės ar asmeninių tikslų). Nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žemesnė už vidutinę t. y. 42 balai. Iš komisijos posėdžio protokolo matyti, kad ne visi komisijos nariai pritarė nuteistojo D. J. lygtiniam paleidimui ir vienas iš komisijos narių buvo prieš lygtinio paleidimo taikymą nuteistajam. Nuteistojo neatlikta laisvės atėmimo dalis, atsižvelgiant į padarytas nusikalstamas veikas, atliktos bausmės dalį, dar yra didelė. Teismas laikė, kad įvertinus nuteistojo asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, nuteistojo atlikta bausmės dalis, atsižvelgiant į paskirtos bausmės bendrą trukmę, dar nėra pakankama, siekiant įgyvendinti nuosprendžiu skirtą individualizuotą bausmę bei teisingumo principą.
Šalies argumentai
Skunde nuteistasis D. J. prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015-03-25 nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – tenkinti jo prašymą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir paleisti jį lygtinai. Skunde nurodo, kad šiuo metu jis yra atlikęs daugiau negu pusę jam paskirtos bausmės, todėl negalima sutikti su nutarties teiginiu, jog atliko tik trečdalį bausmės ir neatlikta dalis yra pakankamai didelė. Sprendimas nepatvirtinti nutarimo dėl jo lygtinio paleidimo motyvuotas tuo, jog praeityje jis buvo teistas du kartus ir ankstesniais teismo nuosprendžiais jam nebuvo skirta reali laisvės atėmimo bausmė, todėl laikytina, jog jis išvadų nepadarė, tačiau ši išvada neatitinka realios situacijos, nes praeityje buvo teistas tik vieną kartą prieš 10 metų. Teismo nuosprendžiu paskirtą 5 MGL dydžio baudą yra seniai sumokėjęs ir jo teistumas yra išnykęs, todėl šiuo metu nėra teisinio pagrindo jam nepalankiu būdu vertinti bei remtis duomenimis, susijusiais su išnykusiu teistumu. Socialinio tyrimo išvadoje nustatyta jo nusikalstamo elgesio rizika yra žemesnė už vidutinę, nes jos dydis yra 42 balai, todėl nesuprantama, kuo remdamasis teismas nutartyje šią riziką įvertino kaip vidutinę, klaidingai nurodydamas jos dydį – 45 balus. Per visą bausmės laiką nėra baustas ir turi vieną paskatinimą. Tiek bylos nagrinėjimo teisme metu, tiek bausmės atlikimo metu savo nusikalstamą elgesį vertino itin neigiamai, net nemėgindamas jo pateisinti. Visa tai rodo jo kategorišką nuostatą pasitaisyti. Tai patvirtina, jog atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje, suprato poreikį turėti bendras, visų pripažintas vertybes, taip pat laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų, juos gerbti. Nutartyje nepagrįstai remtasi psichologinės tarnybos išvados dalimi apie tai, kad jo pakartotinio nusikalstamumo riziką didinantys veiksniai yra mąstymas ir elgesys. Šie teiginiai įvertinti atskirai nuo to, jog įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, glaudžių ryšių palaikymą su artimaisiais, galimybės įsidarbinti ir turėti nuolatinį pragyvenimo šaltinį turėjimą bei kategorišką nusiteikimą nevartoti psichotropinių medžiagų. Į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą jau yra atsižvelgta priimant nuosprendį ir skiriant bausmę. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, būtina vadovautis ne tik bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo paskirtimi bei lygtinio paleidimo tikslais. Priešingu atveju, lygtinio paleidimo institutas netenka prasmės, o nuteistasis neskatinamas pasitaisyti. Pažymi, kad jo sveikatos būklė yra bloga. Dėl daug metų trunkančių traumuotos kojos ir galvos nervo gydymo jis buvo perkeltas į laisvės atėmimo vietų ligoninę. Teismo išvada apie tai, jog komisijos nutarime nėra tinkamai įvertinta jo asmenybės charakteristika bei padaryto nusikaltimo pobūdis, paskirtos bausmės dydis ir elgesys bausmės atlikimo metu, laikytina nepagrįsta. Skunde nurodyti argumentai bei teikime surinkta charakterizuojanti medžiaga, jo nusikalstamo elgesio rizika bei elgesys bausmės atlikimo metu, komisijos nutarimu paskirtos net keturios poveikio priemonės sudaro pagrindą manyti, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo D. J. skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – LR BVK) 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Lygtinai iš pataisos įstaigos gali būti paleisti tik tie asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals.
Tuo atveju, kai asmuo atitinka formaliuosius lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos kriterijus, numatytus LR BVK 157 straipsnyje, t. y. yra atlikęs reikiamą dalį paskirto bausmės laiko, turi būti įvertintos ir kitos aplinkybės (nuteistojo asmenybė, padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnis, pobūdis ir padarymo aplinkybės, ankstesni teistumai, nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės).
Konstatuojama, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino aplinkybes, kurios reikšmingos darant išvadas apie tai, ar yra pagrindas nuteistojo atžvilgiu taikyti LR BVK 157 straipsnio nuostatas. Teismas įvertino nuteistojo asmenybę, elgesį bausmės atlikimo metu, charakteristiką, socialinio tyrimo išvadas, nusikalstamo elgesio riziką, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, pobūdį ir kitas reikšmingas aplinkybes.
Nėra pagrindo konstatuoti, kad teismas nepagrįstai vertino anksčiau paminėtas nutartyje nurodytas aplinkybes. Teismas pagrįstai įvertino nusikaltimų, už kuriuos nuteistasis atlieka bausmę, pobūdį ir sunkumą, nuteistojo asmenybę, ankstesnius teistumus, t. y. tai, kad anksčiau jis teistas du kartus, ir nors teistumas yra išnykęs, tačiau paskutinis teistumas yra taip pat už nusikalstamą veiką, susijusią su narkotinėmis medžiagomis, o šį kartą - turint tikslą jas platinti, taigi tai rodo jo pavojingumą visuomenei, polinkį nusikalsti ir lėšų pragyvenimui gauti nusikalstamu būdu. Skunde teigiama, kad jis teistas vieną kartą. Tačiau skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad medžiagoje yra duomenys apie tai, kad D. J. teistas du kartus, tai yra 1999-05-05 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal LR BK 207 straipsnio 1 dalį ir 2005-09-27 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal LR BK 259 straipsnio 1 dalį.
Skunde nurodoma, kad jis vieną kartą yra paskatintas. Konstatuojama, kad apie tai byloje yra duomenys (2015-03-02 pareikšta padėka už gerą elgesį). Tačiau pažymėtina, kad tinkamai elgtis bausmės atlikimo metu yra nuteistojo pareiga, todėl vien ši aplinkybė nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog nuteistasis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika (42 balai pagal OASys) yra vidutinė, o ne žema, kaip nurodoma skunde, kadangi vidutinė pakartotinio nusikalstamumo rizika yra tuomet, kai balų skaičius yra nuo 41 iki 99. Taip pat teismas vertino ir neatliktos bausmės dalį, kuri, vertinant paskirtos bausmės trukmės ir neatliktos bausmės santykį Komisijos posėdžio dieną, dar yra gana didelė, ir šiuo metu dar negalima pagrįstai konstatuoti, kad nuteistasis jau patyrė tokio dydžio ir trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus, kurie yra būtini ir neišvengiami, siekiant bausmės tikslų. Skundą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad nuteistojo D. J. skunde nurodomos aplinkybės (jo teistumas už ankstesnes nusikalstamas veikas yra išnykęs, jis įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo sveikatos būklė yra bloga ir kt.), kurių pagrindu jis prašo taikyti lygtinį paleidimą, šiuo metu dar nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad jis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, bet ir nubausti jį už padarytą nusikaltimą, atimti ir apriboti jam galimybę daryti naujus nusikaltimus, paveikti nusikaltimą padariusį asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (LR BK 41 straipsnis). Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teisingo teismo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurių turinys nėra neteisingas. Kaip ne kartą konstatuota Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo aktuose, vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija. Skundą nagrinėjančio teismo nuomone, šiuo atveju negalima remtis tik lygtinio paleidimo tikslais, bet visiškai nekreipti dėmesio į pačios bausmės paskirtį, nes tai prieštarautų teisingumo principui.
Teismas pažymi, jog ta aplinkybė, kad nuteistojo atžvilgiu buvo priimtas palankus Komisijos nutarimas, nėra besąlygiškas pagrindas tokį nutarimą tvirtinti. Lygtinio paleidimo taikymas yra teismo teisė, o ne besąlygiškas įpareigojimas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas, įvertinęs visų lygtinio paleidimo taikymui reikšmingų aplinkybių visumą, sprendžia, ar yra pagrindas paleisti asmenį lygtinai, neatlikus visos jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Tokia išvada daroma analizuojant tiek BVK įtvirtintą reglamentavimą, tiek LR Konstitucijos 109 straipsnį, kuris nurodo, jog teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai, o teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi. Taigi iš šių pamatinių valstybės konstitucinių nuostatų yra akivaizdu, kad visuomenės atstovų nuomonės neįpareigoja teismo tvirtinti ar netvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų komisijų nutarimus analogiškai kaip nutarė komisija, nes konstitucinis imperatyvas draudžia kitiems subjektams kištis į bausmės skyrimą ir vykdymą bei įpareigoja būtent teismą, įvertinus formaliųjų ir materialiųjų lygtinio paleidimo taikymo sąlygų visumą, priimti galutinį sprendimą taikyti ar atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam.
Europos Žmogaus Teisių Teismo ir suformuotoje teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas skundą, teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Taigi apygardos teismas su kitais pirmosios instancijos teismo motyvais ir padarytomis išvadomis taip pat sutinka, todėl jų nekartoja ir detaliau neanalizuoja.
Esant šioms aplinkybėms apylinkės teismas pagrįstai Komisijos nutarimo nepatvirtino. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, ją naikinti pagal skundo argumentus nėra pagrindo. Konstatuojama, kad nėra įstatyminio pagrindo tenkinti nuteistojo D. J. skundo, todėl jis atmetamas, o teismo nutartis paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutarė:
atmesti nuteistojo D. J. skundą, o Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartį palikti galioti.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.