Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. U. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonei „Turto bankas“, F. U., Ž. U. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas visiškai.

Mirties liudijimo kopija (e.b.l. 66) patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) mirė V. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini). Po V. U. mirties paveldėjimo byla dėl jo palikimo nebuvo pradėta, palikėjo įpėdiniai per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo. Tai patvirtina Vilniaus miesto 28-ojo notaro biuro notarės S. B. 2019 m. gegužės 16 d. pažyma Nr. 01-05/4981S (e.b.l. 63). Pareiškėja yra palikėjo sutuoktinė, ką patvirtina santuokos liudijimo kopija (e.b.l. 62). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.13 straipsnis numato, kad palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, sutuoktinis paveldi visą palikimą.

Santuokos metu V. U. ir V. U. 1992 m. spalio 7 d. pirkimo – pardavimo sutarties, registro Nr. 20-8757 (e.b.l. 68), pagrindu įgijo nuosavybės teise 87 kv. m ploto gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), kuris nekilnojamojo turto registre įregistruotas V. U. vardu. Tai patvirtina nekilnojamojo turto registro duomenys (e.b.l. 9-10). Nuosavybės teisės į minėtą turtą įgijimo metu galiojęs Lietuvos Respublikos šeimos ir santuokos kodekso 21 straipsnis numatė, kad turtas, įgytas santuokos metu, nors ir vieno iš sutuoktinių vardu, pripažįstamas abiejų sutuoktinių bendra jungtine nuosavybe. Kadangi minėtas nekilnojamasis turtas įgytas pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu, taip pat V. U. esant santuokoje su V. U. pagal Lietuvos Respublikos šeimos ir santuokos kodekso 21 straipsnį laikytinas bendra jungtine abiejų sutuoktinių nuosavybe nepriklausomai nuo to, kad nekilnojamojo turto registre šis turtas buvo įregistruotas tik pareiškėjos vardu.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.5 straipsnio 1 dalis numato vieną iš palikimo priėmimo būdų, per įstatymo nustatytą terminą pradedant faktiškai valdyti paveldimą turtą. Iš bylos medžiagos matyti, kad V. U. palikimą nuo palikimo atsiradimo momento priėmė pareiškėja, pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą. Tai liudija aplinkybės, jog pareiškėja po sutuoktinio mirties valdė palikimą sudarantį nekilnojamąjį turtą – palikėjui nuosavybės teise priklausiusią dalį namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėja yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini) (e.b.l. 8).

Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Norint įrodyti, kad įpėdinis priėmė turtą kaip palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti per įstatymo nustatytą terminą, nepakanka įrodyti, kad įpėdinis tęsė naudojimąsi tuo turtu ir turto priežiūrą, pradėjus iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisės; vien nurodyti veiksmai vienareikšmiškai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į naują stadiją – naudojimąsi, valdymą ir disponavimą turtu kaip nuosavybe. Palikimo priėmimo faktiniu valdymu faktui pagrįstu būtina pateikti objektyviais faktais pagrįstus duomenis, patvirtinančius, jog įpėdinis nuo palikimo atsiradimo dienos atliko konkrečius aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo tikrąją valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Paprastai palikimo priėmimo faktas yra įrodinėjamas konkrečių veiksmų buvimu, jų atlikimu – taip priimto turto tvarkymas, remontas, dažymas, rekonstrukcija, valdymas kaip savo, mokesčių mokėjimas už turto pagerinimą ar jo išlaikymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. lapkričio 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011, yra išaiškinęs, kad teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį kaip savo.

Įvertinęs pareiškėjos pateiktų įrodymų turinį, teismas laiko, jog jie nuosekliai patvirtina aplinkybę, jog pareiškėja po palikėjo mirties nuolatos reguliariai mokėjo mokesčius už adresu (duomenys neskelbtini), tiekiamas komunalines paslaugas, žemės mokestį, deklaravo paslaugų teikimo įmonėms apskaitos prietaisų rodmenis (e.b.l. 11-141). Pareiškėja 2006 m. spalio 11 d. sudarė Valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 9566, kurios pagrindu asmeninės nuosavybės teise įsigijo 1620 kv. m. ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra palikimą sudarantis namas (e.b.l. 3-7). Tokios aplinkybės ir įrodymai liudija aktyvius pareiškėjos veiksmus, siekiant įgyti nuosavybėn V. U. palikimą sudarantį turtą ir taip išreiškiant jos valią priimti palikimą.

Iš bylos medžiagos matyti, kad V. U. vaikai yra F. U. ir Ž. U. ir (e.b.l. 64), kurios įtrauktos dalyvauti byloje suinteresuotais asmenimis. V. U. vaikai yra pirmos eilės įpėdiniai pagal įstatymą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tačiau jos abi pripažino, kad nors palikimo atsiradimo metu buvo nepilnametės, tačiau į savo tėvo palikimą nepretenduoja ir jo priimti neketina. Taigi vienintelis V. U. palikimą per įstatymo nustatytą terminą priėmęs asmuo yra jo sutuoktinė V. U.

Galiojantys įstatymai nenumato tvarkos, kuria suinteresuotas asmuo galėtų gauti dokumentą, patvirtinantį, jog jis per įstatymo nustatytą terminą priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą, todėl pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 straipsnį toks juridinę reikšmę turintis faktas turi būti nustatomas teismo. Pareiškėja yra suinteresuotas prašomu nustatyti faktu, nes neturėdama palikimo priėmimo faktą patvirtinančio įrodymo, ji neturi galimybės gauti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą patvirtinančio dokumento – paveldėjimo teisės liudijimo ir visa apimtimi įgyvendinti savo nuosavybės teisės į paveldėtą turtą.

Kadangi tiek prašomas nustatyti faktas, tiek jo juridinė reikšmė pareiškėjai yra visiškai įrodyti, taip pat įstatymai nenumato galimybės kita tvarka gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų, pareiškimas tenkinamas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 1 dalis draudžia priimti palikimą iš dalies arba su išlygomis, o 5.51 straipsnis numato, kad įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Todėl teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodomas V. U. palikimą sudarantis turtas. Aplinkybė, jog pareiškėja priėmė bent vieną V. U. palikimą sudarantį daiktą liudija, jog buvo priimtas visas palikimas tokios sudėties, kaip jį apibrėžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.1 straipsnis.

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos priteisiamos iš pareiškėjos valstybei, pareiškėjos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92 straipsnis, 443 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260 straipsniais, 264 - 265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 443 straipsnio 1 dalimi, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu teismas

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė V. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimą, pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu.

Priteisti iš pareiškėjos V. U. valstybei 3,72 EUR (tris eurus, septyniasdešimt du euro centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.