Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-04-20 · Civilinė byla Nr. 2A-122-56/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-04-20
Bylos Nr.
2A-122-56/2011
Teisminio proceso Nr.
2-44-3-00783-2009-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Petras Jaržemskis (pirm.), Neringa Švedienė, Danutė Kutrienė
Atsakovas
J. L.
Ieškovas
V. A.
Trečiasis asmuo
P. L.
Pranešėjas P. Jaržemskis Civilinė byla Nr. 2A-122-56/2011Teisėja I. Serafin Proceso Nr.2-44-3-00783-2009-2Proc. sprendimo kategorijos:35.5.6;121.15;121.18;121.21VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN UTARTIS2011 m. balandžio 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Petro Jaržemskio,kolegijos teisėjų Danutės Kutrienės,Neringos Švedienės,sekretoriaujant Ilonai Juchnevičiūtei,dalyvaujant atsakovui J. L.,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. L. apeliacinį skundą dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 18 d. sprendimo, kuriuo ieškovo V. A. ieškinys atsakovui J. L. dėl nuostolių atlyginimo patenkintas iš dalies, tretysis asmuo P. L..

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovas V. A. su ieškiniu, kurį vėliau patikslino kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovo J. L. 11 512,00 Lt ieškovo turėtas išlaidas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, žyminį mokestį ir kitas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad ieškovas su atsakovu J. L. ir trečiuoju asmeniu P. L. yra žemės sklypo, miško, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Mylių II k., Švenčionių r., bendrasavininkai. Bendrasavininkams neprieštaraujant 2008 m. kovo 1 d. ieškovas su J. V. IĮ sudarė miško kirtimo sutartį, pagal kurią J. V. IĮ įsipareigojo iškirsti retinamo kirtimo mišką, mokant po 40 Lt už iškirstą kubinį metrą medienos. Pradėjus kirtimo darbus, atsakovas pareiškė norą, kad J. V. IĮ iškirstų ir jo sklypo daliai priklausantį mišką, sutiko mokėti po 40 Lt už iškirstą kubinį metrą, todėl LR Aplinkos apsaugos ministerijoje visų sklypo bendrasavininkų vardu buvo gautas leidimas Nr. (duomenys neskelbtini), kirsti mišką, o atsakovas, Širvintų rajono II notarų biure patvirtino įgaliojimą, kuriuo įgaliojo ieškovą veikti atsakovo vardu atliekant miško kirtimo darbus. Darbų atlikimo metu buvo iškirsta 643 m³ medienos, viso darbų atlikta už 25 680,00 Lt. Atsakovas savo jėgomis pasiėmė ir išsivežė 293 kubinius metrus iškirstos medienos, likusius 361 kubinį metrą pasiėmė ieškovas. Už atliktus darbus ieškovas J. V. IĮ sumokėjo 14 543,00 Lt, o likusią sumą, t.y. 11 720,00 Lt, J. V. IĮ privalėjo sumokėti atsakovas. Kadangi atsakovas neatsiskaitė J. V. IĮ dėl nesumokėtos sumos išieškojimo kreipėsi į Švenčionių rajono apylinkės teismą, kuris 2009 m. lapkričio 18 d. sprendimu iš jo, J. V. IĮ naudai priteisė 11177,00 Lt skolos bei 335 Lt žyminio mokesčio, viso 11 512,00 Lt ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2009-07-10) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas veikdamas, kaip atsakovo įgaliotas asmuo įgijo teisę į patirtų išlaidų atlyginimą, todėl kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 11 512,00 Lt.

Atsiliepimas

Atsakovas J. L. atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė bylą nutraukti, o atsisakius ją nutraukti ieškinį atmesti.

Nurodė, kad ieškinys prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, be to yra įsiteisėjęs 2009 m. lapkričio 18 d. Švenčionių rajono apylinkės teismo sprendimas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, kuris yra visiems privalomas, o šalims ir kitiems dalyvavusiems asmenims turi ir prejudicinę, ir res judicata galią, t.y. šalys netenka teisės kitoje byloje ginčyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų bei teisinių santykių ir reikšti tų pačių reikalavimų ir tuo pačiu pagrindu. Atsakovo manymu, ieškovas pateikė ne naują ieškinį, o ginčijo tuos teisinius santykius, kurie susiklostė įsiteisėjus teismo sprendimui. Be to, atsakovas nenorėjo kirsti savo miško, tačiau sužinojęs, kad ieškovas pradėjo kirsti ir pardavinėti bendrą mišką, siekdamas gauti naudos, pasirašė ant bendro leidimo kirsti mišką.

Tretysis asmuo P. L. atsiliepime prašė bylą nutraukti.

Nurodė, kad ieškovas mišką kirto neteisėtai, be kitų bendrasavininkų sutikimo, sutartį su J. V. IĮ sudarė vienašališkai, iškirto ir pardavė 944,32 kubinius metrus medienos, o pinigus pasisavino. Taip pat manė, kad šis ieškinys tapatus 2009 m. lapkričio 18 d. Švenčionių rajono apylinkės teisme nagrinėtam J. V. IĮ ieškiniui.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Širvintų rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 18 d. sprendimu ieškinys patenkintas iš dalies. Iš J. L. V. A. priteistas 3551.16 Lt išlaidų atlyginimas, 5 procentų metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo 2010 m. sausio 26 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 106.53 Lt bylinėjimosi išlaidų, o valstybės naudai 34.27 Lt pašto išlaidų.

Teismas pažymėjo, kad teisinio pagrindo tenkinti atsakovo prašymą ir civilinę bylą nutraukti nebuvo, nes Švenčionių rajono apylinkės teisme jau nagrinėtoje ir 2009 m. lapkričio 18 d. sprendimu išspręstoje byloje teisiniai santykiai buvo susiklostę tarp ieškovo šioje byloje ir J. V. IĮ, o nagrinėtoje byloje civiliniai santykiai susiklostė tarp ieškovo iš atsakovo dėl ieškovo patirtų išlaidų atlyginimo atsakovui neatsiskaičius su ieškovu už organizuotą miško kirtimą. Teismas įvertinęs į bylą pateiktus rašytinius įrodymus bei šalių paaiškinimus padarė išvadą, jog ieškovas miško kirtimą atliko bendro leidimo pasirašyto visų bendrasavininkių pagrindu, todėl konstatavo, kad susitarimas kirsti mišką buvo, nors jis ir neatspindėjo atsiskaitymo už atliktus darbus turinio, todėl teismas sprendė, kad visos iš kirtimo atsiradusios prievolės privalomos ir atsakovui. Teismas atsižvelgęs į Švenčionių rajono apylinkės teismo sprendimo išvadas konstatavo, kad nežiūrint to, jog teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, tai nereiškia, kad iš atsakovo ieškovo naudai turi būti priteisiama visa 11 512,00 Lt suma, kaip atlyginimas už pavedimą remiantis Civilinio kodekso 6.223 straipsnio nuostatomis. Teismas nustatė, kad miško sklypas iš viso priklausė trims asmenims, ieškovas iškirto bei pardavė ir trečiojo asmens mišką, todėl padarė išvadą, kad ieškovas įgijo teisę reikalauti atlyginimo iš visų bendrasavininkų proporcingai jiems iškirsto ir atitekusio miško. Kadangi ieškovas iškirto 125.55 m³ atsakovo miško, už vieną kietmetrį malkinės ir padarinės medienos ieškovas buvo įsipareigojęs sumokėti 40 Lt, teismas padarė išvadą, kad ieškovas patyrė 5022 Lt, todėl teismas konstatavo, kad atsakovui už iškirstą ir parduotą miško dalį gavus naudos ir neįrodžius, jog darbų kaina buvo nepagrįstai didelė, neteisinga ar pan., iš atsakovo ieškovo naudai priteisė už paslaugas-miško kirtimą atsakovo parduotą medieną 3551.16 Lt (125.55x40 = 5022 Lt), įskaitant ieškovo atsakovo vardu parduotą medienos kainą be išlaidų už darbus t.y. (3948.04-2477,20 (61,93x40)=1470,84 Lt.) (CK 6.233 str.1 d., 6.37 str., 6.210 str.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

Atsakovas J. L. apeliaciniu skundu prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti atsakovo naudai 106,53 Lt žyminį mokestį.

Nurodo, kad priimdamas skundžiamą sprendimą teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas reglamentuojančias atstovavimą pagal įgaliojimą (CK 6.233 str.) ir neatsižvelgė į tai, kad iš teismo priteistos 3511,16 Lt sumos turėjo būti išskaičiuota 696,71 Lt GPM, kurį ieškovas susigrąžino pateikęs metinę deklaraciją už parduotą medieną. Teismo išvada, jog tarp šalių buvo sudarytas susitarimas kirsti bendrą mišką prieštarauja sutarčių aiškinimo taisyklėms, faktinėms bylos aplinkybėms bei rašytiniams įrodymams esantiems byloje. Teismas neįvertino, jog atsakovas ir tretysis asmuo išduodami sutikimus kirsti mišką, leido ieškovui prakirsti miške ribinę liniją iškertant 8,50 ktm medienos, tuo tarpu ieškovas be bendraturčių žinios pažymėjo 1162 ktm miško kirtimui ir be kitų bendraturčių sutikimo Švenčionių rajono agentūroje gavo leidimą atlikti 181 ktm miško einamąjį kirtimą, tuo pažeisdamas Aplinkos ministro 2004 m. liepos 14 d. įsakymo ,,Dėl leidimo kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nuostatas. Ieškovas be kitų bendraturčių žinios 2008 m. kovo 1 d. sudarė 600 ktm miško kirtimo sutartį su J. V. IĮ. Nurodyta sutartis yra niekinė bei prieštarauja viešajai tvarkai ir yra negaliojanti nuo jos sudarymo momento. Teismas neatsižvelgė į tai, kad leidimas Nr. 060953 iškirsti 971 kmt ieškovui buvo išduotas tik siekint pašalinti savavališko miško kirtimo pasekmes, nes be leidimo ieškovas negalėjo parduoti likusios medienos, o turėjo leidimą tik 8,50 ktm kirtimui. Be to, leidimas buvo išduotas nežinant visų aplinkybių, nes ieškovas nuslėpė nuo atsakovo ir trečiojo asmens, kad 2007 m. liepos mėnesį jis kirtimui pažymėjo 1162,47 ktm. bendro miško. Įsipareigodamas gautas pinigines lėšas pervesti į atsakovo ir trečiojo asmens sąskaitas ieškovas pareikalavo išduoti jam notariškai patvirtintą įgaliojimą tvarkyti miško kirtimo ir pardavimo reikalus. Atsakovas nedelsdamas sudarė tipinės formos įgaliojimą dėl visų miško kirtimo ir pardavimo paslaugų, nors tereikėjo pinigus gautus už medieną pervesti atsakovui, tačiau ieškovas pasinaudodamas suteiktais įgaliojimais 2008 m. liepos 18 d. atsakovo vardu pardavė UAB ,,Gabmedis“ 60,93 ktm, už kurią gavo 4644 Lt sumą ir ją panaudojo savo poreikių patenkinimui. Tuo tarpu tretysis asmuo įgaliojimą ieškovui galėjo gauti tik po mėnesio. Ieškovas 2008 m. liepos 25 d. atsakovo ir trečiojo asmens reikalavimu, trečiojo asmens sūnui perdavė visus turimus miško kirtimo ir pardavimo dokumentus, viso dėl 283,11 m³ medienos už 22034,35 Lt sumą. Gavus dokumentus paaiškėjo, kad neparduotų malkų ir medienos liko apie 200 ktm, kai tuo tarpu jų turėjo likti apie 700 ktm. Teismas priimdamas skundžiamą sprendimą netinkamai įvertindamas esmines bylos aplinkybes dėl neteisėto miško kleimavimo kirtimui, dėl leidimo kirsti 181 ktm medienos gavimo, miško kirtimo sutarties, bendro leidimo ir atsakovo įgaliojimo, nepašalino prieštaravimų tarp įrodymų, ko pasekoje pažeidė Civilinio proceso kodekso 185 straipsnio, 270 straipsnio nuostatas ir padarė neteisingas išvadas. Teismo išvada, jog ieškovas turėjo visų bendrasavininkių leidimą kirsti 181 ktm medienos nepagrįsta, nes apie jos kirtimą buvo sužinota tik 2008 metų liepos mėnesį nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-759-617/2009. Ieškovo parodymai teismui, kad miško kirtimas buvo vykdomas ir baigtas pagal bendrąjį leidimą, prieštarauja kitiems abiejose civilinėse bylose esantiems įrodymams, nes kirtimas pradėtas ir baigtas 2008 metų pavasarį. Nurodytą aplinkybę patvirtina Švenčionių rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 18 d. sprendime nustatytos aplinkybės, kurios šioje byloje turi prejudicinę reikšmę (CPK 182 str. 2 d.). Priimdamas skundžiamą sprendimą teismas rėmėsi aplinkybe, jog ,,sutartį su rangovu pasirašė vienas ieškovas, o bendras leidimas kirsti mišką ir darbų priėmimo-perdavimo aktas pagal juose nurodytas datas, kirtimo rūšį, plotą bei iškirstos medienos kiekį sutampa ir liudija apie šalių susitarimą atlikti darbus“, tačiau teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovas nurodytos sutarties neturėjo, o 2008 m. rugpjūčio 1 d. darbų priėmimo aktą atsakovas ir tretysis asmuo gavo tik iš Švenčionių rajono apylinkės teismo su ieškinio dokumentais ir jame nurodytas 215,17 ktm kiekis nebuvo įformintas tarp ieškovo ir atsakovo bei trečiojo asmens. Ieškovas pagal 2008 m. liepos 9 d. įgaliojimą atliko tik vieną paslaugą, 2008 m. liepos 18 d. UAB ,,Gabmedis“ atsakovo vardu parduodamas 61,94 ktm medienos už 4644,75 ir šiuos pinigus panaudodamas savo poreikių tenkinimui, todėl ieškovo teiginiai, kad atsakovas pats išsivežė 293 m³ medienos, o likusius 361 m³ pasiėmė ieškovas nepagrįsti. Kadangi pirmos instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas reglamentuojančias atstovavimą pagal įgaliojimą, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, tuo pažeisdamas asmenų lygybės prieš įstatymą principą, nurodyti pažeidimai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamąjį teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Atsiliepimas

Ieškovas V. A. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Nurodo, kad teismo sprendimas priimtas tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikant materialinės ir procesinės teisės normas yra teisėtas bei pagrįstas.

Tretysis asmuo P. L. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundžiamąjį teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti.

Nurodo, kad priimdamas skundžiamą sprendimą teismas netinkamai taikė Civilinio kodekso 6.233 straipsnio nuostatas, nepagrįstai nurodė ieškovo, atsakovo vardu parduotos medienos kainą, nes ieškovas už ją gavo 4644,75 Lt, o ne 3948,04 Lt., ir iš jos susigražino 15 procentų GPM. Teimas pažeidė Civilinio kodekso 6.193 straipsnio nuostatas ir nesiaiškino 2008 m. liepos 8 d. pasirašyto bendro leidimo kirsti mišką aplinkybių ir sekančią dieną išrašyto įgaliojimo sudarymo aplinkybių, todėl pagrindo pripažinti skundžiamą teismo sprendimą teisėtu ir pagrįstu nėra teisinio pagrindo.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 1 ir 2 dalys).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjęs bylos medžiagą, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą teisinius argumentus bei juos įvertinęs (CPK 183, 185 str.) sprendžia, kad pirmos instancijos teismo sprendimas iš esmės atitinka faktines bylos aplinkybes, yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str.). Teisėjų kolegija sutikdama su pirmos instancijos teismo sprendimo išvadomis ir argumentais jų nebekartoja.

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 11512 Lt išlaidas, kurias jis patyrė sumokėdamas J. V. IĮ už medienos iškirtimą ir jos gamybą pagal leidimą kirsti mišką Nr. 060953.

Šioje byloje nėra reikšminga dėl kokios kirtimo apimties susitarė miško, kuris ginčo šalių nėra pasidalintas, bendrasavininkiai.

Darbų priėmimo aktas (b.l. 8) yra surašytas 2008 m. rugpjūčio 1 d., o atsakovo įgaliojimas išduotas ieškovui 2008 m. liepos 9 d. pagal savo turinį suteikė ieškovui teisė vykdyti miško kirtimą ir medienos paruošimą išduoto leidimo ribose.

Apeliantas neginčija, kad gavo 125,55 m³ pagamintos medienos ir ja disponavo. Esant nurodytoms aplinkybėms atsakovas privalėjo atlyginti 125,55 m³ medienos gamybos kaštus, kas sudaro 5022 Lt sumą. Teismas ieškovo ieškinį patenkino 3551,16 Lt sumai, ieškovas šio teismo sprendimo įstatymo nustatyta tvarka neskundė, todėl darytina išvada, kad Širvintų rajono apylinkės teismo sprendimas nėra pažeidęs atsakovo teisių. Už pagamintą ir atsakovo priimtą bei sunaudotą 125,55 m³ medieną atsakovas privalo atlyginti gamybos kaštus (CK 1.5 str.).

Kadangi ginčas kilo dėl atsiskaitymo už pagamintą medieną, įrodymų, kad už medienos gamybą ieškovas būtų mokėjęs ir susigražinęs PVM byloje nėra, todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo argumento dėl ieškovo PVM susigražinimo, iš esmės nesvarsto.

Nurodytais argumentais atsakovo apeliacinis skundas atmestinas kaip teisiškai nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija

nutarė:

Širvintų rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 18 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo J. L. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Petras JaržemskisTeisėjos Danutė KutrienėNeringa Švedienė