- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-06-29
- Bylos Nr.
- 2-384/2006
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Donatas Šernas, Vincas Verseckas (pran.), Alė Bukavinienė
- Atsakovas
- akcinės bendrovės ,,Vilniaus Sigma“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų kolegijos pirmininko Vinco Versecko (pranešėjas),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo akcinės bendrovės ,,Vilniaus Sigma“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. vasario 24 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti atsakovo AB ,,Vilniaus Sigma“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gruodžio 30 d. nutarties ir skundas grąžintas jį padavusiam asmeniui civilinėje byloje Nr.2-1283-38/2006 pagal bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Adestora“ ieškinį akcinei bendrovei ,,Vilniaus Sigma“ dėl įsiskolinimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2005 m. gruodžio 30 d. nutartimi atmetė atsakovo AB ,,Vilniaus Sigma“ prašymą panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2004 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą priimtą už akių civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutuojančios UAB ,,Adestora“ ieškinį atsakovui AB ,,Vilniaus Sigma“ dėl įsiskolinimo išieškojimo. Minėta nutartimi buvo paliktas galioti Vilniaus apygardos teismo 2004 m. rugpjūčio 20 sprendimas už akių , kuriuo ieškovo bankrutuojančios UAB ,,Adestora“ naudai buvo priteista iš atsakovo AB ,,Vilniaus Sigma“ 4 894,75 Lt skolos ir 6 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo 2004 m. liepos 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (b.l. 164-167).
Nesutikdamas su Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gruodžio 30 d. nutartimi, atsakovas ,,Vilniaus Sigma“ apskundė ją atskiruoju skundu (b.l. 172-174).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2006 m. vasario 24 d. nutartimi atsisakė priimti atsakovo AB ,,Vilniaus Sigma“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gruodžio 30 d. nutarties ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Teismas nurodė, jog iš bylos duomenų matyti, jog skundžiamos teismo nutarties nuorašas atsakovo atstovams buvo įteiktas pavėluotai (b.l.171), todėl nurodyta aplinkybė suteikė atsakovo atstovams teisę reikalauti procesinio termino, numatyto atskirajam skundui paduoti (CPK 335 str.), atnaujinimo, pripažįstant, kad pavėluotas skundžiamos Vilniaus apygardos teismo nutarties įteikimas yra pakankamai svarbi priežastis, sąlygojusi šio termino praleidimą. (CPK 78 str.l d.) Tačiau, teismo manymu, ir esant pavėluotam procesinių dokumentų įteikimui, teisė paduoti atskirąjį skundą turėjo būti realizuota per įstatymuose nustatytą terminą, šiuo konkrečiu atveju per 7 dienas, skaičiuotiną nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos, taip išvengiant proceso dalyviams suteiktos teismo priimtų dokumentų apskundimo teisės suabsoliutinimo. Iš bylos duomenų matyti, jog skundžiamos Vilniaus apygardos teismo nutarties nuorašas 2006 m. vasario 2 d. buvo įteiktas atsakovo atstovui advokatui R.B., veikiančiam pagal 2005 m. spalio 19 d. atstovavimo sutartį Nr.l6 (b.l. l33). Tiek pagal 2005 m. spalio 19 d. atstovavimo sutartį Nr.16, tiek pagal CPK 56 str. l d. l p. bei 57 str. 3 d. reikalavimus, atsakovo atstovas advokatas privalėjo nedelsiant informuoti atsakovą apie gautą procesinį dokumentą - Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gruodžio 30 d. nutartį, kaip to reikalauja CPK įtvirtinti proceso kooperacijos, ekonomiškumo bei bendradarbiavimo principai. Teismo nuomone, 7 dienų terminas atskirajam skundui paduoti atsakovui turėjo būti skaičiuojamas nuo 2006 m. vasario 2 d. ir terminas apskųsti 2005 m. gruodžio 30 d. nutartį atsakovui baigėsi 2006 m. vasario 9 d. 24 val.. 00 min.(CPK 74 str.4 d.,7 d.) Atsakovo atskirasis skundas Vilniaus apygardos teismui buvo išsiųstas tik 2006 m. vasario 13 d., todėl teismas sprendė, jog atsakovas yra praleidęs terminą tokiam procesiniam veiksmui atlikti, kas yra pagrindas atsisakyti atskirąjį skundą priimti. (CPK 338 str.,315 str.2 d.l p.). Faktas, kad tos pačios skundžiamos Vilniaus apygardos teismo nutarties kitas nuorašas 2006 m. vasario 9 d. buvo įteiktas dar vienam atsakovo atstovui, t.y. AB ,,Vilniaus Sigma“ ekonomistei, teismo manymu, nesudaro prielaidų nurodyto pobūdžio prašymui pareikšti.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas AB ,,Vilniaus Sigma“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2006 m. vasario 24 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - atnaujinti terminą atskirajam skundui dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gruodžio 30 d. nutarties paduoti. Nurodo, jog teismo nutartis neteisėta. Teismo teiginys, jog tos pačios skundžiamos Vilniaus apygardos teismo nutarties kito nuorašo įteikimas 2006 m. vasario 6 d. dar vienam atsakovo atstovui, t.y. AB „Vilniaus Sigma“ ekonomistei, nesudaro prielaidų pareikšti prašymą atnaujinti praleistą terminą, nes teismo nutarties nuorašas 2002 m. vasario 2 d. buvo įteiktas atsakovo atstovui advokatui V.B., neteisingas. Juridiniams asmenims adresuoti procesiniai dokumentai įteikiami šio juridinio asmens vadovams, valdymo organams arba raštinės darbuotojams (CPK 123 str. 2 d.). Pirmosios instancijos teismo 2005 m. gruodžio 30 d. nutartis 2006 m. vasario 6 d. įteikta paštu tiesiogiai atsakovui AB„Vilniaus Sigma“. Aplinkybė, kad 2005 m. gruodžio 30 d. teismo nutartį priėmė atsakovo administracijos darbuotoja, nereiškia, kad skundžiama nutartis įteikta atsakovo dviem atstovams, nes administracijos darbuotojas nėra atsakovo atstovas. Teismo nutartis su motyvais įteikta praėjus dviem mėnesiams po apskundimo termino pasibaigimo, todėl atsakovas turi pagrindą prašyti atnaujinti praleistą atskirojo skundo padavimo terminą, nes šiuo atveju terminas praleistas ne dėl atsakovo kaltės. Įstatymas nenustato per kiek dienų gali būti paduotas prašymas atnaujinti praleistą terminą. Pažymi, kad atsakovas prašymą atnaujinti atskirojo skundo padavimo terminą kartu su atskiruoju skundu padavė teismui per protingą terminą. Apeliantas teigia, jog 2006 m. vasario 6 d. gavęs skundžiamą teismo nutartį, pakankamai greitai pateikė teismui motyvuotą atskirąjį skundą, prašydamas atnaujinti skundo padavimo terminą, kurį praleido ne dėl savo kaltės, todėl teismo nutarties su motyvais pavėluotas įteikimas, kai pasibaigė apskundimo terminas, yra svarbi procesinio termino praleidimo. Dėl išdėstytų priežasčių, apeliantas sprendžia, jog Vilniaus apygardos teismas 2006 m. vasario 24 d. nutartimi nepagrįstai atsisakė priimti atsakovo AB „Vilniaus Sigma“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gruodžio 30 d. nutarties.
Atsiliepimas
Atsiliepimų CPK 318 straipsnyje nustatyta tvarka negauta.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Proceso koncentracijos ir ekonomiškumo tikslais civilinio proceso įstatymas įvairiems procesiniams veiksmams atlikti nustato procesinius terminus. CPK 75 straipsnyje nurodyta, jog teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymų nustatytam ar teismo paskirtam terminui jiems atlikti. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ar nutarties apskundimas apeliacine tvarka yra procesinis veiksmas, kuris turi būti atliktas per CPK 307, 335 straipsniuose nustatytus terminus, kuriuos praleidus, teisė paduoti apeliacinį ar atskirąjį skundą išnyksta (CPK 75 str. 1 d.) ir gali būti realizuojama tik tuo atveju, jeigu šis praleistas procesinis terminas atnaujinamas CPK 78, 307, 338 straipsniuose nustatyta tvarka. Teismas turi teisę atnaujinti praleistą terminą, jeigu, teismo nuomone, jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Taigi pagrindinė procesinio termino atnaujinimo sąlyga yra svarbios priežastys, dėl kurių dalyvaujantis byloje asmuo šį terminą praleido, ir kiekvienu konkrečiu atveju teismas privalo spręsti, ar nurodytos priežastys dėl termino praleidimo yra pakankamai svarbios. Įstatymas nenumato, pagal kokius kriterijus priežastys, dėl kurių praleistas terminas, pripažįstamos svarbiomis, tai yra teismo diskrecijos teisė. Dėl to procesinio termino atnaujinimo klausimą nagrinėjantis teismas privalo tirti asmens, suinteresuoto termino atnaujinimu, nurodytų aplinkybių visetą ir įvertinti jų svarbą.
Iš bylos duomenų matyti, kad byla buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka ir teismo posėdyje atsakovo (apelianto) atstovas dalyvavo (b.l. 149-155, 164-169). Todėl atskirasis skundas dėl šios nutarties, kuri buvo priimta 2005 m. gruodžio 30 d., turėjo būti paduotas per 7 dienas nuo jos paskelbimo (CPK 335 str.). Byloje nėra duomenų, kad atsakovas (jo atstovas) per 7 dienas nuo nutarties priėmimo pageidavo gauti nutarties nuorašą ir ketino ją skųsti, tačiau iš įrašo ant bylos viršelio matyti, kad atsakovo atstovas – advokatas 2005 m. gruodžio 30 d. nutartį gavo 2006 m. vasario 2 d. Pirmosios instancijos teismas laikė, kad pavėluotas motyvuotos nutarties gavimas yra svarbi priežastis, kuri suteikia pagrindą atnaujinti atskirojo skundo padavimo terminą iki 2006 m. vasario 2 d., todėl apskundimo terminą skaičiavo nuo 2006 m. vasario 2 d. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos išvada, kad atsakovas 2005 m. gruodžio 30 d. nutartį gavo 2006 m. vasario 2 d., kadangi CPK 118 straipsnis numato, kad tais atvejais, kai šalis veda bylą per atstovą, su byla susiję procesiniai dokumentai įteikiami tik atstovui. Atstovas, gavęs atitinkamus dokumentus, privalo nedelsdamas apie tai informuoti atstovaujamąjį ir sudaryti jam galimybę susipažinti su gautais procesiniais dokumentais. Taigi viena iš advokato profesinių pareigų, atstovaujant klientą, yra tinkamai pranešti jam apie bylos eigą ir jos rezultatus. Kadangi atsakovas atskirąjį skundą teismui išsiuntė 2006 m. vasario 13 d., tai, skaičiuojant nuo 2006 m. vasario 2 d., praleido nutarties apskundimo terminą ir dėl kokių priežasčių praleido nenurodė, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą atsisakyti atskirąjį skundą priimti.
Tai, kaip atsakovas nurodo, kad 2005 m. gruodžio 30 d. nutartį gavo 2006 m. vasario 6 d. arba pagal bylos duomenis 2006 m. vasario 9 d. (b.l. 171) nesuteikia pagrindo pripažinti, jog atsakovas apie skundžiamą nutartį sužinojo 2006 m. vasario 6 d. ir apskundimo terminą reikia skaičiuoti nuo tos dienos, kadangi CPK 128 straipsnis nurodo, jog jeigu tas pats procesinis dokumentas yra įteikiamas kelis kartus, jis laikomas įteiktu pirmojo įteikimo dieną.
Kolegija pastebi, jog pagal bylos duomenis apeliantas bei jo atstovas, siekdami apskųsti teismo 2005 m. gruodžio 30 d., nebuvo pakankamai rūpestingi. Apeliantas atskirajame skunde netgi neaiškina ir nenurodo aplinkybių, dėl ko jo atstovas 2006 m. vasario 2 d. gavęs 2005 m. gruodžio 30 d. nutartį, neapskundė jos per 7 dienas ir kuo grindžia, kad nutartį gavo 2006 m. vasario 6 d., kadangi pagal bylos duomenis pakartotinai (po vasario 2 d.) nutartį jis gavo vasario 9 d.
Remdamasi išdėstytais motyvais teisėjų kolegija sprendžia, jog atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį.
Rezoliucinė dalis
n utaria:
Vilniaus apygardos teismo 2006 m. vasario 24 d. nutartį palikti nepakeistą.