Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2011-09-23 · Civilinė byla Nr. 2-13264-534/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-09-23
Bylos Nr.
2-13264-534/2011
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-09893-2011-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Audrius Žiedelis
Ieškovas
UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“
Atsakovas
UAB „MR.HOTO“, UAB „DUO MEDIA“
Civilinė byla Nr. 2-13264-534/2011Proceso Nr. 2-01-3-09893-2011-9
Procesinio dokumento kategorija 35.4; 50; 116.5(S)VILNIAUS MIESTO 1 APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASUŽAKIŲLietuvos Respublikos vardu2011 m. rugsėjo 23 d.Vilnius
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėjas Audrius Žiedelis,

rašytinio proceso tvarka atsakovams už akių išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinį atsakovams UAB „MR.HOTO“ ir UAB „DUO MEDIA“ dėl skolos priteisimo, priimdamas sprendimą už akių,

Aprašomoji dalis

nustatė:

atsakovams yra pareikštas ieškinys dėl 3 823,34 Lt skolos, 41,44 Lt delspinigių, 23,17 Lt palūkanų, 8,05 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Šalies argumentai

Ieškovas nurodė, kad 2010-01-04 UAB „LNTV“ ir UAB „MR.HOTO“ sudarė Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 10/01/04, pagal kurią UAB „LNTV“ išnuomojo UAB „MR.HOTO“ 74,04 kv.m. patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), o atsakovas įsipareigojo mokėti nuomos mokestį bei kitus mokesčius. UAB „DUO MEDIA“ 2010-01-04 garantiniu raštu garantavo prievolių pagal UAB „LNTV“ ir UAB „MR.HOTO“ 2010-01-04 sutarties įvykdymą, įskaitant minėtoje sutartyje numatytų sumų ir (ar) netesybų mokėjimą. 2010-10-20 pirkimo –pardavimo sutarties pagrindu ieškovas įsigijo atsakovo nuomojamą pastatą bei tapo jo savininku. Kartu su šia sutartimi ieškovas perėmė ir visus UAB „LNTV“ sutartinius įsipareigojimus. Atsakovas UAB „MR.HOTO“ savo sutartinių įsipareigojimų nevykdė. Atsakovo UAB „MR.HOTO“ skola ieškovui pagal pateiktas PVM sąskaitas-faktūras yra 3 823,34 Lt.

Atsakovams LR CPK 130 nustatyta tvarka 2011 m. rugpjūčio 23 d. buvo įteiktas ieškinio nuorašas ir pranešimas apie atsiliepimo į ieškinį pateikimo tvarką ir terminus, tačiau atsakovai nustatytu laiku atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė, o ieškovas prašo priimti sprendimą už akių. Todėl atsiranda LR CPK 142 str. 4 d. numatyta teisinė pasekmė sprendimui už akių priimti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (LR CPK 285 str. 2 d.).

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2010-01-04 tarp UAB „LNTV“ ir UAB „MR.HOTO“ buvo sudaryta Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 10/01/04, pagal kurią UAB „LNTV“ išnuomojo UAB „MR.HOTO“ 74,04 kv.m. patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), o atsakovas įsipareigojo mokėti nuomos mokestį bei kitus mokesčius (b.l. 8-14). UAB „DUO MEDIA“ 2010-01-04 garantiniu raštu garantavo prievolių pagal UAB „LNTV“ ir UAB „MR.HOTO“ 2010-01-04 sutarties įvykdymą, įskaitant minėtoje sutartyje numatytų sumų ir (ar) netesybų mokėjimą (b.l. 15). 2010-10-20 pirkimo –pardavimo sutarties pagrindu ieškovas įsigijo atsakovo nuomojamą pastatą bei tapo jo savininku (b.l. 16-26). Ieškovas, vadovaudamasis Sutarties nuostatomis, pateikė atsakovui PVM sąskaitas-faktūras: 2011-04-07 Nr. 5859, 2011-06-01 Nr. 6491 3823,34 Lt sumai (b.l. 20-21). Iš teismui pateiktos skolos, delspinigių ir palūkanų skaičiavimo lentelės turinio nustatyta, jog ieškinio teismui pateikimo dienai atsakovo skola ieškovui sudaro 3823,34 (b.l. 30). Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų apmokėjęs susidariusią skolą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.38 straipsnyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, o CK 6.200 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį (CK 6.477 straipsnio 1 dalis). Nuomininkas privalo laiku mokėti nuomos mokestį (CK 6.487 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, iš atsakovų subsidiariai priteistina 3 823,34 Lt skola.

Už sutartinės prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kreditorius gali reikalauti taikyti skolininkui dviejų formų sutartinę civilinę atsakomybę: netesybų išieškojimą ir (ar) nuostolių atlyginimą (CK 6.256 str. 2 d., 6.258 str.). Kadangi atsakovas savo sutartines prievoles vykdė netinkamai, t.y. nemokėjo nuomos mokesčio ir kitų mokesčiu, todėl laikomas pažeidusiu prievolę. Pagal CK 6.71 straipsnį sutartyje šalys gali nustatyti už prievolės įvykdymo termino praleidimą netesybas, skaičiuojamas už kiekvieną termino praleidimo dieną. Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius arba ikisutartinius įsipareigojimus. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Sutartinės netesybos apibrėžia šalių atsakomybės ribas už prievolės neįvykdymą sutarties sudarymo momentu ir suteikia teisę į jas, konstatavus prievolės neįvykdymo faktą. Pagal šalių sudarytos Sutarties 10.1. p., atsakovas įsipareigojo mokėti 0,04 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną nuo paskaičiuotos ir nesumokėtos pinigų sumos. Pažymėtina, jog netesybų ir palūkanų santykį reikia spręsti taip, kaip sprendžiamas nuostolių ir netesybų santykis: palūkanos, kaip ir netesybos, yra įskaitomos į nuostolius. Teisiškai neteisinga reikalauti priteisti ir palūkanas, ir netesybas, nes tai reikštų dvigubos atsakomybės taikymą skolininkui. Tuo remiantis iš atsakovų subsidiariai priteistina 41,44 Lt delspinigių, o dalyje dėl 23,17 Lt palūkanų ieškinys atmetamas (b.l. 30).

Vadovaujantis LR CK 6.37 str. 1 d. ir 2 d., palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. Skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, jog abi šalys ūkio subjektai, paslaugos buvo teikiamos už atlygį, taikomas LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas. Vadovaujantis LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 str. 1d., 3d., 6d., 3 str. 2d. 2p., 4 d., palūkanų norma – vieno mėnesio VILIBOR (vidutinės tarpbankinės palūkanų normos, kuriomis bankai pageidauja paskolinti lėšų litais kitiems bankams) palūkanų norma padidinta 7 procentiniais punktais. Jeigu sutartis nenustato kitaip, palūkanų, kurias skolininkas privalo sumokėti už pavėlavimą, dydis apskaičiuojamas taikant šio įstatymo 2 str. 3 d. nurodytą palūkanų normą, galiojusią tų metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas. Pirmąjį pusmetį galioja paskutinė palūkanų norma, paskelbta prieš pirmojo metų pusmečio pirmąją kalendorinę dieną, antrąjį metų pusmetį galioja paskutinė palūkanų norma, paskelbta prieš antrojo metų pusmečio pirmąją kalendorinę dieną. Atsižvelgiant į tai, jog civilinė byla iškelta 2011-07-08, t.y. antrąjį metų pusmetį, kai galiojo paskutinė palūkanų norma, paskelbta prieš antrojo metų pusmečio pirmąją kalendorinę dieną (1,49 proc.), tačiau ieškovas prašo priteisti tik 8,05 proc. dydžio metines palūkanas, ieškovui iš atsakovų subsidiariai priteistina 8,05 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2011-07-08) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovų subsidiariai priteistina 117 Lt žyminio mokesčio (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis LR CPK 142 str. 4 d., 285 str.-288 str., 307 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, įmonės kodas 3000145575, S.Stanevičiaus g. 33-25, Vilniuje, a.s. Nr. LT20 7044 0600 0535 9085, naudai subsidiariai iš atsakovų UAB „MR.HOTO“, įmonės kodas 302468680, Baltų pr. 81, Kaune ir UAB „DUO MEDIA“, įmonės kodas 301727532, Baltų pr. 81, Kaune, 3 823,34 Lt skolą, 41,44 Lt delspinigius, 8,05 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą 3 864,78 Lt nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2011-07-08 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 117 Lt bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas negali skųsti šio teismo sprendimo nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau sprendimą už akių priėmusiam Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti LR CPK 287 str. 2 d. reikalavimus.

Ieškovas sprendimą gali apskųsti per 30 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.

Teisėjas Audrius Žiedelis