- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-05-24
- Bylos Nr.
- Iv-764-428/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00246-2012-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Medvedevienė
- Pareiškėjas
- G. P.
- Atsakovas
- Marijampolės pataisos namams
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentui prie LR teisingumo reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 16.5pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. P. prašymą atsakovui Marijampolės pataisos namams, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie LR teisingumo reikalų ministerijos dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovo Marijampolės pataisos namų dėl 70 procentų priedų ir priemokų ribojimo už laikotarpį nuo 2007 m. balandžio mėnesio iki 2008 m. gruodžio mėnesio (imtinai) neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, iš viso – 2101,95 Lt.
Pareiškėjas prašyme (b.l. 4-7) nurodė, kad laikotarpiu nuo 2007 m. balandžio mėnesio iki 2008 m. gruodžio mėnesio dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo VI skyriaus ir 23 str. 2 d. nuostatų taikymo už atliktas pareigas jam nepagrįstai ir neteisėtai buvo sumokėtas ne visas priklausantis darbo užmokestis – 2101,95 Lt. Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2009-12-11 nutarimu byloje Nr. 144/07-17/08-25/08-39/08 pripažinta, jog Valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį būtų buvę galima teisingai atlyginti už darbą vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, dirbusiems poilsio bei švenčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatytą darbo trukmę, kai jiems išmokėtinų priedų ir priemokų suma viršijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d. nustatytą ribą, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 d. nuostatai, jog kiekvienas žmogus turi teisę gauti teisingą apmokėjimą už darbą bei konstituciniam teisinės valstybės principui. Taigi, minėtu Konstitucinio Teismo nutarimu darbo užmokesčio dalies pareiškėjui neišmokėjimas buvo pripažintas neteisėtu. Prašė atnaujinti ieškinio senaties terminą (b.l. 17-19), nurodė, kad nors laikotarpiu nuo 2007 m. balandžio mėnesio iki 2008 m. gruodžio mėnesio atsiskaitymo lapeliuose buvo numatyta atitinkama suma, neišmokėta dėl Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d. taikymo, tačiau tuo metu 70 procentų pareiginės algos dydžio priedų bei priemokų sumą viršijusios dalies nemokėjimas buvo laikomas teisėtu, todėl tuomet nežinojo ir negalėjo žinoti, jog tai pažeidžia jo konstitucines teises. Apie savo teisės pažeidimą sužinojo tik po Konstitucinio teismo nutarimo paskelbimo.
Atsiliepimas
Atsakovas - Marijampolės pataisos namai atsiliepimu į prašymą (b.l.11-12) prašė pareiškėjo prašymą atmesti, atsiliepime nurodė, kad kol nustatyta tvarka nebuvo nustatyta ir pripažinta, kad Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d. nuostata prieštarauja Konstitucijai, veikė taip kaip privalėjo veikti pagal tuo metu galiojančius įstatymus. Teismui nusprendus patenkinti pareiškėjo reikalavimą, prašė taikyti ieškinio senaties terminą remiantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalimi, kadangi pagrindas ginti pareiškėjui savo pažeistas teises atsirado jau tada, kai pareiškėjas realiai negavo pagal Valstybės tarnybos įstatymą priklausančių sumų ir niekas šios jo teisės nebuvo suvaržęs (b.l. 32).
Motyvuojamoji dalis
Prašymas netenkintinas.
Pareiškėjas yra statutinis valstybės tarnautojas ir jo reikalavimai kildinami iš valstybės tarnybos teisinių santykių. G. P. teismo prašo priteisti neišmokėtą priemokų ir priedų dalį viršijančią 70 procentų pareiginės algos. Kaip matyti iš atsakovo Marijampolės pataisos namų parengtos pažymos, pareiškėjui neišmokėta priedų ir priemokų dalis viršijanti 70 procentų pareiginės algos laikotarpiu nuo 2007-11-01 iki 2008-12-31 sudarė 2101,95 Lt (b.l. 26). Ginčo dėl nesumokėto darbo užmokesčio sumos dydžio tarp proceso šalių nėra. Tačiau ginčas keliamas dėl nesumokėto darbo užmokesčio už 2007 - 2008 metų laikotarpį priteisimo.
Teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas ir reikalavimo patenkinimas yra tiesiogiai susijęs su reikalavimui dėl darbo užmokesčio priteisimo taikytinu trejų metų ieškinio senaties terminu (Darbo kodekso 27 str. 2 d.). Darbo kodekso (toliau – DK) 27 straipsnio 2 dalyje numatytas bendras trejų metų ieškinio senaties terminas. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį (Civilinio kodekso 1.124 str.). DK 27 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog ieškinio senačiai taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ( toliau – CK) ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatos, jeigu DK ir kituose darbo įstatymuose nėra specialių ieškinio senaties taikymo nuostatų. CK 1.131 straipsnio 2 dalis numato, kad ieškinio senaties terminas atnaujinamas, jeigu teismas pripažįsta, kad senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties.
Nagrinėjamo ginčo atveju, akivaizdu, kad pareiškėjas, 2012-03-22 paduodamas skundą teismui dėl nesumokėto darbo užmokesčio už 2007 - 2008 metų laikotarpį priteisimo, praleido Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje numatytą bendrą trejų metų ieškinio senaties terminą. Atsakovas prašo taikyti trejų metų senaties terminą pareiškėjo reikalavimų atžvilgiu.
Kaip jau buvo minėta, CK 1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ieškinio senaties terminas atnaujintinas, jeigu teismas pripažįsta, kad senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Todėl nagrinėjamojoje byloje vertintinos aplinkybės, dėl kurių pareiškėjas praleido senaties terminą, t.y. ar pareiškėjo nurodytos aplinkybės gali būti vertinamos kaip svarbios priežastys, dėl kurių senaties terminas buvo praleistas.
Pareiškėjas pagrindinę priežastį, lėmusią senaties termino praleidimą, nurodė aplinkybę, jog apie savo teisės pažeidimą sužinojo tik po Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimo paskelbimo.
Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010-03-23 nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-397/2010 konstatavo, kad dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą, nustatymas iš esmės suponuojamas dvejopo pobūdžio aspektų aiškinimas bei vertinimas: 1) atitinkamų įrodymų, leidžiančių spręsti apie konkretaus asmens (pareiškėjo) subjektyvaus suvokimo apie tariamą jo teisės pažeidimo laiką, įvertinimu, 2) materialinės teisės normos, kuri tariamai yra pažeista, aiškumu ta prasme, kiek ji yra aiški ir suprantama konkrečiam asmeniui (pareiškėjui), kuris kreipėsi į teismą dėl savo teisės gynimo.
Taigi, įvertinus aplinkybes, kad pareiškėjui neišmokėta priedų ir priemokų dalis viršijanti 70 procentų pareiginės algos buvo nemokama, vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatytu darbo užmokesčio reglamentavimu, pagal kurį priedų ir priemokų suma valstybės tarnautojui negalėjo viršyti 70 procentų pareiginės algos, bei tai, kad šios Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostatos Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimu buvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucinėms nuostatoms, konstatuotina, kad pareiškėjas nepraleido DK 27 straipsnio 2 dalyje nustatyto bendro trejų metų senaties termino kreiptis į teismą nuo sužinojimo apie savo teisės pažeidimą dienos, skaičiuotinos nuo Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimo priėmimo. Konstituciniam Teismui 2009-12-11 nutarimu konstatavus valstybės tarnybos įstatymo neatitikimą Konstitucijos nuostatoms, išnyko teisinis pagrindas, kuriuo atsakovas vadovavosi skaičiuodamas ne viso darbo užmokesčio mokėjimą pareiškėjui, ir pareiškėjas suprato, kad atsakovas pažeidė jo teises neišmokėdamas priemokų ir priedų dalį viršijančią 70 procentų pareiginės algos.
Nors pareiškėjui priklausančios darbo užmokesčio dalies nesumokėjimas negali būti laikomas „įvykdytu sprendimu“ Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme, tačiau pareiškėjas neturi galimybės realiai apginti šiuo nesumokėjimu pažeistos teisės, nes Darbo kodekso 298 straipsnyje nustatytas priteistino darbo užmokesčio ribojimas. Būtent, DK 298 straipsnis reglamentuoja materialinės teisės į darbo užmokestį ir į kitas su darbu susijusias išmokas galiojimą. Pagal darbo kodekso 298 straipsnį darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus. Šiuo straipsniu apribojama teismo galimybė priteisti darbuotojo, kurio teisės ar teisėti interesai buvo pažeisti, naudai jam priklausantį darbo užmokestį ar kitas su darbo santykiais susijusias išmokas. Šis apribojimas nustatomas kalendoriniais trejais metais. DK 298 straipsnis nustato ne ieškinio senaties terminą, o reglamentuoja materialinės teisės į darbo užmokestį ir į kitas su darbu susijusias išmokas galiojimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis vienodą administracinių teismų praktiką, ne kartą yra konstatavęs, jog laikotarpis, už kurį neišmokėtos darbo užmokesčio sumos yra priteistinos, turi būti nustatomas vadovaujantis DK 298 straipsniu (LVAT 2010-02-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-1571/2010; 2009-01-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A-822–790/2009; 2009-08-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A-756–859/2009).
Nors pareiškėjas nepraleido DK 27 straipsnio 2 dalyje nustatyto bendro trejų metų senaties termino kreiptis į teismą nuo sužinojimo apie savo teisės pažeidimą dienos, tačiau vadovaujantis DK 298 straipsniu, teismas neturi pagrindo pareiškėjui priteisti darbo užmokesčio nepriemoką už 2007-11-01 iki 2008-12-31 metus, susidariusios anksčiau nei prieš trejus metus iki 2012-03-22 kreipimosi į teismą dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo dienos.
Pareiškėjo prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 88 straipsniais, teisėja
nusprendžia:
Prašymą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacinius skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.