Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

2011-11-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-599-366-2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2011-11-14
Bylos Nr.
1A-599-366-2011
Teisminio proceso Nr.
1-66-1-338-2009-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Tomas Zdanavičius, Sigitas Bagdonavičius (pran.), Pranas Šimkus
Nuteistasis
E. L., I. N.
Advokatai
Vytautas Kupcikevičius
Kategorijos
Teisėja Henryta Gerdvilė Baudž. byla Nr. 1A-599-366/2011
Proceso Nr.1-66-1-338-2009-9Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.4.1 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. lapkričio 14 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko ir pranešėjo Sigito Bagdonavičiaus, teisėjų Prano Šimkaus ir Tomo Zdanavičiaus,

sekretoriaujant Ritai Padvilikienei,dalyvaujant prokurorui Ignui Railai,nuteistosioms E. L., I. N.,gynėjams advokatams Vytautui Kupcikevičiui, Linui Stanislovui Bagdonui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų E. L. ir I. N. apeliacinius skundus dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 16 d. nuosprendžio, kuriuo:

E. L. nuteista pagal BK 182 str. 2 d., taikant BK 54 str. 3 d. laisvės apribojimu 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.;

I. N. nuteista:

pagal BK 182 str. 2 d., taikant BK 54 str. 3 d. laisvės apribojimu 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.;

pagal BK 300 str. 1 d. – 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p., 2 p., bausmes subendrinus apėmimo būdu, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.

Priteista solidariai iš E. L. ir I. N. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kėdainių skyriui 69851,61 Lt turtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. L. ir I. N. nuteistos už tai, kad veikdamos bendrininkų grupėje, tyčia, E. L. naudai apgaule įgijo turtinę teisę į didelės 69851,61 Lt vertės svetimą turtą (Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšas) ir realiai šiuos pinigus įgijo, o būtent:

2007 metų lapkričio mėnesio pradžioje, tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, I. N. nesant darbo santykiuose su įmone „A“ ir neturint jokių administracinių įgalinimų veikti įmonės vardu, neturint teisės surašyti įmonės „A“ vardu jokių dokumentų, E. L., žinodama, kad yra nėščia ir dėl to gali gauti motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, kartu su I. N. tarpusavyje susitarė, kad I. N. ją fiktyviai įdarbins į jos vadovaujamos N. N. individualios įmonės „A“ pardavėjos pareigas, o nuo 2008-01-01 – pardavimų vadybininkės pareigas, ir į apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu įmokos pranešimus įrašys žinomai neteisingus duomenis apie E. L. 2007 m. IV ketvirčio (lapkričio – gruodžio mėnesių) pajamas ir 2008 m. I ketvirčio (sausio – kovo mėnesių) pajamas, po ko šiuos pranešimus I. N. pateiks Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kėdainių skyriui, o tuomet, E. L. kreipsis į Viešąją įstaigą „P“ dėl nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimo gavimo ir į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kėdainių skyrių dėl motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpų skyrimo ir tokiu būdu apgaule įgis turtinę teisę į didelės vertės svetimą turtą (Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo lėšas),

po ko, I. N., vykdydama bendrą nusikalstamą sumanymą ir veikdama pagal išankstinį susitarimą, 2007-11-08 fiktyviai įdarbino E. L. į N. N. individualios įmonės „A“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), pardavėjos pareigas, 2007-11-08 priimdama įsakymą Nr. 39, ir sudarydama neterminuotą darbo sutartį Nr. 17, pagal kurią E. L., nustatė mokėti minimalų mėnesinį atlyginimą, dirbant įmonėje pardavėjos pareigose 8 valandų darbo dieną, bei 2007-11-08 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kėdainių skyriui pateikė 2007-11-07 pranešimą apie apdraustojo valstybiniu socialiniu draudimu priėmimą į darbą Nr. 7, kuriame įrašė žinomai neteisingus duomenis apie tai, kad, E. L., nuo 2007-11-07 priimta į darbą N. N. individualioje įmonėje „A“ ir yra draudžiama valstybiniu socialiniu draudimu,

po ko, I. N., tęsdama nusikalstamą sumanymą, žinodama, kad E. L. įmonėje nedirba ir nurodytų pareigų neatliks, 2008-01-01 priėmė įsakymą Nr. 40, kuriuo nuo 2008-01-01 E. L. pervedė dirbti į pardavimų vadybininkės pareigas mokant mėnesinį atlyginimą 3350 Lt,

po ko, I. N., tęsdama bendrą nusikalstamą sumanymą ir žinodama, kad, ji, E. L., realiai įmonėje „A“ nedirba ir neturėjo teisės gauti jokio atlyginimo, 2008-01-07 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kėdainių skyriui pateikė 2008-01-01 pranešimą apie N. N. individualios įmonės „A“ apdraustuosius už 2007 metų IV ketvirtį Nr. 4 su priedais: 2008-01-01 valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondo biudžetų lėšų finansine ataskaitą Nr. 4, 2008-01-01 pranešimu apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokas Nr. 4, kuriuose įrašė žinomai neteisingus duomenis apie tai, kad E. L. gavo 1300 Lt pajamų, nuo kurių į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetą apskaičiuota 441,74 Lt įmokų; be to, 2008-04-07 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kėdainių skyriui pateikė 2008-04-04 pranešimą apie N. N. individualios įmonės „A“ apdraustuosius už 2008 metų I ketvirtį Nr. 1 su priedais: 2008-04-04 valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondo biudžetų lėšų finansine ataskaita Nr. 1, 2008-04-04 pranešimu apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas Nr. 1, kuriuose įrašė žinomai neteisingus duomenis apie tai, kad E. L. gavo 10050 Lt pajamų, nuo kurių į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetą apskaičiuota 3414,99 Lt įmokų,

po ko, E. L., veikdama pagal išankstinį nusikalstamą susitarimą, 2008-04-01 kreipėsi į Viešąją įstaigą „P“, esančią (duomenys neskelbtini), dėl nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimo gavimo, kur tą pačią dieną jai buvo išduotas nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimas, serija C Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos už laikotarpį nuo 2008-04-01 iki 2008-08-04,

po ko, E. L., žinodama, kad N. N. individualioje įmonėje „A“ realiai nedirba ir neturi Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (Žin., 2000, Nr. 111-3574) 16 straipsnio reikalaujamo pastarųjų 12 mėnesių laikotarpio ne trumpesnio kaip 3 mėnesių socialinio draudimo stažo, vykdydama bendrą su I. N. nusikalstamą sumanymą, 2008-04-07, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kėdainių skyriui pateikė: 1) prašymą skirti motinystės pašalpą, 2) 2008-04-01 Viešosios įstaigos „P“ išduotą nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimą serija C Nr. (duomenys neskelbtini); 3) 2008-04-08 prašymą dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymo,

po ko, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kėdainių skyriuje dėl E. L. ir I. N. pateiktų N. N. individualios įmonės „A“ dokumentų, apgaulės įtakoje, manydami, kad E. L. turi teisę gauti tokio dydžio motinystės pašalpą, 2008-04-11 priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl E. L. teisės į motinystės pašalpą“, kuriame nusprendė skirti E. L. 12299,77 Lt motinystės pašalpą nuo 2008-04-01 iki 2008-08-04, pinigus pervedant į E. L. sąskaitą, esančią AB banke „Snoras“ banke Nr. (duomenys neskelbtini), t.y. priskaičiavo 1774,18 litais daugiau motinystės pašalpos, kuri apskaičiuota iš N. N. individualios įmonės „A“ draudžiamųjų pajamų;

po ko, I. N., tęsdama nusikalstamą sumanymą, 2008-08-05 priėmė fiktyvų įsakymą Nr. 41, kuriuo suteikė, E. L. motinystės atostogas vaikui prižiūrėti nuo 2008-08-05 iki 2011-05-16, ir 2008-08-06 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kėdainių skyriui pateikė 2008-08-06 pranešimą apie motinai (įmotei), tėvui (įtėviui) arba vaiko globėjui suteiktas (atšauktas) motinystės atostogas vaikui prižiūrėti Nr. 1, kuriame nurodė žinomai neteisingus duomenis apie tai, kad N. N. individualios įmonės „A“ darbuotojai E. L. yra suteiktos atostogos vaikui prižiūrėti nuo 2008-08-05 iki 2011-05-16;

po ko, E. L., vykdydama bendrą nusikalstamą sumanymą, 2008-08-18 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kėdainių skyriui pateikė: 1) prašymą skirti motinystės (tėvystės) pašalpą, 2) N. N. individualios įmonės „Aginta“ vardu surašytą fiktyvų įsakymą Nr. 41, dėl vaiko priežiūros atostogų suteikimo darbuotojai E. L.; 3) vaiko gimimo liudijimo kopiją; 4) 2008-08-18 prašymą dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymo,

po ko, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kėdainių skyriuje dėl E. L. su I. N. pateiktų N. N. individualios įmonės „A“ dokumentų, apgaulės įtakoje, manydami, kad, E. L., turi teisę gauti motinystės (tėvystės) pašalpą, 2008-08-21 priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl E. L. teisės į motinystės (tėvystės) pašalpą“, kuriame nusprendė skirti E. L. 68077,43 Lt motinystės (tėvystės) pašalpą iki vaikui sukaks dveji metai, išmokant pašalpą už laikotarpį nuo 2008-08-05 iki 2010-05-16, pinigus pervedant į E. L. sąskaitą, esančią AB banke „Snoras“ banke Nr. (duomenys neskelbtini),

tokiu būdu E. L. ir I. N., veikdamos kartu išankstine tiesiogine tyčia, apgaule įgijo turtinę teisę į didelės vertės svetimą turtą- 69851,61 Lt Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšas ir realiai apgaule E. L. naudai šiuos pinigus motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų forma įgijo.

Be to I. N. suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo, o būtent:

N. N. individualios įmonės „A“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), vardu, šioje nesanti darbo santykiuose, su šia įmone neturėdama jokių administracinių įgalinimų veikti įmonės vardu, neturėdama teisės surašyti įmonės „A“ vardu jokių dokumentų, fiktyviai, per laikotarpį nuo 2007-11-07 iki 2008-08-06 savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), ir N. N. individualios įmonės „A“ patalpose, esančiuose (duomenys neskelbtini), žinodama, kad E. L. realiai N. N. individualioje įmonėje „A“ nedirbo, neturėjo gauti jokio atlyginimo, suklastojo N. N. individualios įmonės „A“ 2007-11-07 pranešimą apie apdraustojo valstybiniu socialiniu draudimu priėmimą į darbą Nr. 7, kuriame įrašė žinomai neteisingus duomenis apie tai, kad E. L., nuo 2007-11-07 priimta į darbą N. N. individualioje įmonėje „A“ ir yra draudžiama valstybiniu socialiniu draudimu; 2008-01-01 pranešimą apie N. N. individualios įmonės „A“ apdraustuosius už 2007 metų IV ketvirtį Nr. 4 su priedais: 2008-01-01 valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondo biudžetų lėšų finansine ataskaita Nr. 4, 2008-01-01 pranešimu apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokas Nr. 4, kuriuose įrašė žinomai neteisingus duomenis apie tai, kad E. L. gavo 1300 Lt pajamų, nuo kurių į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetą apskaičiuota 441,74 Lt įmokų; 2008-04-04 pranešimą apie N. N. individualios įmonės „A“ apdraustuosius už 2008 metų I ketvirtį Nr. 1 su priedais: 2008-04-04 valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondo biudžetų lėšų finansine ataskaita Nr. 1, 2008-04-04 pranešimu apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas Nr. 1, kuriuose įrašė žinomai neteisingus duomenis apie tai, kad E. L. gavo 10050 Lt pajamų, nuo kurių į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetą apskaičiuota 3414,99 Lt įmokų; 2008-08-06 pranešimą apie motinai (įmotei), tėvui (įtėviui) arba vaiko globėjui suteiktas (atšauktas) motinystės atostogas vaikui prižiūrėti Nr. 1, kuriame įrašė žinomai neteisingus duomenis apie tai, kad N. N. individualios įmonės „A“ darbuotojai E. L. yra suteiktos atostogos vaikui prižiūrėti nuo 2008-08-05 iki 2011-05-16; šiuose dokumentuose pasirašė ir tokiu būdu juos suklastojo, po ko juos panaudojo pateikdama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kėdainių skyriui, esančiame Kėdainių m., K. R. 1.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu I. N. prašo panaikinti apylinkės teismo nuosprendį ir ją išteisinti.

Skunde teigia nusikaltimo metu nebuvusi įmonės savininkė, šios įmonės „A“ savininkė buvo N. N. ir būtent jos nurodymu vykdė veiklą įmonėje, priiminėjo asmenis į darbą, atstovavo šią įmonę valstybinėse institucijose. Tokią teisę veikti įmonės vardu I. N. suteikė N. N. 2001 11 30 d. įsakymas Nr. 30 , kuris įsigaliojo nuo 2001 12 01 d. ir leido I. N. vykdyti visus atsiskaitymus, buhalterinės apskaitos tvarkymą ir visus klausimus susijusius su įmonės veikla. Minėtas įsakymas buvo pateiktas tiek VMI, tiek Sodrai. Sudarant sutartį su E. L., visi dokumentai buvo pateikti Sodrai. Sodros atsakingas darbuotojas privalėjo patikrinti, ar jie surašyti teisingai ir tinkamai, ar įmonės vardu pasirašęs asmuo yra tinkamai įgaliotas, galiausiai, ar šis asmuo yra dirbantis. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kėdainių skyriaus atstovė L. U. paaiškino, kad tikrinant pateiktų dokumentų teisingumą ir pagrįstumą per bendrą duomenų bazę iš VMI gavo patvirtinimą, kad I. N. turi teisę atstovauti įmonės vardu. Nors nurodė, kad gali pateikti šią pažymą teismui, teismas atsisakė tenkinti gynybos prašymą išreikalauti šį rašytinį įrodymą, kaip ir netenkino kito prašymo, - apklausti Sodros darbuotoją tiesiogiai dirbusį su E. L. motinystės pašalpomis.

Nuosprendyje atmetami tiek I. N., tiek E. L. parodymai, o teismas apkaltinamąjį nuosprendį grindžia liudytojų N. S. bei D. M. parodymais, nurodydamas, kad jos dirbančios E. L. parduotuvėje nematė, ir darydamas prielaidą kad E. L. faktiškai nedirbo. Analogiška situacija ir su specialisto apklausa. Apklausiamas teisme jis paaiškino, kad atlikdamas patikrinimą ir pateikdamas išvadą rėmėsi tik tais dokumentais, kuriuos pateikė ikiteisminio tyrimo pareigūnas. Jis taip pat teisminio nagrinėjimo metu pateikė prielaidą, kad galimai darbiniai santykiai nebuvo realūs, o pateiktas verslo planas tariamai nėra tinkamas, nėra pasirašytas jį sudariusio asmens. Tačiau darbo santykius tarp darbuotojo ir darbdavio reglamentuoja darbo sutartis bei tarpusavio susitarimas dėl būtinų darbo sąlygų. Vien todėl, kad įmonės turtinė padėtis nėra gera, negalima teigti, kad darbo santykiai buvo fiktyvūs. Įstatymas nedraudžia akcininkams, savininkams kredituoti savo įmonę. Įmonė vykdė realią veiklą, o nebuvo formaliai sukurta piniginių lėšų pasisavinimui. Nei I. N., nei E. L. nebuvo pareikšti įtarimai dėl įmonės lėšų pasisavinimo. Pažymėtina, kad būtent savininkės N. N., o ne I. N. iniciatyva buvo nutarta surasti ir priimti dar vieną darbuotoją naujam darbui Palangos mieste. Kaip buvo sutarta, E. L. pradžioje dirbo Kėdainiuose, numatytą bandomąjį laikotarpį. Nors ji buvo priimta dirbti pardavėjos pareigose, vykdė kitas darbines funkcijas, t. y. susipažino su įmonės specifika, teikėjais, apyvarta. dokumentacija. Kartu vyko pas tiekėjus dėl prekių užsakymų, peržiūrinėjo buhalterinius dokumentus. Pažymėtina, kad vienų pareigų nurodymas vietoj kitų nesukėlė jokių teisiškai reikšmingų padarinių ir neiškraipė paties juridinio fakto E. L. įdarbinimo prasme. Be to, tokiais savo veiksmais nesiekė suklaidinti kitų asmenų ar institucijų dėl E. L. pareigų atlikimo ir nesikėsino pažeisti teisinės apyvartos funkcionalumo bei jos patikimumo. E. L. pradėjus dirbti Palangoje, darbo užmokesti buvo padidintas šalių susitarimu, o valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui nuo jo buvo mokamos atitinkamos įmokos. Kadangi E. L. nuo jai padidinto darbo užmokesčio mokėjo atitinkamas didesnes įmokas į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą, tai ji įgijo teisę į didesnę motinystės pašalpą. Nuteistajai išmokėta didesnė motinystės pašalpa jai priklauso objektyviai, todėl teisėtai priklausančios teisės piniginių lėšų įgijimas nesudaro sukčiavimo. Byloje nėra faktinių duomenų, pagrindžiančių , kad E. L. gavo didesnę motinystės pašalpą apgaulės būdu, t. y. nepagrįstai padidinant jai darbo užmokestį, sumokant didesnes įmokas į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą bei iš jo atitinkamai gaunat didesnę motinystės pašalpą. Sukčiavimu šioje baudžiamojoje byloje nuteistųjų E. L. ir N. N. veiksmai galėjo būti pripažinti nusikalstamais tik tuo atveju, jeigu būtų įrodyta, jog E. L. nedirbo jokio darbo, bet atlyginimą gavo. Šiuo atveju liudytojos D. M. parodymai, patvirtina, kad yra mačiusi keliolika kartų E. L. darbo kabinete kartu su I. N., girdėjusi, kad rengiama steigti filialą Palangoje, matė E. L. pavardę žiniaraščiuose. Tą aplinkybę, kad E. L. realiai dirbo, patvirtina I. N., pati E. L.. Be to, byloje yra pateikti rašytiniai įrodymai: užrašai, verslo planai, nuotraukos kurie betarpiškai įrodo E. L. darbą N. N. įmonėje. Pažymėtina, kad ne teismas, ne FNTT specialistas, ne Sodros darbuotojas, o tik pats darbdavys nustato, kokia tvarka ir kaip turi būti pateiktas atliktas darbas ar darbo atlikimo ataskaita. Šiuo atveju E. L. darbdavys buvo ne I. N., o N. N. ir būtent jos reikėjo klausti dėl atliktų darbų kokybės ir darbų perdavimo. Pažymėtina ir tai, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu nebuvo bandoma gauti informacijos apie N. N. ir ją apklausti.

Šalies argumentai

Apeliantė teigia, kad teismas neatskleidė jos veikos subjektyviosios pusės. Byloje nėra nei vieno įrodymo, kad tarp jos ir E. L. buvo koks nors susitarimas dėl neteisėto įdarbinimo, fiktyvių darbo sutarčių sudarymo, siekimas gauti neteisėtų išmokų ir kad už tai ji gavo kokį nors atlygį, kad suprato daromos veikos pavojingumą. Apibendrindama apeliantė teigia, kad nuosprendis neteisėtas ir nepagrįstas, todėl ji turi būti išteisinta.

Apeliaciniu skundu nuteistoji E. L. prašo panaikinti apylinkės teismo nuosprendį ir ją išteisinti.

Šalies argumentai

Skunde teigia, jos įdarbinimą N. N. IĮ „A“ visiškai patvirtina oficialūs dokumentai: įsakymai, pranešimai VSDF valdybos Kėdainių skyriui, atlyginimų mokėjimo žiniaraščiai. Jos darbo toje įmonėje pobūdis buvo toks, kad nebuvo būtina surašinėti ir pasirašinėti įmonės vardu oficialius dokumentus, todėl jų specialistas ir nerado. Tačiau tai nepaneigia jos darbo N. N. IĮ „A“ fakto. Tik liudytoja N. S. savo parodymuose teigė, kad jos dirbančios nematė, tačiau iš jos parodymų matyti ir tai, kad į parduotuvės tarnybines patalpas galima patekti ir ne per parduotuvę, bet atskirai įrengtu įėjimu, kurio raktą turėjo I. N.. Kita vertus, parduotuvėje, kurioje dirbo liudytoja, ji lankėsi trumpai, tik 2007 m. lapkričio-gruodžio mėnesiais, ir liudytojos N. S. taip pat neįsidėmėjo. Tuo tarpu liudytoja D. M. parodė, kad apeliantę ne kartą mačiusi parduotuvėje kartu su I. N.. Šie įrodymai nesuteikia pagrindo išvadai, kad apeliantė N. N. IĮ „A“ visai nedirbo jokio darbo.

Apeliantė teigia nedirbusi tik pardavėjos darbo, t. y. nestovėjusi už prekystalio. Tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką vien ta aplinkybė, kad asmuo atliko kitas darbines funkcijas, nei buvo numatyta darbo sutartyje, nesuteikia pagrindo teigti, kad darbo sutartis, įsakymas dėl priėmimo į darbą ir kiti dokumentai yra suklastoti ir paneigia asmens įdarbinimą. Ji pardavėjos pareigose buvo įdarbinta, turint tikslą realiai įsijungti į darbą, įvertinti parduotuvės darbo specifiką ir organizuoti įmonės padalinio darbą Palangoje. Per nustatytą bandomąjį laikotarpį susipažino su įmonės veikla, dokumentacija, užsakymų forminimu ir teikimu tiekėjams, prekių apyvartos tendencijomis. Tai, kad tikrai buvo atvykusi į Kėdainius šių funkcijų atlikimui, patvirtina D. M. parodymai, jos (apeliantės) parašai atlyginimų mokėjimo žiniaraščiuose. Jos darbą N. N. IĮ „A“ vadybininkės pareigose 2008-01-01-2008-04-01 laikotarpiu patvirtina prie bylos pridėtas jos sudarytas verslo planas, fotonuotraukos bei 5 segtuvai su dokumentais patvirtinančiais jos atliktą darbą N. N. įmonėje. Teismas nepagrįstai šių duomenų nelaikė įrodymais, motyvuodamas tuo, kad jie nepasirašyti arba nėra pakankamai aišku, kada jie sukurti.

Apeliantė nurodo, kad specialisto išvada nustatyta, jog N. N. IĮ „A“ buvo veikianti prekybinė įmonė, kuri turėjo pastovias, nors ir nedideles, pajamas. Siekdama išplėsti verslą, savininkė nusprendė atidaryti įmonės padalinį Palangoje ir priimti į darbą apeliantę. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad pakankamai sunki įmonės ūkinė-finansinė veikla nesudaro pagrindo manyti, jog įmonei grėstų bankrotas ir tai trukdytų įmonės darbuotojui didinti atlyginimą. N. N. įmonė nebuvo fiktyviai sukurta, ji vykdė realią ūkinę veiklą, gavo išjos pajamas, iš kurių realiai buvo mokamas atlyginimas, o nuo atlyginimo VSDF biudžetui buvo mokamos atitinkamo dydžio įmokos.

Apeliantė laiko neteisinga teismo išvadą, kad jos priėmimas į darbą neteisėtas dėl to, kad nuteistoji I. N. negalėjo veikti N. N. individualios įmonės vardu, taigi, ir priimti ją į darbą. Teigia nežinojusi, kad I. N. negali veikti įmonės vardu, nes to nežinojo ir kitos įmonės darbuotojos, be to, ir VMI ir VSDF valdybos Kėdainių skyriaus darbuotojai taip pat priiminėjo dokumentus iš I. N.. Kita vertus, ir specialisto J. G. išvada dėl I. N. įgalinimų yra prieštaringa, nes jis, iš vienos pusės, teigia, kad I. N. N. N. įmonėje nedirbo ir neturėjo administracinių įgalinimų veikti įmonės vardu, tačiau toliau tvirtina, jog už įmonėje nustatytus buhalterinės apskaitos trūkumus, dėl kurių visiškai negalima nustatyti įmonės veiklos ir įsipareigojimų dydžio, kažkodėl atsakinga ir I. N..

Apeliantė teigia, kad teismo išvada, jog ji apgaule įgijo didelės vertės turtinę teisę į jai nepriklausančią motinystės pašalpą, nes neturėdama įstatymo reikalaujamo ne trumpesnio kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių socialinio draudimo stažo, VSDF valdybai kartu su bendrininke pateikė suklastotus duomenis apie jos darbą IĮ „A“, suklaidino šią instituciją ir to pagrindu jai pašalpa buvo skirta ir išmokėta, nepagrįstai, yra neteisinga. Priešingai nei teigiama nuosprendyje, kreipimosi dėl motinystės pašalpos skyrimo metu ji turėjo reikiamą 3 mėnesių (daug didesnį) per paskutinius 12 mėnesių socialinio draudimo stažą, netgi neskaitant jos darbo N. N. IĮ „A“. Be to, pašalpos skyrimo metu buvo pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 3 str. apdraustuoju ligos ir motinystės socialiniu draudimu asmeniu, nes buvo fizinis asmuo, už kurį mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, gavo draudžiamąsias pajamas, nes nuo jai N. N. individualioje įmonėje „A“ mokamų pajamų buvo mokamos įmokos ligos ir motinystės socialiniam draudimui, turėjo reikiamą ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą, nes šis stažas yra laikotarpiai, per kuriuos mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos ligos ir motinystės socialiniam draudimui, o N. N. individualioje įmonėje „A“ visą laiką nuo priėmimo į darbą tokios įmokos buvo mokamos. Be to, sukčiavimas tai nusikalstama veika, kuria apgaule svetimas turtas užvaldomas neatlygintinai. Ji socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų neatlygintinai neužvaldė. Už ją Sodros biudžetui buvo mokamos reikiamo dydžio įmokos ir tik dėl to VSDF valdybos Kėdainių skyrius jai, kaip apdraustajai, skyrė motinystės pašalpą.

Apeliantė teigia, kad netgi tuo atveju, jei jos veika atitiktų sukčiavimo sudėtį, ji nepagrįstai apkaltinta baigtu tyčiniu nusikaltimu visoje apimtyje. Teisės į turtą įgijimu laikomas atitinkamų dokumentų, kuriuose įtvirtinta teisė kaltininkui gauti svetimą turtą, juo naudotis ir disponuoti, įgijimas. Ji neįgijo jokio dokumento, kuris suteiktų jai teisę gauti kokį nors turtą ir juo disponuoti. VSDF Kėdainių skyrius tik priėmė sprendimą jai mokėti motinystės pašalpas tam tikrą laiką, tačiau ji pati pašalpų gauti ir jomis disponuoti negalėjo, nes jas VSDF biudžetas jai pervedinėjo periodiškai. Ikiteisminio tyrimo pradėjimo jai tebuvo išmokėta tik 27356,57 Lt pašalpos. Taigi jau nuo to momento buvo žinoma jos tariamai daroma VSDF biudžetui žala, todėl pašalpos mokėjimas turėjo būti sustabdytas.

Teismo posėdyje nuteistosios ir jų gynėjai prašė nuteistųjų apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašė skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai tenkintini.

Dėl I. N. ir E. L. nuteisimo pagal BK 182 str. 2 d.

I. N. ir E. L. nuteistos už sukčiavimą, pasireiškusį tuo, kad apeliantės apgaule gavo iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžeto mokėtiną motinystės pašalpą, kurios gavimą nulėmė I. N. fiktyvus E. L. įdarbinimas N. N. IĮ ,,A“. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šios kategorijos baudžiamosiose bylose yra suformavęs kriterijus, kuriais remiantis konstatuojamas darbuotojo darbo užmokesčio nepagrįstumas ir neteisėtumas. Šias aplinkybes galima konstatuoti tik tuomet, jei įmonė objektyviai negalėtų mokėti tokio dydžio atlyginimo arba jei darbuotojo ir darbdavio darbo santykiai būtų fiktyvūs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys kasacinėse bylose Nr. 2K-448/2010; 2K-606/2010). Kita svarbi aplinkybė yra tai, ar, priimdamos sprendimą dėl E. L. įdarbinimo, apeliantės tai siejo su būsima motinystės pašalpa.

Bylos tyrimo metu atlikus N. N. IĮ ,,A“ finansinės veikos tyrimą apeliantėms inkriminuojamu laikotarpiu, gauta specialisto išvada, kuria nustatyta, kad tuo metu įmonė realiai veikė ir vykdė mažmeninę prekybą, 2007 m. gavo 3882 Lt pelno. Tyrimo metu nenustatyta, kad nuo 2008-01-01 padidinus I. N. darbo užmokestį iki 3350 Lt, padidėjo įmonės nuostolis ar sumažėjo pelnas, nes tyrimui nepateikti reikiami finansiniai dokumentai (3 t., 26 b.l.). Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo teigti, kad įmonė neturėjo finansinių galimybių samdyti E. L. ir vėliau jai padidinti darbo užmokestį. Kadangi darbo užmokesčio dydis yra darbdavio ir darbuotojo susitarimo objektas, o šioje byloje neįrodyta, kad E. L. jai mokėto atlyginimo dydis buvo objektyviai neįmanomas, darytina išvada, kad jai darbo užmokestis buvo nustatytas teisėtai.

Jau nurodyta, kad šios kategorijos bylose būtina sąlyga asmens veiksmų pripažinimui sukčiavimu yra darbo santykių fiktyvumas, t. y. kad asmuo nedirbo jokio darbo, bet atlyginimą gavo. Pačios apeliantės viso proceso metu nuosekliai tvirtino, kad E. L. N. N. IĮ dirbo nuo pat darbo santykių pradžios. Pirmoji jos darbo vieta buvo (duomenys neskelbtini) esančioje parduotuvėje, o nuo 2008 m. pradžios iki nėštumo atostogų – Palangoje. Aplinkybę, kad E. L. būdavo savo darbo vietoje – kaimo parduotuvėje, patvirtino ne tik abi apeliantės, apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustas liudytojas G. L., kuris yra E. L. sutuoktinis, bet ir nesuinteresuota liudytoja D. M., dirbusi parduotuvėje pardavėja ir teigusi apie porą kartų mačiusi E. L. su I. N. parduotuvės darbo kabinete. Pagal apeliančių, liudytojo E. L. parodymus, E. L. faktiškai dirbo ne pardavėjos, o vadybininkės darbą : domėjosi prekių asortimentu, kainomis, susipažino su parduotuvės buhalteriniais dokumentais, užsakinėjo prekes, todėl dalį darbo atlikdavo ne parduotuvėje, o I. N. namuose, kurioje buvo apsistojusi. Nors abi apeliantės pripažino, kad E. L. atliko kitą darbą nei nurodyta darbo sutartyje, taigi, darbo sutartyje neteisingai nurodytos jos pareigas – pardavėja, tačiau tai nepaneigia E. L. įdarbinimo fakto, todėl nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės. 2008-01-01 E. L. pareigos N. N. IĮ pakeistos – ji pradėjo dirbti vadybininke už 3350 Lt mėnesinį atlyginimą (1 t., 10 b.l.) ir jos darbo vieta buvo mieste, kuriame ji gyveno – Palangoje. Apeliančių, liudytojo G. L. parodymais nustatyta, kad E. L. Palangoje rūpinosi naujos parduotuvės patalpų paieška, jos įrengimu, sudarė verslo planą. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantis 2008 m. kovo mėn. E. L. parengtas naujai atidaromos parduotuvės Palangoje verslo planas (1 t., 16-24 b.l.), taip pat E. L. pirmosios instancijos teismui pateikti 5 segtuvai su įvairių parduotuvės veiklos aspektų analize, patalpų, kuriose ruoštasi įrengti parduotuvę, nuotraukos. Teismas nepagrįstai kritiškai vertino verslo planą dėl jo nedidelės apimties (9 lapai), turinio šabloniškumo, formos trūkumų – įmonės savininkės parašo nebuvimo, nes šie E. L. parengto dokumento trūkumai nepaneigia jo sudarymo fakto, o pati apeliantės darbo kokybė pirmiausia yra jos darbdavio vertinimo reikalas. Teismas nepagrįstai kritiškai vertino ir kitus E. L. darbą patvirtinančius dokumentus - nuotraukas, segtuvuose esančius dokumentus, nes jie taip pat turi formos trūkumų – nenurodytos datos, nepasirašyti, be to, E. L. pateikti tik teisiamajame posėdyje, nes šie dokumentai rengti įmonės vidiniam naudojimui, kuriame formos nesilaikymas nėra esminis trūkumas, o apeliantės teisės pateikti ją teisinančius įrodymus bet kokioje proceso stadijoje negali būti vienareikšmiškai vertinamas kaip jos gynybos būdas. Ta aplinkybė, kad parduotuvė Palangoje nebuvo atidaryta, nepaneigia E. L. paruošiamųjų darbų, nes apeliančių parodymais nustatyta, kad tai lėmė ne kokie nors E. L. darbo trūkumai ar jo neatlikimas, o blogėjanti šalies ekonominė situacija, dėl kurios naujos parduotuvės atidarymas tapo nenaudingas.

Šioje byloje nėra įrodymų, patvirtinančių trečią šioje byloje nustatytiną aplinkybę - tai, kad viena nuteistųjų - I. N., priimdama į darbą E. L., žinojo apie jos nėštumą ir tai siejo su būsima motinystės pašalpa. I. N. parodė apie E. L. nėštumą sužinojusi 2008 m. pavasarį, jau po jos pervedimo dirbti vadybininke, E. L. nenurodė informavusi būsimą darbdavę apie nėštumą, byloje nėra duomenų apie apeliančių giminystės ar draugystės ryšius, kurie leistų manyti I. N. žinojus apie tokią informaciją. Nesant tokių įrodymų, nėra pagrindo tvirtinti, kad apeliantės veikė kartu, suderintais veiksmais, siekdamos vieningo nusikalstamo sumanymo realizavimo. Apibendrindama kolegija sprendžia, kad I. N. E. L. N. N. IĮ įdarbino teisėtai, E. L. įmonėje realiai dirbo, todėl darbo užmokestį gavo taip pat teisėtai, šio užmokesčio pagrindu turėjo teisę į atitinkamą motinystės pašalpą, dėl kurios mokėjimo žala Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui nepadaryta. Apeliančių veikoje nėra BK 182 str. 2 d. numatyto nusikaltimo sudėties, todėl E. L. ir I. N. dėl šio nusikaltimo išteisintinos, nes nepadaryta veika, turtinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p. ). Nuteistąsias išteisinus šiuo pagrindu, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kėdainių skyriaus civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtu.

Dėl I. N. nuteisimo pagal BK 300 str. 1 d.

I. N. nuteista ir už dokumentų suklastojimą ir panaudojimą, pasireiškusį tuo, kad ji, nedirbdama N. N. IĮ ir neturėdama administracinių įgalinimų veikti įmonės vardu, suklastojo dokumentus, susijusius su E. L. įdarbinimu, atlyginimu ir socialinio draudimo išmokų dydžiu ir šiuos dokumentus pateikė Valstybinio socialinio draudimo valdybos Kėdainių skyriui. Teismas savo išvadą dėl dokumentų klastojimo ir panaudojimo grindė dviem pagrindiniais motyvais : tuo, kad E. L. darbo santykiai įmonėje buvo fiktyvūs ir tuo, kad ji, surašydama dokumentus, naudojosi nebegaliojančiu įmonės savininkės įsakymu ir taip sąmoningai klaidino valstybinio socialinio fondo valdybos darbuotojus. Šie teismo motyvai nepagrįsti. Šiuo sprendimu pripažinus, kad E. L. faktiškai dirbo, pirmasis motyvas nebeaptariamas. Antrąją aplinkybę – tai, kad I. N. inkriminuojamu laikotarpiu neturėjo teisės atstovauti įmonę, patvirtina tai, kad jai N. N. 2001-11-30 išduotas įsakymas atstovauti įmonę nebegaliojo, nes I. N. įmonėje nebedirbo (1 t., 9,13 b.l.). Tačiau šie faktai nepreziuomuoja I. N. veikus tiesiogine tyčia, kuri būtina BK 300 str. 1 d. numatytos veikos konstatavimui, t.y. I. N. siekus sąmoningai suklaidinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą ir teisinėje apyvartoje įtvirtinti apgaulę. Nors I. N. 2007-05-17 nutraukus darbo santykius su įmone, N. N. įsakymas neteko teisinės galios, tačiau I. N., neturinčiai teisinio išsilavinimo, ši aplinkybė nebuvo akivaizdi. Tai, kad I. N. manė turinti teisę toliau atstovauti įmonę, rodo ir kitos aplinkybės : minėtame įsakyme apeliantės įgalinimai nėra siejami su jos darbo santykiais įmonėje, be to, ji yra artima įmonės savininkės N. N. giminaitė – marti, todėl, remiantis jos aprodymais, jautusi pareigą už tuo metu JAV gyvenusią anytą rūpintis jos verslu. I. N. teigė įmonei atstovavusi visą jos veiklos laiką ir dėl to teisinių problemų nekilę. Pažymėtina, kad jokių abejonių dėl I. N. teisės atstovauti įmonę ir pateikti dokumentus nekilo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kėdainių skyriaus darbuotojui, priėmusiam dokumentus ir apskaičiavusiam E. L. išmokėtą motinystės pašalpą. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausta šios institucijos darbuotoja liudytoja I. J. patvirtino, kad pagal tuometinius duomenų bazės duomenis, I. N. buvo N. N. IĮ „A“ įgaliotu asmeniu ir pateikė visus reikiamus dokumentus. Tokie valstybinės institucijos veiksmai tik patvirtino I. N. įsitikinimą apie jos teisę atstovauti įmonę. Esant tokioms aplinkybėms, kolegija pripažįsta neįrodyta I. N. veikoje buvus tiesioginę tyčią suklastoti ir panaudoti nuosprendyje nurodytus dokumentus, todėl ji pagal BK 300 str. 1 d. išteisintina, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p. ).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 4 d., 329 str. 1 p.,

nusprendė:

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 16 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį.

E. L. pagal BK 182 str. 2 d. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

I. N. pagal BK 182 str. 2 d., 300 str. 1 d. išteisinti, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kėdainių skyriaus civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Dokumentus : devynis segtuvus ir įsakymų registravimo žurnalą, kurie saugomi prie bylos, grąžinti N. N. IĮ „A“ įgaliotam asmeniui.

Kolegijos pirmininkas Sigitas BagdonavičiusPranas ŠimkusTeisėjaiTomas Zdanavičius