Kauno apylinkės teismo nuosprendis

neviešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

M. Š. (nusikaltimo padarymo metu buvo nepilnamečiu), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) moksleivis, įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą (duomenys neskelbtini) r. sav., gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje (nežymiu sveikatos sutrikdymu/fizinio skausmo sukėlimu žmogui), padarymu;

M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) moksleivis, deklaravęs gyvenamąją vietą ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje (nežymiu sveikatos sutrikdymu/fizinio skausmo sukėlimu žmogui), padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2023 m. rugpjūčio 25 d. apie 21.20 val., M. Š. ir M. J., veikdami kartu, netoli Kėdainių miesto parko vartų, prie (duomenys neskelbtini)., bendrais tyčiniais veiksmais nežymiai sutrikdė A. B. sveikatą ir sukėlė jam fizinį skausmą, tai yra M. Š. du kartus spyrė A. B. į kairę koją ir du kartus kumščiu sudavė į nugarą, o M. J. vieną kartą spyrė A. B. į kairę koją, taip smurtaudami bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam poodines kraujosruvas kairėje šlaunyje ir nugaroje.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis M. Š. kaltu prisipažino visiškai, patvirtino, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, eidamas kartu su M. J., sutiko nepažįstamą vyriškį, iš kurio M. J. galėjo atimti cigaretę, nes buvo prie jo priėjęs. Kilus konfliktui jis pribėgo ir du kartus spyrė tam vyrui į koją, po ko vyriškis pradėjo bėgti, o jis – vytis. Pasivijęs du kartus kumščiu vyriškiui sudavė į nugarą. Gailisi, sutinka su 420 Eur dydžio civiliniu ieškiniu.

Kaltinamasis M. J. kaltu prisipažino visiškai, patvirtino, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, eidamas kartu su M. Š., sutiko iš matymo pažįstamą vyrą, prie kurio priėjęs paprašė cigaretės, o kai vyras pasakė, kad daugiau neturi, ištraukė cigaretę vyrui iš burnos, spyrė vieną kartą į koją. Tuo metu prie jo pribėgo M. Š., kuris du kartus spyrė tam vyrui į koją, o kai vyras pradėjo bėgti, nusivijo ir dar du kartus sudavė į nugarą. Gailisi, sutinka su 420 Eur dydžio civiliniu ieškiniu.

Be kaltinamųjų visiško prisipažinimo, jų kaltė įrodyta nukentėjusiojo parodymais ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje pradėtas gavus A. B. pareiškimą apie tai, kad 2023 m. rugpjūčio 25 d. apie 21.20 val., Kėdainių miesto parke, prie jo priėjo du iš matymo pažįstami asmenys, kurie spyrė apie 3 kartus į dešinės kojos šlaunį, o jam apsisukus bėgti, vienas iš vaikinų trenkė nenustatytą kiekį kartų į stuburą, taip sukeldamas jam fizinį skausmą. Įvykio metu buvo sudaužytas kišenėje buvęs 20 eurų vertės mobilus telefonas „Nokia“. Prašo surasti jį sumušusius asmenis ir nubausti įstatymų nustatyta tvarka (1 t., b. l. 16-21).

Nukentėjusysis A. B. parodė, kad 2023 m. rugpjūčio 25 d. apie 21.20 val., Kėdainių miesto parke, einant pro vartus, jį pašaukė du jaunuoliai. Vienas iš jų buvo žemesnis, apie 170 cm., vilkėjo kažkokiais šortais ir „maikute“, o kitas buvo aukštesnis net už jį, apie 180 cm ūgio, vilkėjo lyg džinsus. Žemesnis jaunuolis priėjo prie jo, paprašė cigaretės ir nieko nelaukęs ranka griebė jam už cigaretės ir ištraukė iš burnos. Jis pasakė vaikinams, kad cigaretės neduos, tada aukštesnis jaunuolis spyrė jam į kairės kojos šlaunį mažiausiai du kartus, o mažesnis jaunuolis spyrė vieną kartą į tą pačią kairės kojos šlaunį. Tuomet abu jaunuoliai bandė kumščiais suduoti jam smūgius į veidą, tačiau jiems to padaryti nepavyko, nes jis smūgių išvengė ir pradėjo bėgti link (duomenys neskelbtini) gatvės, o jaunuoliai jį vijosi. Pirmas pasivijo aukštesnis vaikinas, kuris kumščiu smogė jam į nugarą mažiausiai du kartus ir dėl to jis juto nugaroje stiprų skausmą. Mažesnis vaikinas pribėgęs prie aukštesnio vaikino jį traukė liepdamas baigti. Apie įvykį norėjo iš karto pranešti policijai, tačiau to padaryti negalėjo, nes nuo jaunuolių spyrių į koją buvo sudaužytas jo telefonas „Nokia“, kurio vertė 20 eurų. Mano, kad į telefoną įspyrė ir jį sugadino tas aukštas jaunuolis, nes jis buvo stambesnis, jo spyriai buvo stipresni. Grįžęs į (duomenys neskelbtini), kur tuo metu gyveno, jis apie įvykį pranešė policijai. Sudaužytą telefoną išmetė, nes nežinojo, kad jį reikia pateikti policijai. Jam padaryta neturinė žala dėl sumušimo, sukelto streso, skausmo, kurią įvertina 400 eurų, todėl šiai sumai reiškia civilinį ieškinį (1 t., b. l. 49-52).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G 1791/2023 (02) nurodyta, kad A. B. nustatytos poodinės kraujosruvos kairėje šlaunyje ir nugaroje padarytos kietais bukais daiktais ar paviršiais, kuo galėjo būti kumštis ar koja, ne mažiau kaip dviejų trauminių poveikių (kontaktų) pasėkoje. Sužalojimų pobūdis neprieštarauja tam, kad jie galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2023 m. rugpjūčio 25 d. Sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Kiekvienas patirtas sužalojimas sukelia skausmą (1 t., b. l. 67-68).

Asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukas metu A. B. atpažino M. J., kaip žemesnį vaikiną, kuris jam iš burnos ištraukė cigaretę ir vieną kartą spyrė jam į koją (1 t., b. l. 78), o M. Š. – kaip didesnį jaunuolį, kuris jam du kartus spyrė į koją, o pradėjus bėgti pasivijo ir du kartus sudavė į nugarą (1 t., b. l. 84).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, tai yra pačių kaltinamųjų prisipažinimu, ištirtais nukentėjusiojo parodymais, išvardintais ir aprašytais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad 2023 m. rugpjūčio 25 d. apie 21.20 val., M. Š. ir M. J., veikdami kartu, netoli Kėdainių miesto parko vartų, prie (duomenys neskelbtini)., bendrais tyčiniais veiksmais nežymiai sutrikdė A. B. sveikatą ir sukėlė jam fizinį skausmą, tai yra M. Š. du kartus spyrė A. B. į kairę koją ir du kartus kumščiu sudavė į nugarą, o M. J. vieną kartą spyrė A. B. į kairę koją, taip smurtaudami bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam poodines kraujosruvas kairėje šlaunyje ir nugaroje.

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Kaltinamieji kaltais pagal jiems pareikštą kaltinimą prisipažino visiškai, patvirtino, kad nukentėjusiojo atžvilgiu atliko smurtinius veiksmus, nurodytus kaltinime.

Kaltinamųjų smurtavimą nukentėjusiojo atžvilgiu patvirtina ir nukentėjusiojo parodymai bei ištirti ir anksčiau aprašyti rašytiniai įrodymai: nukentėjusysis nurodė, kad M. Š. spyrė jam į kairės kojos šlaunį mažiausiai du kartus, o M. J. spyrė vieną kartą į tą pačią kairės kojos šlaunį, o po to jį pasivijęs M. Š. kumščiu smogė į nugarą mažiausiai du kartus, kad jam skaudėjo; atpažinimo protokoluose užfiksuota kaip nukentėjusysis atpažino prieš jį smurtavusius kaltinamuosius; teismo medicinos specialisto išvadoje konstatuoti nukentėjusiajam padaryti sužalojimai bei sveikatos sutrikdymo mastas.

Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, jog kaltinamieji veikė tiesiogine tyčia. Būdami jau pakankamai suaugę (17 ir 18 metų) ir psichiškai sveiki, tai yra jau suvokdami savo veiksmus, galėdami ir privalėdami juos valdyti, turėjo suprasti ir suprato savo veikos pavojingumą, numatė galinčias kilti pasekmes – kad jų suduoti smūgiai nukentėjusiajam sukels fizinį skausmą, gali padaryti ir sveikatos sutrikdymą, ir to siekė. Tarp kaltinamųjų veikos ir pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nusikaltimas baigtas, nes sukeltos BK 140 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytos pasekmės – kaltinamieji bendrais veiksmais nukentėjusįjį nežymiai sužalojo, sukėlė jam fizinį skausmą.

Teismas, išanalizavęs surinktus įrodymų visumą, daro išvadą, kad M. J. ir M. Š., veikdami bendrai, padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės.

Kaltinamųjų atsakomybę lengvinanti aplinkybės, kad kaltais prisipažino ir nurodė, jog gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Bausmės skyrimo nuostatos.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamiesiems, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarytas vienas nesunkus nusikaltimas, kuris yra tyčinis ir baigtas; į padarytos veikos motyvus ir tikslus – smurtas panaudotas dėl niekaip nepateisinamo pykčio; į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą; į kaltininkų asmenybes charakterizuojančius duomenis:

1) M. J. neteistas, baustas administracine tvarka, baudas sumokėjęs, nedirba, mokosi (duomenys neskelbtini), charakterizuojamas teigiamai, registruotas psichikos ligų registre dėl lengvo protinio atsilikimo su elgesio sutrikimu, dėl priklausomybės ligų nesigydė;

2) M. Š. nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnametis, anksčiau neteistas, tačiau Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2022 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 93 straipsnio 1 dalies 1 punktu dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnyje, baustas administracine tvarka (dėl alkoholio vartojimo, viešosios tvarkos pažeidimų, svetimo turto gadinimo, smulkios vagystės, Kelių eismo taisyklių pažeidimų), baudų nemoka, nedirba, mokosi (duomenys neskelbtini), charakterizuojamas neigiamai, sveikas.

Teismas daro išvadą, kad kaltinamiesiems už nusikaltimą skirtinos laisvės apribojimo bausmės be intensyvios priežiūros (BK 48 straipsnis), mažesnės, nei galimos skirti bausmės vidurkis (BK 61 straipsnis), bausmes diferencijuojant priklausomai nuo kaltinamųjų nukentėjusiajam suduotų smūgių kiekio ir charakterizuojančių duomenų, bausmę 1/3 mažinant (BK 64¹ straipsnis), skiriant įpareigojimus/draudimą (BK 48 straipsnio 4-5 dalys).

Kardomosios priemonės.

Kaltinamieji šioje byloje laikinai sulaikyti nebuvo, jiems paskirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti (2 t., b. l. 24-27, 151-154), kurios paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Civilinis ieškinys.

Nukentėjusysis A. B. byloje pareiškė civilinį ieškinį, kurį teisiamajame posėdyje palaikė, dėl 20 Eur turtinės žalos, kurią sudaro smūgių sudavimo metu sugadinto telefono vertė, ir 400 Eur neturtinės žalos, kuri grindžiama patirtu fiziniu ir moraliniu skausmu, sutrikdyta sveikata, sukeltų stresu bei jaučiamu pažeminimu, atlyginimo (1 t., b. l. 57).

Kaltinamieji su civiliniu ieškiniu sutiko, jo dydžio neginčijo.

Dėl turtinės žalos.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Nustatant patirtą turtinę žalą reikia atsižvelgti tiek į nusikalstama veika pažeistus civilinio ieškovo turtinius interesus, tiek ir turėtas realias, dokumentais patvirtintas išlaidas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Atkreiptinas dėmesys, jog dokumentai nėra vienintelis baudžiamajame ir civiliniame procese numatytas įrodymų šaltinis. Apklaustų asmenų parodymai, kiti abejonių nekeliantys rašytiniai įrodymai – taip pat yra įrodymai. Dažnu atveju asmuo, įgijęs tam tikrą daiktą, turtą, sumokėjęs už paslaugą, nemato reikalo ar nesusigaudo išsaugoti pirkimo dokumentų, todėl netenkinti ieškinio vien dėl to, kad nėra išsaugoti daiktai ar dokumentai, būtų neteisinga. Svarbiausia, kad nukentėjusiojo ieškinyje nurodyti praradimai būtų priežastiniu ryšiu susiję su kaltinamojo kaltais veiksmais.

Nukentėjusysis prašė priteisti 20 Eur turtinę žalą, nes dėl kaltinamųjų spyrių į koją, buvo sudaužytas kišenėje buvęs telefonas. Nors sudaužytas telefonas byloje ir nebuvo apžiūrėtas, tačiau teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo parodymais, jo nurodomas turtinės žalos dydis realus ir pagrįstas bylos aplinkybėmis, žala priežastiniu ryšiu susijusi su bendrais kaltinamųjų nusikalstamai veiksmais, todėl priteistina nukentėjusiajam solidariai iš abiejų kaltinamųjų (BPK 115 straipsnis).

Dėl neturtinės žalos.

Neturtinės žalos dydį, remiantis kriterijų visuma, pinigine išraiška nustato teismas (CK 6.250). Neturtinė žala atsiranda nusikalstama veika pažeidus teisės saugomas ir ginamas fizinio bei dvasinio pobūdžio vertybes. Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai ne tik asmens fizinis skausmas, bet ir dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo remtis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi.

Byloje išnagrinėtų įrodymų visuma buvo nustatyta, kad kaltinamieji tyčia smurtavo nukentėjusiojo atžvilgiu, padarydami jam poodines kraujosruvas kairėje šlaunyje ir nugaroje, nežymiai sutrikdė sveikatą ir sukėlė fizinį skausmą. Teismui nekyla abejonių, jog dėl kaltinamųjų bendrų neteisėtų veiksmų - fizinio smurto panaudojimo, nukentėjusiajam neabejotinai buvo sukeltas fizinis skausmas, jis patyrė ir neigiamus emocinius išgyvenimus, jam buvo sukeltas stresas, jautė pažeminimą, todėl neturtinė žala jam padaryta buvo.

Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumą, į nukentėjusiajam padaryto sveikatos sutrikdymo mastą, į jo patirtus išgyvenimus, nesant duomenų apie kokias nors liekamąsias pasekmes nukentėjusiojo fizinei sveikatai, taip pat atsižvelgiant į kitus įstatyme įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, teismas nustato, kad nukentėjusiajam už nusikalstamą veiką atlygintinas neturtinės žalos dydis yra 400,00 Eur, nes toks dydis, teismo įsitikinimu, atitinka kaltinamųjų padaryto nusikaltimo pavojingumą, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, neprieštarauja teismų praktikai, nurodytą sumą neturtinei žalai atlyginti priteisiant solidariai iš abiejų kaltinamųjų nukentėjusiajam, nes žala priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamųjų bendrais kaltais veiksmais (BPK 115 straipsnis, CK 6.250 straipsnis).

Proceso išlaidos.

VGTPT kaltinamajam M. Š. pakirto gynėjo išlaidos, atsižvelgiant į tai, kad M. Š. nusikaltimo padarymo metu buvo nepilnamečiu, dėl ko gynėjo dalyvavimas buvo privalomas, iš kaltinamojo M. Š. valstybei nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302-305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

M. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas/nežymus sveikatos sutrikdymas žmogui), ir nuteisti - 1 metų laisvės apribojimo bausme, bausmės laiku: 1) įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje; 2) įpareigojant mokytis, dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje; 3) uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (bet kokį alkoholį, be gydytojo paskyrimo narkotines/psichotropines medžiagas;

remiantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti galutinę bausmę – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimą, bausmės laiku: 1) įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje; 2) įpareigojant mokytis, dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje; 3) uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (bet kokį alkoholį, be gydytojo paskyrimo narkotines/psichotropines medžiagas.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

M. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas/nežymus sveikatos sutrikdymas žmogui), ir nuteisti - 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme, bausmės laiku: 1) įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje; 2) įpareigojant mokytis, dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje; 3) uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (bet kokį alkoholį, be gydytojo paskyrimo narkotines/psichotropines medžiagas;

remiantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti galutinę bausmę – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimą, bausmės laiku: 1) įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje; 2) įpareigojant mokytis, dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje; 3) uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (bet kokį alkoholį, be gydytojo paskyrimo narkotines/psichotropines medžiagas.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Išaiškinti, kad abu nuteistieji privalo: be bausmės vykdančios institucijos žinios nekeisti institucijai nurodytos savo gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir draudimą, nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo įpareigojimus ir draudimą. Išaiškinti, kad jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę (nevykdo įpareigojimų/draudimo), ši bausmė jam gali būti pakeista į su laisvės atėmimu susijusią bausmę (90 parų areštą).

Priteisti solidariai iš M. J. ir M. Š. 20,00 Eur (dvidešimties eurų) turtinę ir 400,00 Eur (keturių šimtų eurų) neturtinę žalą nukentėjusiajam A. B., gim. (duomenys neskelbtini).

VGTPT M. Š. paskirto gynėjo išlaidų iš kaltinamojo valstybei nepriteisti.

Nuosprendis per dvidešimt (20) dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui (išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).