- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-06-21
- Bylos Nr.
- eI2-1609-809/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04604-2022-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjai
- Eglė Žulytė-Janulionienė (pirm.), Violetos Petkevičienės, Egidija Puzinskaitė
- Pareiškėjas
- R. B.
- Trečiasis asmuo
- I. G.
- Atsakovas
- Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Petkevičienės, Egidijos Puzinskaitės ir Eglės Žulytės-Janulionienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. B. skundą atsakovei Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – I. G.).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu prašydami panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2022-10-07 sprendimą Nr. 3R-852 (2.13- 1.E) ir įpareigoti Inspekciją išnagrinėti pareiškėjos 2021-12-04, 2022-04-19 ir 2022-05-11 skundus bei priimti dėl jų naują sprendimą.
Nurodo, kad 2021-12-04 kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trečiąjį policijos komisariatą su skundu dėl galimai neteisėtai vykdomo vaizdo stebėjimo adresu (duomenys neskelbtini). Skundas (vėliau patikslintas) buvo persiųstas nagrinėti Inspekcijai. Taip pat Inspekcija gavo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2022-04-21 raštu persiųstą pareiškėjos 2022-04-19 skundą bei 2022-05-11 skundą. Visuose skunduose buvo nurodytas galimai neteisėtas vaizdo stebėjimo vykdymas iš žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad skundžiamas asmuo I. G. vykdo vaizdo stebėjimą su ant kotedžo sienos pritvirtinta vaizdo stebėjimo kamera, kuri yra nukreipta į viešąją erdvę ir į pareiškėjos privačią nuosavybę. 2022-05-11 skunde buvo papildomai pateikta fotonuotrauka su stebėjimo kameros vaizdo lauku, užfiksuotu 2022-04-16 ant (duomenys neskelbtini)namo šiaurinės sienos. Stebėjimo kameros vaizdo laukas, užfiksuotas 2022-04-16, buvo gautas iš Vilniaus miesto savivaldybės viešosios tvarkos skyriaus vyr. specialisto Konstantino Asejevo, kuris nagrinėjo I.G. skundą dėl pareiškėjos galimai neteisėto žaliųjų atliekų tvarkymo. I.G., šmeiždama, kad pareiškėja žaliąsias atliekas iš savo privataus sklypo meta į Vilniaus savivaldybei priklausančią nuosavybę, Vilniaus miesto savivaldybės viešosios tvarkos skyriui pateikė filmuotą medžiagą, kurią užfiksavo jos kamera, esanti ant (duomenys neskelbtini) namo šiaurinės sienos.
Žemesnės instancijos teismas
Nesutinka su Inspekcijos Sprendimu, kad skundžiamas asmuo vaizdo stebėjimo nevykdo, atitinkamai netvarko ir su pareiškėja susijusių asmens duomenų, dėl ko 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – ir BDAR) nuostatos nėra taikomos.
Šalies argumentai
Pareiškėja prašo įvertinti, kad Inspekcija netinkamai ištyrė kameros įdiegimo, kaip faktinės aplinkybės, reikšmę sprendžiant dėl vaizdo stebėjimo tikėtinumo. Pats faktas, kad asmuo įrengė tikrą vaizdo stebėjimo kamerą, leidžia daryti pagrįstą ir protingą išvadą, jog ja siekiama vykdyti vaizdo stebėjimą. Taip pat, 2021-12-04 – 2022-10-05 laikotarpiu Inspekcija nesiėmė visų reikiamų priemonių pateiktiems skundams ištirti. Vaizdo stebėjimo kamera yra įrengta ant tretiesiems suinteresuotiems asmenims priklausančio pastato bei yra nukreipta tiek į Vilniaus miesto savivaldybės viešąją erdvę, tiek ir į pareiškėjos sklypą, todėl pareiškėja ir jos šeimos nariai (2 nepilnamečiai vaikai) visą šitą laikotarpį (10 mėnesių) neišvengiamai buvo filmuojami prieš jų valią, jie buvo stebimi ir renkama informacija apie jų privatų gyvenimą. Vien vaizdo kameros sumontavimas tokiu kampu, kuriuo gali būti vykdomas pareiškėjos sklypo stebėjimas, jau kelia grėsmę pareiškėjos ir jos šeimos narių privatumui, nes tokia kamera gali būti bet kada įjungta ir naudojama. Pareiškėja su skundais taip pat pateikė įrodymą, kad vaizdo stebėjimas yra vykdomas, į kurį Inspekcija neatkreipė dėmesio ir jo neišanalizavo. Taip pat, galutiniame Inspekcijos sprendime nurodyta, kad kamera yra įrengta prie lango, nors tai realybės neatitinkanti informacija, nes kamera yra įrengta ant šiaurinės namo sienos, kurioje nėra langų. Nagrinėdama skundus, Inspekcija turėjo ne apsiriboti formaliu užklausų pateikimu tretiesiems suinteresuotiems asmenims, o aktyviai rinkti įrodymus, atlikti patikrinimą vietoje ir pavesti Inspekcijos Informacijos ir technologijų skyriaus specialistams ir, jei prireiktų, nepriklausomiems ekspertams ištirti kameros veikimą. Priimdama Sprendimus ir turėdama minimalią informaciją, nesiimdama jokių papildomų veiksmų trūkstamai informacijai surinkti bei remdamasi tik trumpais trečiųjų suinteresuotų asmenų melagingais paaiškinimais Inspekcija netinkamai įvykdė savo pareigas, susijusias su tinkamu patikrinimo organizavimu, o tai lėmė nepagrįstą skundų nagrinėjimo nutraukimą.
Pareiškėjos teigimu, kameros vaizdo stebėjimo laukas yra nuolat keičiamas (kamera yra sukinėjama, akivaizdžiai stebint skirtingas teritorijos vietas). Inspekcijai pradėjus tirti pareiškėjos skundus kamera buvo nusukta taip, kad nebebūtų stebimas pareiškėjos sklypas. Tyrimą nutraukus, 2022 10-15 kamera vėl buvo atsukta į pareiškėjos sklypą.
Atsiliepimas
Atsakovė Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija atsiliepimo argumentais prašo pareiškėjos skundą atmesti.
Nurodo, kad nagrinėdama skundus ir siekdama išsiaiškinti ar vaizdo stebėjimas adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius yra vykdomas, 2022-06-08 raštu Nr. 2R-2672 (2.13.Mr) kreipėsi į skundžiamą asmenį. Inspekcijoje 2022-06-20 buvo gautas skundžiamo asmens atsakymas į Inspekcijos nurodymą pateikti informaciją, kuriame paaiškino, kad vaizdo stebėjimas nėra vykdomas. Siekiant išsamiai išnagrinėti pareiškėjos skundus, Inspekcijos direktoriaus pavedimu Inspekcijos Priežiūros skyriaus darbuotojai 2022-10-05 atliko vaizdo stebėjimo teisėtumo tikrinimą adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, kurio metu nustatyta, jog vaizdo stebėjimas adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius nebuvo vykdomas. Taigi, pareiškėja neteisi teigdama, kad Inspekcija 2021-12-04 – 2022-10-05 nesiėmė visų reikiamų priemonių pateiktiems skundams išnagrinėti.
Pažymi, kad nagrinėdama skundus, atsižvelgiant į skundo dalyką, Inspekcija pati sprendžia dėl tyrimo eigos ir atitinkamų veiksmų atlikimo, todėl Inspekcijai yra nesuprantama pareiškėjos pozicija, jog Inspekcija turėjo pavesti nepriklausomiems ekspertams atlikti kameros veikimo patikrinimą. Inspekcijos vykdomų tyrimų ir (ar) patikrinimų atlikimo taisyklių, patvirtintų Inspekcijos direktoriaus 2019 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. 1T-92 (1.12.E) „Dėl Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos vykdomų tyrimų ir (ar) patikrinimų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės) 52 punkte numatyta, jog tikrinimą atliekantys valstybės tarnautojai, nustatę, kad tinkamam tikrinimo atlikimui reikalingos specialios atitinkamos srities žinios, siūlo savo tiesioginiam vadovui kviesti nepriklausomą ekspertą (konsultantą) ir suformuoja klausimus (problemas), dėl kurių jis turės pateikti išvadą, o tiesioginis vadovas, įvertinęs pateiktus motyvus ir nusprendęs, kad eksperto (konsultanto) dalyvavimas būtinas tikrinimui atlikti, inicijuoja eksperto (konsultanto) kvietimą. Nagrinėjamu atveju tinkamam tikrinimo atlikimui specialių žinių, kurių nebūtų turėję tikrinimą atlikę Inspekcijos specialistai, nereikėjo, todėl šis pareiškėjos argumentas yra nepagrįstas. Atitinkamai yra nepagrįsti ir pareiškėjos argumentai, kad pareiškėjos skundus Inspekcija nagrinėjo ir skundžiamą sprendimą priėmė tik apsiribodama skundžiamo asmens melagingais paaiškinimais.
Pabrėžia, jog Inspekcija nagrinėjo ir vertino visą turimą skundų medžiagą. Tai, kad skundžiamame sprendime Inspekcija nepasisakė dėl pareiškėjos minimo įrodymo nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamo sprendimo. Nepaisant to, pažymi, jog iš pareiškėjos pridėtos foto nuotraukos negalima spręsti, jog skundžiamas asmuo vykdė/vykdo vaizdo stebėjimą stacionaria vaizdo filmavimo kamera. Kitų objektyvių įrodymų, pagrindžiančių vykdomą vaizdo stebėjimą (pvz. vaizdo įrašą, padarytą skundžiamo asmens, kuriame būtų užfiksuota pareiškėja ir pan.), pareiškėja nepateikė, o Inspekcija tikrinimo vietoje metu nustatė, jog vaizdo stebėjimas nėra vykdomas. Mano, kad įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, Inspekcija tinkamai išnagrinėjo pareiškėjos skundus, aktyviai rinko informaciją, reikalingą jų nagrinėjimui, atliko patikrinimą vietoje, todėl savo kompetencijoje priėmė teisėtą skundžiamą sprendimą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo I. G. atsiliepimo argumentais prašo pareiškėjos skundą atmesti.
Nurodo, kad su šeima 2021-07-07 dieną įsikėlė gyventi adresu: (duomenys neskelbtini). Nuo to laiko nebeturi ramaus gyvenimo dėl gyventojų iš B. K. Balučio g.25, Vilnius (R. B. ir jos šeimos narių) agresyvaus elgesio. Įsigyjant minėtą būstą jau statytojas minėjo, kad šitie gyventojai yra agresyvūs. Pirmą jų išpuolį prieš statytoją matė 2020 metų vasarą, kuomet buvo tvarkomas skardis, kuris ribojasi su trečiojo asmens sklypu (skardis slinko). Tačiau statytojas turėjo visus statybos leidimus, konfliktas buvo užbaigtas. Minėti gyventojai buvo įpratę nešti žaliąsias atliekas iš savo kiemo ir mesti į žalią zoną. Po įspėjimo taip nedaryti minėti gyventojai ėmė piktybiškai kenkti, grasinti, naikinti privatų turtą. Nurodo, jog yra vieniša mama, auginanti neįgalų sūnų, kurį kaimynai ypač užgaulioja, jam grasina, žemina. Pirmas rimtas sūnaus D. G. užgauliojimas įvyko 2021-10-31, kuomet R.B. iš sugrėbtų lapų didelėmis raidėmis sūnų išvadino asilu. Užrašydama šitą žodį viešoje erdvėje, t.y. žalioje zonoje, nukreipdama užrašą su rodykle į trečiojo asmens kotedžą. Tą matė ir kiti kaimynai, kurie tai gali paliudyti. R.B. tai padarė įsiūčio metu (buvo bandoma fiziškai sužeisti grėbliu), kuomet buvo tvarkomas skardis. Sūnus po šito išpuolio labai išgyveno. Buvo kreiptasi į policiją. 2021-12-16 trečiąjį asmenį ir jos sūnų internetinėje erdvėje apkaltino, kad mėtomi maisto likučius ir nuodijami šunys. Filmuotą medžiagą su turtu bei foto (kotedžą, turtą kieme bei automobilį su aiškiai matomu numeriu, jį išdidinus) įkėlė į Facebook grupę „Signatarų kvartalas“ paviešindama ir trečiojo asmens adresą. Taip pat įrašuose niekino, žemino, šaipėsi visų grupės narių akivaizdoje. Buvo paviešintas šeimos privatus gyvenimas, paviešinta daug filmuotos medžiagos. Pati R.B. patvirtino, kad buvo filmuotas trečio asmens privatus gyvenimas ir jis platinamas viešoje erdvėje. Paviešinti automobiliai stovi privačiame sklype. Vaizdo įrašus R.B. galimai darė su vaizdo kamera, kurią turi prisitvirtinusi prie savo namo sienos. Po šitos šmeižikiškos, žeminančios informacijos paskleidimo sūnus užsidarė savyje, vengė išeiti į lauką. Po minėto išpuolio buvo kreiptąsi į policiją, kuri visą medžiagą persiuntė Inspekcijai. Inspekcija nagrinėjimą perdavė Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai. Po pradėto tyrimo minėta informacija Facebook grupėje tapo nepasiekiama. Kadangi gyvenimas šalia tokių gyventojų tapo neįmanomas (pastovūs grasinimai, įžeidinėjimai vaikštant pagal mūsų sklypą) buvo pakabinta kamera su intencija ateityje ją pajungti. Tai patarė padaryti ir policijos pareigūnai. Kamera buvo primontuota prie namo sienos. Kameros pajungimui reikėjo papildomos įrangos, kurios neturėjo. Mano, kad vien kameros pakabinimas suveiks kaip prevencinė priemonė. Po kameros pakabinimo minėti gyventojai šiek tiek buvo aprimę, nors įtampą jaučiama pastoviai.
Nurodo, kad 2022-04-16 dieną buvo suplanavusi valstybinėje žemėje ant skardžio sodinti augalus, todėl bijodama dėl savo fizinio saugumo paprašė draugo paskolinti kameros kortelę, kad galėtų įjungti kamerą. Taip ir buvo padaryta. Į kamerą įdėta kortelė ir pakoreguotas kameros matymo laukas, jei prireiktų įjungti kamerą ir matytųsi kaip minėti gyventojai ateina link trečiojo asmens namų. Pasodinus augalus pamatė, kad minėti gyventojai atbėga rėkdami, kad išraus augalus. Tai įvyko apie 18-19 val. Tuomet buvo įjungta kamera. Minėti gyventojai garsiai buvo įspėti, kad yra filmuojami, bet jie to nepaisė ir ėmė trypti pasodintus augalus, spardyti kamuolį į mano tvorą bei sandėliuko sieną. Ten kur kamera nepasiekia vaizdo – išrovė augalus. R.B. bandė perlipti tvorą ir patekti į privatų sklypą, tačiau apsigalvojusi atsisėdo šalia jo. Kitą rytą po šio išpuolio ant vieno iš automobilių atsirado didelė keista dėmė (kažkuom apipilta). Ko pasekoje teko automobilį parduoti. Kamera buvo įjungta 2022-04-16 dieną maždaug nuo 18-19 val. tuo tikslu, kad užfiksuoti daromus nusižengimus. Kamera gali ištisai filmuoti iki 50 minučių, jai išsikrovus, garso įrašus darė mobiliu telefonu, kadangi asmenys nesitraukė nuo sklypo ir visaip įžeidinėjo. Trečiasis asmuo kreipėsi į policiją. Policija atvyko 2022-04-16 dienos vakare tarp 19-20 val. ir užfiksavo nusižengimą. Policija paprašė pridėti ir filmuotą medžiagą bei parašyti pareiškimą. Kadangi tai buvo Velykų išvakarės, tai turėjo svečių, kuriuos minėti gyventojai išvadino pedofilais, keikėsi prie savo mažamečių vaikų. Tą patį vakarą draugas kameros kortelę atsiėmė. Inspekcijai apie kameros įjungimą valandai nepranešė, nes atrodė, kad tai nėra reikšminga, kadangi nuolatinis stebėjimas nebuvo pradėtas, o tik fiksuojami nusižengimai. Todėl patvirtina, kad kamera 2022-04-16 dieną buvo įjungta valandai tuo tikslu, kad apsaugoti savo fizinį saugumą bei įrodyti turto naikinimą. Policija pagal pateiktą pareiškimą iškėlė administracinę teiseną minėtiems gyventojams. Taip pat 2022-04-16 minėti asmenys ėmė nešti žaliąsias atliekas iš savo kiemo ir mesti į zoną, kurios tvarkymui trečiasis asmuo turi savivaldybės leidimą ir ją tvarko. Duomenys iš tos dienos buvo pateikti ir Vilniaus m. savivaldybei. R.B. buvo surašytas protokolas už šiukšlinimą.
Nurodo, kad minėti gyventojai gavę atsakymą iš Inspekcijos, kad kamera nėra įjungta (filmavimas nevykdomas), tapo ypač agresyvūs sūnaus ir trečiojo asmens atžvilgiu. Bijodama fizinio susidorojimo, po eilinio grasinimo, 2022-10-27 (09.58 val.) kreipėsi į Inspekcijos konsultaciją telefonu. Remiantis konsultacija buvo pajungta kamera, kuri filmuoja tik trečio asmens privačią teritoriją. Kamera primontuota taip, kad būtų matomi privačiame kieme stovintys automobiliai, įėjimas į vidinę teritoriją bei sandėliukas. Kamera nėra naudojama duomenų rinkimui ar stebėjimui. ‚Arlo“ kamera yra labai ribotų galimybių: veikia tik nuo judesio iki 5 metrų atstumu, neturi galimybės pati filmuoti (rankinis valdymas), ištisinio filmavimo gali būti tik iki 50 minučių, nes veikia su baterija. Kamera, sureagavusi į judesį filmuoja tik 10 sekundžių ir šie filmukai „debesyse“ saugomi iki 6 dienų. Todėl pareiškėja neteisi teigdama, kad jie yra nuolatos filmuojami – tai su turima kamera techniškai net nebūtų įmanoma padaryti. Po visų minėtų išpuolių bei grasinimų susidoroti, sutriko sūnaus sveikata, pablogėjo miegas, sutriko dėmesys. Pašlijo ir trečio asmens sveikata, negali susikaupti darbui. Nebeturėdami galimybių apsiginti nuo minėtų gyventojų, pradėjo rengti dokumentus teismui dėl tokio agresyvaus, grasinančio, žeminančio gyventojų elgesio.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas keliamas dėl Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2022-10-07 sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo Inspekciją išnagrinėti pareiškėjos 2021-12-04, 2022-04-19 ir 2022-05-11 skundus bei priimti dėl jų naują sprendimą.
I. G. pateikė paaiškinimus, jog adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius vaizdo stebėjimo niekada nevykdė ir nevykdo.
Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir ADTĮ) 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skundas ar jo dalis turi būti išnagrinėta ir pareiškėjui atsakyta per 4 mėnesius nuo skundo gavimo priežiūros institucijoje dienos, o bendras skundo ar jo dalies nagrinėjimo terminas negali būti ilgesnis negu 6 mėnesiai nuo skundo gavimo priežiūros institucijoje dienos. Atsakovė pripažįsta, jog galimai praleido ADTAĮ 30 straipsnio 2 dalyje nustatytą bendrą 6 mėnesių terminą sprendimui dėl Inspekcijoje gautų skundų (2021-12-04 skundas (Inspekcijoje gautas 2021-12-06, reg. Nr. 1R‑7832 (2.13.Mr)) ir 2021-12-10 skundo patikslinimai (Inspekcijos reg. Nr. 1R‑7922 (2.13.Mr)) priimti, tačiau nurodo, kad skundai buvo ištirti, o procedūrinis pažeidimas negali lemti Sprendimo neteisėtumo.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, šiuo aspektu, laikomasi nuostatos, jog procedūriniai terminai sprendimo priėmimui yra skirti užtikrinti, kad administracinis procesas nebūtų pernelyg ilgai užtęsiamas, o viešojo administravimo subjektai įvykdytų jiems pavestą kompetenciją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-602-1189/2013). Taigi, kaip matyti iš šiuo aspektu suformuotos teismų praktikos, viešojo administravimo subjektui įstatyme nustatytas terminas administraciniam sprendimui priimti yra instrukcinio pobūdžio, todėl šio termino pasibaigimas nedaro negaliojančiu administracinio sprendimo, priimto pasibaigus šiam terminui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad įstatyme nustatyto termino, per kurį turi būti priimtas administracinis sprendimas, pasibaigimas nepaneigia viešojo administravimo subjekto kompetencijos priimti administracinį sprendimą ar atlikti kitus veiksmus, tai yra tiesiogiai nesukuria neigiamų teisinių pasekmių, tik prailgina administracinį procesą, su sąlyga, jei nesuėjęs senaties terminas šioms procedūroms vykdyti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-502-940/2013).
Byloje nėra ginčo, kad Sprendimo priėmimo terminas (dėl dalies skundų) buvo praleistas, tačiau, teismo vertinimu, byloje nėra ir įrodymų, kad Inspekcija būtų sąmoningai vilkinusi skundų nagrinėjimą. Nors Sprendimas (dėl dalies skundų) buvo priimtas vėliau, nei ADTAĮ nustatytas terminas, tačiau, atsižvelgiant į pirmiau nurodytus argumentus, tai nėra esminis procedūrinis pažeidimas, kuris būtų lėmęs skundą padavusio asmens teisių pažeidimą ir kuris galėtų būti pagrindu panaikinti skundžiamą Sprendimą. Pareiškėja skunde taip pat tik bendrai nurodė, kad terminas buvo praleistas, tačiau kokios neigiamos pasekmės pareiškėjai dėl to kilo, skunde nėra nurodyta. ADTAĮ 30 straipsnio 2 dalyje nustatytas terminas nėra naikinamais, todėl naikinti Sprendimą dėl to, kad jis buvo priimtas praleidus įstatyme nustatytą terminą, nėra teisinio pagrindo.
BDAR 5 straipsnyje yra įtvirtinti su asmens duomenų tvarkymu susiję principai. BDAR 5 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyta, kad asmens duomenys turi būti duomenų subjekto atžvilgiu tvarkomi teisėtu, sąžiningu ir skaidriu būdu (teisėtumo, sąžiningumo ir skaidrumo principas). BDAR 6 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmens duomenų tvarkymas yra teisėtas tik tuo atveju, jeigu taikoma bent viena iš šio straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, ir tik tokiu mastu, kokiu ji yra taikoma: (a) duomenų subjektas davė sutikimą, kad jo asmens duomenys būtų tvarkomi vienu ar keliais konkrečiais tikslais; (b) tvarkyti duomenis būtina siekiant įvykdyti sutartį, kurios šalis yra duomenų subjektas, arba siekiant imtis veiksmų duomenų subjekto prašymu prieš sudarant sutartį; (c) tvarkyti duomenis būtina, kad būtų įvykdyta duomenų valdytojui taikoma teisinė prievolė; d) tvarkyti duomenis būtina siekiant apsaugoti gyvybinius duomenų subjekto ar kito fizinio asmens interesus; e) tvarkyti duomenis būtina siekiant atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui arba vykdant duomenų valdytojui pavestas viešosios valdžios funkcijas; (f) tvarkyti duomenis būtina siekiant teisėtų duomenų valdytojo arba trečiosios šalies interesų, išskyrus atvejus, kai tokie duomenų subjekto interesai arba pagrindinės teisės ir laisvės, dėl kurių būtina užtikrinti asmens duomenų apsaugą, yra už juos viršesni, ypač kai duomenų subjektas yra vaikas (netaikoma duomenų tvarkymui, kurį valdžios institucijos atlieka vykdydamos savo užduotis). Taigi, asmens duomenų tvarkymas laikomas teisėtu tik taikant BDAR 5 straipsnyje nustatytus su asmens duomenų tvarkymu susijusius principus bei pritaikius bent vieną iš BDAR 6 straipsnyje nustatytų sąlygų.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, vadovaudamasis tiek Inspekcijos veiklą tiesiogiai reglamentuojančiais teisės aktais, tiek gero administravimo principu, savo praktikoje yra pažymėjęs, jog Inspekcija privalo nuodugniai ir išsamiai ištirti gautus nusiskundimus. Pagal ADTAĮ 23 straipsnio 1 dalį Inspekcija nagrinėja skundus dėl BDAR, šio įstatymo ir kitų įstatymų, reglamentuojančių asmens duomenų ir (ar) privatumo apsaugą, pažeidimų šių teisės aktų ir priežiūros institucijos nustatyta tvarka. Pastarosios pareigos vykdymo kontekste Inspekcija, be kita ko, privalo pasinaudoti visomis įstatymo suteiktomis teisėmis tam, kad skundą padavęs asmuo gautų objektyvų, išsamų ir visapusišką nurodytų aplinkybių įvertinimą, o taip pat imtųsi poveikio priemonių, jeigu pažeidimai būtų nustatyti. Taigi Inspekcija turi pareigą patikrinti jai pateiktame skunde nurodytų aplinkybių pagrįstumą ir realumą, naudodamasi jai teisės aktais suteiktomis priemonėmis bei instrumentais įrodymų surinkimui, aplinkybių nustatymui ir užfiksavimui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1826-629/2021).
Nustatyta, kad pareiškėja 2021-12-04 skunde nurodė, jog adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, yra vykdomas vaizdo stebėjimas su ant kotedžo sienos pritvirtina vaizdo kamera, kuri yra nukreipta į viešąją erdvę ir kito asmens (pareiškėjos) privačią nuosavybę. Prie skundo pateikė trečiojo suinteresuoto asmens gyvenamosios vietos fotonuotraukas iš kurių matyti, jog ant namo yra pritvirtinta vaizdo kamera. Pareiškėja 2022-04-19 skunde, adresuotame Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, nurodė, jog trečiasis suinteresuotas asmuo yra įsirengęs vaizdo kamerą, kuri nukreipta į viešą teritoriją. Kartu pateikė viešosios teritorijos foto nuotraukas. Taip pat 2022-05-11 skunde nurodė, jog iš savivaldybės viešosios tvarkos pareigūno gautos 2022-04-16 stebėjimo kameros vaizdo medžiagos fotografijos matyti, kad stebima Vilniaus miesto savivaldybės viešoji teritorija, pareiškėjos privatus sklypas bei nuotraukoje fiksuota ir pareiškėja. Pareiškėjos teigimu, (duomenys neskelbtini) gyventojai neaiškiais tikslais stebi, renka ir naudoja (filmuotos medžiagos perdavimas viešosios tvarkos pareigūnams) užfiksuotos vaizdo kameros duomenis be kitų gyventojų ir ypač pareiškėjos sutikimo, tuo būdu pažeidžiant pareiškėjos šeimos privataus gyvenimo teises ir laisves.
Tarp šalių ginčas iš esmės kilęs tuo aspektu, ar Inspekcija, nagrinėdama pareiškėjos skundus dėl galimų asmens duomenų tvarkymo (asmens privatumo) pažeidimų, kurie susiję su ant trečiojo asmens namo lauke pakabinta vaizdo kamera, į kurios stebėjimo lauką, pareiškėjos teigimu, aiškiai patenka dalis pareiškėjos nuosavybės teritorijos, atliko pakankamus veiksmus, kad nustatytų, jog iš tiesų pažeidimas yra daromas. Kaip teigia pareiškėja, Inspekcija, atlikdama tyrimą, apsiribojo tik užklausų dėl informacijos (duomenų) pateikimu ir tuo pagrindu trečiojo asmens nurodytomis aplinkybėmis. Tuo tarpu Inspekcija atsiliepimo argumentais siekia pagrįsti, kad šiuo atveju pakako priemonių, kurių buvo imtasi pareiškėjos skundams tinkamai įvertinti.
Pareiškėja argumentus dėl jos privačios teritorijos ir jos pačios filmavimo pagrindė kartu su 2021-12-04, 2022-04-19 ir 2022-05-11 skundais pateiktomis foto nuotraukomis, kuriomis pareiškėja siekia įrodyti, kad ant trečiojo suinteresuoto asmens namo esanti vaizdo kamera iš tiesų yra įrengta, o iš Vilniaus miesto savivaldybės gautoje foto nuotraukoje yra fiksuotas 2022-04-16 stebėjimo kameros vaizdo laukas. Pažymėtina, kad atsižvelgiant į tai, jog ginčo ribas apibrėžia skundo dalykas ir pagrindas, todėl Sprendimo teisėtumą (dalykas) teismas vertins pagal pareiškėjos skunduose pateiktus argumentus ir šiuos argumentus pagrindžiančius rašytinius įrodymus (pagrindas).
Kaip nustatyta bylos medžiaga, Inspekcija, tirdama pareiškėjos skundus, 2022-10-05 atliko vaizdo stebėjimo teisėtumo tikrinimą adresu (duomenys neskelbtini). Tikrinimo metu buvo padarytos 6 nuotraukos, kuriose užfiksuota viena vaizdo stebėjimo kamera, kuri nėra imitacinė ar muliažas. Kameros modelis „Arlo“. Iš Kameros laikiklio matosi nueinantis vamzdelis laidams į ventiliaciją. Savininkė (trečiasis suinteresuotas asmuo) nurodė, kad vaizdo stebėjimas su kamera nebuvo pradėtas ar vykdomas. Kamera buvo gauta kaip dovana, todėl pakabinta kaip prevencinė priemonė. Paaiškino, kad jei su kamera būtų vykdomas vaizdo stebėjimas, pagal tikrinimo metu užfiksuotą kameros įrengimo kampą, būtų stebima teritorija priklausanti (duomenys neskelbtini)ir galimai prie pat esanti (už vartelių) bendrą naudojimo teritorija / savivaldybės pieva. Nustatytas aplinkybes Inspekcija užfiksavo 2022-10-05 išvadoje, kurioje nurodė, kad teritorijoje nėra informuojančio lipduko, kad teritorija yra stebima vaizdo kameromis; prie lango yra įrengta viena vaizdo stebėjimo kamera; tikrinimo metu vaizdo stebėjimas kamera nebuvo vykdomas.
Atsiliepime į skundą trečiasis suinteresuotas asmuo pripažino, kad 2022-04-16, suplanavusi valstybinėje žemėje ant skardžio sodinti augalus ir bijodama dėl savo fizinio saugumo, iš tiesų buvo pajungusi kamerą laikotarpiu apie 18-19 val. Kaip nurodė atsiliepime, kamera buvo pajungta būtent tuo laikotarpiu, kai pareiškėja, būdama priešiškai nusiteikusi, niokojo trečiojo suinteresuoto asmens tą dieną pasodintus augalus, nors prieš tai buvo įspėta, kad yra filmuojama. Taigi, trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime patvirtino, kad 2022-04-16 kamera buvo įjungta valandai, tikslu apsaugoti savo fizinį saugumą bei įrodyti turto naikinimą. Inspekcija atsiliepime nors ir nurodo, kad iš prie 2022-05-11 skundo pateiktos foto nuotraukos nėra galimybės nustatyti, ar nuotraukoje yra fiksuotas būtent stebėjimo kameros vaizdo laukas, tačiau trečiajam suinteresuotam asmeniui atsiliepime pripažinus, kad tą dieną vaizdo kamera buvo įjungta, atsakovės atsiliepime šiuo aspektu nurodytas argumentas nelaikytinas pakankamu pareiškėjos skunde nurodytoms aplinkybėms paneigti. Šiuo atveju Inspekcija nors ir atliko tyrimą tiek rašytine forma, tiek pareigūnams nuvykus į ginčo vietą, tačiau patvirtinus, kad 2022-04-16 (ši data fiksuota ir ant su 2022-05-11 skundu pateiktos foto nuotraukos) kamera buvo įjungta, yra pagrindas pripažinti, kad keliamo ginčo kontekste liko neištirta aplinkybė, ar pareiškėjos prie 2022-05-11 skundo pateikta foto nuotrauka, padaryta 2022-04-16, kurioje matyti viešoji teritorija, pareiškėja ir pastarosios privačios valdos dalis, buvo padaryta 2022-04-16 kameros veikimo metu. Teismo vertinimu, byloje paaiškėjus trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepime nurodytoms aplinkybėms (pripažinta, kad kamera buvo įjungta 2022-04-16), jos liko Inspekcijos neįvertintos (trečiasis suinteresuotas asmuo tyrimo metu Inspekcijai buvo nurodęs, kad kamera niekada nebuvo įjungta, nes tam neturėjo techninių priemonių), todėl Inspekcija įpareigotina iš naujo įvertinti keliamo ginčo aplinkybės taip pat ir šių naujai nustatytų faktų apimtyje.
Kaip matyti iš trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepimo argmentų, įrengdama vaizdo kamerą ji siekė savo, šeimos narių ir turto apsaugos. Pažymėtina, kad trečiasis suinteresuotas asmuo turi pareigą Inspekcijai įrodyti, kad jos interesas sukonstruoti vaizdo stebėjimo sistemą ir ją naudoti, kaip ji teigia, siekiant savo, savo šeimos ir turto apsaugos yra svaresnis už pareiškėjos teisę į jos privataus gyvenimo apsaugą (tuo atveju jei nustatoma, kad ji pažeista). Taigi Inspekcija įpareigotina įvertinti naujai paaiškėjusius faktus taip pat ir šiuo aspektu.
Iš bylos medžiagos darytina išvada, kad siekiant objektyvaus ir visapusiško ginčo išnagrinėjimo, reikalingas papildomas pirmiau aptartų aplinkybių ištyrimas. Teismas neatlieka viešojo administravimo funkcijų ir nevykdo atitinkamos srities priežiūros, o tik sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Inspekcija yra viešojo administravimo subjektas, kontroliuojantis, kaip laikomasi duomenų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų, todėl Inspekcija įpareigotina papildomai įštirti su 2022-05-11 skundu pateiktos foto nuotraukos padarymo aplinkybes, atsižvelgiant į trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepime pateiktus paaiškinimus ir patvirtinimą dėl kameros veikimo 2022-04-16 ir nustatytas aplinkybes įvertinti BDAR 6 straipsnio 1 dalyje numatytų asmens duomenų teisėto tvarkymo sąlygų apimtyje.
Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad yra pagrindas pareiškėjo skundą patenkinti ir panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2022-10-07 sprendimą Nr. 3R-852 (2.13- 1.E) bei įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2021-12-04, 2022-04-19 ir 2022-05-11 skundus.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos R. B. skundą patenkinti.
Panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2022 m. spalio 7 d. sprendimą Nr. 3R-852(2.13-l.E).
Įpareigoti Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos R. B. 2021-12-04, 2022-04-19 ir 2022-05-11 skundus.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.