- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-07-01
- Bylos Nr.
- e2S-1760-560/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-30869-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius (pirm.)
- Atsakovas
- R. V.
- Ieškovas
- A. V.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės R. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. V. ieškinį atsakovei R. V. dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui formos pakeitimo bei atsakovės R. V. priešieškinį ieškovui A. V. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui ir bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. kovo 29 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies.
Šalies argumentai
2. Atsakovė R. V. pateikė teismui apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 29 d. teismo sprendimo. Kartu su apeliaciniu skundu atsakovė pateikė prašymą atidėti žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą. Nurodė, kad paskutinius 5 mėnesius iki 2021 m. vasario 26 d. buvo bedarbė ir negavo pajamų, atsakovė yra gavusi tik vieną pilną atlyginimą. Bedarbystės metu susidarė skola už gyvenimą: už buto patarnavimą (šilumą, vandenį, komunalinius mokesčius), maisto, higienos, vaistų, kitų būtinų prekių pirkimą (skolintos lėšos iš draugių). Atsakovė padeda ir skiria lėšas pensinio amžiaus mamai apmokėti Vilniuje jos turimo buto išlaikymą ir sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), nes mamos pensija yra labai maža ir pati negali pragyventi. Pinigai žyminio mokesčio mokėjimui nebuvo planuoti (nes buvo nežinoma proceso baigtis), todėl prašo teismo atidėti žymimo mokesčio mokėjimą iki bylos nagrinėjimo pabaigos, iki taps finansiškai stabilesnė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gegužės 4 d. nutartimi netenkino atsakovės prašymo dėl žyminio mokesčio atidėjimo ir nustatė atsakovei septynių dienų nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos terminą nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti.
4. Teismas nurodė, kad atsakovės už elektroninėmis ryšio sistemomis (per EPP) teiktą apeliacinį skundą mokėtinas žyminis mokestis sudaro 174,15 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo bei 75 Eur už neturtinio pobūdžio reikalavimą dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos, iš viso mokėtinas žyminis mokestis sudaro – 249,15 Eur. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jos argumentus, kad jos finansinė padėtis šiuo metu yra sunki ir ji negali sumokėti 249,15 Eur žyminio mokesčio. Atsakovė nuo 2021 m. vasario 26 d. dirba (duomenys neskelbtini), jai mokamas 1 556 Eur darbo užmokestis (iki mokesčių). Ieškovė prašymą atidėti jai žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimą taip pat motyvuoja tuo, kad ji ilgai nedirbo, dėl to susidarė skola už buto komunalines paslaugas, už maisto, higienos, vaistų, kitų būtinų prekių pirkimą (skolintos lėšos iš draugių), be to, ji tvirtina skirianti lėšas pensinio amžiaus motinai, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė teismui nurodė kitokias aplinkybes, kad gyvenimas motinos bute jai nekainuoja, pinigų jai nereikia, nes ji gyvena taupiai, maitinasi konservais. Dėl sodybos atsakovė viso proceso metu tvirtino, kad sodyba rūpinasi ir visas su jos priežiūra susijusias išlaidas apmoka tik jos motina. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovei grįžus iš Jungtinės Karalystės 2020 m. birželio mėnesį, ji laiką su sūnumi leido Lietuvos pajūryje, keliavo į Prancūziją, Latviją, iš darbo Jungtinėje Karalystėje atleista tik nuo 2020 m. spalio 27 d., darbovietė dėl Covid-19 pandemijos buvo uždaryta nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. spalio 1 d., todėl visą šį laiką Jungtinėje Karalystėje atsakovei buvo mokama alga, kuri oficialiai žiniasklaidoje teikiamais duomenimis tuo laiku siekė ne mažiau nei 80 procentų darbo užmokesčio, o nuo 2020 m. lapkričio 17 d. jai buvo mokama 401 Eur mėnesinė nedarbo socialinio draudimo išmoka. Byloje nėra duomenų, jog atsakovė turi specialių poreikių, turi sveikatos problemų ar yra kitų priežasčių, dėl kurių atsakovė negalėtų sumokėti žyminio mokesčio.
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Atsakovė R. V. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 4 d. nutartį ir atidėti žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą.
6. Nurodo, kad teismas klaidingai įvertino jos turtinę situaciją. Nuo 2020 m. lapkričio 19 d. iki 2021 m. vasario 26 d. ji buvo bedarbe ir tik 2021 m. balandžio 12 d. gavo pilną atlyginimą iš (duomenys neskelbtini) kompanijos. Šiuo metu glaudžiasi mamai, I. P., priklausančiame bute ir už nuomą jai nemoka, bet privalo susimokėti už buto komunalinius mokesčius, šilumą, vandenį, šiukšlių išvežimą ir kt. Nuo 2020 m. lapkričio mėn. iki 2021 m. kovo mėn. už buto šilumą ir karštą vandenį buvo sumokėta 222,65 Eur. Jos vardu yra įregistruota šios civilinės bylos nagrinėjimo objektu tapusi sodyba ir mokėjimo našta už sodybos žemės mokestį, patarnavimus tenka jai. Jos laiko leidimas su sūnumi Lietuvos pajūryje yra tik įrodymas teismui, kad ji skyrė vaikui lėšas net ir sunkiomis aplinkybėmis. Jos kelionės į Latviją ir Prancūziją jai nieko nekainavo, nes keliavo su draugais, kurie apmokėdavo jos išlaidas, priimdavo svečiuotis pas juos nemokamai. Nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. spalio 1 d. jai buvo mokama priverstinė atostogų pašalpa, kuri nors buvo siekė 80 proc. bazinės algos, tačiau ji buvo palyginti maža, nes nebuvo mokama jokių priedų už rezultatus, bendrą kompanijos pelną. Teismas nedetalizuoja ir nepaaiškina kaip apskaičiuoja mokėtiną žyminį mokestį.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl naujų įrodymų
8. Kartu su atskiruoju skundu atsakovė teikia naujus įrodymus – mokėjimo pavedimus, „Vilniaus šilumos tinklų“ sąskaitas, 2021 m. kovo 30 d. vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą sąskaitą, „Utenos komunalininkas“ mokėjimo pranešimą, kuriuos prašo prijungti prie bylos. CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, sąlygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai būna: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Įvertinęs naujų įrodymų pateikimo priežastis bei susipažinęs su naujais įrodymais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas būtų šiuos įrodymus atsisakęs priimti, arba jų pateikimo būtinybė būtų iškilusi vėliau, todėl pagrindo priimti teikiamus naujus įrodymus nėra.
Dėl atskirojo skundo argumentų
9. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria teismas netenkino jos prašymo dėl žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo. Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kuris suponuoja, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama prieinama teisminė gynyba. Tačiau teisė į teisminę gynybą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Civiliniame procese teisė kreiptis į teismą yra realizuojama CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos konkrečios arba proporcinės pinigų sumos, kuri mokama už teismo atliekamus (atliktinus) procesinius veiksmus bylose, sumokėjimas (CPK 80 straipsnis). Įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į skirtingą dalyvaujančių byloje asmenų turtinę padėtį bei būtinybę užtikrinti konstitucinę teisę į realią teisminę gynybą, numato atleidimo nuo žyminio mokesčio (CPK 83 straipsnis) bei žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo (CPK 84 straipsnis) institutus.
10. CPK 84 straipsnyje nurodoma, kad teismas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą. Žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo instituto tikslas – prievolės sumokėti žyminį mokestį nukėlimas tam tikram terminui, todėl šio instituto taikymas yra tikslingas tuo atveju, jei asmuo dėl tam tikrų priežasčių neturi galimybės sumokėti žyminio mokesčio kreipimosi į teismą dieną, tačiau bus pajėgus atlikti šią pareigą per ilgesnį laiko tarpą. Tokiu būdu asmeniui sudaroma galimybė iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo surinkti reikiamą sumokėti sumą. Šios nuostatos yra laikomasi ir teismų praktikoje, kurioje pasisakyta, kad jeigu asmens turtinė padėtis žyminio mokesčio mokėjimo metu yra komplikuota, bet yra aplinkybių, rodančių, jog artimiausiu laiku sunki turtinė padėtis gali pagerėti, žyminio mokesčio mokėjimas jam gali būti atidėtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017; 2018 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1445-236/2018; 2019 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1319-464/2019).
11. Taigi sprendžiant žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimą turi būti įrodytos dvi sąlygos: 1) turtinė prašančiojo asmens padėtis procesinio veiksmo, už kurį reikalaujama sumokėti žyminį mokestį, atlikimo momentu tikrai yra komplikuota ir sudėtinga; 2) finansiniai sunkumai, su kuriais asmuo susidūrė, yra laikini. Atsižvelgiant į tai, prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą nagrinėjančiam teismui turi būti pateikti ne tik įrodymai, galintys suformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, kad asmens turtinė padėtis konkrečiu momentu neleidžia jam sumokėti viso ar dalies žyminio mokesčio už tam tikrą procesinį dokumentą, bet ir įrodymai, kad sprendimo priėmimo dieną jis turės galimybę sumokėti žyminį mokestį, jei ieškinys bus atmestas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-612-516/2015; 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017; 2019 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1081-516/2019; 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1320-790/2019; 2019 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1319-464/2019).
12. Šiuo atveju apeliantė savo sunkią turtinę padėtį įrodinėjo tuo, kad ji paskutinius 5 mėnesius iki 2021 m. vasario 26 d. buvo bedarbė ir negavo pajamų. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog nuo 2021 m. vasario 26 d. atsakovė turi darbą ir kas mėnesį gauna 1 556 Eur darbo užmokestį (iki mokesčių). Taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad apeliantė, nors ir penkis mėnesius nedirbo, tačiau gaudavo 80 procentų atlyginimo dydžio pašalpą, apeliantė šios aplinkybės neginčija. Apeliantė nurodo, jog į jos gaunamą pašalpą nebuvo įskaičiuojami priedai už rezultatus, tačiau konkrečiai nenurodo kokią pinigų sumą per mėnesį gaudavo ir nepateikia šių pajamų dydį patvirtinančių įrodymų. Apeliantė teigia, jog yra susidarę įsiskolinimai už komunalines paslaugas, tačiau šie teiginiai yra deklaratyvaus pobūdžio, į bylą nėra pateikta informacijos, kokia proporcija už komunalines paslaugas turi mokėti atsakovė, o kokia dalį – jos motina ir kokio dydžio yra atsakovės įsiskolinimas. Apeliantė nurodo, jog yra įsiskolinusi draugams, tačiau į bylą vėl gi nepateikia šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Minėta, kad asmuo, prašantis atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, turi pateikti teismui pakankamus įrodymus, kad jo turtinė (finansinė) padėtis šiuo metu yra sunki ir komplikuota, tačiau ateityje turės galimybę sumokėti reikiamą sumą. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog byloje esantys duomenys nepatvirtina, jog apeliantės finansinė padėtis yra tokia bloga, jog ji negalėtų sumokėti žyminio mokesčio už teikiamą apeliacinį skundą.
13. Vadovaudamasis išdėstytomis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas ir priėmė pagrįstą ir motyvuotą procesinį sprendimą, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 4 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalis 1 punktas, CPK 338 straipsnis). Kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 4 d. nutartimi atsakovei nustatytas terminas trūkumų šalinimui jau yra suėjęs, todėl apeliacinės instancijos teismas nustato atsakovei naują terminą trūkumų pašalinimui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Atsakovės R.V. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 4 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti atsakovei terminą iki 2021 m. liepos 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 4 d. nutartyje nurodytiems apeliacinio skundo trūkumams pašalinti.