- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-29
- Bylos Nr.
- I-1110-320/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00135-2015-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Irena Varžinskienė
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Lukiškių
Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėja Irena Varžinskienė, susipažinusi su G.K. skundu atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lukiškių tardymo izoliatoriui – kalėjimui, Vilniaus pataisos namams ir Vidaus reikalų ministerijai dėl neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
pareiškėjas Panevėžio apygardos administraciniam teismui padavė skundą, kuriuo suformulavo prašymą priteisti iš atsakovės- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau- ir Panevėžio AVPK) ir Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų (toliau- ir Tarnyba) ministerijos 5000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Neteisėtais veiksmais, iš kurių kildina prašomą priteisti žalą, pareiškėjas nurodo tai, kad:
Tarnyba 2015-05-21 jo nepaėmė etapu iš Panevėžio AVPK į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą (toliau- Lukiškių TIK), nors konvojavimo automobilyje buvo viena laisva vieta, taip eliminuojant galimybę 2015-05-22 būti perkeltam iš Lukiškių TIK į Vilniaus pataisos namus, kur jis atlieka bausmę. Dėl to jis į Vilniaus pataisos namus negalėjo parvykti (turėjo būti laikomas Lukiškių TIK) dar 7 dienas, nes į Vilniaus pataisos namus iš Lukiškių TIK vežama tik penktadieniais. Be to, Tarnyba privalo jį vežti tiesiogiai į Vilniaus pataisos namus, o ne į Lukiškių TIK, o iš Lukiškių TIK į Vilniaus pataisos namus- dažniau nei vieną kartą per savaitę;
Panevėžio AVPK 2015-05-21 neperdavė jo Tarnybai etapavimui ir pati jo neišvežė į Vilniaus pataisos namus, neorganizavo jo etapavimo tiesiogiai į Vilniaus pataisos namus.
Motyvuojamoji dalis
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 18 straipsnio 1 dalį apygardų administraciniai teismai yra pirmoji instancija byloms, nurodytoms ABTĮ 15 straipsnyje, kai pareiškėjas ar atsakovas yra teritorinis valstybinio administravimo ar savivaldybių administravimo subjektas, išskyrus išimtis, nurodytas ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 6, 7, 11 ir 12 punktuose. ABTĮ 19 straipsnis nustato papildomą Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetenciją, ir pagal jo 1 dalį Vilniaus apygardos administracinis teismas yra pirmoji instancija šio įstatymo 15 straipsnyje nurodytoms byloms, kai pareiškėjas ar atsakovas yra centrinis administravimo subjektas. Pagal ABTĮ 17 straipsnio 4 dalį tuo atveju, kai byloje atsakovai yra keli administravimo subjektai, esantys skirtingų teismų teritorinėje jurisdikcijoje, bylos priskirtinumo klausimas sprendžiamas pagal aukštesniojo administravimo subjekto buveinę. Pareiškėjas kreipėsi į teismą ir dėl Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos veiksmų. Minėta institucija yra LR vidaus reikalų ministrui atskaitinga nuolatinės specialiosios parengties valstybės įstaiga, kurios paskirtis - atkurti ir (ar) užtikrinti viešąją tvarką ypatingų ir ekstremaliųjų situacijų atvejais, o karo metu ginkluotojų pajėgų sudėtyje ginti Lietuvos valstybę, taip pat atlikti kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Viešo saugumo tarnybos įstatymo 3 str. 1 d.). Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos konvojuoja suimtuosius ir nuteistuosius į laisvės atėmimo vietas, iš vienos laisvės atėmimo vietos į kitą bei įstatymų nustatyta tvarka konvojuoja sulaikytuosius, suimtuosius ir nuteistuosius iš laisvės atėmimo vietų į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, Apeliacinį, apygardos teismus, Lietuvos vyriausiąjį administracinį ir apygardos administracinius teismus, o ypatingo konvojaus atvejais (kai konvojuojami nuteistieji, kuriems įsiteisėjęs teismo nuosprendis dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais) – ir į miestų ir rajonų apylinkės teismus ir atgal į laisvės atėmimo vietas, saugo juos per teismo posėdžius. Viešojo saugumo tarnyba yra biudžetinė vidaus reikalų centrinė įstaiga, išlaikoma iš Lietuvos Respublikos biudžeto ir kitų valstybės pinigų fondų (Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų tarnybos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 278, 4¹ p., 7.4 p.). Taigi, Viešojo saugumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos yra centrinis valstybinio administravimo subjektas, pagal jai priskirtą kompetenciją vykdantis administravimą visoje valstybės teritorijoje.
Dėl Tarnybos kaip centrinio valstybinio administravimo subjekto statuso yra ne kartą pasisakęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pvz., 2014-11-19 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-624-871/2014 ir kt.). Todėl ginčas dėl Tarnybos veiksmų priskirtinas nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Vertinant Lietuvos valstybės atstovais patrauktų institucijų statusą, akivaizdu, jog Tarnyba yra aukštesnis (centrinis) administravimo subjektas Panevėžio AVPK atžvilgiu, todėl pagal ABTĮ 17 str.4 d. pareiškėjo skundu keliamas ginčas nagrinėtinas Vilniaus apygardos administraciniame teisme.
ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punktas nustato, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu byla nepriskirtina tam teismui. Dėl aukščiau aptartų motyvų konstatavus, jog byla priskirtina nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniame teisme, skundas atsisakytinas priimti. Pareiškėjui išaiškintina, jog su tokiu skundu jis turi kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Pažymėtina, kad šiuo atveju bylos nagrinėjimas Vilniaus apygardos administraciniame teisme atitiktų ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką dėl bylos nagrinėjimo operatyvumo ir ekonomiškumo (pvz., 2015-03-06 nutartis byloje Nr. T-39-575/2015, 2015-05-15 nutartis byloje Nr. T-312-575/2015 ir kt.), nes pareiškėjas laisvės atėmimo bausmę atlieka Vilniaus pataisos namuose, Vilniuje yra ir trečiųjų suinteresuotų asmenų buveinės, o pareiškėjo skunde pateikiami argumentai yra susiję būtent su jo etapavimu, neužtikrinant jam galimybės kuo ilgiau būti laisvės atėmimo vietoje (Vilniaus pataisos namuose), kurioje jis turi galimybę naudotis didesne apimtimi teisių negu Panevėžio AVPK ir Lukiškių TIK.
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37 str.2 d. 2 p.,
nutaria:
atsisakyti priimti G.K. skundą atsakovei atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Nurodyti pareiškėjui, kad su tokiu skundu jis turi kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per 7 dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos, padavus skundą Panevėžio apygardos administraciniam teisme.