Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija susidedanti iš kolegijos pirmininko Tomo Šeškausko,

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo A. R. gynejo apeliacini skunda del Panevežio apygardos teismo 2004 m. gruodžio 14 d. nuosprendžio, kuriuo A. R. pripažintas kaltu padarius nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 str. 1 d. ir nubaustas 20 MGL (2500 Lt) bauda. Iš A. R. konfiskuotini išimti 100000 (šimtas tukstanciu) JAV doleriu, 25 latai, 10 euru (BK 72 str. 2 d. 3 p., BK 72 str. 4 d.).

Iš A. R. priteista 104,40 Lt proceso išlaidu valstybei (BPK 103, 104 str. str.).

A. R. nuteistas už tai, kad 2004 m. balandžio 15 d. apie 11 val., žinodamas, kad privalo deklaruoti ir pateikti muitiniam patikrinimui gabenamus pinigus, nedeklaraves raštu bei žodžiu ir nepateikes muitiniam patikrinimui, vykdamas iš Lietuvos Respublikos i Latvijos Respublika automobiliu ,,Toyota Camry” valst. Nr. XXXXXXXX gabeno per Lietuvos valstybes siena, Salociu-Grenctales jungtini sienos perejimo punkta užsienio valiuta, kurios verte litais – 289127 Lt 64 ct, t.y.: 100000 JAV doleriu, kurio vieno verte tai dienai buvo 2,8896 Lt, o bendra verte – 288960 Lt, 25 latus, kurio vieno verte tai dienai buvo 5,3245 Lt, o bendra verte 133 Lt 1 ct bei 10 euru, kurio vieno verte tai dienai buvo 3,4528 Lt, o bendra verte 34 Lt 53 ct.

A. R. nuteistas ir už tai, kad 2004 m. balandžio 15 d., apie 14 val. 15 min., žinodamas, kad privalo deklaruoti ir pateikti muitiniam patikrinimui gabenamus pinigus, nedeklaraves raštu bei žodžiu ir nepateikes muitiniam patikrinimui, vykdydamas iš Latvijos Respublikos i Lietuvos Respublika automobiliu ,,Toyota Camry”, valst. Nr. XXXXXXXX gabeno per Lietuvos valstybes siena, Salociu-Grenctales jungtini sienos perejimo punkta užsienio valiuta, kurios verte litais 289127 Lt 64 ct, t.y. 100000 JAV doleriu, kurio vieno verte tai dienai buvo 2,8896 Lt, o bendra verte – 288960 Lt, 25 latus, kurio vieno verte tai dienai buvo 5,3245 Lt, o bendra verte 133 Lt 1 ct bei 10 euru, kurio vieno verte tai dienai buvo 3,4528 Lt, o bendra verte 34 Lt 53 ct.

Nuteistojo A. R. gynejas apeliaciniu skundu prašo Panevežio apygardos teismo 2004-12-14 nuosprendi dalyje, kurioje A. R. nubaustas 20 MGL (2500 Lt) bauda ir konfiskuoti pas ji rasti 100000 JAV doleriu, 25 latai ir 10 euru panaikinti, A. R. padaryta veika pripažinti nepavojinga ir vadovaujantis BK 36 str. atleisti ji nuo baudžiamosios atsakomybes.

Apelianto nuomone, teismo nuosprendis yra teisiškai ydingas, neteisetas ir nepagristas, teismo nuosprendyje neteisingai ivertinti ikiteisminio tyrimo metu ir bylos teisminio nagrinejimo metu ištirti irodymai. Prašo panaikinti skundžiama teismo nuosprendžio dali del baudžiamojo proceso istatymo pažeidimo, Lietuvos Aukšciausiojo Teismo suformuotos praktikos nesilaikymo bei nuosprendyje išdestytu teismo išvadu neatitikimo faktinems bylos aplinkybems.

Pažymi, kad nuo 2004 m. gegužes 1 d. Lietuvai tapus Europos Sajungos (toliau –ES) valstybe nare kitaip vertintinas BK 199 str. 1 d. pavojingumas. Todel teismas priimdamas apkaltinamaji nuosprendi, vadovaudamasis BK 36 str. ir Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2004-10-07 konsultacija B3-102, turejo pagrinda, atsižvelgdamas i byloje nustatytas faktines aplinkybes, veikos pavojingumo laipsni, kalte lengvinancias aplinkybes, sunkinanciu aplinkybiu nebuvima, kaltinamojo asmenybe atleisti A. R. nuo baudžiamosios atsakomybes.

Apeliantas nurodo, kad A. R. su vežama užsienio valiuta buvo sulaikytas 2004-04-15, t.y. likus tik šiek tiek daugiau nei dviems savaitem iki 2004-05-01, kai Lietuvos Respublikai ir Latvijos Respublikai tapus ES valstybems narems neliko pareigos deklaruoti per Lietuvos Respublikos valstybes siena vežama valiuta. Byloje nera jokiu duomenu, iš kuriu galima daryti išvada, kad 2004-04-15 A. R. atlikta veika buvo kiek nors labiau pavojinga už analogiška veika, atlikta po 2004-05-01. Be to, Latvijos Respublikos istatymai tuo metu nenumate pareigos deklaruoti per siena ivežamus ir išvežamus pinigus, ir apskritai nelaiko A. R. atliktos veikos pavojinga, nera numates už ja nei baudžiamosios, nei administracines atsakomybes.

Pažymi ir tai, kad A. R. padaryta veika žala valstybei padaryta nebuvo, kadangi joks teises aktas nenumato pareigos už pinigu ivežima (išvežima) iš/i Lietuvos Respublikos teritorija moketi kokius nors mokescius valstybei ar kokiems nors kitiems asmenims. Pinigines lešos del A. R. atliktos veikos iš Lietuvos Respublikos muitu teritorijos išvežtos nebuvo, šioje teritorijoje jos laikinai nebuvo tik nuo 11.00 val. iki 14 val. 15 min.

Apelianto nuomone, teismas darydamas išvada, kad A. R. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybes nera pagrindo, kadangi jis ivykde kontrabanda dideliu mastu, neivertino visu byloje nustatytu aplinkybiu. Galiojantis baudžiamasis istatymas nagrinejamu atveju neapibrežia savokos ,,didelis mastas”, todel ji yra vertinamojo pobudžio ir salygine. Pažymi, kad byloje yra surinkti visi irodymai apie A. R. vežtu pinigu teiseta kilme, tinkama deklaravima ir priklausomybe, t.y. pinigai teisetai priklause A. R. šeimai, buvo teiseti ir planuoti panaudoti teisetoms šeimos reikmems - isigyti nekilnojamaji turta Latvijos Respublikoje. Atkreipia demesi, kad A. R. pinigai yra deklaruoti 2002-04-02 Brangu turta isigijusio arba isigyjancio Lietuvos Respublikos gyventojo pajamu deklaracijoje. Už šiuos pinigus A. R. kartu su N. R. 2001-12-17 isigijo buta ,,(duomenys neskelbtini)“. 2003-05-23 sutartimi ši buta pardave, pirkejas atsiskaite JAV doleriais. 2003-05-30 dviem sutartimis A. R. ir N. R. dar yra pardave buta ir garaža. A. R. sunaus J. R. lešos yra teisetai igytos (2002-09-13 vertybiniu popieriu pirkimo-pardavimo sutartimi), iš banko paimtos (2002-09-23 Kasos išlaidu orderiu Nr. ,,(duomenys neskelbtini)“, Saskaitos istorija ir Operatyvinis saskaitos išrašas) bei laikomos grynais pinigais (JAV doleriais) ir nustatyta tvarka deklaruotos kaip grynais pinigais turimos lešos (2003-01-27 Gyventojo (šeimos) turto ir pajamu deklaracijoje). JAV doleriais buvo duoti A. R. ir JAV doleriai pas ji rasti automobilio apžiuros metu.

A. R. gynejo teigimu, teismas taikydamas jo ginamajam turto konfiskavima, padare niekuo nepagrista ir prieštaraujancia faktinems bylos aplinkybems išvada, kad A. R. šeimos nariai žinojo apie tai, kad turtas (pinigai) bus panaudotas darant sunku nusikaltima (BK 72 str. 4 d.) ir kad per siena vežti pinigai gauti iš nusikalstamos veikos (BK 72 str. 2 d. 3 p.). Akcentuoja, kad visi pas A. R. rasti pinigai gauti teisetai pardavus turta, deklaruoti, planuoti panaudoti isigyti nekilnojamaji turta užsienio valstybeje, jokiu irodymu, kad per siena vežti pinigai gauti nusikalstamu budu byloje nera. Faktas, kad A. R. žmona ir sunus žinojo, jog A. R. si pinigais važiuoja i Latvija, pasak apelianto, nereiškia, kad jie žinojo ir privalejo žinoti apie tai, kad A. R. neketina nustatyta tvarka deklaruoti vežamu pinigu vykdamas per Lietuvos Respublikos valstybes siena. Jie to nežinojo ir savo sutikimo nedeklaruoti pinigu niekada nedave. Todel nera jokio pagrindo teigti, kad jie žinojo, jog šis turtas bus panaudotas darant sunku nusikaltima. Be to, priešingai nei to reikalauja BK 72 str. 4 d., konfiskuoti pinigai nera perduoti A. R. žmonai ir sunui. A. R. žmona ir sunus yra leide A. R. disponuoti jiems priklausanciais pinigais turtui teisetai isigyti. Apeliantas daro išvada, kad pas A. R. rasti pinigai nera gauti iš nusikalstamos veikos, jie nera kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims perduotas turtas, kurie turejo ar galejo žinoti, kad tas turtas gali buti panaudotas darant sunku ar labai sunku nusikaltima, todel nera jokio pagrindo konfiskuoti pas A. R. rastu pinigu.

A. R. gynejas tvirtina, kad konfiskavus A. R. šeimos santaupas šeima patirtu dideliu finansiniu nuostoliu. Nei žmona, nei sunus nera kalti del A. R. atliktos veikos, apie planuojama vykdyti veika jie nežinojo ir neprivalejo žinoti, todel, vadovaujantis BK 2 str. 3 d., jie negali buti baudžiami konfiskuojant jiems teisetai priklausancius pinigus.

Apeliantas atkreipia demesi ir i tai, kad teismo nuosprendžiu paskirta bausme nera pagrista galiojanciais istatymais, kadangi nera nurodyta kokia teises norma vadovaujantis A. R. privalejo vežamus pinigus deklaruoti. Jeigu teismas vadovavosi 1997-03-06 LR Vyriausybes nutarimo Nr. 199 ,,Del muito režimo keleiviams, vykstantiems per LR valstybes siena nustatymo” 15.6 punktu, tai šis punktas nustato pareiga keleivio deklaracijoje deklaruoti tik 10 tukst. litu viršijancia pinigu suma. Todel, apelianto teigimu, nesuprantama kuo remiantis teismas konfiskavo visa pas A. R. rasta pinigu suma, kadangi 10000 Lt per valstybes siena buvo vežama visiškai teisetai.

Apeliacines instancijos teismo posedyje nuteistasis ir jo gynejas prašo apeliacini skunda patenkinti, o prokurore prašo skunda patenkinti iš dalies ir pakeisti netinkamai nurodyta turto konfiskavimo pagrinda tinkamu.

Nuteistojo gynejo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apygardos teismas netinkamai ivertino del nauju aplinkybiu pasikeitusi A. R. veikos pavojinguma ir nepagristai neižvelge pagrindo atleisti A. R. nuo baudžiamosios atsakomybes, kuris numatytas BK 36 str.

Lietuvos Respublikai 2003-04-16 pasirašius Lietuvos Respublikos stojimo i ES sutarti (isigaliojusia 2004-05-01), Lietuvos Respublika tapo ES valstybe nare ir jos valstybes sienos su kitomis ES valstybemis naremis tapo vidinemis sienomis. Po nauju šaliu kandidaciu istojimo i ES išsiplete bendroji rinka, kurios pagrindas – laisvas prekiu judejimas. Pagal Europos Bendriju steigiamaja sutarti, ES valstybes nares ikure vieninga muitu siena, ju teritorijos tapo viena muitu teritorija. Nuo 2004-05-01 vykstant per vidines ES sienas, muitinio tikrinimo nebera. Todel vežant prekes per ES šalis nereikia atlikti jokiu muitines proceduru, pateikti importo ar eksporto deklaraciju. Kroviniai yra gabenami tik su tam tikrais transporto ir prekybos dokumentais. Lietuvos Respublikos muitines istaigos nuo 2004-05-01 atlieka tik i Lietuvos Respublika iš treciuju šaliu ivežamu ir iš Lietuvos Respublikos i treciasias šalis išvežamu prekiu ir grynuju pinigu kontrole.

Vienos iš ES valstybes nares pilieciui gabenant bet koki kieki grynuju pinigu iš vienos ES šalies i kita ES šali nuo 2004-05-01 nebeliko jokios specialios pareigos tuos pinigus deklaruoti muitineje. Tokia išvada seka iš 1983-03-28 Europos Bendrijos Tarybos reglamento Nr. 918/83, kuris nustato Bendrijos atleidimo nuo muitu sistema. Šiuo reglamentu Bendrijos narems jokie muitai del Bendrijos viduje gabenamu pinigu nera nustatyti. Kadangi pagal ES teise, reglamentai yra ES valstybese narese tiesiogiai taikomi teises aktai, t.y. ju legalizavimui valstybems narems nera butina priimti atitinkamu vidaus teises aktu, todel mineto reglamento nuostatos Lietuvos Respublikoje taikomos tiesiogiai nuo istojimo i ES momento. Taciau atsižvelgdama i ši reglamenta LR Vyriausybe 2004 m. gegužes 20 d. nutarimu Nr. 615 pripažino netekusiais galios LR Vyriausybes 1997 m. kovo 6 d. nutarima Nr. 199 „Del muito režimo keleiviams, vykstantiems per Lietuvos Respublikos valstybes siena, nustatymo“ ir veliau ji pakeitusi 1997 m. gruodžio 3 d. nutarima Nr. 1330 „Del Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1997 m. kovo 6 d. nutarimo Nr. 199 „Del muito režimo keleiviams, vykstantiems per Lietuvos Respublikos valstybes siena, nustatymo dalinio pakeitimo“, kuriais remiantis A. R. , 2004-04-15 išveždamas iš Lietuvos Respublikos i Latvijos Respublika ir iveždamas i ja, privalejo muitinei deklaruoti pas ji rasta grynu pinigu suma.

Apygardos teismas, neisigilines i pasikeitusius teises aktus del grynuju pinigu gabenimo, nuosprendyje padare neteisinga išvada, kad po istojimo i ES išliko pareiga gabenant pinigus per vidines sienas pateikti juos muitines kontrolei.

Aukšciau išdestytos pasikeitusios aplinkybes : Lietuvos Respublikos valstybes sienos su Latvijos Respublika statuso pasikeitimas, šiai sienai tapus vidine siena tarp dvieju ES valstybiu nariu bei reglamentuojanciu grynuju pinigu gabenimo tvarka poistatyminiu aktu panaikinimai leidžia daryti išvada, kad A. R. veika šiuo metu ne tik kad nera mažiau pavojinga, kaip nurodyta skundžiamame nuosprendyje, taciau visiškai prarado pavojinguma.

Taciau sprestinas klausimas ar išliko šios konkrecios veikos nusikalstamumas. Kaip teismams elgtis tokioje situacijoje ir kaip teisiškai vertinti tokia veika yra išaiškinusi Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2004 m. spalio 7 d. priimta konsultacija ( B3-102). Joje, atsakant i klausima ar nera panaikintas BK 199 str. 1 d. numatytos veikos nusikalstamumas, kai daiktai (tame tarpe ir pinigai) iki 2004-05-01 buvo gabenti iš Lietuvos Respublikos i dabartines ES šalis ir atvirkšciai, nurodoma, kad po 2004 m. gegužes 1 d. BK 199 str. 1 d. istatymo norma nepasikeite ir veikos nusikalstamumas nera panaikintas. Taciau pasikeitusios faktines aplinkybes duoda pagrinda kitaip vertinti tokiu veiku pavojinguma. Atskirais atvejais šiose bylose teismas, priimdamas apkaltinamaji nuosprendi, remdamasis BK 36 str., gali kaltininka atleisti nuo baudžiamosios atsakomybes ir pagal BK 67 str. nuostata tokiam asmeniui gali buti skiriamos baudžiamojo poveikio priemones.

Kolegija šioje byloje kaip ir tik ižvelgia toki atskira atveji. Nors A. R. gabentos kontrabandos budu grynuju pinigu bendra verte yra didele – 289 127 Lt , kolegija ivertinusi tokias aplinkybes, jog A. R. padaryta veika del aplinkybiu pasikeitimo prarado pavojinguma, jog irodyta, kad A. R. veže savo ir savo artimuju pinigus, kuriu teiseta kilme irodyta dokumentais bei nuteistojo teigiama asmenybe, taiko A. R. BK 36 str. nuostatas, apkaltinamaji nuosprendi A. R. atžvilgiu naikina ir nuo baudžiamosios atsakomybes ji atleidžia ( BPK 327 str. 2 p.).

Taciau kolegija, atsižvelgdama, kad vis tik A. R. samoningai padare sunku nusikaltima - dideles vertes kontrabanda, darant ja buvo panaudoti pinigai, vadovaudamasi BK 67 str. 2 d. skiria A. R. baudžiamojo poveikio priemone, jam paciam priklausiusiu pinigu sumos dydžio - 49 ( keturiasdešimt devyniu) tukstanciu litu vertes turto konfiskavima.

Byloje neirodžius, kad A. R. žmona ir sunus turejo ir galejo žinoti apie tai, kad A. R. vykdamas per Lietuvos Respublikos valstybes siena neketina nustatyta tvarka deklaruoti vežamu pinigu, t. y, kad šie pinigai bus panaudoti darant sunku nusikaltima,l Romualdui J. R. ir N. R. priklausanciai pinigu daliai turto konfiskavimas netaikytinas.

Atsakant i gynejo skundo argumentus, kad iš A. R. turimu pinigu 10000 Lt per valstybes siena buvo vežama visiškai teisetai ir teismas, neatsižvelgdamas i galiojusia deklaravimo tvarka, netinkamai nustate kontrabanda gabentu pinigu dydi, atkreiptinas demesys, jog A. R. nusikaltimo padarymo metu galiojusiu poistatyminiu aktu, reglamentuojanciu ivežamu i Lietuvos Respublika pinigu deklaravimo tvarka, analize ( o ji detaliai atlikta sprendžiant toki pati teisini klausima Lietuvos AT septyniu teiseju kolegijos priimtoje kasacineje nutartyje Nr. 2K–127/2002 (nuteistasis S. K. )) rodo, kad iš gabenancio per valstybes siena grynuosius pinigus, viršijancius 10000 Lt suma, visais atvejais buvo reikalaujama, jog visa ivežama ar išvežama, didesne už nustatyta maksimalia riba pinigu suma, turi buti deklaruojama raštu, pateikiant atitinkamus duomenis. Nesilaikant šios nustatytos tvarkos, pinigu gabenimas yra neteisetas, ir visi tokie pinigai yra laikomi kontrabandos dalyku, todel negali buti skaidomi i deklaruotina ar nedeklaruotina dali.

Nutraukus A. R. atžvilgiu baudžiamaja byla, nuosprendyje taip pat išsprendžiami BPK 307 str. 5 d. ir 6 d. esantys reikalavimai. Vadovaujantis BPK 108 str. 1 d. iš A. R. proceso metu paimti pinigai, dokumentai ir daiktai yra gražinami jam, kardomoji priemone naikinama.

Todel teiseju kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 327 straipsnio 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

n u sprendžia:

BK 36 str. pagrindu A. R. nuo baudžiamosios atsakomybes atleisti, Panevežio apygardos teismo 2004 m. gruodžio 14 d. nuosprendi panaikinti ir baudžiamaja byla A. R. pagal BK 199 str. 1 d. nutraukti.

Vadovaujantis BK 67 str. 2 d. 5 p. skirti A. R. baudžiamojo poveikio priemone, 49 ( keturiasdešimt devyniu) tukstanciu litu vertes turto konfiskavima valstybes nuosavyben.

Vadovaujantis BPK 108 str. 1 d. iš A. R. proceso metu paimtus pinigus 100000 JAV doleriu, 25 latus,10 euru ir paimtus daiktus: automobili „Toyota Camry“ v/n XXXXXXXX 2 raktelius, pulteli, juoda dokumentu rankine, automobilio registravimo dokumentus, technini apžiuros talona, draudimo polisa, tarptautini transporto priemones liudijima (žalia korta), policijos remejo pažymejima, policijos remejo liemene, 2 SIM korteles sugražinti A. R. .

A.R. paskirta kardomaja priemone – rašytini pasižadejima neišvykti, panaikinti.