Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pranešėja Bronė Vidzėnienė Baudž.byla Nr. 1A-253-134/2013 Teisėja R. B. Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.2 (S) Teisminio sprendimo Nr.1-45-1-00724-2012-9

2013 m. balandžio 18 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Bronės Vidzėnienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. P. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 7 d. nuosprendžio, kuriuo R. P. nuteistas :

- pagal BK 178 str. 4 d. 20 parų arešto;

- pagal BK 178 str. 1d. laisvės atėmimu 1 metams 2 dviems mėnesiams;

- pagal BK 22 str.1d., 178 str.1 d. laisvės atėmimu 1 metams;

- pagal BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;

- pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. laisvės atėmimu 2 metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo ir apėmimo būdu, paskirtas laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 str. 1d., 2 d. šią bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinus su bausme, paskirta 2012-05-23 Panevėžio miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, R. P. skirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams su 20 MGL dydžio (2600 Lt) bauda.

Priteista iš R. P. L. V. 395 Lt turtinei ir 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti, UAB „Norfos mažmena“ 373,93 Lt, UAB „Palink“ 616,93 Lt, ir 1457,04 Lt Valstybinei ligonių kasai turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012-03-22, apie 16.00 val., parduotuvės „NORFA“, esančios adresu prekybos salėje sudėjo prekes į parduotuvės krepšį, kurį išnešė iš prekybos salės už prekes nesumokėjęs asmuo, kurio atžvilgu ikitesminis tyrimas išskirtas į atskirą, atidarius įėjimo į prekybos salę vartelius, ir tokiu būdu pagrobė svetimą, UAB „Norfos mažmena“ priklausantį 373,93 Lt vertės turtą;

2012-03-22, apie 16.20 val., parduotuvės „IKI“, esančios adresu prekybos salėje dėjo prekes į parduotuvės krepšį, kurį išnešė iš prekybos salės už prekes nesumokėjęs asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą, atidarius įėjimo į prekybos salę vartelius, ir tokiu būdu pagrobė svetimą, UAB „PALINK“ priklausantį 626,93 Lt vertės turtą;

2012-03-22, apie 17.05 val., iš parduotuvės „Maxima“, esančios adresu prekybos salėje dėjo kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą, prekes į parduotuvės krepšį, kurį išnešė iš prekybos salės už prekes nesumokėjęs asmuo, kurio atžvilgiu ikiteismins tyrimas į atskirą, tokiu būdu pasikėsino pagrobti svetimą, UAB „Maxima LT“ priklausantį 415,38 Lt turtą, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, nes buvo sulaikyti parduotuvės apsaugos darbuotojo;

2012 m. rugpjūčio 3d., apie 00.30val.,“, viešoje vietoje, kartu su ikiteisminio tyrimo bei teismo metu nenustatytu asmeniu „D“, tyčia, dėl chuliganiškų paskatų, įžūliu elgesiu, susijusiu su asmens sveikatos sutrikdymu, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: nenustatytam asmeniui „D“ papurškus dujomis nukentėjusiajam L. V. į veido ir rankų sritį, po to L. V. pradėjus bėgti, pagavo už rūbų ir spyręs į kojas ir tokiu būdu jį pargriovęs, kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu „D“ sudavė rankomis ir kojomis ne mažiau vienuolikos smūgių L. V. į įvairias kūno vietas, po to sugriebęs už diržo įmetė L. V. į vandens telkinį, tuo bendrais veiksmais nukentėjusiajam L. V. padarė muštinę žaizdą lūpos gleivinėje, odos nubrozdinimus nosies nugarėlėje, smakre, nugaroje, juosmenyje, dešiniame žaste, alkūnėse ir dešiniame kelyje, galvos smegenų sukrėtimą, kraujo išsiliejimą po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, tai yra nesunkiai sutrikdė L. V. sveikatą.

Apeliantas teigia, kad teismas jam už vagystes skyrė aiškiai per griežtas bausmes, nes jo padarytos veikos nėra labai pavojingos. Viena iš jo nusikalstamų veikų yra baudžiamasis nusižengimas, kita nutrūko pasikėsinimo stadijoje, jo pagrobtų daiktų vertė nedidelė. Būdamas suimtas, negalėjo atlyginti nukentėjusiesiems padarytos žalos, tačiau prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir teismas tai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Jis anksčiau teistas, tačiau perkvalifikavus jo veiką iš BK 138 str. 2 d. 8 p. į 138 str. 1 d., išteisinus pagal BK 284 str. 1 d., sušvelninus skirtas bausmes, jam skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas turi būti atidėtas. Jis kritiškai vertino savo elgesį, padaryti nusikaltimai atsitiktinio pobūdžio, padaryti dėl draugų įtakos, jis atsiprašė nukentėjusiųjų, būdamas laisvėje, galės iš uždirbtų pinigų ir greičiau atlyginti jiems padarytą žalą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nukentėjusysis ir įvykio metu su juo buvęs draugas J. Ž. neginčija apelianto nurodytos aplinkybės, kad nukentėjusysis yra kreipęsis į policiją dėl apelianto veiksmų. Tačiau ankstesnio konflikto buvimas nereiškia, kad vėlesni apelianto smurtiniai veiksmai prieš nukentėjusįjį turi būti vertinami kaip šio konflikto tąsa ir todėl turintys tik asmeninį pobūdį, lemiantį lengvesnę apelianto veiksmų kvalifikaciją. Apelianto veiksmų teisiniam vertinimui esminę reikšmę turi nagrinėjamo konflikto aplinkybių nustatymas.

Iš liudytojo J. Ž. parodymų matyti, kad pirmasis konfliktas tarp apelianto ir nukentėjusiojo vyko apie 2012 m. vasario mėnesį, o tai reiškia, kad pirmąjį ir antrąjį konfliktą skiria pakankamai ilgas laiko tarpas. Nukentėjusiojo, liudytojo J. Ž., paties nuteistojo parodymais nustatyta, kad nuteistasis, priėjęs prie nukentėjusiojo, su juo net nemėgino kaip nors aiškintis pirmojo konflikto aplinkybių ir savo veiksmus motyvavo tik tuo, kad ,,nemėgsta skundikų“. Apeliantas plačiau pirmojo konflikto detalesnių aplinkybių neatskleidė ir duodamas parodymus ikiteisminiame tyrime ir teisme. Šios aplinkybės rodo, kad ankstesnis apelianto konfliktas su nukentėjusiuoju apeliantui nebuvo toks reikšmingas, kad iš esmės nulemtų jo tolimesnius veiksmus. Byloje nustatyta, kad apeliantas viešoje vietoje – Panevėžio miesto centinėje dalyje esančioje Senvagėje pirmiausia spyriu į kojas pargriovė, o po to intensyviai spardė ir galiausiai įmetė į vandenį nesipriešinantį nukentėjusįjį jo draugo J. Ž. akivaizdoje. Apelianto veiksmų kryptingumas rodo, kad jis, pasinaudodamas mažareikšme dingstimi, pirmiausia siekė pademonstruoti fizinį pranašumą prieš nukentėjusįjį ir taip jį viešai pažeminti, todėl jam pagrįstai inkriminuota jo veiką – nesunkų nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymą - kvalifikuojanti aplinkybė – chuliganiškos paskatos. Apeliantas smurtaudamas parodė nepagarbą ir konflikte nedalyvavusiam, tačiau jį stebėjusiam J. Ž., taip pažeisdamas jo teisę į ramią aplinką ir sutrikdydamas visuomenės rimtį, todėl apelianto veiksmai teisingai kvalifikuoti ir kaip viešosios tvarkos sutrikdymas. Toks teisinis apelianto veiksmų vertinimas atitinka ir teismų praktiką, kurioje smurto naudojimas prieš asmenį viešojoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (Nr. 2K-293/2009, 2K-272/2010, 2K-286/2011, 2K-281/2012 ir kt.).

Apibendrindama kolegija daro išvadą, kad apelianto veiką pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. ir 284 str. 1 d., todėl tenkinti jo skundo prašymą šią veiką perkvalifikuot į BK 138 str. 1 d. nėra pagrindo.

Dėl nuteistajam skirtų bausmių

Teismas, skirdamas apeliantui bausmes, teisingai vadovavosi bausmių skyrimo taisyklėmis, numatytomis BK 54 str. 1-2 d. ir 61 str. 1-3 d., todėl teisingai įvertino abi apelianto skunde ginčijamas aplinkybes : jo veikų ir asmenybės pavojingumą. Apeliantas per mažiau kaip 5 mėnesius padarė penkias įvairaus pobūdžio nusikalstamas veikas : baudžiamąjį nusižengimą ir du nesunkius turtinius nusikaltimus, nesunkų nusikaltimą viešajai tvarkai ir smurtinį apysunkį nusikaltimą. Toks veikų darymo intensyvumas ir įvairumas rodo apelianto sąmoningai pasirinką nusikalstamą gyvenimo būdą, o ne jų atsitiktinį pobūdį ir draugų įtaką, apie kuriais jis skunde motyvuoja nusikalstamų veikų darymą. Teismas bausmės skyrimo motyvuose atsižvelgė į apelianto atsakomybę lengvinančią aplinkybę - prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi, todėl dar kartą vertinti šią skunde minimą aplinkybę nėra pagrindo. Vertindamas apelianto asmenybės pavojingumą, teismas pagrįstai nurodė, kad jis anksčiau du kartus teistas, naujus nusikaltimus, numatytus BK 138 str. 2 d. 8 p. ir 284 str. 1 d., padarė, turėdamas neišnykusį teistumą už tyčinius nusikaltimus, taigi, būdamas recidyvistu, be to, buvo baustas administracine tvarka, veikų padarymo metu nedirbo ir nesimokė, neturėjo teisėto pragyvenimo šaltinio. Esant tokioms aplinkybėms, apeliantui skirtos laisvės atėmimo bausmės, švelnesnės už sankcijose numatytą jų vidurkį ir galutinė subendrinta bausmė, gauta, taikant jam palankesnį, t.y. apėmimo ir dalinį bausmių subendrinimo būdą, nėra aiškiai per griežtos ir nekeistinos.

Atidėti apeliantui skirtos bausmės vykdymą nėra pagrindo, nes byloje nėra vienos iš šios normos taikymui būtinų sąlygų – pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Apelianto sistemingai daromos nusikalstamos veikos, kurios turi tendenciją sunkėti ir tai, kad ankstesniais nuosprendžiais skirtos švelnesnės bausmių rūšys jo nesulaikė nuo naujų veikų darymo, rodo, kad taikant jo teisinę padėtį švelninančias BK 75 str. nuostatas, BK 41 str. 2 d. numatyti bausmės tikslai nebus pasiekti.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

N. R. P. apeliacinį skundą atmesti.