- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-12-14
- Bylos Nr.
- eI3-6205-644/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01552-2020-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Audrius Grauželis (pirm.)
- Pareiškėjas
- Kauno, Kauno tardymo izoliatorius
- Trečiasis asmuo
- R. Ž.
- Atsakovas
- Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinė sąjunga
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Kauno tardymo izoliatoriaus (juridinis asmuo Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorius – pataisos namai pasibaigė dėl reorganizavimo) prašymą atsakovui Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinei sąjungai, su trečiuoju suinteresuotu asmeniu R. Ž., dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas Kauno tardymo izoliatorius (toliau – ir Kauno TI) prašymu, kurį patikslino, kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) Panaikinti Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjungos (toliau – ir Profesinė sąjunga) tarybos 2020-06-16 posėdžio protokolo Nr. 4 pirmo punkto nutarimą, kuriuo nutarta neduoti sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą R. Ž.; 2) Pripažinti nepagrįstu ir neteisėtu Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjungos 2020-06-17 rašte Nr. 3-68 išreikštą nesutikimą skirti tarnybinę nuobaudą R. Ž. bei panaikinti minėtą nesutikimą.
Pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu prašymą palaikė ir nurodė, kad Kauno TI direktoriaus 2020-04-06 įsakymu Nr. 1-57 sudaryta komisija atliko tarnybinį patikrinimą dėl Kauno TI Saugumo valdymo skyriaus specialisto R. Ž. galimo tarnybinio nusižengimo. Komisija 2020-05-25 tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 24-918 konstatavo, jog Kauno TI Saugumo valdymo skyriaus specialistas R. Ž. padarė tarnybinį nusižengimą, t. y. pažeidė bendrąsias ir specialiąsias teisės normas ir pasiūlė R. Ž. skirti tarnybinę nuobaudą - papeikimą. Kauno TI kreipėsi į Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinę sąjungą dėl sutikimo skirti R. Ž. tarnybinę nuobaudą, tačiau 2019-06-17 raštu Nr. 3-68 Profesinė sąjunga nurodė, kad Profesinės sąjungos taryba priėmė sprendimą neduoti sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą Profesinės sąjungos nariui R. Ž..
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nėra įsitikinęs, kad Profesinė sąjunga turi renkamojo organo statusą ir gali pareikšti nesutikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, kadangi jokių tai įrodančių dokumentų atsakovas nepateikė. Aplinkybės, kokie yra konkrečios profesinės sąjungos organai ir kurie renkamieji profesinės sąjungos organai, kokia jų išrinkimo tvarka ir pan., nustatomos atsižvelgiant į tos profesinės sąjungos įstatus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.47 straipsnis, Profesinių sąjungų įstatymo 8 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kokie yra atsakovo įstatuose numatyti renkamieji organai, profesinė sąjunga turi priimti sprendimą dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą profesinės sąjungos nariui. Šiuo atveju nėra duomenų, jog sprendimas dėl nesutikimo skirti tarnybinę nuobaudą buvo priimtas renkamojo organo, todėl atsakovo sprendimai naikintini.
Atsiliepimas
Atsakovas Kauno tardymo izoliatorius atsiliepimu su prašymu nesutiko. Pažymėjo, kad Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinė sąjungos renkamasis organas - Taryba 2020-06-16 posėdyje, išnagrinėsi Kauno TI 2020-05-26 pateiktus duomenis, priėmė sprendimą neduoti sutikimo skirti R. Ž. tarnybinę nuobaudą. Pažymėjo, kad galimas tarnybinis nusižengimas buvo tirtas tendencingai, turint išankstinę nuostatą skirti tarnybinę nuobaudą. Tarnybinis nusižengimas ištirtas neišsamiai, nesilaikant teisingumo ir nešališkumo principų. Profesinė sąjunga spręsdama, ar duoti sutikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, išsamiai tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytų faktinių aplinkybių, tarnybinio nusižengimo sudėties elementų bei išvados pagrįstumo ir teisėtumo nevertino, o atkreipė dėmesį tik į tendencingą siekį be objektyvaus pagrindo nubausti R. Ž.. Profesinei sąjungai pagrįstai kilo klausimas, kaip iš neteisėtos tarnybinio tyrimo išvados (2019-11-19 Nr. 24-2555) gali kilti tarnybinė atsakomybė (tarnybinį tyrimą atliko tik du komisijos nariai, nors teisės aktai reglamentuoja, jog komisija sudaroma iš trijų asmenų; pasitraukus vienam komisijos nariui komisijos sudėtis nepapildyta; neištirta kokius veiksmus atliko R. Ž., kaip komisijos narys). Visiškai nevertinant tarnybinio patikrinimo išvadoje pateiktų duomenų, neįmanoma priimti objektyvaus sprendimo dėl to, ar tarnybinę nuobaudą profesinės sąjungos nariui nesiūloma skirti dėl jo veiklos ar narystės profesinėje sąjungoje. Nepateikus neginčijamų įrodymų dėl galimo pareigų netinkamo atlikimo, Profesinė sąjunga konstatavo, jog pareiškėjas piktnaudžiauja jam suteiktais įgaliojimais.
Trečiasis suinteresuotas asmuo R. Ž. teismo posėdžio metu prieštaravimų nepareiškė. Pažymėjo, kad nebuvo persekiojamas dėl dalyvavimo Profesinės sąjungos veikloje.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Administracinėje byloje kyla ginčas dėl Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjungos sprendimo, įforminto 2020-06-16 tarybos posėdžio protokolo Nr. 4 pirmo punkto nutarimu, kuriuo nutarta neduoti sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą R. Ž. bei Profesinės sąjungos 2020-06-17 rašto Nr. 3-68, kuriuo pareiškėjas informuotas apie Profesinės sąjungos tarybos sprendimą, panaikinimo.
Administracinėje byloje nėra ginčo, jog R. Ž. ginčo laikotarpiu buvo Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjungos narys. Minėtą aplinkybę patvirtina Profesinės sąjungos Tarybos 2020-06-04 posėdžio protokolas Nr. 4.
Pareiškėjas 2020-05-26 raštu Nr. 9-2202 „Dėl sutikimo (nesutikimo) skirti tarnybinę nuobaudą“ kreipėsi į Profesinę sąjungą dėl sutikimo skirti R. Ž. tarnybinę nuobaudą – papeikimą. Profesinė sąjunga 2019-06-17 raštu Nr. 3-68 informavo pareiškėją, kad Profesinės sąjungos taryba 2020-06-16 posėdyje priėmė sprendimą neduoti sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą Profesinės sąjungos nariui R. Ž..
Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2019-07-27 iki 2020-01-01) 61 straipsnio 5 dalyje yra įtvirtinta nuostata, jog pareigūnams profesinių sąjungų nariams negali būti taikomos tarnybinės nuobaudos dėl jų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo statutinių įstaigų profesinių sąjungų nariams ar dėl veiklos profesinėse sąjungose. Skiriant tarnybines nuobaudas pareigūnams profesinių sąjungų nariams, išskyrus tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT), atsižvelgdamas į Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintą visų asmenų lygybės principą, profesinių sąjungų veiklos reglamentavimą tarptautiniuose teisės aktuose, taip pat į šiuo aspektu aktualią Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, yra suformavęs nuoseklią praktiką, kad teisinio reguliavimo dėl profesinių sąjungų narių garantijų kontekste yra apibrėžiamos ir profesinės sąjungos diskrecijos teisės duoti (neduoti) sutikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ribos: profesinė sąjunga šią teisę turi naudoti tik kaip priemonę apsaugoti savo narius nuo galimo administracijos neteisėto poveikio dėl jų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose. Profesinės sąjungos renkamasis organas, spręsdamas, ar duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui – profesinės sąjungos nariui, privalo įvertinti tokios nuobaudos skyrimo pagrįstumą tik tais aspektais, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama pareigūnui dėl jo narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose, nevertindamas pareigūno veikos, už kurią vidaus reikalų įstaigos vadovas yra numatęs skirti tarnybinę nuobaudą, pagrįstumo ir kitų teisėtumo klausimų (pvz., ar įrodytas pažeidimo faktas, kaip kvalifikuotina veika, kokia konkreti tarnybinė nuobauda skirtina pareigūnui ir pan.) ir aiškiai išdėstyti savo poziciją (sutinka ar nesutinka) dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo konkrečiam profesinės sąjungos nariui. Nesant įrodymų, kad tarnybinę nuobaudą ketinama skirti dėl asmens veiklos profesinėje sąjungoje, profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti profesinės sąjungos nariui tarnybinę nuobaudą yra neteisėtas, kadangi nepagrįstai suvaržytų viešojo administravimo subjektų teisę vykdyti įstatymais priskirtas funkcijas, galimybę reaguoti į pavaldžių darbuotojų darbinės veiklos trūkumus, padarytus pažeidimus (žr., pvz., LVAT 2017-03-09 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2861-438/2017).
Iš Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjungos sprendimo, įforminto 2020-06-16 tarybos posėdžio protokolu Nr. 4, kuriuo nutarta neduoti sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą R. Ž., matyti, jog Profesinė sąjunga, spręsdama pareiškėjo prašymą dėl išankstinio sutikimo skirti minėtam pareigūnui tarnybinę nuobaudą, iš esmės ėmė svarstyti su skiriamos nuobaudos – papeikimo - teisėtumu ir pagrįstumu susijusius klausimus, t. y. iškėlė abejones dėl pareiškėjo atžvilgiu atlikto tarnybinio tyrimo, aptarė R. Ž., kaip komisijos nario, atliktus veiksmus, rengiant 2019-11-19 tarnybinio patikrinimą išvadą Nr. 24-2555, už ką jam buvo siūloma skirti tarnybinę nuobaudą.
Kaip minėta, profesinės sąjungos renkamasis organas, spręsdamas, ar duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui – profesinės sąjungos nariui, privalo įvertinti nuobaudos skyrimo pagrįstumą tik tais aspektais, ar ji nėra skiriama pareigūnui dėl jo narystės profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose, t. y. nevertinant veikos, už kurią yra numatyta skirti tarnybinę nuobaudą, pagrįstumo.
Teismas pažymi, kad Profesinės sąjungos sprendimas, dėl nesutikimo skirti tarnybinę nuobaudą R. Ž., nėra grindžiamas jokiais motyvais, kurie būtų susiję su trečiojo suinteresuoto asmens naryste Profesinėje sąjungoje. Trečiasis suinteresuotas asmuo R. Ž. teismo posėdyje pažymėjo, kad nebuvo persekiojamas dėl dalyvavimo Profesinės sąjungos veikloje, todėl Profesinės sąjungos nesutikimas skirti tarnybinę nuobaudą šioje apimtyje yra nepagrįstas.
Teismas pažymi, kad atsakovo atsiliepime nurodytos aplinkybės, susijusios su R. Ž. atžvilgiu atlikto tarnybinio tyrimo išsamumu, ar galimu darbdavio šališkumu, būtų aktualios vertinant nusižengimo faktą, nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo klausimą. Nesant byloje įrodymų, kad tarnybinę nuobaudą R. Ž. ketinama skirti dėl jo veiklos Profesinėje sąjungoje, skundžiamas Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjungos tarybos sprendimas -neduoti sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą R. Ž., yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ne kartą yra išaiškinęs, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes (pvz. LVAT 2017-07-26 nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-550-525/2017). Dėl to administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (žr. LVAT 2017-05-31 nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-463-520/2017; LVAT 2015-09-16 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015). Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis. Jei nagrinėjant bylą nustatoma, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, t. y. kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, teismas nutraukia bylą kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai.
Vertindamas Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjungos 2020-06-17 rašto Nr. 3-68 pobūdį, teismas pažymi, kad skundžiamu raštu pareiškėjas buvo tik informuotas apie Profesinės sąjungos sprendimą neduoti sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą R. Ž.. Įvertinus rašto turinį laikytina, kad šis raštas yra informacinio pobūdžio dokumentas, kuris kokių nors teisinių pasekmių pareiškėjui nesukelia. Pažymėtina, kad teismas turi priimti nagrinėti tik tokį reikalavimą dėl teisės akto, kuriame aiškiai bei imperatyviai suformuluotos visuomeninio santykio dalyviams privalomos elgesio taisyklės, jų teisės bei pareigos. Nustačius, jog skundžiamas Profesinės sąjungos 2020-06-17 raštas Nr. 3-68 „Dėl nesutikimo skirti tarnybinę nuobaudą R. Ž.“ negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku, ši bylos dalis nutraukiama kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 103 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 103 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo Kauno tardymo izoliatoriaus prašymą patenkinti iš dalies.
Panaikinti Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjungos 2020-06-16 tarybos posėdžio protokolo Nr. 4 pirmo punkto nutarimą, kuriuo nutarta neduoti sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą R. Ž..
Bylos dalį, dėl reikalavimo panaikinti Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjungos 2020-06-17 rašte Nr. 3-68 išreikštą nesutikimą skirti tarnybinę nuobaudą R. Ž., nutraukti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.