Alytaus apylinkės teismo nutartis

2019-03-27 · Baudžiamoji byla Nr. T-307-791/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-03-27
Bylos Nr.
T-307-791/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vilma Dapkevičienė
Nuteistasis
D. A.
Kategorijos
  • 2.1.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.5.14.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Byla Nr. T-307-791/2019
Teisminio proceso Nr. 1-10-1-01006-2014-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.9.1; 2.5.14.1. (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. kovo 27 d.Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Vilma Dapkevičienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2019 m. vasario 27 d. nutarimą Nr. 357-12 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam D. A. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas,

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį, BK 260 straipsnio 3 dalį, paskirta 10 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2011 m. gruodžio 7 d., bausmės pabaiga – 2022 m. birželio 7 d. Alytaus pataisos namuose bausmę nuteistasis atlieka nuo 2015 m. balandžio 28 d.

Žemesnės instancijos teismas

2019 m. vasario 27 d. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) priimtu nutarimu Nr. 357-17 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nutarė nuteistajam D. A. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Komisija nutarime nurodė, jog šios bausmės atlikimo metu nuteistojo lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas pirmą kartą, šiuo metu jis jau yra atlikęs daugiau kaip 2/3 dalies jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu buvo baustas už pažeidimus, tačiau šiuo metu nuobaudos negaliojančios, per 2018 metus yra paskatintas tris kartus už nepriekaištingą elgesį. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad D. A. įkalinimo įstaigoje yra vartojęs psichiką veikiančias medžiagas, tačiau šiuo metu jau apie vienerius su puse metų nebevartoja, dalyvauja papildomose socialinės reabilitacijos programose, siekia prasmingo užimtumo, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę įgijo vidurinį išsilavinimą, kelias specialybes. Pastaruosius keturis metus pataisos namuose dirba siuvėju, kas rodo nuteistojo teigiamą požiūrį į darbą. Socialiniai ryšiai tvirti, bendrauja su artimaisiais, yra lankomas pasimatymų metu, kas, tikėtina, padėtų jam lengviau integruotis į visuomenę. Jeigu būtų taikomas lygtinis paleidimas nuteistasis planuoja vykti gyventi į socialinės reabilitacijos centrą „Naujas gyvenimas“. Teigiamai vertinama tai, kad nuteistasis turi dukrą ir prisideda prie jos išlaikymo, siunčia pinigų. Jo nusikalstamo elgesio rizika vertinama, kaip vidutinė, 96 balai, 25 balai yra statiniai veiksniai. Kriminogeniniu veiksniu išlieka tik emocinė gerovė. Komisija visapusiškai įvertinusi nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį viso bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio riziką, pastangas spręsti turimas problemas, sprendžia, kad lygtinai paleidus nuteistąjį iš pataisos įstaigos, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. vasario 27 d. nutarimą Nr. 357-12 atsisakoma patvirtinti.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalis numato, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų <...>.

Klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 2 dalis).

Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė ir tik, įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo taikymui yra būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Pažymėtina, jog lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 157 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Nagrinėjamu atveju nuteistojo D. A. nusikalstamo elgesio rizika vis dar vertinama kaip vidutinė – 96 balai pagal OASys vertinimo metodiką, iš kurių 25 balus sudaro statiniai veiksniai ir net 71 balą sudaro dinaminiai (kintantys) veiksniai, kuriuos nuteistasis savo teigiamu elgesiu bei mąstymu realiai dar galėtų sumažinti. Svarbu pažymėti, jog toks nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas labai artimas aukštai nusikalstamo elgesio rizikai. Be to, byloje nėra jokių duomenų apie nusikalstamo elgesio rizikos balų sumažėjimą.

Motyvuojamoji dalis

Iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, jog bausmės atlikimo metu nuteistasis mokėsi, įgijo kelias specialybes, įkalinimo įstaigoje dirba, finansiškai remia savo dukrą. Nors šios aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja teigiamai, tačiau jos negali būti sureikšmintos, kadangi, kaip jau minėta, būtina įvertinti nagrinėjimo klausimo reikšmės turinčių aplinkybių visumą, kuri teismui leistų daryti neabejotiną išvadą, kad laisvėje nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Iš 2019 m. vasario 27 d. Komisijos posėdžio protokolo Nr. 357-17 matyti, jog Komisija, spręsdama nuteistojo D. A. lygtinio paleidimo klausimą, nebuvo vieninga, kadangi ją sudarė 8 Komisijos nariai, iš kurių 5 nariai balsavo už nuteistojo lygtinį paleidimą, o 3 nariai pasisakė prieš nuteistojo lygtinį paleidimą, kas rodo Komisijos abejonę dėl D. A. lygtinio paleidimo.

Byloje esantys duomenys patvirtina, jog D. A. jau ir prieš tai buvo teistas 5 kartus. Šiuo metu jis atlieka 10 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę už labai sunkaus nusikaltimo padarymą (BK 11 straipsnio 6 dalis). Realią laisvės atėmimo bausmę nuteistasis atlieka jau nebe pirmą kartą. Taigi, aptartos aplinkybės D. A. apibūdina kaip linkusį nusikalsti ir rodo didelį jo pavojingumą visuomenei, todėl nuteistasis turėtų atlikti tokią bausmės dalį, kuri jį stipriai paveiktų bei kardinaliai darytų įtaką jo elgesiui, jog jis ateityje nuosekliai laikytųsi įstatymų ir daugiau nenusikalstų.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistasis turėjo problemų dėl emocinės gerovės. Nors savęs žalojimo ar mėginimų nusižudyti patirtį neigia, tačiau neneigia, jog buvo laikotarpių, kai jis turėjo realių minčių apie savižudybę. Atliekant bausmę Alytaus pataisos namuose 2016 metais ir 2017 metais D. A. buvo skirta sustiprinta individuali priežiūra dėl galimo autoagresyvaus ar suicidinio elgesio. Išgyvendamas krizinius laikotarpius, ne kartą kreipėsi į psichiatrus, vartodavo jų paskirtus vaistus. Todėl, nors ir nurodyta, kad šiuo metu nuteistojo emocinė būsena jau pagerėjusi, įvertinus visas minėtas aplinkybes, kyla abejonių, ar nuteistasis jau pasirengęs išeiti į laisvę, ar laisvėje jis elgsis emociškai stabiliai bei nekels grėsmės sau ir kitiems, kadangi po minėtų įvykių nėra praėję tiek daug laiko, be to, emocinė gerovė iki šiol išlieka kriminogeniniu veiksniu.

Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog nuteistasis turėjo problemų dėl narkotinių medžiagų vartojimo. Narkotines medžiagas jis pradėjo vartoti nuo 19 metų. Netgi būdamas pataisos namuose du kartus yra baustas už narkotikų ir alkoholio vartojimą. Didžioji dalis nuteistojo padarytų nusikaltimų taip pat susiję su narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, disponavimu jomis. Nuteistasis teigia, kad jau pusantrų metų nevartoja alkoholio ir narkotinių medžiagų, tačiau pats pripažįsta, kad jų nevartodamas dar nesijaučia stiprus, todėl reiškia norą išėjęs į laisvę gydytis reabilitacijos centre. Įvertinus minėtas aplinkybes, bei tai, kad gydymasis reabilitacijos centre yra savanoriškas, tik nuo paties asmens apsisprendimo ir valios priklausantis žingsnis, kyla abejonių ar nuteistasis jau yra pakankamai tvirtas, kad išėjęs į laisvę sugebėtų atsispirti narkotinių medžiagų vartojimui ir nepažeistų lygtinio paleidimo sąlygų.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistasis pastaruosius nusikaltimus įvykdė bendrininkų grupėje. Jis yra linkęs pasiduoti kitų neigiamai įtakai, įtaigus. Laisvalaikį leisdavo su draugais, o jų pagrindinis užsiėmimas buvo narkotikų įsigijimas ir vartojimas. Todėl kyla abejonių ar išėjęs į laisvę jis ir vėl nepasiduos neigiamai įtakai ir dėl to neįsitrauks į naujus nusikaltimus, juo labiau, kad ir pats nuteistasis pripažįsta, kad kaskart išėjęs į laisvę, nevertindavo ankstesnio patyrimo, kartodavo tas pačias klaidas.

Teismas pabrėžia, jog, sprendžiant nuteisto asmens lygtinio paleidimo klausimą, jo elgesys privalo būti vertinamas viso bausmės atlikimo metu. Nagrinėjamu atveju nuteistasis viso bausmės atlikimo metu buvo 3 kartus paskatintas, tačiau jis net 19 kartų baustas drausmine tvarka – Lukiškių tardymo izoliatoriuje 12 kartų ir Alytaus pataisos namuose 7 kartus. Verta pažymėti ir tai, jog nuteistasis drausmine tvarka buvo baustas už itin šiurkščius pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus – narkotinių medžiagų vartojimas, uždraustų daiktų gaminimas, įsigijimas arba laikymas. Nors drausminės nuobaudos šiuo metu jau yra nebegaliojančios, tačiau vien jų buvimo faktas, kiekis, bei pobūdis neleidžia nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu laikyti nepriekaištingu ir pavyzdingu. O vien ta aplinkybė, jog nuteistasis turi 3 paskatinimus, sprendžiant nuteistojo asmens lygtinio paleidimo klausimą, negali būti sureikšminta, kadangi kiekvienas nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, turėtų būti suinteresuotas bei stengtis visada elgtis nepriekaištingai, būti paskatintas ir jokiu būdu nepažeisti pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, kurios atlieka ir nuteistojo asmens auklėjamąją funkciją. Nuteistojo paskatinimų buvimas bei jų skaičius tik rodo nuteistojo požiūrį į jam paskirtą bausmę, jos tikslų siekimą bei teigiamą elgesio korekciją.

Išanalizavus visą teismui pateiktą medžiagą bei atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, galima teigti, jog šiuo metu nuteistojo elgesiui pataisos namuose daro įtaką jo turimas bei siekiamas vieningas tikslas – kuo greičiau išeiti į laisvę. Pažymėtina ir tai, jog nuteistojo neatliktos bausmės dalis dar yra didelė – daugiau kaip 3 metai 3 mėnesiai (Komisijos nutarimo priėmimo dieną). Tuo tarpu, teismų praktikoje vieningai laikomasi nuostatos, jog per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis nuosekliai laikytis įstatymų. Teismas akcentuoja, jog bausmė turėtų sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgdamas į visas aukščiau aptartas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog nuteistasis D. A. neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos jam negali būti taikomas, todėl atsisakoma patvirtinti Komisijos 2019 m. vasario 27 d. nutarimą Nr. 357-12 dėl nuteistojo D. A. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 3 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 7 dalimi,

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2019 m. vasario 27 d. nutarimą Nr. 357-12 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam D. A..

Nutartis per 7 dienas nuo patvirtinto jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismą

Teisėja Vilma Dapkevičienė