Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2011-10-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1-110-237/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2011-10-25
Bylos Nr.
1-110-237/2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Danutė Kregždienė
Kaltinamasis
V. T., L. L., V. C., A. L.
Kategorijos
  • 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1-110-237/2010
Nr. 82-1-00076-09
Procesinio sprendimo kategorija 2.3.6.4.5.; (S)
RASEINIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. spalio 25 d.
Raseiniai,Raseinių rajono apylinkės teismo teisėja Danutė Kregždienė,sekretoriaujant Vidai Macevičienei,

dalyvaujant prokurorei R. Klimienei, advokatams O. Budrienei, O. Bujevičiui, S. Jankauskui,

V. P.,nukentėjusiojo atstovui advokatui H. Norvaišai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. T., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kėdainių r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsilavinimas vidurinis, nevedęs, mokosi Kauno kolegijoje, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), teismo neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p.,

L. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Raseinių r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsilavinimas 9 kl., nevedęs, moksleivis, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini)., 2010 m.Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 178 str. 1 d., 138 str. 1 d., 284 str. 1 d. kaltininkui ir nukentėjusiesiems susitaikius (LR BK 93 str. 1 d.),vadovaujantis BK 82 str., paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – įspėjimas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p.,

V. C., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Raseinių r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsilavinimas 10 kl., nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini) 2006 m. patvirtintu Raseinių rajono apylinkės teismo nutarimu , vadovaujantis BK 38 str., BPK 212 str. 5 d., BPK 214 str. 2 d., ikiteisminis tyrimas nutrauktas, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p.,

A. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Raseinių r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsilavinimas 9 kl., nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 2010 m. Raseinių rajono apylinkės teismo pagal BK 138 str.2 d. 5 p. laisvės atėmimu dviems metams. Vadovaujantis BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas

dviems metams,įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvyksti iš gyvenamosios vietos ilgiau nei septynioms paroms ir per pirmus šešis bausmės vykdymo atidėjimo mėnesius atlyginti turtinę žalą,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. T., L. L., V. C. ir A. L. pažeidė viešąją tvarką ir nesunkiai sutrikdė kito asmens sveikatą, o būtent: 2009 m. vasario 7 d. apie 22 val. Raseinių rajone, Ariogaloje, Vytauto gatvėje, prie civilinių kapinių, veikdami bendrininkų grupėje, iš chuliganiškų paskatų, viešoje vietoje, įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, t.y. daugelio žmonių akivaizdoje, tarpusavio ginčo metu, rankomis ir kojomis, mediniu pagaliu bei metaliniu strypu sudavė ne mažiau aštuoniolikos smūgių A. L. į įvairias kūno vietas, taip padarė galvos sumušimą su poodinėmis kraujosruvomis kairės akies viršutiniame voke, kaktoje, kraujosruvą viršutinėje lūpoje, odos nubrozdinimus kairės akies išoriniame kampe, kaktoje su lengvo laipsnio galvos sukrėtimu, išsivysčiusiu potrauminiu ūminiu kairės pusės sraiginio nervo neuritu, poodines kraujosruvas kairės ausies srityje, abiejuose žastuose, kairio klubo srityje, dešinio sėdmens srityje, dešinėje šlaunyje, dešinėje plaštakoje; odos nubrozdinimus kairėje alkūnėje, kairio klubo srityje, kairio kelio srityje, taip nesunkiai sutrikdė A. L. sveikatą.

Apklaustas kaltinamuoju V. T. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad tą dieną jis buvo bute pas D. N.. Atėjęs prie buto durų nukentėjusysis A. L. daužė buto duris, necenzūriniais žodžiais plūdo D., į butą jo neįsileido. A. L. nuėjus, jie išėjo į lauką, jis paskambino Š. K. ir paprašė, kad jis atvažiuotų. Kadangi D. kažkur dingo, todėl išvažiavo jos ieškoti. Su D. N. draugauja jis, anksčiau draugavo A. L.. Važiuojant prie kapinių pamatė, kad D. N. kalbasi su A. L., A. rankoje turėjo metalinį strypą todėl jis, bijodamas kad nieko nepadarytų D., priėjo prie jo. Tuomet įvyko konfliktas, jis iš A. atėmė armatūros strypą, jį numetė, jie abu susimušė. Kiek jis sudavė smūgių tiksliai pasakyti negali, gal 3-4 kartus, jam taip pat kliuvo smūgis. Kiti vaikinai stovėjo netoliese, ką jie darė jis nematė, galėjo būti kad kitus smūgius sudavė draugai. Atėjusi G. išvaikė juos. Jie neturėjo medinio pagalio nei strypo, su L. pagrinde mušėsi jis. Jis A. L. atsiprašė, jie susitaikė, jis atlygino nukentėjusiajam 2000 litų žalos ir susitarė, kad dar atlygins 2000 litų iki 2011-12-31. Įvykio metu jis buvo blaivus, A. L. jam atrodė, jog neblaivus. Jis supranta, jog negerai pasielgė, daugiau taip nepasielgtų.

Apklaustas kaltinamuoju L. L. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad jis su A. L. buvo namuose pas V. C., ruošėsi važiuoti į šokius, laukė kol atvažiuos V. C. panelė. Ji paskambino jog važiuoja pas D. N., nes ten spardo jos buto duris. Jie visi nuvažiavo prie namo, kuriame gyvena D. N., ten nieko nematė, V. T. pasakė jog laukia atvažiuojančio Š. K.. Jam atvažiavus, visi susėdo į jo automobilį, važinėjo po mietą, prie kapinių pamatė stovintį K. automobilį, pamatė D. N. ir su strypu rankoje ateinantį A. L.. D. N. priėjusi prie A. L. sudavė jam į veidą, tada priėjęs V. T. atėmė strypą ir numetė ant žemės, sudavė A. L., po to L. sudavė jam. Jie su V. C. pribėgo ir pargriovė A. L. ant žemės. Medinio pagalio niekas iš jų neturėjo, daugiausia smūgių sudavė V. T.. Kiek kuris sudavė smūgių jis pasakyti negali, V. C. su juo parvertė A. L., bet jo nemušė, jis pats gal ir sudavė vieną smūgį, nespyrė, L. su T. mosikavo rankomis, nežino kiek smūgių sudavė. Įvykio vietoje matė metalinį strypą. Jis su nukentėjusiuoju nesusitaikė, nes neturėjo pinigų žalai atlyginti. Jis sutinka atlyginti 4000 litų žalos. Jis blogai vertina savo elgesį, gailisi, kad taip įvyko.

Apklaustas kaltinamuoju V. C. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad pas jį namuose buvo L. L. ir A. L., ruošėsi važiuoti į šokius. Susitiko K. ir su jo automobiliu nuvažiavo prie kapinių. Ten buvusi D. N. sudavė A. L. per veidą, prie jų priėjo V. T., atėmė iš L. strypą ir numetė. Po to A. L. su V. T. mušėsi. Jų skirti nuėjo A. L., o po to nuėjau jis su L. L.. Jie juos išskyrė, parvertė A. L. ant žemės, gulinčiam A. L. jis su ranka sudavė 3-4 smūgius į veidą. Tuomet atėjo moteris ir jie išsiskirstė. Jis tiksliai nežino kiek smūgių A. L. sudavė V. T., kelis smūgius. Jis nematė ar L. ir L. sudavė smūgius A. L., L. L. padėjo jį pargriauti, o prie A. L. priėjęs A. L. gavo į akį ir nuėjo į automobilį. Jie medinio pagalio neturėjo, metalinį strypą turėjo nukentėjusysis, V. T. iš jo atėmė ir numetė. Muštynės truko 10-15 minučių.

Jis su nukentėjusiuoju susitaikė, atlygino 2000 litų žalos ir kitus 2000 litų atlygins iki metų galo. Jis su nukentėjusiuoju buvo pažįstamas, nežino ir negali paaiškinti kodėl mušėsi.

Apklaustas kaltinamuoju A. L. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad jie trise buvo namuose pas V. C., ruošėsi su K. P. važiuoti į šokius. Paskambinus D. N. ir pasakius, kad spardo jos buto duris, jie visi nuvažiavo prie jos namų, ten rado V. T. ir, atvažiavus K. su jo automobiliu nuvažiavo prie kapinių. Ten pamatė D. N. konfliktuojančią su A. L.. V. T. susikibo su A. L., jis nuo A. L. gavo į akį ir nuėjo į automobilį. Jie ėjo skirti L. su T., jam pataikė į nosį, bėgo kraujas, gavęs smūgį gal ir jis sudavė. Kiek smūgių kuris sudavė pasakyti negali, muštynės truko apie 10 minučių, beisbolo lazdos jie neturėjo, jis rankose metalinio strypo neturėjo, mano, kad jei būtų mušę su jais, būtų smarkesni sužalojimai. Jis susitarė su nukentėjusiuoju, jog šiam atlygins 4000 litų žalą, jo atsiprašė.

Iš pagarsintų nukentėjusiojo A. L. teisme duotų parodymų ( 1 tomas, b.l. 44-45) matyti, kad jis parodė, jog 2009 m. vasario 07 d. maždaug valandą prieš incidentą, jis bendravo su D. N. telefonu, po to nuvyko pas ją į namus, pasibeldė į duris, bet jo neįsileido. Durų jis nespardė ir niekam negrasino. Jam nuėjus nuo durų, po kiek laiko paskambino arba V. T. arba V. C., pagrąsino, kad prie kapinių sumuš. Jis paskambino D. N., ši patvirtino, kad ruošiamasi jį sumušti. Jis gyvena netoli kapinių. Kad įsitikinti ar visa tai tiesa, jis išėjo iš namų ir pamatė atvažiuojančius du automobilius - vieną priklausantį K. P., o kitas nežinomas. Automobiliai sustojo aikštelėje. Iš vieno automobilio išlipo D. N., K. P., A. kasiulytė. Iš kito automobilio išlipo V. C., L. L., V. T., A. L.. Priekyje ėjo D. N., paskui ją likusieji. D. N. priėjusi prie jo delnu sudavė vieną kartą į veidą o vaikinai apsupo jį ratu ir pirmas ranka jam į galvą sudavė V. T., o po to ėmė mušti visi kiti. Jį mušė rankomis ir kojomis, pargriuvus ant žemės buvo daug kartų spardoma į galvą. L. L. turėjo medinę lazdą. Taip pat jis buvo daužomas ir metaline armatūra. Jį gulintį lazda mušė C., L., lazdą atnešė L., jis gynėsi užsidengęs rankomis galvą. Po kiek laiko jis išgirdo R. G. balsą, ji bandė nuvyti , tačiau niekas neklausė, nuėjo, kai ji telefonu iškvietė policiją. Jis buvo nuvežtas į ligoninės priėmimo skyrių . Jam buvo sužalota kairė ausis, pablogėjo klausa. Sumušimo pasekmės jaučia iki šiol. Dėl sumušimo jis gydėsi, turėjo išlaidų dėl gydymosi ir kelionių, padaryta ir neturtinė žala, nes dėl sumušimo pablogėjo klausa, iki šiol tos pasekmės neišnykusios, dėl sumušimo negalėjo lankyti paskaitų ir mokytis. Įvykio metu jis buvo blaivus, jam ligoninėje tikrino neblaivumą. Iš ligoninės jį parvežė D. N. tėvas, apie sugadintas duris nieko neminėjo. Jis metalinio strypo neturėjo, strypas buvo išrauktas iš tvoros.

D. N. buvo stipriai išgėrusi, taip pat buvo neblaivus ir V. T., jo nuomone, dėl to ir konfliktas įvyko, kad jie buvo neblaivūs.

Liudytoja R. G. parodė, kad ji pažįsta kaltinamuosius, nes yra dirbusi mokykloje, kurioje jie mokėsi. 2009-02-07 vakare ji buvo namuose, kai pradėjo loti šuo, išgirdo triukšmą lauke. Per langą pamatė už galvos susiėmusį vaikiną, kiti vaikinai jį mušė rankomis ir spardė kojomis. Mušamas vaikinas atbulas ėjo link jos namų, ji girdėjo merginos balsą „duokit, jam duokit“. Ji bandė nuvyti visus nuo mušamo vaikino, bet nieko padaryti negalėjo, vienas iš mušusiųjų buvo sugriebęs ją už rankos, ji nubėgo namo pasiimti telefono, kad iškviestų policiją, sugrįžusi pamatė, kad V. T. iš tvoros ištraukė armatūrą ir ja mušė nukentėjusį, po to matė, kaip atsinešė iš automobilio beisbolo lazdą, mušė ir ja visi pasikeisdami. Nukentėjusįjį mušė visi kaltinamieji, buvo suduota labai daug smūgių. Nukentėjusysis buvo nutemtas į purvą, visiems pagaliau nuėjus, vaikiną ji rado leisgyvį. Jam kiek atsitokėjus, padėjo nueiti namo, vaikinas buvo sužalotas. Ją pačią šis įvykis tai pat stipriai paveikė ir išgąsdino.

Liudytojas V. N. parodė, kad jis muštynių nematė, apie tai, kad kažkas daužė jo buto duris, jam pasakė kaimynas. Jo dukra D. anksčiau buvo draugavusi su nukentėjusiuoju. Jo mama paprašė jį parvežti iš ligoninės, tada jis sužinojo, jog šis buvo sumuštas. Vėliau sužinojo, jog ir dukra dalyvavo muštynėse. Ši jam papasakotojo, jog viskas prasidėjo nuo to, kad A. L. laužė jų buto duris, grasino. Važiuojant iš ligoninės A. L. pažadėjo jog atlygins už sugadintas duris.

Liudytoja K. P. parodė, jog jai paskambino D. N. ir pasakė, kad į jos butą laužiasi A. L., paprašė kad atvyktų. Jai atvažiavus, visus rado lauke, todėl į vidų nėjo, sulaužytų durų nematė. Ji, A. K. ir D. N. važiavo susitikti su A. L., nes jis vis skambinėjo D. ir prašė susitikti ir išsiaiškinti. Nuvažiavo prie kapinių, D. išlipo, po to ji su K.. A. L. atėjo su strypu, gal po 5 minučių atvažiavo kiti vaikinai, kas juos pakvietė nežino. D. su A. kalbėjosi, jie vienas ant kito šaukė, A. L. D. sudavė ranka per veidą. V. T. mėgino atimti iš A. L. metalinį strypą, įvyko susistumdymas. Strypą atėmė V. T., A. L. šoko muštis, matė daugiau jo agresyvumą, kaltinamieji stovėjo, o jis šoko ant jų kad išprovokuoti muštynes. Muštynės truko apie 10 minučių, labiausiai sužaloti buvo A. L. ir V. T., A. L. sužalojimų ji nematė. Daugiausiai mušėsi V. T.. Ji nematė beisbolo lazdos. Mano, kad A. L. buvo išgėręs, visi kiti blaivūs.

Liudytoja A. K. parodė, 2009-02-07 vakare buvo bute pas D. N., A. L. stipriai beldė į duris, daužė jas, išsigando. Kaimynai aukštesniame aukšte laiptinėj įjungė šviesą ir jis pabėgo. A. L. skambino D., norėjo susitikti su ja, atvažiavo K. P. ir jos nuvažiavo prie kapinių, automobilį pastatė aikštelėje. A. L. atėjo su strypu rankoje, jie su D. apsistumdė, D. sudavė jam ranka per veidą. Jiems besišnekant, K. automobiliu atvažiavo kiti vaikinai. Jos su K. P. atitraukė D. N. ir atsivedė ją prie automobilio. Muštynių pabaigos ji nematė, nes jos išvažiavo. Ji nematė kas kam kiek smūgių sudavė, nes kai atitraukė D. stovėjo prie automašinos, kuri buvo toliau nuo įvykio vietos. Visi keturi kaltinamieji dalyvavo muštynėse, tik K. nesimušė, matė. Kad A. L. buvo pargriautas ant žemės. Ji beisbolo lazdos nematė, armatūrą atsinešė A. L. ateidamas kalbėtis su D. N., V. T. ją atėmė . Ji nežino ar kaltinamieji buvo blaivūs.

Iš specialisto išvadų ( 1 tomas, b.l. 7-8,9-10) matyti, kad nukentėjusiajam A. L. yra konstatuota galvos sumušimas su poodinėmis kraujosruvomis kairės akies viršutiniame voke, kaktoje, kraujosruva viršutinėje lūpoje, odos nubrozdinimai kairės akies išoriniame kampe, kaktoje su lengvo laipsnio galvos sukrėtimu, išsivysčiusiu potrauminiu ūminiu kairės pusės sraiginio nervo neuritu, poodinės kraujosruvas kairės ausies srityje, abiejuose žastuose, kairio klubo srityje, dešinio sėdmens srityje, dešinėje šlaunyje, dešinėje plaštakoje, odos nubrozdinimai kairėje alkūnėje, kairio klubo srityje, kairio kelio srityje. Galvos sumušimas su lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimu, išsivystęs potrauminis ūmus kairės pusės sraiginio nervo uždegimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikimą, nes dėl šio sužalojimo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 parų laikotarpiui. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus anksčiau nurodytas sritis ir galėjo būti padaryti 2009-02-07 d. ir nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimai padaryti aštuoniolikos ir daugiau trauminių poveikių pasakoje, galėjo būti padaryti suduodant smūgius kumščiais, spiriant kojomis ar kitu kietu panašias savybes turinčiu daiktu.

V. T., L. L., V. C. ir A. L. pažeidė viešąją tvarką ir nesunkiai sutrikdė kito asmens sveikatą, tai yra padarė nusikaltimus, numatytus BK 284 str. 1 d. ir BK 138 str. 2 d. 8 p. ir jų veika kvalifikuota teisingai. Be teisiamųjų prisipažinimo, jų kaltė šių nusikalstamų veikų padarymu įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais – nustatyta, kad visi teisiamieji viešoje vietoje – prie miesto kapinių - pavartojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, nukentėjusiajam buvo suduota daugiau nei aštuoniolika smūgių, jų veiksmai vertintini kaip įžūlūs, jais buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams, nepaisoma visuomenėje galiojančių elgesio normų ir dėl to atsirado padariniai – buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka – incidentas vyko ten buvusių kitų žmonių akivaizdoje, o liudytoja R. G. buvo šokiruota ir išgąsdinta tokiu teisiamųjų elgesiu. Visi teisiamieji taip elgdamiesi bendrais bruožais numatė, kad tokiais jų veiksmais viešoje vietoje, kitų žmonių akivaizdoje mušant žmogų , bus padaryta žala ne tik jam, bet ir pademonstruota nepagarba aplinkiniams ir aplinkai , sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, ir tokių padarinių norėjo, savo veiksmų nenutraukė net ir liudytojai R. G. stengiantis numalšinti konfliktą. Nustatyta, kad konflikto metu buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiajam sveikata. Įrodyta, kad smūgius nukentėjusiajam sudavė visi teisiamieji, tai įrodo jų pačių parodymai, nukentėjusiojo, liudininkių R. G., A. K., K. P. parodymai. Nustatyta, kad nukentėjusiajam buvo suduota ne tik rankomis ir kojomis, bet ir metaliniu strypu bei mediniu pagaliu. Tą įrodo nukentėjusiojo, liudytojos R. G. parodymai, jais teismas neturi pagrindo netikėti, liudytoja aiškiai nurodė iš kur V. T. ištraukė metalinį strypą, bei iš kur buvo atsinešta lazda. Kad gali būti suduoti smūgiai ir daiktais, ne tik rankomis ir kojomis, patvirtina ir specialisto išvada. Teisiamųjų aiškinimus bei liudininkių A. K. ir K. P. parodymus dėl šių aplinkybių, teismas vertina kritiškai, nes jie visi yra draugai, siekia palengvinti sau padėtį, nežiūrint į tai, kad kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo ir pripažino. Teisiamieji veikė bendrininkų grupėje, todėl atsako už visus grupės narių padarytus veiksmus . Teismas sprendžia, kad jų veiksmai buvo chuliganiški. Kaip matyti iš parodymų, asmeninių nesutarimų su nukentėjusiuoju turėjo D. N., nes ji anksčiau yra draugavusi su nukentėjusiuoju, tačiau nei vienas teisiamasis nenurodė jokių asmeninių nesutarimų su nukentėjusiuoju, V. C. teisme nurodė, jog jis net negali pasakyti dėl ko mušėsi, su nukentėjusiuoju jis buvo pažįstamas. Teismas sprendžia , kad veika padaryta dėl elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo , teisiamieji pademonstravo niekinamą požiūrį į aplinkinius, panaudojo kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį – nurodydami, jog nukentėjusysis anksčiau prie D. N. durų konfliktavo , sukėlė triukšmą.

Teismui pateiktuose kaltinimuose padaryta nusikalstama veika kiekvienam kaltinamajam buvo aprašyta identiškai po du kartus. Tai yra perteklinis nusikalstamos veikos, esant idealiajai sutapčiai, aprašymas, todėl iš kaltinimo vienas veikos aprašymas pašalintas.

Byloje buvo pareikšti nukentėjusiojo A. L. civiliniai ieškiniai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Teismo posėdžio metu jo atstovas H. Norvaiša juos patikslino ir paaiškino, kad nukentėjusysis prašo priteisti iš kaltinamųjų 16000 litų jam padarytos žalos – 10000 Lt iš jų sudaro turtinė, o 6000 Lt neturtinė žala. Į prašomos priteisti turtinės žalos atlyginimą įskaičiavo visas nukentėjusiojo turėtas išlaidas dėl įvykio. Nukentėjusysis dėl tokio žalos atlyginimo dydžio susitarė su kaltinamaisiais, du iš jų V. C. ir V. T. jam jau atlygino 4000 litų, su jais susitarė, kad dar po 2000 Lt jie atlygins iki metų pabaigos, todėl prašo priteisti likusią neatlygintą turtinę ir neturtinę žalą , tą dalį, dėl kurios nėra susitarta. Akivaizdu, kad nukentėjusysis patyrė dėl įvykio, kurio metu jam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, turtinės ir neturtinės žalos: jis turėjo išlaidas dėl gydymosi, kelionių, negavo uždarbio dalies, buvo sugadinti rūbai, turėjo kitų išlaidų dėl vertimo, specialisto išvadų ir kt. Dėl nusikalstamos veikos jis patyrė skausmą, nepatogumus, išgąstį. Tiek turtinė, tiek neturtinė žala jam padaryta kaltais teisiamųjų veiksmais, ir turi būti atlyginama. Nukentėjusiojo prašoma neturtinės žalos atlyginimo suma nėra per didelė, neprieštarauja protingumo bei teisingumo kriterijams ir esamai teismų praktikai nustatant neturtinės žalos dydį. Teismas priteisdamas žalos atlyginimą atsižvelgia į tai, kad tarp nukentėjusiojo ir kaltinamųjų yra susitarta dėl žalos atlyginimo dydžių – visi kaltinamieji susitarė, jog jie atlygins po 4000 litų patirtos žalos nukentėjusiajam ir tą patvirtino teisme, pripažindami jo pareikštus ieškinius. Teismui nėra pagrindo mažinti prašomą priteisti turtinę ir neturtinę žalą, ieškiniai pagrįsti ir tenkintini, atsižvelgiant į tai, kad atsakomybė už padarytą žalą yra solidari, todėl likusi neatlygintina žala priteistina iš teisiamųjų solidariai. Patvirtintinas susitarimas tarp nukentėjusiojo ir V. T. dėl žalos atlyginimo.

Kaltinamųjų V. T., L. L., V. C. ir A. L. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jų atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad prisipažino padarę nusikalstamas veikas ir gailisi nusikaltę, kaltinamųjų V. T. ir V. C. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra ir tai, kad dalinai yra atlyginę padarytą žalą nukentėjusiajam ir jo atsiprašę.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas bausmes teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltininkų asmenybes, nusikalstamų veikų stadijas, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes.

V. T. teisiamas pirmą kartą, mokosi, yra jauno amžiaus, nėra padaręs kitų teisės pažeidimų, charakterizuojamas teigiamai, yra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, įvykdytas nesunkus ir apysunkis nusikaltimai, jis su nukentėjusiuoju susitaikė, atlygino dalį padarytos žalos ir susitarė dėl kitos dalies atlyginimo, teismui yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų, nėra anksčiau atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiais asmenimis. Tai yra sąlygos jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius ir šią baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti. ( BK 38 str. 1 d.)

L. L. padarė nesunkų ir apysunkį nusikaltimus, yra baustas administracine tvarka, jis yra atleistas 2010 m. d. Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiuoju asmeniu už veiką, jo padarytą būnant nepilnamečiu ir padarytą iki šiame nuosprendyje aptariamos veikos padarymo, yra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, taikytinas BK 75 str., yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

V. C. teisiamas pirmą kartą, administracine tvarka nebaustas, padarė nesunkų ir apysunkį nusikaltimus, atsiprašė nukentėjusiojo , atlygino dalį padarytos žalos ir susitarė dėl kitos dalies atlyginimo, tačiau jam 2006 m. patvirtintu Raseinių rajono apylinkės teismo nutarimu , vadovaujantis BK 38 str., BPK 212 str. 5 d., BPK 214 str. 2 d., ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, nauja veika yra padaryta nepraėjus keturiems metams nuo jo susitaikymo su nukentėjusiuoju dienos iki naujos veikos padarymo, todėl jis negali būti atleidžiamas pakartotinai nuo baudžiamosios atsakomybės šiuo pagrindu ( BK 38 str. 2 d.), netvirtintina jo sudaryta sutartis su nukentėjusiuoju dėl žalos atlyginimo. Jam skirtina laivės atėmimo bausmė, taikytinas BK 75 str., nes yra pagrindo manyti, kad skirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

A. L. teisiamas antrą kartą, administracine tvarka nebaustas, padarė nesunkų ir apysunkį nusikaltimus, yra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, kuri bendrintina su 2010 m. d. Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, jam paskirta už nusikaltimo, padaryto iki aptariamo šiame nuosprendyje padarymą, taikytinas BK 75 str., yra pagrindo manyti, kad skirtų bausmių tikslai gali būti pasiekti be realaus jų atlikimo.

Iš kaltinamųjų priteistinos turėtos pašto išlaidos į valstybės biudžetą: iš V. T. , V. C. ir A. L. po 17,26 Lt ( jie dalį išlaidų po 21,36 Lt yra sumokėję ( 1 tomas, b.l. 70-73) ), iš L. L. 38,62 Lt.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 301str., 303 str., 304 str., 305 str., 307str., 254 str. 5 d., teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

V. T. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ( pagal BK 284 str. 1 d., BK 138 str. 2 d. 8 p. ) kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius ( BK 38 str. 1 d.) ir baudžiamąją bylą nutraukti.

V. T. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.

L. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir nubausti jį laisvės atėmimu devyniems mėnesiams. Pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. ir nubausti laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 1 p. , paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d.1 p.,4 p.,7 p., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams dviems mėnesiams ir įpareigoti jį per pirmus šešis bausmės vykdymo atidėjimo mėnesius atlyginti nukentėjusiajam turtinę žalą, pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

L. L. kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti .

V. C. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir nubausti jį laisvės atėmimu devyniems mėnesiams. Pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. ir nubausti laisvės atėmimu vieneriems metams keturiems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 1 p. , paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams keturiems mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d.1 p.,4 p.,7 p., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams ir įpareigoti jį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą , be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

V. C. kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti .

A. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir nubausti jį laisvės atėmimu devyniems mėnesiams. Pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. ir nubausti laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 1 p. , paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 9 d., paskirtą bausmę, dalinio sudėjimo būdu, subendrinti su 2010 m. Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą dviems metams dešimčiai mėnesių. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d.1 p.,4 p.,7 p., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dviems metams ir įpareigoti jį per pirmus šešis bausmės vykdymo atidėjimo mėnesius atlyginti nukentėjusiajam turtinę žalą, pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

A. L. kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Patenkinti nukentėjusiojo A. L. pareikštą ieškinį dėl 10 000 litų turtinės žalos ir 6000 litų neturtinės žalos atlyginimo, patvirtinti jo ir V. T. sudarytą susitarimą dėl to, kad šis atlygino 2000 litų turtinės ir neturtinės žalos nukentėjusiajam susitarimo sudarymo metu ir 2000 litų turtinės ir neturtinės žalos, jis atlygins iki 2011-12-31 d. ir priteisti solidariai iš A. L. , L. L. ir V. C. likusią neatlygintą turtinę žalą 7000 litų ir neturtinę žalą 3000 litų.

Priteisti iš V. T., V. C. ir A. L. po 17,26 Lt , iš L. L. 38,62 Lt turėtų išlaidų į valstybės pajamas įmokant jas į Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Raseinių rajono apylinkės teismą.

Teisėja Danutė Kregždienė