- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-04-20
- Bylos Nr.
- 2S-755-881/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-40704-2015-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė
- Ieškovas
- A. B.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 24 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo ieškinį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas V. B., atstovaujamas A. B., kreipėsi į teismą ieškiniu, jame nurodydamas atsakovais „lietuvių taip vadinamą teritoriją“ Lietuvą, atstovaujamą „taip vadinamos ,,teisingumo“ ministerijos“, „taip vadinamą instituciją“ Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą ir „taip vadinamus teisėjus“ D. A., G. K., R. N., „taip vadinamą instituciją“ Vilniaus apygardos teismą ir „taip vadinamus teisėjus“ A. K., T. Ž., H. J., R. K., ir „taip vadinamą instituciją“ Vilniaus miesto apylinkės teismą ir „taip vadinamus teisėjus“ J. V., R. K., A. P., V. P., R. M., R. V.. Pateiktu ieškiniu ieškovas prašo: 1) pripažinti, kad „taip vadinama institucija“ Vilniaus apygardos teismas ir „taip vadinami teisėjai“ bei ,,taip vadinama institucija“ Vilniaus miesto apylinkės teismas ir „taip vadinami teisėjai“ instancine tvarka organizuotai dengė nuo atsakomybės civilinėse bylose ,,taip vadinamos institucijos“ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo „taip vadinamus teisėjus“, klastojo faktus ir aplinkybes, pažeisdami ir suvaržydami ieškovo V. B. teises į veiksmingą teisinę gynybą ir diskriminacijos uždraudimą; 2) priteisti ieškovui 11 585 EUR žalos atlyginimą, sprendimo vykdymą pavedant atstovui „taip vadinamai institucijai Lietuvos teisingumo ministerija“. Taip pat ieškovas nurodė, jog dėl padarytų pažeidimų prašo priimti atskirą nutartį ir apie nusikaltimo požymius pranešti ,,taip vadinamam Lietuvos generaliniam prokurorui“.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 24 d. nutartimi ieškovo ieškinį atsisakė priimti.
Teismas konstatavo, kad ieškovo pateiktas dokumentas yra įžeidžiančio pobūdžio, juo žeminama Lietuvos Respublika, jos institucijos ir pareigūnai, todėl tokio pobūdžio procesinis dokumentas negali būti nagrinėjamas teisme. Ieškinys yra pareikštas neegzistuojančiam atsakovui, dėl nurodytos priežasties ieškinys negali būti nagrinėjamas civilinio proceso tvarka, todėl jį atsisakytina priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.
Teismas išaiškino, kad ieškovas, siekdamas tinkamai įgyvendinti savo teisę į teisminę gynybą, turėtų aiškiai nurodyti, dėl kokių subjektinių teisių pažeidimo kreipiasi į teismą, išdėstyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo teisių pažeidimą, bei suformuluoti savo reikalavimus be žeminančio pobūdžio teiginių.
III. Atskirojo skundo argumentai
Ieškovas A. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 24 d. nutartį ir perduoti klausimą kitos apylinkės teismui nagrinėti iš esmės. Skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas netinkamai taikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą, nes pažeidė CPK 5, 6, 7, 45 straipsnius, 137 straipsnio 3 dalį ir 300 straipsnį, be to, yra absoliutūs skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindai (CPK 291 str. 1 d. 5 p., 329 str. 2 d. 4 p.). Nurodydamas, jog ieškinys nenagrinėtinas teisme, teismas nutartyje motyvuotai nenurodė, į kurią instituciją kreiptis. Be to, teismas nukrypo nuo Konstitucinio Teismo nustatyto privalomo precedento civiliniame procese, nes Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-84-370/2015, nustatyta, kad ieškinys teismingas teismui.
2. Teismas pažeidė CPK 115 straipsnio 4 dalį, nes klaidingas teismo pavadinimas ar pavadinimo nenurodymas ir kiti netikslumai nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai ir nėra pagrindas atsisakyti priimti ieškinį bei taikyti CPK 115 straipsnio 2 dalį ar CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą.
3. Teismas pažeidė CPK 21 straipsnį, 329 straipsnio 2 dalies 1 punktą, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109, 117 straipsnius, ir yra absoliutūs nutarties negaliojimo pagrindai, kadangi nutartį priėmė šališkas ir priklausomas Vilniaus miesto apylinkės teismas. Niekas negali būti teisėju savo paties byloje, nes pažeidžiamas bendras objektyvaus ir nešališko bylos nagrinėjimo principas ir precedentas, kurį nustatė Kauno apygardos teismo 2012 m. gegužės 16 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2KT-83-658/2012, ir kt. Šiuo atveju šališką nutartį priėmė Vilniaus miesto apylinkės teismas ir šio teismo teisėja patys prieš save ir kitus šio teismo teisėjus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).
Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti apelianto ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 str. 2 d. 1 p.).
Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovo pateiktas procesinis dokumentas (ieškinys) yra įžeidžiančio bei žeminančio pobūdžio, be to, pareikštas neegzistuojančiam atsakovui, todėl negali būti nagrinėjamas teisme. Apeliacinės instancijos teismas su šia teismo išvada sutinka bei pabrėžia, kad ji atitinka naujausią teismų formuojamą praktiką ieškinio priėmimo klausimu (žr., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-287-157/2015; 2015 m. liepos 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1040-464/2015; 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1320-178/2015 ir kt.).
Kaip matyti iš pareikšto ieškinio, apeliantas, įvardydamas teismą, į kurį kreipiasi, taip pat kitus byloje dalyvaujančius asmenis, vartoja tokius žodžių junginius kaip „kriminalinė Lietuva“, „kriminalinės Lietuvos „teisingumo“ ministerija“, „kriminalinė institucija Vilniaus miesto apylinkės teismas“, ,,kriminalinės Lietuvos apeliacinis teismas“, „pseudoteisėjai“ ir kt. Akivaizdu, kad tai nėra formalus procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų pažeidimas, bet demonstratyviai akcentuojama nepagarba valstybei, teismui ir kitiems proceso dalyviams.
Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, apeliantas pirmosios instancijos teismuose civiline tvarka iš viso yra inicijavęs daugiau kaip 400 teisminių procesų dėl, jo nuomone, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir konstitucinių teisių pažeidimų, vykdant politines represijas, dvigubų teisingumo standartų taikymo ir diskriminacijos vykdymo; tyčinio civilinių bylų vilkinimo ir atsisakymo apginti pažeistas teises, turtinius interesus Lietuvos teismuose; teisėjų / teismų nušalinimo, žalos atlyginimo iš atsakovo Lietuvos Respublikos ir t. t. Tiek pirmosios instancijos teismuose, tiek apeliacinės instancijos teismuose apeliantui ne kartą buvo išsamiai išaiškintos tiek konstitucinės, tiek tarptautinių teisės aktų, tiek civilinio proceso nuostatos, reglamentuojančios teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos bei jos įgyvendinimo tvarka. Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. kovo 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-287-157/2015, detaliai išanalizavęs teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, nurodė, kad apeliantui, be kita ko, turinčiam teisininko išsilavinimą, patirtį naudojantis savo konstitucinėmis bei procesinėmis teisėmis, iš esmės yra žinomi tiek įstatymų reikalavimai, tiek jų įgyvendinimo tvarka. Nepaisant to, Vilniaus miesto apylinkės teismui pateiktame ieškinyje apeliantas vėl pavartojo įžeidžiančią leksiką, kurią teismas pagrįstai įvertino kaip nepagarbą teismui ir proceso dalyviams.
Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, kad tais atvejais, kai ieškovui prieš tai daugelį kartų teismų procesiniuose dokumentuose, įskaitytinai ir nutartyse dėl trūkumų pašalinimo, jau buvo išaiškinta pareiga vengti neprocesinės retorikos, savo valstybės, jos institucijų ir pareigūnų neleistino įžeidinėjimo, tačiau jis ir toliau sistemingai teikia aiškiai nepagarbia forma surašytus procesinius dokumentus, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, netaiko trūkumų šalinimo instituto, bet atsisako priimti ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka. Tokie teismo veiksmai, atsisakius priimti ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme, nevertintini kaip asmens konstitucinės teisės į teisminę gynybą pažeidimas ar suvaržymas, priešingai, jais siekiama užkirsti kelią akivaizdžiam ir sąmoningam piktnaudžiavimui teise (CPK 1.137 str. 3 d., CPK 95 str.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1040-464/2015).
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apelianto ieškinį nagrinėjamu atveju atsisakyta priimti nustačius ne CPK 115 straipsnio 4 dalyje nurodytus neesminius ieškinio netikslumus, bet netinkamą procesinį elgesį, prilyginamą piktnaudžiavimui procesine teise teikti ieškinį, todėl apelianto argumentai dėl netinkamo CPK 115 straipsnio 4 dalies taikymo atmetami kaip nepagrįsti. Dėl tos pačios priežasties atmetamas ir apelianto argumentas dėl CPK 137 straipsnio 3 dalies pažeidimo.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta apelianto argumentus dėl teismo, priėmusio skundžiamą nutartį, šališkumo. Byloje nėra duomenų, kad skundžiamą nutartį priėmusi teisėja būtų suinteresuota bylos baigtimi, ieškinyje nebuvo keliamas klausimas dėl šios teisėjos neteisėtų veiksmų, todėl principas „niekas negali būti teisėju savo byloje“ nagrinėjamu atveju nebuvo pažeistas.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti apelianto ieškinį, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Pagrindų, nustatytų Lietuvos Respublikos CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje išdėstytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nenustatyta.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.