- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-12
- Bylos Nr.
- 2A-1354-413/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintautas Koriaginas, Algimantas Kukalis, Ramūnas Mitkus
- Ieškovas
- BUAB „Europos nekilnojamas turtas“
- Atsakovas
- UAB „Antrinis perdirbimas“
- Advokatai
- Karina Račkauskienė
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algimanto Kukalio ir Ramūno Mitkaus,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo BUAB „Europos nekilnojamas turtas“ apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 24 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-105-454/2011 pagal ieškovo BUAB „Europos nekilnojamas turtas“ ieškinį atsakovui UAB „Antrinis perdirbimas“ dėl avanso grąžinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas BUAB „Europos nekilnojamas turtas“ kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Antrinis perdirbimas“ be pagrindo atsakovui sumokėtą 49 000 Lt dydžio avansą, 3729 Lt palūkanas, 6% metines palūkanas nuo priteistos sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Reikalavimus grindė byloje ieškovo įrodinėjama aplinkybe, kad pagal šalių 2006 m. birželio 1 d. sudarytą Paslaugų teikimo sutartį (toliau ir Sutartį) ieškovas (užsakovas) sumokėjo atsakovui (paslaugos teikėjui) 49 000 Lt dydžio avansą, tačiau pastarasis (atsakovas) savo prievolės išvežti iš ieškovo angaro, esančio Viduklės miestelyje, 2500 tonų dėvėtų padangų, neįvykdė (nepradėjo vykdyti) ir sumokėto avanso negrąžino.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2006 m. kovo 24 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė atsakovui iš ieškovo 2550 Lt advokato atstovavimo išlaidų ir 68,18Lt pašto išlaidų valstybei (t.3, b.l. 55-56).
Teismas nustatė, kad pagal šalių 2006 m. birželio 1 d. pasirašytą Sutartį atsakovas įsipareigojo išvežti iš angaro, esančio Viduklės miestelyje, 2500 tonų dėvėtų padangų, o ieškovas įsipareigojo sumokėti ir 2006 m. rugpjūčio 22 d. sumokėjo 65 000 Lt dydžio avansą. Be to, ieškovas 2007 m. gegužės 22 d., pagal tą pačią Sutartį, sumokėjo atsakovui papildomą 49 000 Lt dydžio avansinę įmoką. Atsakovas 2007 m. rugpjūčio 20 d. grąžino ieškovui 65 000 Lt. Atsakovo į bylą pateiktų rašytinių įrodymų (2008-12-01 PVM sąskaita-faktūra, 2008-07-24 raštu ir lentele) pagrindu teismas sprendė, jog atsakovas įvykdė dalį sutartinių įsipareigojimų ir išvežė iš ieškovo sandėlio į AB “Akmenės cementas” utilizavimui skirtų naudotų padangų už 52 712,40 Lt. Paminėtų aplinkybių pagrindu teismas priėjo išvados, kad ieškovas savo reikalavimo neįrodė. Be to, teismas pažymėjo, kad pagal 2008 m. lapkričio 4 d. Reikalavimo perleidimo sutartį ieškovas UAB „Europos nekilnojamas turtas“ savo reikalavimo teisę nagrinėjamoje byloje perleido naujai į bylą patrauktam ieškovui E. V.. Reikalavimo perleidimo sutartis yra atlygintinė, kadangi pagal šią sutartį E. V. turėjo sumokėti bendrovei (ieškovui) 38 000 Lt. Šalims nutraukus Reikalavimo perleidimo sutartį ir BUAB „Europos nekilnojamas turtas“ byloje tapus vėl ieškovu, bendrovė nepateikė duomenų, jog su E. V. buvo atsiskaityta, ar kitokiu būdu jam grąžinta 38 000 Lt, todėl sprendė, kad ieškovas BUAB „Europos nekilnojamas turtas“ neturi teisės reikalauti iš atsakovo 49 000 Lt.
III. Apeliacinio skundo argumentai
Ieškovas BUAB „Europos nekilnojamas turtas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas (t.3, b.l. 57-58). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais:
1) Nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovas išvežė panaudotų padangų už 52 712,40 Lt. Pagal Sutarties 2.2. punktą ieškovas 2006 m. rugpjūčio 22 d. sumokėjo atsakovui 65 000 Lt dydžio avansą dėvėtų padangų išvežimo darbams pradėti. Atsakovo reikalavimu, ieškovas 2007 m. gegužės 22 d. sumokėjo jam papildomą 49 000 Lt dydžio avansą. Nepaisant sumokėtų avansų (bendra suma - 114 000 Lt), atsakovas dėl nežinomų priežasčių nepradėjo vykdyti savo sutartinių įsipareigojimų ir 2007 m. rugpjūčio 20 d. grąžino ieškovui tik dalį sumokėto avanso - 65 000 Lt. Iš paminėtų aplinkybių apeliantas sprendžia, kad iki 2007 m. rugpjūčio 20 d. Sutartyje numatytų darbų atsakovas neatliko. Priešingu atveju avansas būtų panaudotas atliktų darbų apmokėjimui, t. y. įskaitytas į būsimus ieškovo mokėjimus.
2) Atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai nepatvirtina paslaugų suteikimo pagal Sutartį fakto. Teismas neįvertino, kad atsakovas už neva atliktas paslaugas 2006 m. lapkričio 18 d. – 2008 m. liepos 18 d. laikotarpiu išrašė PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 0108 tik 2008 m. gruodžio 1 d. Byloje nėra duomenų, kad ši sąskaitą būtų perduota ieškovui ir jo pasirašyta. Grąžindamas ieškovui 2007 m. rugpjūčio 20 d. dalį avanso (65 000 Lt), atsakovas savo konkliudentiniais veiksmais pripažino, jog Sutartis nebuvo vykdoma. Atsakovo sąskaitoje-faktūroje nurodomas tariamai išvežtų padangų kiekis - 202,74 t., neatitinka išvežtų utilizavimui padangų kiekiui (82,05 t.), pažymėtam atsakovo skaičiavimų lentelėje avanso grąžinimo metu (t.2, b.l. 8). Be to, atsakovo pateikti įrodymai yra prieštaringi ir nepakankami jo įrodinėjamoms aplinkybėms pagrįsti, todėl teismas neturėjo pagrindo jais vadovautis. Pvz., iš duomenų (lentelės) apie išvežtas padangas matyti, kad iš Viduklės 2006 m. lapkričio 18 d. buvo išvežta 1,74 tonos panaudotų padangų, tačiau tos pačios dienos padangų priėmimo-perdavimo akte Nr. 344 ir krovinio važtaraštyje Nr . 104 nurodomas 18 tonų išvežtų padangų kiekis. Kai kurie krovinio važtaraščiai patvirtina aplinkybę, kad padangos buvo vežamos ne iš ieškovo angarų Viduklės miestelyje, bet kitų teritorijų (Kauno, Tauragės, Ariogalos ir kt.). 2007 m. gruodžio 15 d. krovinio važtaraštyje nurodoma, kad Raseinių rajone pasikrauta 15 tonų padangų, o lentelėje apie išvežtą kiekį nurodytos 16,32 tonos padangų, 2007 m. gruodžio 22 d. krovinio važtaraštyje nurodoma 14 tonų padangų, o lentelėje – 15,32 tonos padangų. Taigi atsakovo pateikti prieštaringi įrodymai nepatvirtina juridinę reikšmę turinčio fakto, kad atsakovo nurodomos 202,74 tonos padangų buvo išvežtos iš angaro Viduklės miestelyje.
3) Atsakovas iki bylos iškėlimo teisme nė karto nesikreipė į ieškovą dėl padangų išvežimo darbų, dėl jų kiekio sutikslinimo, dėl apmokėjimo už atliktas paslaugas ar kitokio pobūdžio bendradarbiavimo.
4) Nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovas BUAB „Europos nekilnojamas turtas“ neturi į atsakovą reikalavimo teisės, kadangi teismui nebuvo pateikta duomenų, jog su reikalavimo teisių perėmėju E. V. buvo atsiskaityta ir jam grąžinta 38 000 Lt suma, kurią pastarasis turėjo sumokėti ieškovui pagal Reikalavimo perleidimo sutartį. Apelianto nuomone, reikalavimo perleidimo sandorio šalims šią sutartį nutraukus abipusiu susitarimu, ieškovo teisė reikalauti iš atsakovo avanso nepasibaigė, o E. V. galimos pretenzijos ieškovui nagrinėtinos ieškovo bankroto byloje.
Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 320 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. CPK įtvirtintai ribotai apeliacijai būdinga tai, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje tiriama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų savo išvadoms pagrįsti, ar tuos įrodymus tinkamai ištyrė bei įvertino, ar nepažeidė įrodinėjimo taisyklių. Apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, tai - pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-607/2007).
Byloje kilo ginčas: a) ar buvo vykdoma šalių 2006 m. birželio 1 d. sudaryta Paslaugų teikimo sutartis; b) ar atsakovui UAB „Antrinis perdirbimas“ tenka pareiga grąžinti ieškovui UAB „Europos nekilnojamasis turtas“ sumokėtą avansą kaip be pagrindo įgytą turtą. Taigi, nagrinėjamu atveju kyla procesinės ir materialinės teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir nepagrįstą praturtėjimą, taikymo ir aiškinimo klausimai.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai byloje esančių įrodymų tyrimo ir įvertinimo pagrindu įsitikinama dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007). Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 str. 1 d.). Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas taisykle, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 str., 178 str.).
Bylos medžiaga nustatyta, kad šalys 2006 m. birželio 1 d. sudarė Paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią paslaugos teikėjas (atsakovas) UAB „Antrinis perdirbimas“ įsipareigojo išvežti iš užsakovo (ieškovo) UAB „Europos nekilnojamasis turtas“ angaro, esančio Viduklės miestelyje, 2500 tonų dėvėtų padangų, o ieškovas įsipareigojo sumokėti atsakovui 65 000 Lt avansą padangų išvežimo darbams pradėti ir mokėti už atliktas paslaugas (padangų išvežimą) po 260 Lt už vieną dėvėtų padangų toną (t.1, b.l. 5-6). Byloje nėra ginčo dėl 65 000 Lt avanso sumokėjimo, tačiau šalys nesutaria dėl ieškovo atliktos papildomos 49 000 Lt įmokos paskirties ir atsakovo 65 000 Lt avanso grąžinimo sąlygų.
Bylos rašytiniai duomenys patvirtina, kad atsakovas iki 2006 m. lapkričio 18 d. pristatė AB „Akmenės cementas“ utilizavimui 1597,41 tonas, o nuo 2006 m. lapkričio 18 d. iki 2008 m. liepos 18 d. – 5093,63 tonas netinkamų naudoti padangų (t.2, b.l. 163). Atsakovas teigė, kad pagal Sutartį į nurodytą kiekį dėvėtų padangų patenka utilizavimui skirtų išvežti ir ieškovo dėvėtų padangų dalis – 202,74 tonos, kurių vertė 52712,40 Lt (t.2, b.l. 8-9). Naudotų padangų priėmimo-perdavimo aktai ir krovinio važtaraščiai patvirtina bylai reikšmingą aplinkybę, kad iki 2007 m. gegužės 22 d., kai ieškovas sumokėjo atsakovui ginčijamą 49 000 Lt dydžio įmoką, atsakovas vien tik iš Viduklės (vietos, kurioje įrengtas ieškovo angaras) išvežė ir perdavė utilizuoti 242,9 tonas dėvėtų padangų. Apie susidariusią 3 712,40 Lt skolą (atėmus 49 000 Lt ieškovo sumokėtą įmoką) atsakovas 2008 m. gruodžio 22 d. informavo ieškovą (t.2, b.l. 7). Ieškovui suteiktų paslaugų vertė (52 712,40 Lt) apskaityta atsakovo buhalterinėje apskaitoje ir pateikta valstybinei mokesčių inspekcijai (t.2, b.l. 116-118). Aptartų aplinkybių pagrindu daugiau tikėtinais pripažintini atsakovo argumentai, kad Sutartis buvo vykdoma ir priešingai, negalima sutikti su apelianto argumentais, kad atsakovas Sutarties nebuvo pradėjęs vykdyti. Atsakovo pateikta sąskaitą – faktūrą ir skaičiavimai apie išvežtą dėvėtų padangų kiekį, 65 000 Lt ieškovui sugrąžinto avanso laikas (2007-08-20, t.1, b.l. 64) leidžia teigti, kad atsakovas atliko mažiau darbų, nei buvo įsipareigojęs pagal Sutartį, todėl turėjo pagrindą pirminę įmoką grąžinti ieškovui. Pažymėtina, kad ieškovas, sumokėdamas atsakovui 49 000 Lt įmoką, kasos išlaidų orderyje, priešingai nei 2006 m. rugpjūčio 22 d. apskaitos dokumente, nenurodė, kad tai avansinė (išankstinė) įmoka, o nurodyta šios įmokos paskirtis (pagrindas), įvertinus jau paminėtas aplinkybes, leidžia daugiau tikėti, kad buvo atliktas mokėjimas pagal kitas Sutarties sąlygas (t.1, b.l. 7-9). Apelianto argumentai apie įrašų neatitikimus naudotų padangų priėmimo-perdavimo aktuose ir krovinio važtaraščiuose nepaneigia atsakovo veiksmų, kuriuos jis atliko vykdydamas Sutartį. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo argumentais, kad padangų kiekiai, nurodyti atsakovo skaičiavimų lentelėje ir priėmimo-perdavimo aktuose bei krovinio važtaraščiuose negali sutapti, kadangi utilizavimui skirtas padangos atsakovas vežė ne tik iš ieškovo, bet ir kitų užsakovų. Todėl apelianto argumentai šiuo klausimu laikytini nepagrįstais.
CK 6.237 str. įtvirtinta nuostata, kad asmuo be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijęs tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai įgyta, išskyrus tam tikras išimtis, nustatytas CK 6.241 straipsnyje. Nepagrįsto praturtėjimo teisiniams santykiams atsirasti būtinos tokios sąlygos: 1) konkretaus įstatymo ar sandorio, iš kurių atsiranda prievolė, nebuvimas; 2) kreditorių veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtą ar jį pagerino, yra teisėti; 3) turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją); 4) kreditorius atliko veiksmus išimtinai savo interesais ir savo rizika. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje E. Č. ir kt. v. Kauno miesto savivaldybė, UAB „Automobilių stovėjimo aikštelės“, byla Nr. 3K-3-140/2006; 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB „ Okseta“, byla Nr. 3K-3-166/2008; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje D. J. v. A. D., byla Nr. 3K-3-593/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje K. V. T. v. I. T., byla Nr. 3K-3-111/2009). Nesant paminėtų sąlygų, nepagrįsto praturtėjimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos netaikomos. Bylos duomenys patvirtina, kad prievolė atsiskaityti su atsakovu ieškovui atsirado iš Sutarties, kurią, priešingai nei teigia ieškovas, atsakovas vykdė ir suteikė ieškovui paslaugų už 52 712,40 Lt, todėl ieškovo reikalavimas įpareigoti atsakovą grąžinti be pagrindo įgytą turtą (49 000 Lt avansą) negali būti tenkinamas.
Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog BUAB „Europos nekilnojamas turtas“ neturi teisės reikalauti iš atsakovo 49 000 Lt, tačiau šis pažeidimas nesudaro pagrindo naikinti iš esmės teisėtą teismo sprendimą.
Remdamasi išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį atmetė pagrįstai, todėl naikinti teismo sprendimą apelianto nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Apelianto (ieškovo) apeliacinį skundą atmetus, atsakovas nepateikė išlaidų dydį patvirtinančių duomenų, kaip tai numatyta CPK 98 straipsnio 1 dalyje, apeliantas nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei atleistas įstatymu (CPK 83 str. 1 d. 8 p.), todėl bylinėjimosi išlaidos iš ieškovo nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
palikti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 25 d. sprendimą nepakeistą.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.