- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-23
- Bylos Nr.
- ATP-57-238/2015
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Danguolė Šiugždinytė
- Pažeidėjas
- J. J.
- Kategorijos
- 47.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danguolė Šiugždinytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. J. apeliacinį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutarimo J. J. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. J. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už tai, kad ji 2014-09-29, 17.05 val., Užtilčių kaimo ribose, Jurbarko rajone, kelyje Kaunas–Klaipėda, automobiliu „BMW 118“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) gabeno 2000 pakelių cigarečių „Minsk Capital“ su Baltarusijos Respublikos pavyzdžio banderolėmis, kurių muitinė vertė yra 16580 Lt, tai sudaro 127,53 MGL, tuo pažeidė 2004-05-26 LR ūkio ministro įsakymo Nr.4–200 3.3 punkto reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutarimu J. J. pripažinta padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 163² straipsnio 4 dalyje, ir jai paskirta administracinė nuobauda – 10 000 Lt (dešimties tūkstančių litų) (2896 eurų) bauda su 2000 pakelių cigarečių „Minsk Capital“ bei automobilio „BMW 118“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde J. J. prašo Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutarimą pakeisti – paskirtą 10 000 Lt baudą ar jos dalį pakeisti nemokamais viešaisiais darbais ir panaikinti nutarimo dalį, kuria konfiskuotas automobilis „BMW 118“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Skunde nurodoma, kad transporto priemonės, kuria pažeidžiant nustatytą tvarką gabenamos akcizais apmokestinamos prekės, konfiskavimas pagal LR ATPK 163² straipsnio 4 dalį nėra privalomas. Šiuo atveju jos automobilyje nebuvo įrengta jokių specialių slėptuvių, gabenamos cigaretės nebuvo kur nors specialiai paslėptos, automobilio konstrukcijos nebuvo perdarytos. Cigaretės net nebuvo sudėtos į automobilio bagažinę, jos buvo automobilio salone, padėtos ant galinės sėdynės. Pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad cigaretės buvo paslėptos, kadangi pasienio pareigūnai buvo nurodę, kad jos buvo uždengtos audeklu, niekuo nepagrįsta, nes teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad ant tos pačios galinės sėdynės sėdėjo jos mažametė dukra, o audeklu buvo uždengtos jos kojos, o ne cigaretės. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl jos pateiktų įrodymų, tik konstatavęs, kad automobilis buvo įrankis ir juo buvo gabenamos paslėptos cigaretės, priėmė sprendimą konfiskuoti automobilį. Ji pateikė nuotraukas, kuriose akivaizdžiai matosi, jog gabentų cigarečių „Minsk Capital“ pakelis yra dvigubai plonesnis už įprastus cigarečių pekelius ir kad šio pakelio svoris tėra 0,014 kg. Sudėjus visų gabentų cigarečių svorį, susidaro tik 28 kg svoris, kurį paskirsčius perpus, dviem rankomis nesunku panešti, tuo labiau kad dėžės dėl specifinio pakelio plonumo yra nedidelės. Esant šioms aplinkybėms, mano galima teigti, kad šių jos gabentų cigarečių gabenimas įmanomas ne tik be specialiai pritaikyto automobilio, bet ir be automobilio apskritai. Mano, kad teismas, neįsigilinęs į šias aplinkybes, tinkamai neišanalizavęs situacijos ir papildomai konfiskuodamas automobilį, paskyrė per griežtą nuobaudą. Automobilio „BMW 118“ vidutinė rinkos kaina yra apie 19 500 Lt ir žymiai viršija gabentų akcizinių cigarečių vertę, kuri yra 16 580 Lt, todėl konfiskavus automobilį būtų pažeisti protingumo ir nuobaudos adekvatumo už padarytą pažeidimą principai. Konfiskavęs jai priklausančią vienintelę transporto priemonę, pirmosios instancijos teismas eliminavo ją iš visuomeninio gyvenimo, net minimalių būtiniausių poreikių tenkinimo: akivaizdu, kad ateityje ji nebeturės galimybės įsigyti kitą automobilį, kuris būtinas ne tiek jos poreikių tenkinimui, kiek mažametės dukters nuolatiniam vežiojimui pas gydytojus. Teismas visiškai neatkreipė dėmesio į tai ir visiškai skundžiamame nutarime nieko nepasisakė tuo klausimu, kad teismui buvo pateikti įrodymai, jog dėl jos mažametės dukters komplikuoto gimimo, dėl tolimesnės jos normalios vystymosi raidos, reikalinga pastovi gydytojų priežiūra, stebėsena. Be transporto priemonės užtikrinti tinkamą dukters nuolatinį vežiojimą pas gydytojus sudėtinga. Skunde taip pat nurodoma, kad dėl nepagrįstų ir skubotų išvadų, teismo proceso metu neištirtų aplinkybių, nepagrįstai buvo atmestas ir jos prašymas nors dalį paskirtos baudos pakeisti į viešuosius darbus, kuriuos teismui pasižadėjo atlikti sąžiningai ir per nurodytą laiką. Tokios teismo paskirtos baudos ji neturi galimybių sumokėti. Atkreipia dėmesį į tai, kad neteisėtai kaip tariamas įrodymas prijungtas 2014-11-19 Viešvilės užkardos dokumentas dėl jos 2014-10-30 padaryto tokio pat teisės pažeidimo, kurio pagrindu teismas konstatavo, kad cigarečių gabenimas yra jos verslas, o turtas ir pajamos yra slepiamos siekiant švelnesnių bausmių ar siekiant padaryti jų vykdymą negalimą. Institucija teismo posėdyje nedalyvavo, jokios savo pozicijos neišreiškė ir savo interesų proceso metu negynė, dokumentą pateikė ne teismo posėdžio metu, o tik pasibaigus posėdžiui, prieš pat paskelbiant nutarimą. Toks dokumentas negalėjo būti prijungiamas prie bylos, o tuo labiau jo pagrindu teismas negalėjo padaryti tokios išvados, kuri, jos įsitikinimu, ir lėmė prašymų netenkinimą bei papildomos nuobaudos paskyrimą. Kadangi teisme nebuvo klausiama apie kitus pažeidimus, o šis tokio pobūdžio pažeidimas ir yra padarytas pirmą kartą, ji nieko nenuslėpė, o tai, jos manymu, nesudaro jokio pagrindo teismui daryti tokių išvadų.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės vadas Rimantas Timinskis prašo J. J. apeliacinio skundo netenkinti, o teismo nutarimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
J. J. apeliacinis skundas netenkintinas.
J. J. administracinė nuobauda paskirta už LR ATPK 163² straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. Ginčo dėl šio pažeidimų nėra, tad apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtus pažeidimus. Apeliaciniame skunde prašoma neskirti papildomos administracinės nuobaudos – transporto priemonės konfiskavimo, taip pat prašoma baudą ar jos dalį pakeisti nemokamais viešaisiais darbais.
Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (LR ATPK 20 straipsnis). Administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi.
LR ATPK 30 straipsnis numato, jog nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų teisės aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkiančias aplinkybes.
LR ATPK 163² straipsnio 4 dalyje numatyta pagrindinė administracinė nuobauda – bauda, papildoma administracinė nuobauda – prekių konfiskavimas, taip pat šio straipsnio sankcijoje nurodoma, kad gali būti skiriamas ir gabenimo priemonės, kuria šios prekės buvo neteisėtai gabenamos, konfiskavimas. Kaip matyti iš straipsnio sankcijos, transporto priemonės konfiskavimas yra alternatyvi nuobauda, kurios teismas, įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, gali ir neskirti. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas priėjo išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti tik paskyrus ir papildomą nuobaudą – transporto priemonės konfiskavimą.
Administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (mutatis mutandis administracinė byla Nr. 2AT-4-2011). Nagrinėjamoje byloje skundžiama administracinė nuobauda turto konfiskavimas susijusi su asmens nuosavybės teisių apribojimu.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas nėra absoliutus; jo įgyvendinimo tvarka bendriausia prasme nustatyta šio straipsnio 2 ir 3 dalyse. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrinoje pripažįstama, kad vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala (1997 m. balandžio 8 d. nutarimas). Nuosekliai formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad pažeidimo padarymo priemonių (transporto priemonės) konfiskavimas paprastai laikomas proporcinga administracine nuobauda, esant padarytiems tam tikriems ATPK numatytiems pažeidimams (administracinė byla Nr. 2AT-2-2013).
Pažymėtina, kad priešingai, nei nurodo apeliantė, 4 dėžių cigarečių, kurių bendras svoris yra 28 kg, ji fiziškai panešti ir tokiu būdu gabenti šių prekių be transporto priemonės negalėjo, o tai suponuoja išvadą, jog transporto priemonė buvo tiesiogiai panaudota kontrabandos dalykui gabenti. Nors gabentas cigarečių kiekis ir vertė nėra itin dideli, vis dėlto cigarečių kiekis apeliacinės instancijos teismo sprendimu pripažintas pakankamai dideliu, kad jam gabenti būtų būtina transporto priemonė. Automobilis nebuvo specialiai pritaikytas kontrabandai gabenti, tačiau cigaretės vežtos daiktams gabenti neskirtoje vietoje, tikintis, kad jos nebus surastos. Esant tokioms aplinkybėmis, transporto priemonės konfiskavimu siekiama neleisti jos analogiškai panaudoti ateityje.
Skunde taip pat nurodoma, kad konfiskuojant transporto priemonę, kuri yra didesnės vertės nei gabentos prekės, pažeidžiamas protingumo principas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismų praktikoje transporto priemonės vertė savaime nepripažįstama besąlygišku pagrindu jos nekonfiskuoti (administracinė byla Nr. 2AT-2-2013). Dėl priemonių, skirtų prekėms gabenti, konfiskavimo kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiama įvertinus visas, o ne atskiras, šios nuobaudos skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes. Atsižvelgdama į tai, kad transporto priemonė nėra apeliantės šeimos pragyvenimo šaltinis, todėl automobilio konfiskavimas neviršija neigiamų padarinių, neišvengiamai kylančių įgyvendinant administracinės nuobaudos tikslus (ATPK 20 straipsnis). Turint omenyje ir apeliantei paskirtą minimalaus dydžio baudą, automobilio konfiskavimas negali būti vertinamas kaip sunkiai pakeliama turtinė našta. Skunde taip pat nurodoma, kad be transporto priemonės užtikrinti tinkamą dukters nuolatinį vežiojimą pas gydytojus sudėtinga, tačiau teismas pažymi, kad neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog nepagrįstai buvo atmestas ir jos prašymas nors dalį paskirtos baudos pakeisti į viešuosius darbus, kuriuos teismui pasižadėjo atlikti sąžiningai ir per nurodytą laiką.
LR ATPK 21 straipsnyje inter alia nustatyta, kad šio kodekso numatytais atvejais kaip alternatyvi nuobauda rajono (miesto) apylinkės teismo nutarimu ir pažeidėjo sutikimu bauda ar jos dalis gali būti pakeista ne daugiau negu 400 val. trukmės nemokamais viešaisiais darbais, skaičiuojant vieną nemokamų viešųjų darbų valandą už 20 Lt baudos. Atvejai, kada bauda gali būti pakeista nemokamais viešaisiais darbais, numatyti ATPK 313 straipsnio 4 dalyje, 5 dalyje bei 314 straipsnio 4 dalyje. Pažymėtina, jog tokia galimybė numatyta ir ATPK 313 straipsnio 4 dalyje, atsižvelgiant į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens sunkią materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, tačiau ja remiamasi tik tuo atveju, jei bauda nemokamais viešaisiais darbais keičiama tuo pačiu nutarimu, kuriuo ir skiriama bauda. Pažymėtina, kad įstatymas nenumato galimybės pažeidėjui pačiam pasirinkti administracinės nuobaudos rūšį, o vienas iš administracinės nuobaudos tikslų ir yra nubausti teisės pažeidėją ir sukelti teisės jam atitinkamas neigiamas pasekmes.
Pažymėtina ir tai, kad ATPK 314 straipsnis reglamentuoja nesumokėtos baudos priverstinio išieškojimo procesą. ATPK 314 straipsnio 4 dalis numato, kad „jeigu nėra turto, į kurį gali būti nukreiptas baudos išieškojimas, rajono (miesto) apylinkės teismo (apylinkės teismo teisėjo) nutarimu arba kito organo (pareigūno), priėmusio nutarimą skirti baudą, nutarimu ir pažeidėjo sutikimu bauda gali būti pakeista nemokamais ne ilgesnės kaip 400 valandų trukmės viešaisiais darbais, skaičiuojant vieną nemokamų viešųjų darbų valandą už dvidešimt litų baudos“. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas administracinių teisės pažeidimų bylas, kuriose buvo sprendžiamas ATPK 314 straipsnio taikymo klausimas, ne kartą yra pažymėjęs, kad sistemiškai aiškinant ATPK 314 straipsnyje įtvirtintas normas darytina išvada, jog baudos pakeitimo kitomis administracinėmis nuobaudomis klausimo nagrinėjimas gali būti inicijuojamas tik nutarimą skirti baudą priėmusiam organui (pareigūnui) turint duomenų, kad asmuo, kuriam paskirta bauda, nedirba arba jeigu baudos išieškoti iš pažeidėjo darbo užmokesčio ar kitokio uždarbio, pensijos ar stipendijos negalima dėl kitų priežasčių ir gavus iš antstolio duomenis, kad nėra turto, į kurį gali būti nukreiptas baudos išieškojimas. Duomenys, kad nėra turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškota bauda, yra teisinis pagrindas antstoliui, kuriam buvo perduotas vykdomasis dokumentas (nutarimas), grąžinti vykdomąjį dokumentą (nutarimą) jį priėmusiai institucijai (LVAT nutartys N575-2760/2010, N575-334/2012). Įvertinus minėtą teisės normą darytina išvada, jog tuo atveju, jei J. J. savanoriškai nesumokės jai skirtos baudos, prasidėjus priverstinio nutarimo skirti baudą vykdymo procesui ir nustačius, kad pažeidėja neturi nei turto, nei pajamų, iš kurių būtų galima skirtą baudą išieškoti priverstinai, bauda teismo sprendimu galės būti pakeista nemokamais viešaisiais darbais. Šiuo atveju priverstinio baudos išmokėjimo procesas dar nevyksta. Priverstinis baudos išieškojimas nepradėtas, todėl taikyti ATPK 314 straipsnio 4 dalies nuostatas nėra galimybės. Taigi, atkreiptinas apeliantės dėmesys, kad tik vykdymo proceso metu, kuris šiuo metu dar nėra prasidėjęs, pasitvirtinus apeliaciniame skunde nurodomai aplinkybei, kad ji neturi jokių galimybių sumokėti paskirtą baudą, bus pagrindas svarstyti baudos pakeitimo į viešuosius darbus klausimą. Šiuo metu daryti išvadas apie tai, kad J. J. materialinė padėtis sunki ar ji neturi turto ir negali sumokėti baudą, negalima, nes jos turtinė padėtis nepatikrinta.
Atsižvelgiant į šias aplinkybes darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismo priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, juo J. J. už LR ATPK 163² straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skirta pagrindinė ir papildoma administracinė nuobauda atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę, todėl J. J. apeliacinis skundas netenkintinas, o Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutarimas nekeistinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutarimą palikti nepakeistą, o J. J. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.