Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Audrius Meilutis išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Jolitos Raudeliūnienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje M. Ž., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, bedarbis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, teistas 1. Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį – 2 (dvejiems) metams 4 (keturiems) mėnesiams laisvės atėmimo; 2. Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu, pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, galutinė bausmė – 10 (dešimt) parų arešto, bausmė atlikta, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

M. Ž. 2019 m. sausio 26 d., apie 22.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini) Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto su pažįstama S. J. metu, tyčia, abiejų rankų kumščiais sudavė jai ne mažiau du kartus į veidą pargriovė ant grindų, rankomis sugriebęs S. J. už plaukų ją tempė per grindis, taip pat kojomis spyrė į krūtinę ir kojas, toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką paėmė metalines žirkles, kuriomis dūrė S. J. į dešinį petį, padarydamas jai durtinę žaizdą nugaroje, kairio klubo sumušimą, poodinę kraujosruvą nosies srityje, tokiu būdu padarė S. J. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Kaltinamasis M. Ž. ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino pilnai ir parodė, kad 2019 m. sausio 26 d., apie 22.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini) Kaune, jis vartojo alkoholinius gėrimus kartu su S. J., išgertuvių metu įvyko konfliktas tarp jo ir S. J.. Nors jie ir nėra sugyventiniai, tačiau būdamas neblaivus jis jos pradėjo labai pavydėti nes ji pradėjo susirašinėti telefonu, jis pamanė, kad su kitais vyrais. Tarp jo ir S. J. kilo žodinis konfliktas, jo metu jis sudavė jai kumščiu į veidą, kiek kartų jis nepamena, tada pargriovė ją ant grindų ir sugriebęs rankomis S. J. už plaukų ją tempė per grindis, taip pat kojomis spyrė į krutinę ir kojas. S. J. namuose sėdint jis priėjęs prie jos paėmė metalines žirkles ir įdūrė jai į nugarą. Jis sutinka, kad galėjo padaryti S. J. sužalojimus nurodytus pranešime apie įtarimą. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi, S. J. atsiprašė, ji jam atleido, jie toliau bendrauja ir gerai sutaria (b. l. 120).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę taip pat patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai:

N. S. J. 2019 m. kovo 1 d. parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Šiuo adresu ji gyvena kartu su V. Š., ji jį prižiūri, nes jis yra visiškai aklas ir jam reikalinga pagalba. Jis ją priėmė kartu gyventi kadangi ji neturi kur daugiau gyventi. Ji jį prižiūri, o jis jai leidžia gyventi kartu. Pas juos į svečius kartais ateina jų bendras pažįstamas M. Ž., tačiau jis kartu negyvena, kartais tik ateina pasisvečiuoti. Kartais kai jis ateina jie kartu vartoja alkoholį. Nors jie su M. Ž. ir nėra sugyventiniai, bendro ūkio neveda, tačiau jis yra pavydus ir labai jos pavydi, o pavydus jis tampa agresyvus. 2019 m. sausio 26 d. M. Ž. atvyko pas juos adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, kartu su V. Š. ir M. Ž. ji visą dieną vartojo alkoholį. Apie 22.00 val. M. Ž. susinervino, kad ji bendrauja telefonu per facebook su savo seserimi, tarp jų kilo žodinis konfliktas, jie apsižodžiavo, kaip viskas toliau vyko tiksliai dabar ji nepamena. Galbūt M. Ž. ją ir stumtelėjo, tačiau ji pati buvo neblaivi ir galėjo išprovokuoti tokį jo elgesį. Būdama neblaivi ji galėjo pati kažkur nukristi ir pasidaryti sužalojimus, tačiau dėl savo neblaivumo dabar to nepamena. Jos namuose spintoje buvo geležinės žirklės, kurias M. Ž. išsitraukė iš spintos ir turėjo jas rankose, tuo metu jie konfliktavo, nors ji buvo išsigandusi jo, tačiau nemanė, kad M. Ž. gali ją sunkiai sužaloti ar nužudyti, konflikto metu M. Ž. įdūrė jai į dešinį petį su tomis žirklėmis, ji išsigando, nepamena ar jai skaudėjo, kadangi tik labai išsigando M. Ž. elgesio, ji išbėgo į laiptinę, ten kaimynas jai paskolino savo telefoną ir ji išsikvietė pagalbą. Šiuo metu M. Ž. yra jos atsiprašęs, ji jam atleido ir jokių pretenzijų ji jam neturi, nenori kad ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu būtų tęsiamas. Minėtą vakarą ji pati buvo pasikarščiavusi ir pripasakojo nebūtų dalykų apie M. Ž., kaip jau minėjo buvo neblaivi. Kaip jau ir minėjo jos ir M. Ž. konflikto metu namuose buvo V. Š., tačiau jis konflikto metu buvo neblaivus, jis yra silpnos sveikatos bei aklas, todėl apie konfliktą negalėtų nieko pasakyti. V. Š. iš namų niekur išeiti negali, jis nueina nebent iki tualeto. Atvykus pagalbai ji buvo išvežta į gydymo įstaigą, apžiūrėta gydytojų, tačiau daugiau į jokias gydymo įstaigas nesikreipė, sužalojimų ant jos kūno nebėra. Pati nuvykusi pas teismo medikus ji nebuvo ir nevyks. Jai išaiškinta teisė reikšti civilinį ieškinį, tačiau ji jo nereikš, kaip jau minėjo M. Ž. pretenzijų ji neturi. Papildomai paaiškino, kad M. Ž. tą dieną puolė ją kumščiais mušti į veidą, sudavė jai 3-4 kartus kumščiu į nosį, lūpą. Tada ji išbėgo į trečio aukšto koridorių. Pasivijęs ją M. Ž. pargriovė mane ant grindų, sugriebęs už plaukų tempė per grindis, spyrė kojomis 2-3 kartus į krūtinę, į kojas. Tada už plaukų nusitempė atgal į butą ir jai sėdint ant kėdės paėmęs metalines žirkles kambaryje iš lentynos stovėdamas dūrė jai į dešinį petį. Ji suklykė nuo skausmo, išsigando, tačiau tikrai nemanė, kad jis gali ją nužudyti. Netrukus jam atsitraukus jai pavyko išbėgti į koridorių, ji nubėgo į ketvirtą aukštą (b. l. 73–74, 77–78).

Liudytoja M. K. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji dirba Kauno apskritiers VPK Patrulių rinktinės trečiosios kuopos pirmajame būryje vyriausiąja patrule. Pagal iš anksto nustatytą ir vadovo patvirtintą darbo grafiką ji 2019 m. sausio 26 d. dirbo kartu su vyriausiuoju patruliu E. Č. dirbdama vilkėjo policijos uniformą su skiriamaisiais ženklais, naudojosi tarnybiniu transportu. Patruliavo nustatytame maršrute. 2019 m. sausio 26 d., apie 22.35 val., gavo pranešimą iš Kauno apskrities VPK OVS specialisto, kad (duomenys neskelbtini), Kaune pranešėją namuose sumušė M. Ž., su žirklėmis įdūrė į petį, viskas įvyko prieš 15 minučių. Namuose nepilnamečių nėra. Smurtavęs vyras dabar namuose. Atvykus nurodytu adresu apie 22.39 val. juos trečiojo aukšto laiptinėje pasitiko akivaizdžiai neblaivi pranešėja - S. J., kuri paaiškino, kad ją sumušė namuose kartu buvęs ir su ja alkoholį vartojęs asmuo, kaip vėliau nustatyta – M. Ž.. S. J. nurodė, kad ji susipyko su M. Ž. ir jis jai dūrė žirklėmis į dešinį jos petį. Ant jos peties nugaroje buvo pastebimai matoma nedidelė durtinė žaizda, kuri buvo nufotografuota. Nors S. J. buvo akivaizdžiai neblaivi, tačiau tiksliai nurodė prieš ją smurtavusį asmenį t. y. M. Ž. ir parodė jai padarytus sužalojimus t. y. durtinę žaizdą nugaroje, dešinėje pusėje. S. J. neminėjo, kad tą dieną t. y. 2019 m. sausio 26 d. M. Ž. dar kitaip smurtautų prieš ją tik nurodė, kad jai žirklėmis įdūrė į petį. Tačiau S. J. taip pat paaiškino, kad maždaug prieš savaitę ją jau buvo sumušęs tas pats vyras, tačiau tą kartą į policiją ji nesikreipė, parodė kraujosruvą ant dešiniosios šlaunies, kuri taip pat buvo nufotografuota. S. J. paklausus kokie santykiai sieja ją su minėtu vyru ji paaiškino, kad M. Ž. jai yra niekas, jie kartu negyvena ir bendro ūkio neveda, asmuo tik kartais pas ją ateina. Įvykio vietoje buvo atvykusi greitosios medicinos pagalbos brigada, kuri išsivežė moterį į LSMUL KK SPS. Patekus į (duomenys neskelbtini) butą, jame buvo rastas taip pat akivaizdžiai neblaivus asmuo M. Ž., kuris paaiškino, kad moteris išsigalvoja ir jis jai nieko nedarė. Pati S. J. žirklių kuriomis jai į petį įdūrė M. Ž. nerodė, bute, kuriame buvo M. Ž. ji žirklių taip pat nepastebėjo. Bute aplinka buvo pakankamai tvarkinga, kraujo pėdsakų nebuvo pastebėta (b. l. 86–87).

Liudytojas E. Č. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė iš esmės analogiškai liudytojai M. K. (b. l. 92–93).

2019 m. sausio 27 d. pareiškimu S. J. pranešė apie jos atžvilgiu įvykdytą nusikalstamą veiką, kuomet 2019 m. sausio 26 d., apie 22.00 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, buvo sumušta pažįstamo asmens – M. Ž., pridedami medicinos dokumentų išrašai (b. l. 8–10, 11)

2019 m. sausio 27 d. apžiūrėta įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas (b. l. 18–23).

Fotonuotraukose užfiksuoti padaryti kūno sužalojimai (b. l. 25–26).

2019 m. vasario 28 d. raštu Nr. 41D(K)-392 Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyrius pateikė Bendrojo pagalbos centro 2019 m. sausio 26 d., 22.28 val., ir 22.31 val., informacinėje sistemoje užfiksuotų pranešimų dėl kūno sužalojimo adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, garso įrašų kopijas, kurios buvo apžiūrėtos atliekant jų stenogramas (b. l. 31, 34, 35–37).

Iš Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto matyti, kad S. J. 2019 m. sausio 27 d., 23.30 val., nustatytas 2,06 promilių girtumas, 1.05 val., 1,5 promilių girtumas (b. l. 47–48).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G37G/2016(02), konstatuota, kad S. J. padaryta durtinė žaizda nugaroje, kairio klubo sumušimas, poodinė kraujosruva nosies srityje. Durtinė žaizda nugaroje padaryta aštriu duriančiu daiktu, vieno trauminio poveikio pasėkoje. Kairio klubo sumušimas, poodinė kraujosruva nosies srityje padaryta kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis, dviejų trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Kairio klubo sumušimas galėjo būti padarytas nugriuvus ir atsitrenkus į kietą buką daiktą (b. l. 62–63).

Iš policijos registruojamų įvykių registro išrašo matyti, kad apie įvykį pranešta 2019 m, sausio 26 d., 22.33 val., kuomet gautas telefoninis fizinio asmens pranešimas, kad pranešėją sumušė namuose nepažįstamas vyras M. Ž., su žirklėmis įdūrė į petį, prieš 15 min. Viskas įvyko namuose, nepilnamečių nėra. Smurtavęs vyras namuose (b. l. 66).

Iš pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolo Nr. 12696 matyti, kad 2019 m. sausio 26 d., 23.14 val., M. Ž. nustatytas 2,68 promilių girtumas (b. l. 96).

Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad 2019 m. sausio 26 d., apie 22.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, M. Ž. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatyta 2,68 promilių girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto su pažįstama S. J. metu, tyčia, abiejų rankų kumščiais sudavė jai ne mažiau du kartus į veidą pargriovė ant grindų, rankomis sugriebęs S. J. už plaukų ją tempė per grindis, taip pat kojomis spyrė į krūtinę ir kojas, toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką paėmė žirkles, kuriomis dūrė S. J. į dešinį petį, padarydamas jai durtinę žaizdą nugaroje, kairio klubo sumušimą, poodinę kraujosruvą nosies srityje, tokiu būdu padarė S. J. nežymų sveikatos sutrikdymą

Kaltinamasis M. Ž. kaltu prisipažino pilnai, jo kaltė įrodyta jo paties parodymais apie įvykio aplinkybes bei nukentėjusiosios S. J. parodymais, iš kurių matyti, kad jai būnant namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Kaune, ten atėjęs kaltinamasis M. Ž., būdamas neblaivus, pradėjo žodinį konfliktą ir pasirinkęs smurtinį jo sprendimo būdą, tyčia, abiejų rankų kumščiais sudavė jai ne mažiau du kartus į veidą pargriovė ant grindų, rankomis sugriebęs S. J. už plaukų ją tempė per grindis, taip pat kojomis spyrė į krūtinę ir kojas, toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką paėmė metalines žirkles, kuriomis dūrė S. J. į dešinį petį, padarydamas jai durtinę žaizdą nugaroje, kairio klubo sumušimą, poodinę kraujosruvą nosies srityje, tokiu būdu padarė S. J. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. M. Ž. kaltė patvirtinta ir pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kuriame užfiksuoti nukentėjusiosios S. J. parodymai, kurių pagrindu pastaroji prašė pradėti ikiteisminį tyrimą liudytojų M. K. ir E. Č. parodymais, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G37G/2016(02), testo alkoholiui protokolu Nr. 12696, kuriame užfiksuotas M. Ž. nustatytas 2,68 promilių girtumas ir kita rašytine baudžiamosios bylos medžiaga. Šie duomenys, kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami M. Ž. kaltei pagrįsti. Ginčo dėl įvykio aplinkybių byloje nėra.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad M. Ž., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio žodinio konflikto, su S. J. metu, jos atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą, kas tiesioginiu priežastiniu ryšiu sietina su nukentėjusiajai sukeltu nežymiu sveikatos sutrikdymu. Kaltinamasis suvokė, jog jo elgesys veikos padarymo metu yra pavojingas, taip pat suprato ir numatė dėl to galinčius kilti padarinius, panaudojo žirklutes sužaloti S. J., padarė jai kūno sužalojimą, norėjo taip veikti ir numatomų padarinių aktyviais veiksmais siekė, tai yra veikė tiesiogine tyčia, todėl M. Ž. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai

Esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog šis procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

M. Ž. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi – areštu ir jos dydžiu (b. l. 180–182), nukentėjusiajai pranešimas įteiktas asmeniškai (b. l. 185), prašymų negauta.

Kaltinamojo M. Ž. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), bei tai, kad nusikaltimą padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), kadangi kasacinės instancijos teismo praktikoje pažymėta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą nusikaltimų recidyvas (asmens laikymas recidyvistu) yra siejamas su naujo tyčinio nusikaltimo padarymu, jei naujas tyčinis nusikaltimas yra padaromas neišnykus teistumui ar jo nepanaikinus už anksčiau padarytą tyčinį nusikaltimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-187/2014), taigi, jo atžvilgiu ši įstatymo nuostata yra taikytina.

Kaltinamasis teistas (b. l. 132–136), teistumas neišnykęs, administracine tvarka baustas, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 148–161), nedirba (b. l. 162, 163), byloje yra duomenų apie ta, kad M. Ž. VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nuo 2018 m. birželio 14 d. iki 2018 m. birželio 15 d., teikta stebėjimo paslauga (diagnozė F10.8), (b. l. 171, 172), Respublikiniame priklausomybės ligų centre registruotas, skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (b. l. 176).

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvinės viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

Teismas, parinkdamas ir skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančią bei ją sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis M. Ž. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, teistas ir teisumas neišnykęs, turi galiojančių administracinių nuobaudų, yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės, pakaltinamas, nedirba.

Prokurorė siūlo kaltinamajam už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje padarymą skirti 75 (septyniasdešimt penkių) parų arešto bausmę ir vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmę mažinti vienu trečdaliu.

Siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, prokurorė pagrįstai prašo parinkti kaltinamajam M. Ž. skirtinos bausmės rūšį – areštą, kuri yra realiai įgyvendinama, dėl to kaltinamasis sutiko, manytina, kad tokia bausmės rūšis M. Ž., kuris laikytinas recidyvistu, yra adekvati, ir pakankama sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti, bei paveiks M. Ž., kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrins jos realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą, visos šios teismo nustatytos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad ši M. Ž. padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinė, jis veikė tikslingai ir sąmoningai, smurtavo prieš fiziškai silpnesnį asmenį, su kuriuo jo nesieja jokie artimi ryšiai, buvo apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo elgesiui, o dėsningi jo veiksmai nulėmė nusikalstamos veikos rezultatus, fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą specialiai panaudotu aštriu daiktu – žirklėmis, kas rodo didesnį jo pavojingumą, neigiamų dorovinių ir vertybinių nuostatų susiformavimą. Nors BK 56 straipsnis nurodo, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę, tačiau šiuo atveju atsižvelgtina į kaltinamojo jauną amžių, juo nuoširdų prisipažinimą ir gailėjimąsi, sunkių pasekmių nebuvimą (nukentėjusioji įvykio metu taip pat buvo neblaivi), dėl ko parinktina švelnesnė bausmės rūšis – areštas, tačiau nustatytinas artimas maksimaliam šios bausmės dydis – 75 (septyniasdešimt penkios) paros.

Pagal BK 64¹ straipsnį baudžiamąją bylą baigiant teismo baudžiamuoju įsakymu, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas, skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Nagrinėjamu atveju, esant visoms šiame straipsnyje numatytoms sąlygoms, kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu ir paskirtina galutinė 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmė.

Kaltinamajam M. Ž. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 123–124) paliktina iki įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas, o jam įsiteisėjus panaikintina (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Kaltinamasis M. Ž. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnio 2 dalies pagrindu nuo 2019 m. sausio 26 d., 22.50 val., (b. l. 97) iki 2019 m. sausio 28 d., 10.37 val., (b. l. 104), tai yra iš viso dvi paras, todėl šis laikas įskaitytinas į bausmę, vieną sulaikymo parą prilyginant vienai arešto parai.

Daiktas, turintis reikšmę nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su garso įrašu iš Bendrojo pagalbos centro informacinės sistemos (b. l. 34), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus paliktinas saugoti byloje.

Civilinis ieškinys nepareikštas. Išieškotinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

M. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 75 (septyniasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę M. Ž. paskirti 50 (penkiasdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. sausio 26 d., 22.50 val., iki 2019 m. sausio 28 d., 10.37 val., tai yra iš viso dvi paras, vieną sulaikymo parą prilyginant vienai arešto parai.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmę nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su garso įrašu iš Bendrojo pagalbos centro informacinės sistemos (b. l. 34), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 425 straipsnio 4 dalis).

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.