Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Ramunė Kuzmienė, sekretoriaujant Vaidai Šarakojytei, dalyvaujant prokurorams Jaunučiui Vailioniui, Laimai Lubauskienei, kaltinamojo gynėjui advokatui Vincui Pacevičiui, specialistei Nijolei Gustaitienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

Z. J., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, aukštojo išsilavinimo, našlė, dirbantis UAB “Biznio meistras” direktoriaus pavaduotoja, gyvenanti (duomenys neskelbtini), teista:

2010-07-21 Alytaus rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 183 str. 1 d., 222 str. 1 d. – 60 MGL dydžio (7800 Lt) bauda; bauda nesumokėta, teistumas neišnykęs;2011-06-10 Kelmės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 176 str. 1 d. str. bausmės vykdymas atidėtas 2 metams; teistumas neišnykęs;

kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straispnio 1 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamoji Z. J. 2008 m. liepos mėn. - 2009 m. liepos mėn. laikotarpiu, būdama UAB “Zitos baldų prekyba”, įmonės kodas 301649592, reg. (duomenys neskelbtini) direktore ir pagal Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06, Nr. IX-574) 21 str. atsakinga už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, pateikė įvertinimui buhalterinėje apskaitoje dokumentus apie realiai neįvykusias ūkines operacijas 3 528,20 Lt sumai bei nesurašė jokių juridinę galią turinčių dokumentų įvykusioms 6 450 Lt pinigų gavimo ūkinėms operacijoms pagrįsti ir šią pinigų sumą panaudojo be apskaitos, bei nepateikė įvertinimui buhalterinėje apskaitoje ir neišsaugojo apskaitos dokumentų apie realiai įvykusias ūkines operacijas, tokiu būdu apgaulingai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, dėl ko iš dalies negalima nustatyti asmens – UAB „Zitos baldų prekyba“ - veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros, o būtent:

pažeisdama 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d. nurodymus, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu; 12 str. 1 d., kur sakoma, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais; Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus; 12 str. 4 d. nurodymus, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti; 16 str. 1 d. nurodymus, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose; 19 str. 1 d. nurodymus, kad apskaitos dokumentai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą:

- 2008 m. liepos mėn. pateikė įmonės tvarkomoje apskaitoje įvertinti ir tvarkomuose suvestiniuose registruose įregistruoti PVM sąskaitą faktūrą LKM00108, kurioje nurodyta tarp kitų ūkio subjektų (tarp UAB „Litkama“ ir K. V.) įvykusi ūkinė operacija, iš kasos nepagrįstai išmokant 3 028,20 Lt, bei tvarkomame suvestiniame registre nurodant dokumentais nepagrįstą 500 Lt įsiskolinimą įmonei UAB „Litkama“ ir be apskaitos panaudojo 3028,20 Lt;

- 2008 m. liepos – 2009 m. kovo mėn. laikotarpiu nesurašė ir nepateikė įvertinimui įmonės tvarkomoje apskaitoje bei suvestiniuose registruose dokumentų apie įvykusias baldų pardavimo L. B. ir 6 450 Lt užpajamavimo ūkines operacijas ir šiuos pinigus panaudojo be apskaitos;

- nepateikė įvertinimui įmonės tvarkomoje apskaitoje bei suvestiniuose registruose 2008-08-01 UAB „Normedas“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros NOR004847 apie prekių įsigijimą, bei pinigų sumokėjimą patvirtinančio dokumento (kasos aparato čekio) 354 Lt sumai ir šių dokumentų neišsaugojo, nesurašė šių pinigų išmokėjimą iš įmonės kasos pateisinančio dokumento;

- 2008-08-25 – 2008-10-17 laikotarpiu nepateikė įvertinimui įmonės tvarkomoje apskaitoje bei suvestiniuose registruose dokumentų apie įmonei UAB „Vipa“ sumokėtus 290 000 Lt, kuriuos pagal trišalę sutartį už UAB „Zitos baldų prekyba“ sumokėjo UAB „Gilojos statyba“ ir 12 000 Lt, kuriuos už UAB „Zitos baldų prekyba“ sumokėjo A. S., dėl ko registre „Pirkėjai“ nebuvo įvertinti UAB „Gilojos statyba“ sumokėti 290 000 Lt bei neteisingai nurodytas įmonės – pirkėjos UAB „Gilojos statyba“ įsiskolinimo likutis šiai sumai ir neteisingai nurodytas įmonei tiekėjai UAB „Vipa“ įsiskolinimo likutis šiai sumai;

- neišsaugojo UAB „Usana“ už parduotas prekes 2008-12-23 išrašytos PVM sąskaitos faktūros ZBP00028 113 940,80 Lt sumai;

- nepateikė įvertinimui įmonės tvarkomoje apskaitoje bei suvestiniuose registruose 2009-04-06 UAB „Parama“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros ZBP0033 apie paslaugos pardavimą 800 Lt sumai ir šios sąskaitos neišsaugojo;

- nepateikė įvertinimui įmonės tvarkomoje apskaitoje bei suvestiniuose registruose dokumentų apie įvykusias įrengimų grąžinimo UAB DnB NORD lizingas ūkines operacijas pagal 2009-07-27 kreditines PVM sąskaitas faktūras GR0401855, GR0401856 bendrai 113 971,71 Lt sumai ir šių sąskaitų neišsaugojo.

Be to ji, laikotarpiu nuo 2009-01-25 iki 2009-10-06 būdama UAB “Zitos baldų prekyba”, įmonės kodas 301649592, reg. (duomenys neskelbtini), siekdama išvengti 37 988 Lt pridėtinės vertės mokesčio ir 448 Lt pelno mokesčio sumokėjimo, Alytaus apskrities VMI Alytaus skyriui pateikė PVM deklaracijas, bei Metinę pelno mokesčio deklaraciją, kuriose pagal jos pateiktus duomenis ir dokumentus įvertintus buhalterinėje apskaitoje, įrašyti jai žinomai neteisingi duomenys apie pajamas, turtą ir jo naudojimą, o būtent:

- 2009-04-01 pateiktą elektroniniu būdu Alytaus AVMI patikslintą bendrovės PVM deklaraciją už 2008 m. liepos mėn., kurios 11 eilutėje „PVM apmokestinamieji tiekimai“ įrašyti neteisingi duomenys apie pardavimų apmokestintąją vertę (apie pajamas ir turtą) ją sumažinant 8 475 Lt suma ir 22 eilutėje „Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ - neteisingi duomenys apie įsigytų prekių pirkimo PVM, jį nepagrįstai padidinant 538 Lt, 26 eilutėje ,,Standartinio tarifo pardavimo PVM“ - neteisingi duomenys apie pardavimo PVM (apie turto naudojimą), jį sumažinant 1 525 Lt suma, 31 eilutėje ,,Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas PVM“ - neteisingi duomenys apie mokėtiną į biudžetą PVM (apie turto naudojimą), jį sumažinant 1 525 Lt suma, tokiu būdu vengė mokėti 2 063 Lt PVM;

- 2009-01-25 pateiktą elektroniniu būdu Alytaus AVMI bendrovės PVM deklaraciją už 2008 m. gruodžio mėn., kurios 11 eilutėje ,,PVM apmokestinami tiekimai“ įrašyti neteisingi duomenys apie pardavimų apmokestinamąją vertę (apie pajamas ir turtą), ją sumažinant 96 560 Lt suma; 26 eilutėje ,,Standartinio tarifo pardavimo PVM“ - neteisingi duomenys apie pardavimo PVM (apie turto naudojimą), jį sumažinant 17 381 Lt suma, 31 eilutėje ,,Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas PVM“ - neteisingi duomenys apie mokėtiną į biudžetą PVM (apie turto naudojimą), jį sumažinant 17 381 Lt suma, tokiu būdu vengė mokėti 17 381 Lt PVM;

-2009-04-25 pateiktą elektroniniu būdu Alytaus AVMI bendrovės PVM deklaraciją už 2009 m. kovo mėn., kurios 11 eilutėje ,,PVM apmokestinami tiekimai“ įrašyti neteisingi duomenys apie pardavimų apmokestinamąją vertę (apie pajamas ir turtą), nes neįrašyta 5 420 Lt suma; 26 eilutėje ,,Standartinio tarifo pardavimo PVM“ - neteisingi duomenys apie pardavimo PVM (apie turto naudojimą), nes neįrašyta 1 030 Lt suma, 31 eilutėje ,,Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas PVM“ - neteisingi duomenys apie mokėtiną į biudžetą PVM (apie turto naudojimą), jį sumažinant 1 030 Lt suma, tokiu būdu vengė mokėti 1 030 Lt PVM;

- 2009-05-25 pateiktą elektroniniu būdu Alytaus AVMI bendrovės PVM deklaraciją už 2009 m. balandžio mėn., kurios 11 eilutėje ,,PVM apmokestinami tiekimai“ įrašyti neteisingi duomenys apie pardavimų apmokestinamąją vertę (apie pajamas ir turtą), ją sumažinant 673 Lt suma; 26 eilutėje ,,Standartinio tarifo pardavimo PVM“ - neteisingi duomenys apie pardavimo PVM (apie turto naudojimą), jį sumažinant 128 Lt suma, 31 eilutėje ,,Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas PVM“ - neteisingi duomenys apie mokėtiną į biudžetą PVM (apie turto naudojimą), jį sumažinant 128 Lt suma, tokiu būdu vengė mokėti 128 Lt PVM;

- 2009-08-25 pateiktą elektroniniu būdu Alytaus AVMI bendrovės PVM deklaraciją už 2009 m. liepos mėn., kurios 22 eilutėje ,,Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ įrašyti neteisingi duomenys apie įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM (apie turto naudojimą), nes jis nesumažintas 17 386 Lt suma dėl įsigytų įrengimų grąžinimo, 30 eilutėje ,,Atskaitomas pirkimo ir importo PVM“ 17 386 Lt suma nesumažintas atskaitomo pirkimo PVM dėl įsigytų įrengimų grąžinimo (30 eilutėje ši suma neįrašyta), 31 eilutėje ,,Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas PVM“ įrašyti neteisingi duomenys apie mokėtiną į biudžetą PVM (apie turto naudojimą), jį sumažinant 17 386 Lt suma, tokiu būdu vengė mokėti 17 386 Lt PVM;

- 2009-10-06 pateiktą elektroniniu būdu Alytaus AVMI bendrovės 2008 m. Metinę pelno mokesčio deklaraciją, tvarkomoje apskaitoje įvertinus neįvykusio pirkimo sandorio dokumentus, iš UAB ,,Litkama“, kurios 1 eil. ir 56 eil. įrašyti neteisingi duomenys apie įmonės apmokestinamąjį pelną (apie turto naudojimą), nes deklaruota 2 990 Lt mažiau apmokestinamojo pelno; 69 eil. ir 73 eil. - neteisingus duomenis apie pelno mokestį, nes deklaravo 448 Lt mažiau pelno mokesčio, tokiu būdu vengė mokėti 448 Lt pelno mokesčio.

Be to ji 2008 m. liepos mėn. - 2009 m. kovo mėn. laikotarpiu, būdama UAB “Zitos baldų prekyba”, įmonės kodas 301649592, reg. Jazminų g. 24-40, Alytuje direktore, pasisavino jos žinioje buvusi svetimą turtą - UAB „Zitos baldų prekyba“ priklausančias pinigines lėšas, bendrai 9 478,20 Lt sumai, o būtent:

- pagal 2008 m. liepos 8 d. kasos išlaidų orderį Nr.0017 iš kasos apmokėjimui UAB „Litkama“ jai išduotus 3028,20 Lt, nors tarp UAB „Litkama“ ir UAB „Zitos baldų prekyba“ jokie sandoriai nevyko;

- 2008 m. liepos – 2009 m. kovo mėn. laikotarpiu iš L. B. už baldus per keturis kartus gautus bendrai 6 450 Lt ;

Kaltinamojo Z. J. kalta neprisipažino ir parodė, kad A. J. dirbo jos įmonėje. UAB „Zitos baldų prekyba“ baldų negamino, darydavo tik užsakymus, todėl baldų gamybą ji galėjo nukreipti į kitą įmonę. UAB „Zitos baldų prekyba“ tik priimdavo užsakymus, o baldus gamindavo individuali Z. J. siuvimo įmonė. A. J. priėmė L. B. užsakymą ir jį perdavė „Zitos baldų prekybai gaminti“. A. J. išėjus iš darbo, ji baldus galėjo gaminti ne per UAB „Zitos baldų prekyba“, o tiesiogiai. A. J. nežinojo kada baldai pagaminti, nes buvo išėjęs iš darbo. Iš L. B. gauti pinigai yra užpajamuoti kitoje įmonėje 2008 m. apskaitoje, nes buhalterija tvarkingai suvesta. Dokumentai, patvirtinantys pinigų užpajamavimą Z. J. siuvimo įmonėje yra pas bankroto administratorių. Dėl kaltinimo UAB „Litkama“ epizode nurodė, kad su šia įmone jokių santykių neturėjo, tai gali būti buhalterinė klaida, nes sąskaita kažkaip yra atsiradusi jos įmonės apskaitoje. Viską suveda buhalterė, o ji tik pasirašo. Pirminius dokumentus – kasos pajamų ir kasos išlaidų orderius taip pat išrašinėjo buhalterė. Klaida galėjo įsivelti todėl, kad ji nuvežė visus buhalterinius dokumentus dėžėje ir buhalterė tvarkydama dokumentus galėjo išrašyti kasos išlaidų orderį. Kasos dokumentus tvarkydavo buhalterė, o ji pati buvo kasininke. Kelis mėnesius kasos nevedė. Mano, kad pinigai pagal UAB „Litkama“ sąskaitą pasislinko į kitą mėnesį. Iš kokių pinigų buvo išmokėti 354 Lt UAB „Normedas“ nežino, tačiau mano, kad buvo mokėta iš UAVB „Zitos baldų prekyba“. Dokumentas patvirtinantis pinigų sumokėjimą galėjo atsirasti ir vėliau, t.y. po patikrinimo akto surašymo, nes sąskaitą, jeigu ji buvo pasimetusi, galima pateikti ir po metų laiko. Kurio atskaitingo asmens sąskaitoje atsispindi šis mokėjimas nežino. Su UAB „Vipa buvo sudaryta trišalė sutartis, pagal tą sutartį „Gilojos statyba“ mokėjo tiesiogiai UAB „Vipa“ . Iš turimų dokumentų žino, kad pinigai buvo gauti, tačiau jai nebuvo atsiųsti. Nei ji, nei L. M. negalėjo žinoti kada pinigai buvo sumokėti, nes įmonė jai neatsiųsdavo reikiamų dokumentų. Kadangi nebuvo dokumento, todėl ir negalėjo apskaityti UAB „Gilojos statyba“ sumokėtų pinigų. UAB „Usana“ pinigai yra apskaityti. Patikrinimo metu dar nebuvo sutvarkyti visi dokumentai, todėl šie pinigai apskaitoje neatsispindėjo. Pažymą išrašė L. M. mokestinio patikrinimo metu ir tą pažymą įtraukė į apskaitą. Dėl UAB „Parama“ nieko negali pasakyti. Sąskaitą išrašė buhalterė, tačiau kodėl ta sąskaita neįtraukta į PVM deklaraciją nežino. Sąskaitą yra išrašiusi ir pasirašiusi buhalterė S. K.. Sąskaita išrašyta pagal jos pateiktus duomenis. DnB Nord lizingas neatsiuntė sąskaitų, nors jų ir buvo prašoma skambinant telefonu. Mano, kad išreikalauti šias sąskaitas buvo ne jos, o buhalterės pareiga. Ar dėl sąskaitos išreikalavimo į lizingą kreipėsi raštu neprisimena. 2009-04-01 buvo išsiųsta patikslinta deklaracija, tačiau apie deklaracijas ji nieko pasakyti negali. Žino, kad darant auditą, visas deklaracijas patikslino ir po 12 dienų visos deklaracijos buvo atmestos. Taip pat nieko negali pasakyti ir apie 2009-03-25 PVM deklaraciją. Buhalterei sąskaitas pateikinėjo ne ji viena, buvo trys vairuotojai, kurie taip pat pateikdavo sąskaitas. Gal buvo per didelė įmonė ir ji negalėjo visų sukontroliuoti. Apie pelno deklaraciją nieko negali pasakyti, nes nesa buhalterė

Liudytojas K. V. parodė, kad kaltinamosios nepažįsta. Su „Zitos baldų prekyba“ jokių sandorių nesudarė. 2008-06-30 sudarė sutartį ir pirko projektą namo statyti. Avansu sumokėjo 500 Lt ir gavo pinigų mokėjimą patvirtinantį kvitą. Paruoštą projektą paėmė visai kitas žmogus, jis ir sumokėjo likusius 3028 Lt. Po to sūnus tam žmogui nuvežė pinigus ir pasiėmė projektą. Staškūną buvo matęs pora kartų, kokioje įmonėje jis dirbo, nežino.

Liudytojas R. V. parodė, kad kaltinamosios nepažįsta. Sumokėti pinigus ir paimti projektą paprašė tėvas. Sumokėjęs pinigus, parašė, kad projektą gavo. Sumokėjo 3028 Lt. Gali būti, kad asmuo, kuriam sumokėjo pinigus bei paėmė iš jo dokumentus buvo A. S.. Pinigų sumokėjimą patvirtinančio dokumento negavo.

Liudytojas A. J. parodė, kad dirbo Z. J. vadovaujamoje baldų prekybos įmonėje. Jis projektuodavo baldus, vykdavo į klientų namus. Suprojektuotus brėžinius pateikdavo gamybai. Įmonėje dirbo apie tris mėnesius: nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2008 m. rugsėjo 22 d. L. B. jo grupiokas. Dirbant baldų įmonėje, įkalbėjo L. B. gamintis baldus Z. J. baldų įmonėje. Užsakymas buvo 3000 ar 4000 litų sumai. Baldai buvo gaminami trims prekybos taškams. L. B. avansu sumokėjo 1000 Lt. Priimdamas pinigus užpildė pinigų priėmimo kvitą ir jį atidavė Z. J.. Ar su L. B. buvo sudaryta sutartis, neprisimena. Visus dokumentus perduodavo direktorei Z. J., kuri pati kontroliuodavo ir vykdydavo tolimesnius procesus. Jam išeinant iš darbo, projektas dar nebuvo pilnai užbaigtas. Kiti atsiskaitymai vyko tarp L. B. ir direktorės.

Liudytojas L. B. parodė, kad mamos vykdomam verslui plėsti reikėjo baldų. Sutikęs A. J. paklausė ar nežino kas gali pigiai pagaminti baldus. A. J. pasakė, kad gali suorganizuoti baldų pagaminimą kažkokioje įmonėje Geištaruose. A. paprojektavo, padarė gerą nuolaidą, todėl jis toje įmonėje ir užsakė baldus. Sutartis nebuvo sudaryta, nes mama dirba pagal verslo liudijimą. Buvo susitarta, kad baldus pagamins kaip fiziniam asmeniui. Užsakymas buvo 8000 ar 9000 Lt sumai. A. padavė 200 Lt avanso, nes buvo paaiškinta, kad baldai nebus pradėti gaminti iki nebus gautas avansas. Dokumento, patvirtinančio pinigų sumokėjimą iš A. neėmė, nes juo pasitikėjo. Baldai buvo gaminami ilgai, buvo vežama po vieną spintelę, tačiau viso užsakymo nepasiėmė. Prasidėjus krizei paprašė A., kad sustabdytų gamybą. Kai atvežė spinteles, jis dar sumokėjo 2000 Lt. Iš viso sumokėjo 5000 ar 6000 Lt. Antrą ir trečią kartus, pinigus sumokėjo vyriškiui, atvežusiam baldus. Dokumentų, patvirtinančių pinigų sumokėjimą, negavo. Vėliau, jau A. nedirbant baldus gaminančioje įmonėje, jis buvo davęs telefono numerį, kuriuo reikėjo skambinti ir tartis dėl baldų atvežimo.

Liudytoja M. P. parodė, kad keletą dienų dirbo Z. J. vadovaujamoje įmonėje ir įmonės vardu pateikė Sodros ataskaitą. Darbą susirado per darbo biržą. Susitikus su įmonės vadove išsikalbėjo, kad buhalterė keletą mėnesių neina į darbą, o tuo metu baigėsi ketvirtis ir reikėjo paruošti atskaitą Sodrai, atleisti darbuotojus. Įsidarbino pagal terminuotą darbo sutartį kelioms dienoms ir užpildė ketvirtinę Sodros ataskaitą. Z. J. įmonėje dirbo 2009 m. liepos mėn. 16-24 d. pagal sutartį turėjo dirbti 1 val. per dieną. Per dienas, kurias dirbo įmonėje būtų tvarkiusi ir kitą apskaitą, bet negalėjo prieiti prie duomenų bazės. Duomenų bazėje pamatė, kad įmonė turi buhalterę, tačiau jai buvo paaiškinta, kad buhalterė neateina į darbą ir yra nepasiekiama, duomenys į kompiuterį suvesti, tačiau negalima prisijungti, nes nėra žinomas slaptažodis. Sodros ataskaitą užpildė iš duomenų rastų įmonėje. Ar užpildė PVM deklaraciją neatsimena, prisimena, kad ieškojo duomenų, reikalingų jai užpildyti. Savo vardu deklaracijos nepasirašė, nes nebuvo pasirašiusi elektroninio deklaravimo sutarties. Visi buhalteriniai dokumentai buvo be jokios tvarkos ir be žmogau, tvarkiusio buhalterinę apskaitą anksčiau, atsirinkti nebuvo įmanoma. Dokumentų krūvoje rado segtuvą su užpildytais tabeliais iki balandžio mėn., o gegužės ir birželio mėnesių darbo laiko apskaitos žiniaraščių nebuvo. Ji duomenis ataskaitai sužinojo pasiskambinusi į Sodrą.

Liudytoja L. M. parodė, kad su Z. J. susipažino tada, kai jos turima buhalterinės apskaitos ir audito įmonė pradėjo teikti buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugas Z. J. įmonei. Kad Z. J. įmonei reikalingas buhalteris sužinojo iš skelbimo darbo biržoje. Paskambinusi telefonu iš M. P. sužinojo, kad Radžiūnuose yra įmonė, kuriai reikalinga teikti buhalterinės apskaitos paslaugas ir tos įmonės buhalterinė apskaita yra netvarkinga. M. P. paaiškino, kad ji viena tokio kiekio dokumentų nepajėgia sutvarkyti, nes yra pasamdyta tik vienai deklaracijai pateikti. Susitikus su Z. J. ir M. P. susitarė, kad sutvarkys ne tik Z. baldų prekybos įmonės, bet ir Z. J. individualios įmonės ir Šiaulių įmonės „Ergonamas“ buhalterinę apskaitą. Visus dokumentus atvežė vienoje dėžėje. Apskaita buvo apleista, nes prieš tai dirbusi buhalterė arba nesuvokė ką daro, arba iš viso nieko nedarė. Tvarkydama apskaitą, bandė susisiekti su S., bet nepavyko. Visų įmonių apskaitą sutvarkė idealiai. Po sutarties pasirašymo UAB „Zitos baldų prekyba“ prasidėjo mokestinis patikrinimas. Mokestinio tyrimo metu, atliko kai kuriuos pataisymus deklaracijose ir patikslintas deklaracijas pateikė mokesčių inspekcijai bei Sodrai. Kad patikslintos deklaracijos nebuvo priimtos sužinojo praėjus beveik dviems metams laiko, kai klientė pareiškė pretenzijas. Mano, kad tikslinti deklaracijas mokestinio tikrinimo metu galima, nes mokesčių tinklalapyje yra skelbiama, kad mokestinio tikrinimo metu siekiama ne nubausti, o susitvarkyti neatitikimus. Mokestinio patikrinimo metu buvo išlikę klausimai dėl Usanos ir lizingo. Usanos sąskaita buvo prarasta, todėl buvo atstatyta. Lizingas sąskaitų ir aktų neatsiuntė, todėl ir nebuvo įtraukta į apskaitą. Ji buvo įsitikinusi, kad patikslintos deklaracijos buvo priimtos, todėl nepasitikrino.

Liudytoja R. P. parodė, kad ji dirba Alytaus apskrities VMI. Su kaltinamąja jai teko bendrauti mokestinio tyrimo metu. Ji surašė tyrimo ataskaitą. Tyrimas vyko mokesčių inspekcijos patalpose. Buvo pristatyti dokumentai, pagal juos buvo nustatyta, kad buvo didelis apmokėjimas iš UAB „Usana“, bet jis nebuvo apskaitytas ir nebuvo deklaruotas Siekiant nustatyti pinigų gavimo pobūdį, buvo atliktas priešpriešinis patikrinimas UAB „Usana“. Atlikus patikrinimą buvo nustatyta, kad buvo parduoti baldai, kurie nebuvo apskaityti. Buvo nustatyti ir kiti PVM deklaracijos neatitikimai. Mokestinio patikrinimo metu tyrimas buvo atliekamas „JL firmos“ patalpose. Tyrimo pilnai atlikti negalėjo, nes nebuvo pristatyti visi dokumentai. Banko atsiskaitomojoje sąskaitoje buvo pinigų gavimai iš Airijos, iš fizinių asmenų, bet nebuvo sutarčių, todėl buvo parašytas teikimas mokesčių inspekcijos teisės ir veiklos skyriui. Šis skyrius įvertinęs padėtį, medžiagą perdavė FNTT Alytaus skyriui. Mokestinio patikrinimo metu buvo pateiktos patikslintos deklaracijos, bet yra taisyklė, kad jei mokestinio patikrinimo metu pateikiamos deklaracijos ir jos keičia mokestines prievoles, tai jos yra nepriimamos. Mokestinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad nutrauktos lizingo sutartys ir ji apie tai informavo D. M.. Ir po to jai nebuvo pateikta kredito sąskaita, nebuvo ir sutarčių nutraukimo. Trūkumų pašalinimui buvo duotos kelios dienos, tačiau reikalaujami dokumentai nebuvo pateikti.

Liudytoja A. M. parodė, kad kaltinamoji buvusi jos darbdavė. Ji toje įmonėje dirbo nuo 2008-12-22 iki 2009-03-27. Iš darbo išėjo, nes nebuvo mokamas atlyginimas. Dirbo namuose, dokumentus pasiimdavo Šiauliuose iš UAB „Ergonamas“ biuro. Įmonė, kurioje ji dirbo užsiėmė baldų pardavimu ir statybomis. Ji padarė 2008 m. gruodžio mėn. deklaraciją. Pildydama deklaraciją suvedė visus duomenis kokius turėjo, dokumentus jai atveždavo direktorė. Ji patikslino visas deklaracijas, peržiūrėjo visą buhalteriją už praeitą laikotarpį, nes taip norėjo direktorė. Deklaracijas teikė elektroniniu būdu, todėl jose nebuvo parašų. Gavusi pirminius buhalterinius dokumentus skaičiavo ir tokiu būdu patikslino deklaracijas. Dirbdama ji tvarkė ankstesnių mėnesių buhalteriją, už 2009 m. sausio- kovo mėn. buhalteriniai dokumentai jai nebuvo pateikti. Neturėjo duomenų už šiuos mėnesius, todėl pildydama Sodros ir PVM deklaracijas įrašė nulius. Ar jai buvo pateikti visi dokumentai nežino. Nei priimant ją į darbą, nei atleidžiant iš darbo dokumentų perdavimo aktas nebuvo surašytas. Pajamų ir išlaidų nepasirašinėjo, nes jų neturėjo. Kasą vedė direktorė. Ji buvo sutvarkiusi kasos knygą už ankstesnius mėnesius.

Liudytoja S. K. parodė, kad kaltinamoji jos buvusi darbdavė. Įmonėje „Zitos baldų prekyba“ dirbo nuo 2009 m. kovo mėn. iki 2009 m. birželio mėn. Jai pradėjus dirbti įmonėje, jokios kitos buhalterės nebuvo. Visi įmonės dokumentai buvo parvežti iš Šiaulių ir niekas apskaitos netvarkė, dokumentai buvo atvežti dėžėje. Iš darbo išėjo, nes nebuvo mokamas atlyginimas. Praėjo daug laiko, todėl neprisimena ar tikslino deklaracijas už praėjusį laikotarpį. Deklaracijas pateikdavo pagal pirminius dokumentus, kuriuos jai atnešdavo Z. J.. Jos darbo vieta buvo , įmonės ofise. Dirbo visą darbo dieną, nes buhaltere dirbo ir kitose Z. J. įmonėse. Kada buvo atleista nežino, nes ilgą laiko jos neatleido nei iš vienos įmonės. Dėl to, jog nebuvo atleista darbo kreipėsi į Darbo inspekciją. Išeidama iš darbo paliko visą buhalterinę programą. Įmonėje dažnai gesdavo kompiuteriai, todėl ji turėjo visą programos kopiją savo kompiuteryje. FNTT apklausos metu buvo atspausdinusi ir pateikusi viską ką buvo suvedusi. Direktorė ne visus dokumentus laiku atiduodavo. Būdavo, kad direktorė pamiršdavo ir sąskaitą pateikdavo praėjus trims mėnesiams. Įmonės buhalteriniai dokumentai buvo netvarki. Įmonėje pirminius buhalterinius dokumentus išrašinėdavo direktorė Z. J. arba R. M., ji pati pirminių dokumentų neišrašinėdavo.

Papildomai apklausta liudytoja S. K. parodė, kad ji apskaitė visus dokumentus, kuriuos jai pateikė Z. J.. Jei dokumentas atsirasdavo vėliau, jis būdavo įtraukiamas ankstesne data, o PVM deklaracija būdavo patikslinama. Ji pati jokių dokumentų nesa pametusi, tikslo neįtraukti į apskaitą kažkokių dokumentų neturėjo. Įmonėje sąskaita-faktūras išrašydavo Z. J. arba R. M., ji išrašydavo sąskaitą tik tada kai būdavo parduodamas gaminys iš ekspozicijos, o įmonėje nebūdavo nei direktorės, nei R. M.. kasos išlaidų orderius išrašydavo pagal jai pateiktus kvitus. Jos išrašyta sąskaita-faktūra negalėjo būti neįtraukta į apskaitą, nes sąskaita išrašyta naudojant kompiuterinę programą, kuri automatiškai sąskaitą įtraukia į apskaitą. Galimybės pašalinti sąskaitą iš programos yra.

Liudytojas M. G. parodė, kad kaltinamąją pažįsta kaip klientę, su ja teko du kartus bendrauti telefonu. Jis dirba banke ir turi įgaliojimą atstovauti lizingą. Z. J. įmonė lizingo būdu įsigijo tris objektus: kratytuvą, stakles ir automobilį. Buvo pasirašyti lizingo dokumentai ir priėmimo-perdavimo aktai. Po kažkiek laiko susidarė įsiskolinimas ir buvo pareikalauta sumokėti skolą. Skola nebuvo padengta, todėl buvo išsiųstas įspėjimas su pretenzija. Į įspėjimą nebuvo sukreguota, todėl buvo išsiųstas pranešimas dėl sutarties nutraukimo ir pareikalauta grąžinti turtą. Turtas taip pat nebuvo sugrąžintas, todėl buvo pradėta jo paieška. Po paieškos turtas surastas ir grąžintas lizingui. Visi dokumentai pagal nustatytą tvarką buvo siunčiami registruotu laišku su įteikimu. Z. J. įmonė gavo dokumentus, buhalterė dar paprašė grąžinimo faktūrų, kurios buvo išsiųstos elektroniniu paštu.

Liudytojo M. G. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu perskaityti BPK 276 str. 1 d. 3 p. pagrindu. M. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2009-07-27 UAB „DnB Nord lizingo“ kreditinės PVM sąskaitos faktūros serija GR Nr. 0401856 ir 2009-07-27 UAB „DnB Nord lizingo“ kreditinės PVM sąskaitos faktūros serija GR Nr. 0401855 UAB „Zitos baldų prekyba“ nebuvo siunčiamos, nes jos randasi mūsų UAB „DnB Nord lizingas“ vidinėje bazėje, o kiekvienas įmonės buhalteris, prie šios bazės gali prieiti adresu www.i-linija.lt ir suvedęs savo slaptažodį reikiamą dokumentą atsispausdinti. Pranešimas, kad 2009-07-27 dėl lizingo sutarties nutraukimo UAB „Zitos baldų prekyba“ buvo išsiųstas, tad įmonė apie tai buvo informuota ir ji pati turėjo įėjusi į šią bazę šiais dokumentais pasirūpinti, o jeigu negali prieiti prie internetinės linijos, tai privalo į juos kreiptis oficialiai raštu per paštą, elektroninį paštą ar faksu, bet neprivaloma įmonei siuntinėti šias sąskaitas pareikalavus telefonu. Iš UAB „Zitos baldų prekyba“ paštu užklausimo negavo ar buvo skambinta telefonu, ar klausta elektroniniu paštu – nepamena (t. 5, b.l.136-138).

Specialistė Nijolė Gustaitienė paaiškino, kad pagal jai pateiktus dokumentus 2010-09-29 surašė specialisto išvadą dėl UAB „Zitos baldų prekyba“ ūkinės-finansinės veiklos už 207-04-01 2008-08-31 laikotarpį. Pagal jai pateiktus dokumentus buvo nustatyti pažeidimai, kurie aprašyti specialisto išvadoje. Specialisto išvados duomenis tvirtina. Jai pateiktuose dokumentuose UAB „Parama“ sąskaitos nebuvo, įmonėje buvo apskaityti tik iš UAB „Parama“ gauti pinigai. Priešpriešinio patikrinimo metu UAB „Parama“ pateikė mokėjimo pavedimą ir sąskaitą-faktūrą. Specialisto išvadoje nurodyta, kad UAB „Litkama“ jokiu sandorių su UAB „Zitos baldų prekyba“ neturėjo, įmonė turėjo sandorius su K. V.. UAB „Zitos baldų prekyba“ už K. V. galėjo sumokėti UAB „Litkama“ tik esant trišalei sutarčiai, o tokia sutartis jai nebuvo pateikta. Todėl sandoris tarp UAB „Litkama“ ir K. V. neturėjo atsispindėti UAB „Zitos baldų prekyba“. Atliekant patikrinimą jai nebuvo pateiktas dokumentas dėl UAB „Normedas“, apie tokio dokumento buvimą sužinojo iš UAB „Normedas“. Dėl UAB „Vipa“ ir UAB „Gilojos statyba“ išvadoje nurodė, jog nebuvo pirminių dokumentų. Priešpriešinių patikrinimų metu nustatyta, kad UAB „Vipa“ ir UAB „Gilojos statyba“ tarpusavyje užsiskaitę pinigus, o UAB „Zitos baldų prekyba“ pagal trišalę sutartį liko nuošalyje. Jai yra žinoma, kad kai mokesčių administratorius atlieka patikrinimą, tai patikslintų deklaracijų jau nepriiminėja.

2009-09-18 Alytaus apskrities VMI vyresnioji specialistė pranešė, kad UAB „Zitos baldų prekyba“ patikrinimo metu pagal bendrovės tvarkomą apskaitą iš dalies negalima nustatyti bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. (b.t.1, l.27).

2009-08-26 Mokestinio tyrimo rezultatų atskaita Nr. A3-73 patvirtina, kad UAB „Zitos baldų prekyba“ nepateikus visų buhalterinės apskaitos dokumentų ir registrų, reikalingų mokestiniam tyrimui atlikti ir, mokestinio tyrimo metu nustačius bendrovės PVM įstatymo pažeidimus, UAB „Zitos baldų prekyba“ inicijuojamas mokestinis tyrimas. (b.t.1, l.31-34).

Motyvuojamoji dalis

2009-08-26 Administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. AL1042 patvirtina, kad A. J. už Mokesčių administratoriaus nurodymų neįvykdymą ir trukdymą įgyvendinti mokesčių administratoriaus teises surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl pažeidimo, numatyto ATPK 172³ str. (b.t.1, l.37-39).

2010-09-29 Specialisto išvada dėl UAB „Zitos baldų prekyba“ ūkinės finansinės veiklos Nr. 5-6/29 nustatyta, kad tiriamu laikotarpiu 6 įmonių ir fizinio asmens pateikti priešpriešinių patikrinimų duomenys nesutampa su UAB ,,Zitos baldų prekyba” tvarkomoje apskaitoje įvertintais duomenimis, o būtent: priešpriešinio patikrinimo metu gautais duomenimis, tarp UAB ,,Zitos baldų prekyba“ ir UAB ,,Litkama“ jokie ūkiniai komerciniai sandoriai nevyko, tačiau UAB ,,Zitos baldų prekyba“ buhalterinės apskaitoje įvertinta ir tvarkomuose apskaitos registruose įregistruota 2008-07-08 PVM sąskaita faktūra LKM00108, kurioje nurodyta, kad UAB ,,Litkama“ pardavė, o K. V. pirko projektą ,,Karmen“ už 3 528,20 Lt, t.y. projekto pirkimo - pardavimo operacija vyko tarp UAB ,,Litkama“ ir K. V.; iš UAB ,,Zitos baldų prekyba“ kasos 2008-07-08 buvo išmokėta 3 028,20 Lt, kasos išlaidų orderis įregistruotas kasos knygoje, o suvestiniame registre ,,450 Skolos teikėjams“ nurodytas dokumentais nepagrįstas 500 Lt įsiskolinimas įmonei UAB ,,Litkama“;

Taip pat priešpriešinio patikrinimo metu nustatyta, kad UAB ,,Zitos baldų prekyba“ iš UAB ,,Normedas“ pagal 2008-08-01 PVM sąskaitą faktūrą NOR004847 pirko lentų už 354 Lt (PVM sąskaita faktūra pirkėjo parašu nepatvirtinta), už prekes buvo sumokėta grynais pinigais pagal kasos aparato čekį, tačiau UAB ,,Zitos baldų prekyba“ tiriamuoju laikotarpiu tvarkomoje apskaitoje šios prekių pirkimo ir pinigų mokėjimo ūkinės operacijos neįvertinos, PVM sąskaita faktūra NOR004847 ir pinigų sumokėjimą pateisinantis dokumentas (kasos aparato čekis) neišsaugoti ir ūkinės finansinės veiklos tyrimui nepateikta.

Priešpriešinio patikrinimo UAB ,,Parama“ metu nustatyta, kad UAB „Parama“ iš UAB ,,Zitos baldų prekyba“ pagal 2009-04-06 PVM sąskaitą faktūrą ZBP0033 pirko automobilinių sėdynių užvalkalų siuvimo paslaugą už 800 Lt, už paslaugą buvo sumokėta 2009-04-29 mokėjimo nurodymu į UAB ,,Zitos baldų prekyba“ sąskaitą banke, tačiau UAB ,,Zitos baldų prekyba“ tiriamuoju laikotarpiu tvarkomoje apskaitoje ši paslaugos pardavimo ūkinė operacija neįvertinta, PVM sąskaita faktūra ZBP0033 tvarkomame suvestiniame registre ,,Pardavimų žurnalas“ neįregistruota, neišsaugota ir ūkinės finansinės veiklos tyrimui nepateikta.

Ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis nustatyta, kad 2008 m. liepos - 2009 m. kovo mėn. laikotarpiu L. B. už pagamintus baldus UAB ,,Zitos baldų prekyba“ darbuotojams sumokėjo iš viso 6 450 Lt, tačiau UAB ,,Zitos baldų prekyba“ tiriamuoju laikotarpiu tvarkomoje apskaitoje šios baldų pardavimo ir pinigų gavimo ūkinės operacijos įmonės tvarkomuose apskaitos registruose neįvertintos, šių pinigų gavimą pateisinantys pirminiai apskaitos dokumentai nesurašyti, iš L. B. gauti 6 450 Lt nei įmonės kasoje, nei sąskaitoje banke, nei atskaitingų asmenų apyskaitoje neužpajamuoti.

Priešpriešinio patikrinimo UAB ,,Vipa“ metu nustatyta, kad UAB ,,Zitos baldų prekyba“ tiriamuoju laikotarpiu tvarkomoje apskaitoje neįvertino įmonei - tiekėjai UAB ,,Vipa“ sumokėtų 290 000 Lt, kuriuos pagal trišalę sutartį už UAB ,,Zitos baldų prekyba“ sumokėjo UAB ,,Gilojos statyba“, ir neįvertino A. S. sumokėtų 12 000 Lt, ir tvarkomame suvestiniame registre ,,450 Skolos tiekėjams“ neteisingai nurodė įsiskolinimo įmonei UAB ,,Vipa“ likutį.

Priešpriešinio patikrinimo UAB ,,Gilojos statyba“ metu nustatyta, kad UAB ,,Zitos baldų prekyba“ tiriamuoju laikotarpiu tvarkomoje apskaitoje neįvertino įmonei UAB ,,Vipa“ sumokėtų 290 000 Lt, kuriuos pagal trišalę sutartį už UAB ,,Zitos baldų prekyba“ sumokėjo įmonė - pirkėja UAB ,,Gilojos statyba“, ir tvarkomame suvestiniame registre ,,Pirkėjai“ 290 000 Lt suma neteisingai nurodė įmonės UAB ,,Gilojos statyba“ įsiskolinimo likutį.

Priešpriešinio patikrinimo metu iš UAB DnB NORD lizingas gautų duomenų nustatyta, kad 2009 m. lizingo bendrovė nutraukė su UAB ,,Zitos baldų prekyba“ sudarytas įrengimų pardavimo sutartis ir išrašė jai kreditines (grąžinimo) PVM sąskaitas faktūras: 2009-07-27 kreditinę PVM sąskaitą faktūrą GR0401855 dėl krautuvo grąžinimo 8 964,47 Lt sumai, ir 2009-07-27 kreditinę PVM sąskaitą faktūrą GR0401856 dėl obliavimo staklių grąžinimo 105 007,24 Lt sumai, tačiau UAB ,,Zitos baldų prekyba“ tvarkomoje apskaitoje tiriamuoju laikotarpiu šių įrengimų grąžinimo ūkinių operacijų neįvertino.

Specialisto išvadoje konstatuota, kad ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktais dokumentais ir duomenimis, UAB ,,Zitos baldų prekyba“ tiriamuoju laikotarpiu neteisingai paskaičiavo ir sumokėjo valstybei priklausančius mokėti mokesčius, t.y. pažeidžiant 2002-03-05 Lietuvos Respublikos PVM įstatymo Nr. IX-751 1 d. nurodymus, kad apskaičiuojant Lietuvos vieneto apmokestinamąjį pelną, iš pajamų atimamos neapmokestinamosios pajamos ir atskaitomi leidžiami atskaitymai; 11 str. 4 d. nurodymus, kad išlaidos, kurių pagrindu pripažįstamos sąnaudos, gali būti grindžiamos tik juridinę galią turinčiais dokumentais, kurie privalo turėti visus buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų nustatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus; 17 str. nurodymus, kad leidžiami atskaitymai yra visos faktiškai patirtos įprastinės tokiai veiklai vieneto sąnaudos, būtinos vieneto pajamoms uždirbti ar vieneto ekonominei naudai gauti; 14 str. nurodymus, kad prievolė apskaičiuoti PVM už šalies teritorijoje tiekiamą prekę ar teikiamą paslaugą atsiranda, kai šio įstatymo nustatyta tvarka išrašoma PVM sąskaita faktūra, kuria įforminamas šių prekių tiekimas ar paslaugų teikimas; kai už tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą PVM sąskaita faktūra neišrašyta, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda, kai prekė perduodama ar paslauga suteikiama, arba kai gaunamas atlygis už patiektą prekę ar suteiktą paslaugą, 58 str. 1 d. nurodymus, kad PVM mokėtojas turi teisę įtraukti į PVM atskaitą pirkimo ir importo PVM už įsigytas ir importuotas prekes ir paslaugas, jeigu šios prekės ir paslaugos skirtos naudoti PVM apmokestinamų prekių tiekimui ir paslaugų teikimui; 64 str. nurodymus, kad pirkimo PVM gali būti įtraukiamas į atskaitą tik tuo atveju, jeigu PVM mokėtojas turi atitinkamą PVM sąskaitą faktūrą, kuri privalo atitikti visus šio įstatymo ir kitų jį įgyvendinančių teisės aktų reikalavimus, 65 str. nurodymus, kad jeigu PVM mokėtojas po mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos pateikimo dalį įsigytų prekių grąžino ir dėl to sumažėjo prekių tiekėjui mokėtina PVM suma, o minėtos PVM sumos buvo įtrauktos į atskaitą, PVM atskaita tikslinama PVM deklaracijoje atitinkamai didinant mokėtiną į biudžetą (mažinant grąžintiną iš biudžeto) PVM sumą; 83 str. nurodymus, kad bet kokie pasikeitimai, įforminti kreditiniais ir debetiniais dokumentais, privalo būti įtraukiami į prekių tiekėjo, taip pat į pirkėjo PVM apskaitą; 89 str. nurodymus, kad jeigu per mokestinį laikotarpį turėjo būti tikslinama apmokestinamoji vertė ir (arba) PVM atskaita, mokėtina į biudžetą PVM suma didinama arba mažinama atitinkamomis apmokestinamąją vertę ir (arba) PVM atskaitą tikslinančiomis sumomis; 90 str. nurodymus, kad už mokestinį laikotarpį mokėtina į biudžetą PVM suma privalo būti sumokėta į biudžetą ne vėliau kaip iki mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos pateikimo termino pabaigos, iš UAB ,,Litkama“ neįsigydama prekių (projekto), tvarkomoje apskaitoje įvertino neįvykusio pirkimo sandorio dokumentus, dėl to 2008 m. liepos mėn. neteisėtai 538 Lt padidino atskaitomą pirkimo PVM ir iki 2008 m. rugpjūčio 25 d. į valstybės biudžetą jo nesumokėjo; 2008 m. liepos mėn. PVM deklaracijoje nedeklaravo Z. K. atliktų statybos darbų ūkinių operacijų (apmokestinamųjų tiekimų), dėl to 2008 m. liepos mėn. 1 525 Lt sumažino pardavimo PVM ir iki 2008 m. rugpjūčio 25 d. į valstybės biudžetą jo nesumokėjo; 2008 m. gruodžio mėn. PVM deklaracijoje nedeklaravo UAB ,,Usana“ vardu išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje nurodytų baldų pardavimo ūkinių operacijų (apmokestinamųjų tiekimų), dėl to 2008 m. gruodžio mėn. 17 381 Lt sumažino pardavimo PVM ir iki 2009 m. sausio 25 d. į valstybės biudžetą jo nesumokėjo; tvarkomoje apskaitoje neįvertindama įvykusių baldų pardavimo L. B. ūkinių operacijų (apmokestinamųjų tiekimų), 2009 m. kovo mėn. (vėliausias pinigų už įsigytus baldus mokėjimo laikotarpis) 1 030 Lt sumažino pardavimo PVM ir iki 2009 m. balandžio 25 d. į valstybės biudžetą jo nesumokėjo; tvarkomoje apskaitoje neįvertindama paslaugos pardavimo įmonei UAB ,,Parama“ ūkinės operacijos (apmokestinamųjų tiekimų), 2009 m. balandžio mėn. 128 Lt sumažino pardavimo PVM ir iki 2009 m. gegužės 25 d. į valstybės biudžetą jo nesumokėjo; tvarkomoje apskaitoje neįvertino UAB DnB NORD lizingas išrašytų kreditinių (įrengimų grąžinimo) PVM sąskaitų faktūrų, 2009 m. liepos mėn. PVM deklaracijoje 17 386 Lt suma nesumažino atskaitomo PVM už įsigytus ir vėliau grąžintus įrengimus ir iki 2009 m. rugpjūčio 25 d. į valstybės biudžetą jo nesumokėjo; taip pat pažeidžiant 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 11 str. apskaičiuodama 2008 m. apmokestinamąjį pelną neteisėtai padidino leidžiamus atskaitymus (sąnaudas) 2 990 Lt suma pagal PVM sąskaitą faktūrą LKM00108, kurioje nurodyta tarp kitų ūkio subjektų (tarp UAB ,,Litkama“ ir K. V.) įvykusi ūkinė operacija, ir šia suma sumažino apmokestinamąjį pelną. Vadovaujantis šio įstatymo 5 str. nurodytu 15 % pelno mokesčio tarifu, UAB ,,Zitos baldų prekyba” už 2008 metus papildomai paskaičiuojama 448 Lt pelno mokesčio (2 990 x 15 %). Iš viso ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktais dokumentais ir duomenimis, UAB ,,Zitos baldų prekyba“ tiriamuoju laikotarpiu nepaskaičiavo ir į valstybės biudžetą nesumokėjo 38 436 Lt mokesčių, tame skaičiuje 37 988 Lt PVM ir 448 Lt pelno mokesčio.

Specialisto išvadoje taip pat konstatuota, kad, tiriamuoju laikotarpiu UAB ,,Zitos baldų prekyba“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma pažeidžiant 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d. nurodymus, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu; 12 str. 1 d. nurodymus, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, kurie surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus; 12 str. 4 d. nurodymus, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti; 16 str. 1 d. nurodymus, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose, 19 str. 1 d. nurodymus, kad apskaitos dokumentai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą ir dėl to pagal tvarkomą apskaitą tiriamuoju laikotarpiu negalima iš dalies nustatyti asmens - UAB ,,Zitos baldų prekyba“ - veiklos, jo turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. (b.t.1, l. 95-114, 115-200, t. 2, l.1-11).

Patikslintos pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos už laikotarpį nuo 2007-07-01 iki 2009-04-30 buvo pateiktos 2009-10-01 ir dėl tikrinimo atmestos. (b.t.2, l.41-22).

Iš bankrutavusios Z. J. siuvimo įmonės administratoriaus pateiktos pažymos nustatyta, kad bankrutavusios Z. J. įmonės 2008-2009 m. buhalteriniuose dokumentuose nerasta sąskaitų faktūrų, kad būtų parduoti baldai L. B. arba B. individualiai įmonei, taip pat kasos dokumentuose nėra dokumentų, įrodančių, kad būtų gauti grynieji pinigai iš minėtų asmenų. (b.t.6, l.166).

Išrašas iš kasos knygos patvirtina, kad Z. J. 2008-08-29 į A. J. siuvimo įmonės 331 sąskaitą įnešė 6450 Lt kaip lėšas iš privataus asmens. (b.t.6, l.168). Tačiau 331 sąskaita yra priskiriama kapitalo kaupimo sąskaitoms bei atspindi rezervų, kurie sudaromi paskirstant įmonėje likusį pelną visuotinio akcininkų susirinkimo metu, o individualioje įmonėje toks kapitalo kaupimas ir paskirstymas iš viso negalimas, nes nėra akcininkų.

Teismas, įvertinęs aptartus įrodymus visumoje, daro išvadą, kad kaltinamosios Z. J. kaltė padarius jai inkriminuotus nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d. ir 220 str. 1 d,. ir 183 str. 1 d. įrodyta.

BK 222 str. prasme apgaulingu apskaitos tvarkymu laikomas toks tvarkymas, kuris vykdomas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus. Buhalterine apskaita yra laikoma ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informaciją ekonominiams sprendimams priimti ir (ar) finansinei atskaitomybei sudaryti, todėl ir yra privalu visas ūkines operacijas ir visus ūkinius įvykius pagrįsti apskaitos dokumentais.

2001 m. lapkričio 6 d. LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 10, 11 ir 21 str. pagrindu, esant įmonėje vyr. buhalteriui (buhalteriui), už buhalterinių įrašų teisingumą ir finansinės atskaitomybės pateikimą laiku atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris), tais atvejais, kai įmonė turi savarankišką buhalterinės apskaitos tarnybą ar jos padalinį ir apskaitos paslaugas teikiančio įmonės specialistai, tais atvejais, kai įmonės buhalterinė apskaita tvarkoma pagal su ja įmonės sudarytą sutartį, o nesant buhalterio – už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą yra atsakingas įmonės direktorius. Bylos įrodymai patvirtina, kad faktiškai kasininko darbą UAB „Zitos baldų prekyba“ atliko pati direktorė. Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str. 1 d. numato, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, dokumentai turi būti surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. UAB “Zitos baldų prekyba” atskirais laikotarpiais turėjo buhalteres, kurios faktiškai tvarkė buhalteriją už praėjusius mėnesius ir į apskaitą suvesdavo tik tuos duomenis, kuriuos pateikdavo direktorė Z. J.. Byloje neginčijamai įrodyta, kad Z. J. kaip įmonės direktorė buhalterėms pateikdavo ne visus dokumentus, patvirtinančius UAB “Zitos baldų prekyba”, taip pat užpajamavimui pateikdavo su šia įmone nesusijusias sąskaitas, t.y. pateikė įvertinimui buhalterinėje apskaitoje dokumentus apie realiai neįvykusias ūkines operacijas 3 528,20 Lt sumai bei nesurašė jokių juridinę galią turinčių dokumentų įvykusioms 6 450 Lt pinigų gavimo ūkinėms operacijoms pagrįsti ir šią pinigų sumą panaudojo be apskaitos, bei nepateikė įvertinimui buhalterinėje apskaitoje ir neišsaugojo apskaitos dokumentų apie realiai įvykusias ūkines operacijas, tokiu būdu apgaulingai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, dėl ko iš dalies negalima nustatyti asmens – UAB „Zitos baldų prekyba“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Už šiuos pažeidimus atsakinga pati įmonės direktorę Z. J.. Specialisto išvadose yra konstatuoti buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimai bei nurodyta, kad apskaita buvo tvarkoma apgaulingai. Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimų nesilaikyta sąmoningai, siekiant išvengti mokesčių valstybei, tad tvarkant įmonės buhalterinę apskaitą, apgaulės buvimas kaltinamosios veiksmuose yra akivaizdus. Todėl kaltinamosios padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 222 str. 1 d.

Pagal BK 220 str. 1 d. atsako tas, kas siekdamas išvengti mokesčių įrašė į deklaracijas ar nustatyta tvarka patvirtintas ataskaitas ar kitus dokumentus žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai. Byloje esančiomis deklaracijomis neginčijamai įrodyta, jog Alytaus apskrities VMI buvo pateikti neteisingi duomenys. Tuo buvo siekiama išvengti mokesčių. Pripažinus, kad buhalterinė apskaita buvo apgaulingai tvarkoma nuo 2008 m. liepos mėn. iki 2009 m. liepos mėn., pripažįstama kad žinomai neteisingi duomenys apie pajamas, pelną ir kt. Alytaus apskrities VMI buvo teikiami nuo 2009-01-25 iki 2009-10-06 už anksčiau nurodytą laikotarpį ir veika teisingai kvalifikuota pagal BK 220 str. 1 d.

Kaltinamosios veiksmai pasisavinant UAB „Zitos baldų prekyba“ pinigines lėšas bendrai 9478,20 Lt sumai atitinka Lietuvos Respublikos BK 183 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymius, nes kaltinamoji, dirbdama UAB „Zitos baldų prekyba“ direktore, pasinaudodama jai patikėtomis funkcijomis ir patikėtais kasos pinigais pasisavino svetimą turtą – UAB „Zitos baldų prekyba“ priklausančius 9478,20 Lt. Nors kaltinamoji ir neigė pasisavinusi įmonės pinigus, motyvuodama tuo, kad iš L. B. gautus 6 450 Lt ji yra įnešusi į Z. J. individualios siuvimo įmonės korespondentinę sąskaitą, tačiau toje įmonėje pirminių dokumentų, patvirtinančių pinigų gavimą iš L. B. ar B. individualios įmonės nėra, todėl negalima teigti, kad už baldus gautus 6450 Lt ji įnešė į kapitalo kaupimo grupės sąskaitą. Taip pat ji pasisavino pagal 2008 m. liepos 8 d. kasos išlaidų orderį Nr.0017 iš kasos apmokėjimui UAB „Litkama“ jai išduotus 3028,20 Lt, nes tarp UAB „Litkama“ ir UAB „Zitos baldų prekyba“ jokie sandoriai nevyko

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 str. 2 d. Kaltinamoji padarė du nesunkius ir vieną apysunkį nusikaltimus (BK 11 str.). Z. J. nusikaltimo padarymo metu buvo neteista, šiuo metu yra teista 2 kartus – vieną kartą už analogiškų veikų padarymą ir vieną kartą už neatsargų nusikaltimą, bausta administracine tvarka, dirba, jos atžvilgiu Kelmės rajono apylinkės teisme nagrinėjama dar viena baudžiamoji byla. Z. J. nepripažino kaltės, nėra sumokėjusi Alytaus rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos, todėl jai skirti baudą netikslinga. Jai skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtinas darant išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Z. J. šiuo nuosprendžiu skiriama bausmė bendrintina su 2010-07-21 Alytaus rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu ir 2011 m. Birželio 10 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis.

Nustačius, kad kaltinamoji Z. J. iš nusikalstamos veikos įgijo 9478,20 Lt, ši pinigų suma iš jos konfiskuotina. (BK 72 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pagal Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1d. ir nuteisti laisvės atėmimu 10 mėnesių.pagal Lietuvos Respublikos BK 220 str. 1d. ir nuteisti laisvės atėmimu 7 mėnesiams.pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. 1 d. ir nuteisti laisvės atėmimu 9 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d. bausmes subendrinti prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes ir paskirti Z. J. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 3 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2011 m. liepos 21 d. Alytaus rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir su 2011 m. birželio 10 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, jas iš dalies sudedant ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 9 mėnesiams ir 60 MGL dydžio (7200 Lt) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 metams 3 mėnesiams, įpareigojant Z. J. be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Konfiskuoti iš Z. J. nusikalstamu būdu įgytas pinigines lėšas - 9478,20 Lt.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.