- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-06-13
- Bylos Nr.
- eI-3103-422/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00009-2019-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Janina Vitunskienė, Natalja Zelionkienė, Jolanta Medvedevienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „AdCopy“
- Atsakovas
- Valstybinės miškų tarnybos
- Trečiasis asmuo
- valstybės įmonei Valstybinių miškų urėdijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų (toliau – ir teismas) teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Medvedevienės, Janinos Vitunskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nataljos Zelionkienės,
dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „AdCopy“ atstovams advokatui V. R. ir J. V.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „AdCopy“ skundą atsakovei Valstybinei miškų tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui valstybės įmonei Valstybinių miškų urėdijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „AdCopy“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Valstybinės miškų tarnybos 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimą Nr.R6-7001 (toliau – ir Sprendimas, Skundžiamas raštas), įpareigoti atsakovę išbraukti iš Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro (toliau – ir Miškų valstybės kadastras, Miškų kadastras, Kadastras) duomenis apie miškus žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Pareiškėja skunde ir jos atstovai teismo posėdžio metu nurodė, jog Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Pareiškėjai nuosavybės teisėmis priklauso 0,3576 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini)(toliau –ir Žemės sklypas, Sklypas). Žemės sklypo viešame registre pažymėta, kad visas sklypas yra užimtas pievų ir natūralių ganyklų, miško jame nėra. 2012-01-24 buvo parengtas minėto žemės sklypo planas, kurį rengę specialistai pažymėjo, kad jame pažymėti naudojimo kontūrai, žemės naudmenų rūšys ir plotai atitinka faktinę padėtį. 2012-10-07 minėtas planas buvo suderintas su Nacionaline žemės tarnyba, o 2017-10-17 planas buvo užregistruotas viešame registre, žemės sklypo ribas pažymint kadastro žemėlapyje. Minėtame plane taip pat nurodyta, kad visas žemės sklypas yra užimtas pievų, miškų jame nėra. Sklypo planas buvo nubraižytas naudojant NŽT 2005-2006 m. LR teritorijos Ml:10000 skaitmeninį rastrinį ortofotografinį žemėlapį.
Pažymėjo, jog 2018 m. pavasarį pareiškėja atsitiktinai sužinojo, kad jos sklypą Valstybinė miškų tarnyba (toliau – ir Tarnyba) įtraukė į Valstybinių miškų urėdijos Kretingos regioninio padalinio Klaipėdos girininkijos 831 miško kvartalo teritorijos 26 taksacinį sklypą. Žemės sklypą sudaro pieva, tik apaugusi keliais krūmais ir keliais pavieniais medžiais palei sklypo kraštus (palei kelią ir palei upę), todėl jis įtrauktas į Miškų kadastrą nepagrįstai. Tvirtino, jog atsakovė nepateikė duomenų apie Žemės sklypo įtraukimo į Miškų kadastrą pagrindus, todėl pareiškėja net neturi galimybės patikrinti sklypo įtraukimo į miško sudėtį pagrįstumo.
Nurodė, jog pareiškėja 2018-04-03 kreipėsi į Valstybinių miškų urėdiją (toliau – ir Urėdija) su prašymu išbraukti Žemės sklypą iš Miškų kadastro. Urėdija, gavusi pareiškėjos prašymą, 2018-05-09 raštu kreipėsi į Tarnybą dėl Žemės sklypo išbraukimo iš Miškų kadastro, kuriame buvo aiškiai išdėstyta faktinė sklypo būklė, nurodant, kodėl žemės sklypas neatitinka miško žemei keliamų reikalavimų: sklype yra krūmynas ir keli pavieniai baltalksniai (neatitinka miško žemės išskyrimo normatyvo - kodas Nr. 59); yra siauresnės už 10 m pakelės ir paupio medžių juostos (neatitinka miško žemės išskyrimo normatyvo - kodas Nr. 52); likęs plotas yra mažesnis už 0,1 ha miško plotą (neatitinka miško žemės išskyrimo normatyvo - kodas Nr. 51). Tarnyba 2018-06-15 raštu atsakė, kad, jos nuomone, dalis žemės sklypo atitinka miško reikalavimus ir pasiūlė pateikti patikslintą informaciją. Pareiškėja 2018-10-17 kreipėsi į Urėdiją su pakartotiniu prašymu išbraukti jos žemės sklypą iš Kadastro. Urėdija, pakartotinai patikrinusi žemės sklypą, nustatė, kad jis neatitinka miško žemei keliamų reikalavimų ir 2018-10-30 raštu kreipėsi į Tarnybą, prašydama išbraukti Žemės sklypą iš Miškų registro, o pareiškėją apie tai informavo 2018-11-06 raštu. Tarnyba šioje byloje skundžiamu 2018-12-04 sprendimu atsisakė išbraukti pareiškėjos žemės sklypą iš Kadastro, motyvuodama tuo, kad neva nustatė savavališkus kirtimus, tačiau nebemotyvavo tuo, kad pareiškėjos žemės sklypas atitinka miško žemei keliamus reikalavimus, kaip buvo nurodyta pirmiau surašytame rašte.
Pareiškėjos atstovai pažymėjo, jog Sprendimas neaiškus, nesuprantamas, jame neišdėstytos faktinės aplinkybės ir teisinis pagrindas, kuriais remiantis buvo padaryta išvada dėl savavališkų kirtimų ir atsisakyta išbraukti Žemės sklypą iš Miškų kadastro. Tarnyba neįvertino Urėdijos pateiktų argumentų dėl Žemės sklypo išbraukimo, Sprendimas priimtas, pažeidžiant Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, grindžiamas prieštaringomis aplinkybėmis.
Tvirtino, jog Tarnyba be teisinio pagrindo ignoravo Urėdijos nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis pagrįstą išvadą dėl Žemės sklypo neatitikimo miško žemės reikalavimams pagal oficialius, topografinius dokumentus, registro duomenis, kurie pagal įstatymą nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti. Minėti duomenys patvirtina, jog visas žemės sklypas, išskyrus 3 nenurodytos rūšies medžius ir 1 beržą bei palei upę esantį krūmyną, yra pieva. Prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Valstybinė miškų tarnyba atsiliepime ir jos atstovas teismo posėdžio metu su skundu nesutiko.
Nurodė, jog Žemės sklypas patenka į Kretingos miškų urėdijos Klaipėdos girininkijos 831 kvartalo, 26 taksacinį sklypą. Jame esantys miškai, miško žemė buvo registruoti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre, vadovaujantis VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto 2007 m. birželio 28 d. perdavimo ir priėmimo aktu pagal 2005 m. valstybinės sklypų miškų inventorizacijos duomenis, kurios vykdytoju buvo VĮ Valstybinis miškotvarkos institutas. Atnaujinti duomenys Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre pagal 2015 m. valstybinės sklypų miškų inventorizacijos duomenis. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.
Tvirtino, jog Valstybinės miškų tarnybos 2018-12-04 rašto Nr. R6- 7001 panaikinimas, kuriuo pateiktas analogiškas atsakymas kaip ir 2018-06-15 rašte Nr. R6-3541, nesukels pareiškėjui teisinių pasekmių, kadangi Valstybinės miškų tarnybos 2018-06-15 raštas R6-3541 yra galiojantis, jo neprašoma panaikinti. Pažymėjo, jog pagal 2018-05-10 ir 2018-10-31 Urėdijos prašymus buvo atlikti Žemės sklypo patikrinimai, kurių metu nustatyta, kad ginčo sklypo dalis atitinka miško žemei keliamus reikalavimus, dalis sklypo neatitinka miško žemei keliamų reikalavimų, taip pat nustatyti kirtimų požymiai Šios aplinkybės buvo užfiksuotos patikrinimo aktuose, kurių pagrindu priimti atsisakymai keisti Kadastro duomenis. Pažymėjo, jog 2018-10-31 Urėdija Tarnybai pateikė analogišką prieš tai buvusiam prašymui, pareiškėjo papildomi dokumentai pateikti nebuvo, todėl nebuvo pagrindo tikslinti Kadastro duomenų. Prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Tretieji suinteresuoti asmenys VĮ Valstybinių miškų urėdija ir Nacionalinė žemės tarnyba nurodė, jog skundą palieka spręsti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Skundas iš dalies tenkintinas.
Šioje byloje ginčas kyla dėl Valstybinės miškų tarnybos 2018 m. gruodžio 4 d. rašto Nr.R6-7001 teisėtumo ir pagrįstumo.
Administracinės bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėja „AdCopy“ su 2018-10-17 prašymu pakartotinai kreipėsi į Urėdiją (pirmas tokio pobūdžio prašymas Urėdijai buvo pateiktas 2018-04-03) išbraukti iš Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis apie miškus jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)., esančiame (duomenys neskelbtini)..
Byloje nėra ginčo, kad Žemės sklypas patenka į Kretingos miškų urėdijos Klaipėdos girininkijos 831 kvartalo, 26 taksacinį sklypą.
Administracinės bylos duomenimis, Urėdija pareiškėjos prašymo pagrindu kreipėsi į Tarnybą 2018-10-30 raštu Nr. S-2083, kuriame nurodė, jog, atsižvelgdama į pakartotinį UAB „AdCopy“ prašymą, atliko miškų inventorizacijos duomenų patikslinimą žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini).), kuris patenka į Valstybinių miškų urėdijos Kretingos regioninio padalinio Klaipėdos girininkijos 831 miško kvartalo teritoriją. Tarnybai siūlė patikslinti Klaipėdos girininkijos 831 kvartalo 26 taksacinio sklypo ribas ir išbraukti iš Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro miško žeme inventorizuotą krūmyną, kuriame vietomis augo pavieniai baltalksnio medžiai (pažeisti miško žemės išskyrimo normatyvai - kodas Nr.59) ir siauresnes už 10 metrų pločio pakelės ir paupio medžių juostas (pažeisti miško žemės išskyrimo normatyvai - kodai Nr.52), taip pat likusį po siūlomų tikslinti plotų patikslinimo, mažesnį už 0,1 ha miško plotą (pažeisti miško žemės išskyrimo normatyvai - kodas Nr.51).
Tarnyba Skundžiamu raštu atsisakė keisti ginčo žemės sklypo Miškų valstybės kadastro duomenis, motyvuodama tuo, kad Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Klaipėdos teritorinio poskyrio specialistai patikrinimo vietoje metu nustatė, jog nagrinėjamoje teritorijoje buvo vykdyti savavališki miško kirtimai.
Duomenų teikimą Miškų valstybės kadastrui, šių duomenų įrašymo ir keitimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2015 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 260-15-V patvirtintas ir 2015 m. gruodžio 1 d. įsigaliojęs Duomenų teikimo Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrui, jų įrašymo ir keitimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas) bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1255 patvirtinti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nuostatai (toliau – ir Nuostatai). Kadastro tvarkytoja yra Valstybinė miškų tarnyba. Kadastro objektas registruojamas, kadastro duomenys keičiami ar kadastro objektas išregistruojamas kadastro tvarkytojo sprendimu, vadovaujantis duomenimis, informacija, dokumentais ir (arba) jų kopijomis, pateiktais kadastro objektui registruoti, išregistruoti ar kadastro duomenims pakeisti. Nutarimo 30 punkte nurodyti Kadastro objekto išregistravimo teisiniai pagrindai, be kita ko, jame numatyti išregistravimo iš Kadastro atvejai, kai paaiškėja, kad duomenys, informacija, dokumentai ir (arba) jų kopijos, kuriais remiantis registruotas kadastro objektas, klaidingi (30.3.p.), kai paaiškėja, kad kadastro objektas registruotas dėl kadastro tvarkytojo klaidos (30.4), kai kadastro objekto išregistravimą nustato įstatymai (30.5 p.) ir kt.
Pareiškėja ginčija raštą dėl Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų pažeidimų, tvirtindama, jog atsakovė tinkamai neišnagrinėjo Urėdijos prašymo dėl ginčo žemės sklypo išregistravimo iš Kadastro, neatsakė į Urėdijos nurodytus argumentus, dėl to Skundžiamas raštas jai neaiškus, nesuprantamas.
Teismas pažymi, jog atsakovė šioje administracinėje byloje pagal vykdomų funkcijų apimtį bei paskirtį, veiklos pobūdį, turimus įgaliojimus priskirtina viešojo administravimo subjektams, todėl savo veikloje (taip pat priimdama administracinius aktus) privalo vadovautis ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) nuostatomis, taip pat yra saistoma ir gero administravimo principo imperatyvų. Šis principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatą, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms) bei tarptautiniuose dokumentuose (Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 str. ir kt.). Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai.
Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos įpareigoja viešojo administravimo subjektus priimtame administraciniame sprendime nurodyti pagrindinius faktus, argumentus ir įrodymus, pateikti teisinį pagrindą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Be to, ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-502-617/2013).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. birželio 27 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A556-336/2011 išaiškino, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai, todėl kai nėra pagrindo atitinkamą individualų aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą.
Konkrečiu atveju iš Skundžiamo rašto matyti, jog juo atsisakyta keisti ginčo žemės sklypo Miškų valstybės kadastro duomenis (išbraukti žemės sklypą iš Kadastro), vadovaujantis faktinėmis aplinkybėmis dėl savavališko miško kirtimų, tačiau jame nenurodytas teisinis atsisakymo pagrindas, todėl akivaizdu, jog buvo pažeisti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtinti reikalavimai sprendimo turiniui. Iš Skundžiamo rašto matyti, jog atsakovė tinkamai neišnagrinėjo Urėdijos prašymo dėl ginčo žemės sklypo išregistravimo iš Kadastro, kuris buvo pateiktas pareiškėjos prašymo pagrindu, neatsakė į Urėdijos nurodytus argumentus, todėl sutiktina su pareiškėja, kad Skundžiamas raštas yra neaiškus, nemotyvuotas.
Atsakovės nurodyti argumentai, jog Skundžiamo rašto panaikinimas pareiškėjai nesukels teisinių pasekmių, kadangi nenuginčytas anksčiau tuo pačiu klausimu priimtas Tarnybos 2018-06-15 raštas R6-354, teismo vertinimu, yra nepagrįsti, nes minėtas raštas buvo priimtas kitu teisiniu pagrindu, t. y., tvirtinant, jog dalis žemės sklypo atitinka miško žemei keliamus reikalavimus. Konkrečiu atveju, Skundžiamas raštas priimtas atsisakant tikslinti Miškų valstybės kadastro duomenis dėl to, kad nagrinėjamoje teritorijoje buvo vykdyti savavališki miško kirtimai. Taigi, dėl skirtingų faktinių aplinkybių nurodymo minėtuose raštuose, atsakovei nenurodžius konkretaus ir aiškaus teisinio pagrindo, susidarė dviprasmiška situacija dėl ginčo sklypo Miškų valstybės kadastro duomenų patikslinimo (atsisakymo juos tikslinti), kurią išspręsti, teismo nuomone, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis ir jame įtvirtintais principais, privalo Tarnyba.
Pagal byloje nustatytas aplinkybes darytina išvada, jog buvo pažeistos Sprendimo priėmimo procedūros, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimai, gero administravimo principo imperatyvai.
Teismo vertinimu, Sprendimo teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos trūkumai yra esminiai, sukliudę pareiškėjai suprasti jo esmę, įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į gynybą. Dėl minėtų pažeidimų nebuvo užtikrintas objektyvus visų aplinkybių, turinčių įtakos pagrįsto ir teisėto sprendimo priėmimui, įvertinimas, tai sudaro pagrindą Skundžiamą raštą panaikinti, įpareigojant atsakovę išnagrinėti VĮ Valstybinės miškų urėdijos 2018-10-30 raštą Nr. Nr. S-2083, kaip sukeliantį teisines pasekmes pareiškėjai, iš naujo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 3 punktas, 2 dalis, 88 straipsnio 2 dalis).
Pažymėtina, jog administracinio akto priėmimas, konkrečiu atveju, Kadastro duomenų tikslinimas (jų išbraukimas) yra Tarnybos prerogatyva, akto priėmimo motyvai pagal įstatymą privalo būti nurodomi pačiame administraciniame akte, todėl teismas, įpareigodamas atsakovę iš naujo išnagrinėti VĮ Valstybinės miškų urėdijos 2018-10-30 raštą Nr. Nr. S-2083, neturi pagrindo nurodyti atsakovei, kokį sprendimą ji turėtų priimti, dėl to skunde nurodytas reikalavimas įpareigoti atsakovę išbraukti iš Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis apie miškus žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)., esančiame (duomenys neskelbtini) yra išankstinio pobūdžio, todėl atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėja skundu prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Iš bylos duomenų matyti, jog ji kreipdamasi į teismą sumokėjo 23 Eur žyminį mokestį (2019-01-07 ir 2019-01-14 mokėjimo nurodymai). Apie kitas pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas duomenų byloje nėra.
Teismo sprendimu pareiškėjos reikalavimas tenkintas iš dalies, todėl patirtos išlaidos priteistinos atsižvelgiant į patenkinto reikalavimo apimtį. Pareiškėjos reikalavimas buvo patenkintas 0,75 dalimi, todėl išlaidų priteisimui taikytinas 0,75 koeficientas, iš atsakovės pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „AdCopy“ priteistina 17,25 Eur bylinėjimosi išlaidų (23 Eur x 0,75) (ABTĮ 41 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40–41 straipsniais, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Skundą patenkinti iš dalies.
Panaikinti Valstybinės miškų tarnybos 2018 m. gruodžio 4 d. raštą Nr. R6-7001.
Įpareigoti Valstybinę miškų tarnybą iš naujo išnagrinėti VĮ Valstybinės miškų urėdijos 2018-10-30 raštą Nr. S-2083 dėl Klaipėdos girininkijos 831 kvartalo 26-taksacinio sklypo ribų patikslinimo ir išbraukimo iš Lietuvos Respublikos miškų valstybės atstoro.
Priteisti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „AdCopy“ iš Valstybinės miškų tarnybos
17,25 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.