Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Šalies argumentai

1. Pareiškėja UAB „Terminalas LT“ (toliau – Bendrovė) kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2025 m. kovo 12 d. sprendimą Nr. 1AE-97 (toliau – Sprendimas); 2) panaikinti Vilniaus teritorinės muitinės 2025 m. sausio 9 d. sprendimą Nr. 18KPE-9, kuriuo pareiškėjai apskaičiuota papildomai mokėtina mokestinė nepriemoka (toliau – VTM sprendimas); 3) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėja savo skundo reikalavimus grindžia šiais argumentais:

2.1. Skundžiamu VTM sprendimu muitinė pripažino negaliojančia reeksporto deklaraciją MRN 23LTVC0100EK247AF8; pripažino, kad tyrimas de l skolininko ir skolos dydžio nustatymo baigtas 2025-01-09 dieną; pripažino, kad neįvykdžius muitinio sandėliavimo procedūros įformintos importo deklaracijoje MRN 23LTVC0100IM117331, atsirado mokestine prievole muitinei, kurios dydis 32,00 Eur importo muito, 16 338,00 Eur importo PVM ir 4 940,00 Eur akcizo mokesčio; skolos muitinei atsiradimo datą laikyti 2023-10-01; skolos atsiradimo vieta - Lietuvos Respublika; skolininkas - UAB „Terminalas LT“; apskaičiuoti ir įtraukti į apskaitą delspinigius; skirti pareiškėjai 12 786,00 Eur dydžio baudą.

Pareiškėja su VTM sprendimu nesutiko ir skundė atsakovui, prašydama išreikalauti kontrolinį lapelį, kuris buvo pateiktas transporto priemones BLSS070/BL83811 vairuotojo 2023-09-09 dieną ir įvertinti šį dokumentą priimant sprendimą dėl prekių neišvežimo iš Sąjungos muitų bei panaikinti VTM sprendimą. Tačiau atsakovas skundžiamu Sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą. Mano, kad priimti VTM sprendimas ir atsakovo Sprendimas yra neteisėti ir nepagrįsti.

2.2. Teigia, kad ginčas kilo dėl to, ar pareiškėjos reeksporto muitinės procedūrai (2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (toliau – ir Sąjungos muitinės kodeksas) pagal reeksporto muitinės deklaraciją MRN 23LTVC0100EK247AF8 deklaruotos prekės buvo išgabentos iš ES muitų teritorijos ar ne, t. y. ar konkreti muitinės procedūra laikytina užbaigta ar ne. Atsakovas ir vietos mokesčių administratorius laikosi nuomonės, jog muitinės procedūra nėra tinkamai deklaruotos prekės yra laikytinos importo mokesčių objektu bei dėl jų atsiranda importo mokesčių skola muitinei. Šiuo atveju Bendrovė nesutinka su atsakovo konstatavimu, jog pareiškėjos įforminta reeksporto procedūra tariamas liko tinkamai neužbaigta, nes nėra tinkamo patvirtinimo apie jos užbaigimą iš trečiosios valstybės. Pareiškėja mananti, kad visų pirma, netinkamai aiškinamas ginčo santykių teisinis reglamentavimas. Anot pareiškėjos, reikalavimas pateikti trečiosios valstybės muitinės ar kitos valstybės institucijos išduotą dokumentą reeksporto muitinės procedūros įvykdymo faktui patvirtinti teisiniame reguliavime yra iš viso neminimas ir jokia išskirtinė prejudicinė galia tokio patvirtinimo buvimui ar nebuvimui Europos Sąjungos (toliau – ir ES) muitų teisės aktuose (Reglamente Nr. 2015/2447 ar kituose muitų teisės šaltiniuose) nesuteikiama ir nepriskiriama. Todėl tvirtina, kad teisiškai yra nesuprantama, nepaaiškinama, kodėl centrinis mokesčių administratorius laiko ir tai nurodo ginčijamame Sprendime, jog įvykusi reeksporto muitinės procedūra turėtų būti patvirtinta Uzbekistano Respublikos kompetentingos institucijos (muitinės) pateikta informacija.

Pareiškėja pažymi, kad šis ginčas vyksta dėl reeksporto muitinės procedūros užbaigimo (tinkamo įvykdymo), o ne dėl tranzito muitinės procedūros užbaigimo ar įvykdymo, kaip taip traktuoja atsakovas. Todėl visiškai nepagrįstai buvo ir yra reikalaujama šį juridinį faktą patvirtinti patvirtinimais Uzbekistano Respublikos kompetentingos institucijos patvirtinimais. Esant tokiai situacijai, priimant skundžiamus sprendimus padaryta esminių faktinių klaidų.

2.3. Taip pat paaiškina, kad vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 67 straipsnio 1 dalimi, mokesčių administratorius privalo pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas. Minėta nuostata, pasak pareiškėjos, būtent ir įtvirtina bendrąją įrodinėjimo pareigą apskaičiuojant mokesčius mokesčių administravime, kuri atitenka, pirmiausia, mokesčių administratoriui. Tuo tarpu Sprendimu teigiama, kad būtent pats pareiškėjas alternatyviais savo teikiamais įrodymais privalo pagrįsti bei įrodyti reeksporto muitinės procedūros užbaigimą. Nei atsakovas, nei patikrinimą atlikęs vietos mokesčių administratorius jokių objektyvių įrodymų, keliančių abejonių reeksporto muitinės procedūros užbaigimu ir konkrečiai ginčo prekių išgabenimu iš ES muitų teritorijos (kas savaime panaikina bet kokį pagrindą importo mokesčių apskaičiavimui) nesurinko. Tuo tarpu Bendrovės pateikti įrodymai patvirtina, jog ginčo prekės, deklaruotos reeksporto deklaracijoje iš ES muitų teritorijos realiai buvo gabenamos transporto priemone BLSS070/BL83811, kuri į iš vežimo muitinės įstaigą (pasienyje) su prekėmis atvyko ir nėra jokių duomenų, kad ji būtų pasienyje su deklaruotomis preke mis sulaikyta, grąžinta ar kitu būdu neišleista iš ES muitų teritorijos Sąjungos muitinės kodekso 194 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Be kita ko, pats mokesčių administratorius nurodęs, jog reeksporto deklaracija MRN 23LTVC0100EK247AF8 buvo įtraukta į realiai UAB „RIVI“ pateiktą elektroninį eksporto manifestą Nr. 23LTVK3000MA01B737; muitinės deklaracijų apdorojimo sistemoje (MDAS) registruota reeksporto deklaracijos MRN 23LTVC0100EK247AF8 būsena „Išleista eksportui“.

2.4. Bendrovės teigimu, tai, kad transporto priemonė su ginčo prekėmis į išvežimo muitinės įstaigą realiai atvyko patvirtina ta aplinkybė, jog šios transporto priemonės duomenys (valstybiniai numeriai) yra įrašyti ginčo prekių gabenimui išrašytame tarptautiniame krovinių gabenimo CMR 2023-09-01 važtaraštyje ir yra fiksuoti muitinės pareigūno spaudu patvirtintame „Dokumentų sąraše muitinei“, t. y. dokumente, kuris pateikiamas transporto priemonei atvykus į išvykimo muitinę /muitinės pasienio kelio postą. Be to, šioje situacijoje buvo užpildytas kontrolinis lapelis, į kurį buvo įrašytas elektroninis eksporto manifestas MRN 23LTVK3000MA01B737, susietas su reeksporto deklaracija MRN 23LTVC0100EK247AF8, ir liudijantis, kad muitinės įstaiga buvo informuota apie prekių atgabenimą į ją.

2.5. Pabrėžia, kad atsakovui, vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 67 straipsnio 1 dalimi teko pareiga patikrinti išvežimo muitinės įstaigos veiksmus su jai, Bendrovės duomenimis, pristatytomis ginčo prekėmis. Akivaizdu, jog, tik nustačius ir įvertinus, kad prekės šiai įstaigai faktiškai nebuvo teiktos, nebuvo jos tikrinamos ar konstatuotas galimas jų paėmimas iš muitinės priežiūros, įrodinėjimo pareiga privalėjo būti perleidžiama pareiškėjui ir tik tuomet iš jo reikalaujama papildomų alternatyvių muitinės procedūros užbaigimą bei reeksportuotų prekių teisinį likimą pagrindžiančių įrodymų. Būtent atsakovas, vadovaudamasis Viešojo administravimo įstatymo 12 straipsnio 2 dalies nuostatomis, privalėjo patikrinti ir įsitikinti ar ginčo prekes gabenusi transporto priemone BLSS070/BL83811 kirto ar nekirto išorinę Lietuvos Respublikos, kartu ir ES muitų teritorijos sieną.

2.6. Pareiškėjas nuosekliai teikė informaciją ir įrodymus (kuriuos patvirtino ir vietos mokesčių administratoriaus surinkti duomenys), kad ginčo prekių pristatymas išgabenimui iš ES muitų teritorijos realiai vyko, šios prekės buvo gabenamos į išvykimo muitinės įstaigą ir tai fiksuota dokumentiškai). Atsakovas netinkamai vykdė jam priskirtą įrodinėjimo pareigą.