- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-20
- Bylos Nr.
- 1N-127/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rūta Mickevičienė
- Nuteistasis
- R. K.
teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo R. K. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutarties, kuria atmestas jo skundas ir paliktas galioti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2012 m. spalio 23 d. nutarimas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. K. Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 25 d. nuosprendžiu nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 153 straipsnį - laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams; pagal Lietuvos Respublikos BK 150 straipsnio 4 dalį - laisvės atėmimu dešimčiai metų; pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį, 149 straipsnio 4 dalį - laisvės atėmimu dešimčiai metų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4, 5 ir 6 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos ir R. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas keturiolikai metų. Iš R. K. nukentėjusiajai V. L. priteista 30 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
R. K. nuteistas už tai, kad nuo 2007 m. birželio mėn. iki 2008 m. birželio mėn., tikslesnis laikas nenustatytas, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), sistemingai atliko veiksmus, tvirkinančius mažametę V. L., o būtent: naudodamas vulgarius posakius ir pavadinimus, pasakojo mažametei apie lytinius santykius tarp vyro ir moters, demonstravo jai pornografinio turinio vaizdo įrašus, naktimis tame pačiame kambaryje lytiškai santykiaudamas su nukentėjusiosios motina R. D., žadindavo nukentėjusiąją, kad ši stebėtų ir girdėtų lytinį aktą.
R. K. taip pat nuteistas ir už tai, kad nuo 2007 m. birželio mėn. iki 2008 m. birželio mėn., tikslesnis laikas nenustatytas, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), sistemingai, pasinaudodamas bejėgiška dėl mažametystės nukentėjusiosios būkle, oraliniu bei kitokio fizinio sąlyčio būdu tenkino savo lytinę aistrą prieš nukentėjusiosios mažametės V. L. valią - liepė laižyti jo lytinius organus, lietė ir laižė jos lytinius organus, lietė savo lytiniu organu mažametės lytinius organus.
R. K. taip pat nuteistas ir už tai, kad nuo 2007 m. spalio 17 d. iki 2007 m. spalio 21 d., nusivežęs mažametę V. L. į XX mišką, apie 700 metrų nuo UAB „X" degalinės, esančios (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad mažametė V. L. jo bijo dėl anksčiau pavartotos seksualinės prievartos, pasinaudodamas bejėgiška dėl mažametystės nukentėjusiosios būkle, liepęs V. L. nusiauti sportinius batelius, nusimauti kelnes, pėdkelnes, kelnaites ir atsisėsti ant jo kelių, jam pačiam sėdint ant miške buvusios automobilio sėdynės, vieną kartą bandė įvesti savo lytinį organą į mažametės V. L. makštį, tačiau, mažametei pajutus skausmą, savo veiksmus nutraukė, nusikalstamos veikos nebaigdamas dėl mažametės kūno anatominių savybių, t. y. dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartimi šis nuosprendis pakeistas, iš nuosprendžio pašalinant aplinkybę, jog R. K. mažametei V. L. demonstravo pornografinio turinio vaizdo įrašus. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nutartimi nuteistojo R. K. kasacinis skundas atmestas.
Šalies argumentai
R. K. pareiškimu kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą, prašydamas atnaujinti bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.
Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras 2012 m. spalio 23 d. nutarimu R. K. pareiškimą atmetė, motyvuodamas tuo, kad nuteistasis nenurodė nė vienos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 444 straipsnio l dalyje numatytos aplinkybės, dėl kurios būtų galima atnaujinti baudžiamąją bylą.
Nuteistasis R. K. padavė Vilniaus apygardos teismui skundą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2012 m. spalio 23 d. nutarimą atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. lapkričio 26 d. nutartimi atmetė nuteistojo R. K. skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2012 m. spalio 23 d. nutarimo, konstatuodamas, jog šis nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Šalies argumentai
Skundu nuteistasis R. K. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartį, atnaujinti procesą ir bylą nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad jo baudžiamoji byla yra sufabrikuota, kategoriškai neigia įvykdęs nusikaltimus, už kuriuos jis yra nuteistas. Skunde dėsto aplinkybes dėl 2007 m. prieš jį įvykdytų apiplėšimų, po ko jis susipažino su R. D., kuri pasisiūlė padėti atgauti dokumentus. Teigia, jog policijos pareigūnai nesiėmė jokių veiksmų, jog būtų ištirti padaryti nusikaltimai. Jis rašė skundus Policijos departamentui bei Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, tačiau jo pastangos nedavė jokių rezultatų. Pažymi niekuomet negyvenęs su R. D., kadangi pats turėjo nuosavą namą, be to, neturėjo noro bendrauti su asocialiais asmenimis, kurie girtuokliavo, smurtavo prieš vaikus (nurodo, jog R. D. buvo nuteista dėl smurto prieš savo vyriausiąją dukrą). Pabrėžia, jog teismas nepatikrino jo parodymų, o tik perrašė juos iš nuosprendžio. Tvirtina, jog nuosprendyje klaidingai nurodyta, kad jis 2007 m. rugsėjo mėn. dirbo firmoje „X“, nors jis tuo metu buvo Vokietijoje. Be to, priešingai nei nurodoma nuosprendyje, jis 2007 m. spalio mėn. dirbo ne UAB „X“, o firmoje „X“. Pabrėžia, jog į teismo posėdį nebuvo iškviesti ir apklausti liudytojai. Nesupranta, kokiu būdu byloje kaip liudytojas apklaustas V. B., kurio jis nepažinojo ir niekad nėra matęs. Trumpai aptaria liudytojų I. B. ir D. G. parodymus. Dar kartą neigia nusikaltęs, nurodo išauginęs tris vaikus, pažymi nevartojantis stiprių alkoholinių gėrimų.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo R. K. skundas atmetamas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso proceso (toliau – BPK) 442 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs skundą dėl žemesniojo teismo nutarties, gali panaikinti šio teismo nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą. Toks sprendimas gali būti priimtas, jei nustatoma, kad žemesnysis teismas svarstomu klausimu padarė nepagrįstas išvadas bei priėmė neteisingą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo pripažinti skundžiamoje nutartyje padarytas išvadas neteisingomis bei nepagrįstomis. Teismas nutartyje atsakė į nuteistojo skundo argumentus bei pagrįstai juos atmetė. Tad apeliacinis teismas, išnagrinėjęs šią bylą, konstatuoja, jog Vilniaus apygardos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta.
Baudžiamosios bylos atnaujinimo institutas – tai išimtinis būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus, t. y. jo taikymas galimas tik esant konkretiems, įstatymo apibrėžtiems pagrindams, kurie dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti žinomi ir patikrinti instancine tvarka. Lietuvos Respublikos BPK 444 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos naujai paaiškėjusios aplinkybės, dėl kurių galima panaikinti nuosprendį ar nutartį ir atnaujinti baudžiamąją bylą, tai: 1) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytas liudytojo ar nukentėjusiojo parodymų arba ekspertizės akto melagingumas, taip pat kitų įrodymų, kuriais paremtas nuosprendis ar nutartis, netikrumas; 2) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytas bylą nagrinėjusių teisėjų nusikalstamas piktnaudžiavimas; 3) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytas ikiteisminį tyrimą atlikusių pareigūnų nusikalstamas piktnaudžiavimas, jei dėl to buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nuosprendis; 4) kitokios aplinkybės, kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį, nors ikiteisminis tyrimas bei bylos nagrinėjimas teisme buvo atliktas išsamiai, ir kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad nuteistasis yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnę ar sunkesnę nusikalstamą veiką negu ta, už kurią jis nuteistas, taip pat kurios įrodo, kad išteisintasis arba asmuo, kurio byla nutraukta, yra kaltas. Kitomis aplinkybėmis, numatytomis Lietuvos Respublikos BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkte, pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį. Aplinkybės, kurios priimant nuosprendį buvo žinomos, negali būti naujai paaiškėjusios.
Iš skundo turinio matyti, kad nuteistojo pateikti argumentai, anaiptol, negali būti laikytini naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis. Skundo teiginiai iš esmės rodo, kad nuteistasis savaip interpretuoja ne naujai paaiškėjusias aplinkybes, o byloje esančius ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, kas aiškiai rodo, jog nuteistojo gynybinė pozicija neduoda pagrindo teigti esant naujai paaiškėjusias aplinkybes, dėl kurių būtų galima atnaujinti procesą.
Aukštesnės instancijos teismas atkreipia nuteistojo dėmesį į tai, kad pastarasis didesnę dalį aplinkybių jau buvo nurodęs anksčiau, t. y. pateikdamas pareiškimą Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai. Dėl nuteistojo argumentų, susijusių su bylos fabrikavimu, jo gyvenamosios ir darbo vietų konkrečiais laikotarpiais, santykių su R. D. ir V. L., liudytojų apklausų teismas pasisakė skundžiamoje nutartyje, pateikdamas atitinkamas išvadas. Tas faktas, kad bylos aplinkybių tyrimo rezultatai ir priimti sprendimai netenkina nuteistojo, nereiškia, jog yra pagrindas pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.
Skunde nuteistasis nepagrįstai ginčija, jog teismas klaidingai nurodė jo darbovietes 2007 m. rugsėjo ir spalio mėn. Bylos medžiagoje esantys Sodros duomenys aiškiai nurodo, kad R. K. nuo 2007-09-13 iki 2007-09-20 dirbo UAB „X, o nuo 2007-10-03 iki 2007-10-23 – UAB „X (t. 3, b. l. 152-153). Tai, kad nuteistasis įrodinėja buvus kitokias aplinkybes, vertinama kaip deklaratyvūs teiginiai, kuriuos akivaizdžiai paneigia objektyvūs bylos įrodymai. Net jei nuteistasis 2007 m. rugsėjo mėn., išskyrus tą laikotarpį, kai dirbo UAB „X“, ir buvo išvykęs į Vokietiją, ši aplinkybė neturi jokios įtakos priimto nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui bei nesudaro pagrindo proceso atnaujinimui naujai paaiškėjusių aplinkybių pagrindu.
Teismas primena nuteistajam, kad nagrinėjant jo skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutarties, baudžiamosios bylos įrodymai iš naujo netiriami ir nevertinami, o tik tikrinama, ar nėra Lietuvos Respublikos BPK 444 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų bylai atnaujinti. Pabrėžiama, jog nuteistasis R. K. jokių naujų aplinkybių nei skunde, nei Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui, sprendusiam klausimą dėl proceso atnaujinimo paaiškėjus naujoms aplinkybėms, nei vėliau jo skundą nagrinėjusiam apygardos teismui, nepateikė.
Tad atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, daroma išvada, kad Vilniaus apygardos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl nėra jokio teisinio pagrindo panaikinti šią nutartį bei atnaujinti baudžiamąjį procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 441 straipsniu, 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo R. K. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama.