Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Šalies argumentai

2. Pareiškėja D. T. nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su 3,11 kv. m bendro naudojimo patalpa (toliau - Butas), esantis pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas). Šiame Bute Pareiškėja gyvena nuo jo suteikimo 1985 m., o nuosavybės teise Pareiškėja jį įgijo 1997-06-04 pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 1-1673 pagal 1991-05-28 Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą Nr. I-1374. Taip pat pareiškėja nuosavybės teise valdo 282/2579 dalį žemės sklypo, kurį įsigijo iš Lietuvos Respublikos valstybės ir V. T. Žemės sklype be kitų statinių yra pastatas - ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane (duomenys neskelbtini) (toliau - Pastatas), kuriuo naudojasi pareiškėja ir kuriame yra laikomos jos Butui, turinčiam vietinę šildymo sistemą, šildyti reikalingos malkos. Šis Pastatas yra pažymėtas 1975 m. archyvinės bylos pastatų (duomenys neskelbtini) išdėstymo brėžinyje ir eksplikacijoje ir prie Žemės sklypo 2003-08-13 pirkimo – pardavimo sutarties pridėtame Žemės sklypo plane, kuriame taip pat pažymėta ir Pareiškėjos kiemą juosianti tvora. Taip pat šis Pastatas kaip esamas statinys pažymėtas ir VĮ Registrų centras matininkės T. P. 2025-04-01 parengtoje nekilnojamojo daikto esamų patalpų byloje esančiame statinių išdėstymo plane. Pastatas visada buvo apskaitytas kaip pagalbinis pastatas, o jo paskirtis atitinka antraeilio daikto požymius, t.y. Pastatas savo funkcine paskirtimi yra Buto priklausinys, skirtas jam tarnauti. Pareiškėja naudojasi šiuo Pastatu, jį prižiūri ir tvarko jau daugelį metų – nuo pat to laiko, kai pareiškėja įsikėlė gyventi į Butą, kurį vėliau nusipirko, šis Pastatas buvo naudojamas tikslu jame laikyti Butui šildyti reikalingą kietąjį kurą. Pareiškėja šį statinį valdo kaip savo ir nuolat atlieka jo priežiūros ir remonto darbus. 2013 m. ant Pastato buvo nukritęs šalia augęs medis, kurį Vilniaus miesto savivaldybės darbuotojai nupjovė, o Pareiškėja suremontavo šį statinį ir pakeitė virtusio medžio sugadintas jo konstrukcijas. Taip pat šiemet ir anksčiau buvo atliekami Pastato perdažymo darbai, t.y. pastatas yra tvarkingas, pareiškėjos prižiūrimas ir naudojamas. Pareiškėjos atliekami nuolatiniai šio statinio priežiūros darbai patvirtina, kad Pareiškėja valdo šį statinį kaip savo, tai daro nepertraukiamai, sąžiningai, teisėtai ir atvirai daugiau nei dešimt metų ir niekas kitas į šį Pastatą savo teisių niekada nebuvo pareiškęs. Kadangi pareiškėja valdo šį Pastatą jau daugelį metų ir laiko save teisėta jo šeimininke, taip pat egzistuoja visos CK įtvirtintos įgyjamosios senaties sąlygos. Pareiškėja nei Buto pirkimo – pardavimo sutartimi, nei vėliau sudarytomis Žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimis Pastato nuosavybės teise neįgijo – šis Pastatas minimose sutartyse prie perleidžiamų pareiškėjos nuosavybėn daiktų nenurodytas. Nors Buto pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyta, kad Pareiškėjai perleidžiamo „namo, namo dalies, buto su priklausiniais bendra kaina yra 3 905,33 Lt”, bet minimoje sutartyje nepateikti konkretūs duomenys apie Butui priskirtą ūkinį pastatą. Tačiau, kaip minėta, Pastatas pagal savo paskirtį laikytinas Buto priklausiniu, kuris reikalingas Butui tinkamai funkcionuoti. Ir nors nebuvo perleistas Buto perleidimo sutartimi, tačiau tai nereiškia, kad Pareiškėja neįgijo teisės jo naudoti ir valdyti kaip pagrindinio daikto savininkė. Be to, pagal Žemės sklypo perleidimo metu (2003 m.) galiojusią CK 6.395 straipsnio 1 dalies normą buvo nustatyta, kad parduodant žemės sklypą, kuriame yra pastatų, statinių, įrenginių, sodinių ar kitokių objektų, sutartyje turi būti aptartas nuosavybės teisės į juos perėjimo klausimas. Jeigu šis klausimas sutartyje neaptartas, laikoma, kad nuosavybės teisė į parduotame žemės sklype esančius pastatus, statinius, įrenginius, sodinius ir kitokius objektus perėjo žemės sklypo pirkėjui. Kadangi Žemės sklypas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso keliems bendraturčiams ir atskiros dalys bendraturčių naudojimuisi nėra priskirtos, nėra pagrindo laikyti, kad Žemės sklypo perleidimo sutartimis Pareiškėja įgijo nuosavybės teisę ir į Pastatą. Minėta, kad Butą pareiškėja Žemės sklypo dalies įgijimo metu jau valdė nuosavybės teise.