Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Raminta Liubinienė

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos Aktiva Finance Group OU patikslintą prašymą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo, suinteresuoti asmenys E. B., S. B., antstolis Regimantas Budreika.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Byla dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 443 straipsnio 5 dalis). Apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį paskelbta specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt (CPK 133 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

patikslintas prašymas tenkinamas.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas įtvirtintas CPK 18 straipsnyje, kuriame numatyta, jog įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tais atvejais, kai sprendimas nevykdomas, asmenys, kurių naudai priimtas sprendimas, gali prašyti sprendimą įvykdyti priverstinai. Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu sprendimas realizuojamas, o išieškotojas ir skolininkas realiai patiria teisinius ir turtinius teismo sprendimo padarinius.

Iš teismui pateiktų duomenų nustatyta, jog antstolio Regimanto Budreikos kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2022 m. rugsėjo 27 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. eL2-4865-351/2022 dėl 168,99 Eur skolos išieškojimo iš skolininko E. B. pareiškėjos naudai. 2024 m. rugsėjo 4 d. patvarkymu antstolio areštuoti skolininko sutuoktinio darbo užmokesčio dalį Nr. (duomenys neskelbtini) antstolis areštavo skolininko sutuoktinei S. B. priklausančius išmokėtinus 5 procentus nuo sutuoktinės darbo užmokesčio dalies, neviršijančios MMA dydžio, 15 procentų nuo sutuoktinės darbo užmokesčio dalies, viršijančios MMA dydį, tačiau neviršijančios 2 MMA dydžių ir 25 procentus nuo sutuoktinės darbo užmokesčio dalies, viršijančios 2 MMA dydžius, kurį UAB (duomenys neskelbtini) privalo ar privalės išmokėti sutuoktinei ir 2024 m. rugsėjo 4 d. nurodymu nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) areštavo skolininko sutuoktinės S. B. banko sąskaitose esančias pinigines lėšas. 2024 m. rugsėjo 4 d. skolininkui buvo išsiustas patvarkymas dėl skolininko informavimo CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka, tačiau skolininkas nepateikė antstoliui sutikimo dėl turto dalies nustatymo, ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitu bendraturčiu susitarimu, patvirtintu notarine tvarka per antstolio nustatytą terminą.

Vykdant išieškojimą iš fizinio asmens pagal asmeninę turtinę prievolę išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jo dalies, esančios bendrojoje dalinėje ar jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė skolininko nuosavybė, išieškojimą galima nukreipti į skolininkui priklausančią dalį bendrojoje nuosavybėje. Išieškojimas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje gali būti nukreiptas tik tada, kai tiksliai nustatoma jam priklausanti dalis (apibrėžiama sutuoktinio asmeninio turto apimtis ir jo vertė) arba padalijamas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.116 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-12-701/2015). Teismas, vykdymo procese nustatydamas skolininko dalį, turimą bendrosios jungtinės nuosavybės teise, vadovaujasi CK trečiosios knygos normomis. Pagal CK 3.87 straipsnio 1 dalį turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė.

CPK 667 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. CPK 667 straipsnio 2 dalis numato, kad tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo. Išieškotojo reikalavimu teismas nutartimi nustato skolininko dalį bendrojoje nuosavybėje (CPK 667 straipsnio 2, 4 dalys).

Sprendžiant kreditorių prašymus pagal CPK 667 straipsnį, vyksta ne turto padalijimas, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios gali būti vykdomas išieškojimas.

Nustatyta, kad santuoka tarp E. B. ir S. B. sudaryta (duomenys neskelbtini). Skolininko ir jo sutuoktinės sudarytų vedybines ar povedybinių sutarčių nėra, duomenų apie santuokos nutraukimą taip pat nėra, turto padalijimo faktų nebuvo nustatyta. Skolininkas nuo (duomenys neskelbtini) verčiasi individualia veikla, duomenų apie jo pajamas nėra, nekilnojamojo ir registruoto kilnojamojo turto neturi. Skolininko E. B. sutuoktinė S. B. nuo (duomenys neskelbtini) dirbo UAB (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo ir registruoto kilnojamojo turto neturi.

Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita) (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio nuosavybė. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta dar viena prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios.

Byloje duomenų, kad po santuokos sudarymo suinteresuotų asmenų teisinis turto režimas būtų nustatytas pagal CK 3.101–3.108 straipsnių nuostatas, nėra. Taip pat nėra duomenų, kad santuoka yra nutraukta ar nustatyta separacija, todėl konstatuojama, jog skolininko ir jo sutuoktinės po santuokos sudarymo įgytas turtas, gautos pajamos yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

Nesant galimybės per protingą terminą išieškoti skolos iš skolininko turto ir pajamų, atsižvelgiant į CK 3.88 straipsnio 1–2 dalies, 3.117 straipsnio 1 dalies nuostatas bei į tai, kad byloje nėra ginčijama įstatymo nustatyta prezumpcija dėl sutuoktinių bendro turto dalių, pareiškimas šioje dalyje tenkinamas ir nustatoma, kad skolininko E. B. sutuoktinės S. B. gaunamas darbo užmokestis yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir ½ dalis šių pajamų priklauso skolininkui E. B. (CPK 667 straipsnio 2 dalis).

Bylos duomenimis sutuoktiniai santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą nėra pasidalinę arba kitaip nustatę jo teisinį režimą. Pareiškėjos patikslintas prašymas teismui pateiktas sutuoktiniams esant santuokoje, todėl konstatuotina, jog turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Teismas gali nukrypti nuo lygių dalių principo atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (CK 3.123 straipsnio 1 dalis). Nukrypimas nuo lygių dalių principo galimas tik esant įstatyme nustatytam kriterijui ir teismo pripažintoms svarbioms aplinkybėms bei nustačius realų tokio nukrypimo poreikį.

Nesant galimybės išieškoti skolos iš skolininko pajamų, atsižvelgiant į CK 3.88 straipsnio 1–2 dalies, 3.117 straipsnio 1 dalies nuostatas bei į tai, kad byloje nėra ginčijamos įstatymo nustatytos prezumpcijos dėl sutuoktinių bendro turto teisinio statuso bei lygių dalių principo, pareiškimas tenkinamas ir nustatoma, kad skolininkui E. B., bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine S. B., priklauso ½ darbo užmokesčio, mokamo sutuoktinei S. B. UAB (duomenys neskelbtini), išskaičiuojant ½ priklausančius išmokėtinus 5 procentus nuo skolininko sutuoktinės darbo užmokesčio dalies, neviršijančios MMA dydžio, 15 procentų nuo skolininko sutuoktinės darbo užmokesčio dalies, viršijančios MMA dydį, tačiau neviršijančios 2 MMA dydžių ir 25 procentus nuo skolininko sutuoktinės darbo užmokesčio dalies, viršijančios 2 MMA dydžius (CPK 667 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 667 straipsniais,

nutaria:

tenkinti pareiškėjos Aktiva Finance Group OU patikslintą prašymą.

Nustatyti, kad skolininkui E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priklauso ½ darbo užmokesčio, mokamo sutuoktinei S. B. uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini), išskaičiuojant ½ priklausančius išmokėtinus 5 procentus nuo skolininko sutuoktinės darbo užmokesčio dalies, neviršijančios minimalaus mėnesio atlyginimo dydžio, 15 procentų nuo skolininko sutuoktinės darbo užmokesčio dalies, viršijančios minimalaus mėnesio atlyginimo dydį, tačiau neviršijančios 2 minimalaus mėnesio atlyginimo dydžių, ir 25 procentus nuo skolininko sutuoktinės darbo užmokesčio dalies, viršijančios 2 minimalaus mėnesio atlyginimo dydžius.

Nutarties nuorašą siųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.