- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-09-19
- Bylos Nr.
- 2-25054-934/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-18215-2013-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Ieškovas
- (duomenys neskelbtini)
- Atsakovas
- G. G.
- Kategorijos
- 63.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ž. T., rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui G. G. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas (duomenys neskelbtini) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo G. G. 7063,05 Lt skolos ir 13 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Atsakovui ieškinio su priedais kopijos įteiktos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – LR CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka 2013-08-27, procesinius dokumentus atsakovas priėmė asmeniškai. Atsakovas teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Apie atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastis duomenų nėra, atsiliepimo į ieškinį nepateikimo pasekmės atsakovui išaiškintos. Esant šioms aplinkybėms ir ieškovo prašymui priimti sprendimą už akių, yra pagrindas bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nepranešus šalims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką ir atsakovo atžvilgiu priimti sprendimą už akių (LR CPK 142 straipsnio 4 dalis).
Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (LR CPK 285 straipsnio 2 dalis)
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas su atsakovu 2011-10-23 sudarė klasikinę vartojamosios paskolos be užstato sutartį Nr. KV20111023P997062 (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovas atsakovui suteikė 6500 Lt paskolą (b. l. 4-7). Už suteiktą kreditą Sutartyje nustatyta 13 proc. metinė palūkanų norma, taip pat šalys susitarė, jog galutinė kredito grąžinimo data 2016-10-23, delspinigių norma 0,05 procento už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos, mokėti ieškovui palūkanas už naudojimąsi paskola, mėnesio įmokos mokėjimo diena – 15. Atsakovas netinkamai vykdė paimto paskolos dalinio grąžinimo Sutartyje numatytomis dalimis ir terminais bei nevykdė kitų įsipareigojimų pagal Sutartį, todėl 2012-08-23, 2013-02-26 ieškovas atsakovui išsiuntė pranešimus dėl įsipareigojimų nevykdymo ir dėl paskolos sutarties nutraukimo, reikalaudamas nedelsiant sumokėti įsiskolinimą (b.l. 9-10) Atsakovui toliau nevykdant savo įsipareigojimų ieškovas 2013-03-15 vienašališkai nutraukė Paskolos sutartį anksčiau termino. Iš ieškovo pateiktos pažymos (b.l.12) matyti, kad atsakovo skola ieškovui sudaro 7063,05 lt suma (6033 lt negrąžintos paskolos, 669,18 lt nesumokėtų palūkanų, paskaičiuotų nuo laiku negrąžintos paskolos, 356,87 lt delspinigių ir 4 lt komisinių mokesčių, paskaičiuotų už pranešimų pagal Paskolos sutartį siuntimą atsakovui). Duomenų, kad atsakovas padengė šį įsiskolinimą byloje nėra, taip pat atsakovas nepateikė teismui jokių duomenų, kad būtų tinkamai vykdęs minėtą Sutartį.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 6.870 straipsnio 1 dalį paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą bei mokėti palūkanas, jei sutartis nenustato ko kita. Paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (LR CK 6.873 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.874 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis.
Nagrinėjamu atveju tarp šalių susiklostė paskoliniai teisiniai santykiai. Paskolos sutarties dalyko, t. y. pinigų, perdavimą atsakovui įrodo sąskaitos išrašas (b.l. 8), patvirtinantis, kad ieškovas suteikė atsakovui paskolą 6500 Lt sumai, atsakovui atsirado pareiga gautą paskolą grąžinti šalių sutartyje nustatytu būdu, t.y. dalimis, kas mėnesį darant 146,17 Lt įmokas į ieškovo banko sąskaitą (CK 6.870 straipsnio 1 dalis, 6.873 straipsnio 1 dalis, 6.874 straipsnio 2 dalis). Kadangi atsakovas savo prisiimtų įsipareigojimų tinkamai nevykdė ir kelis mėnesius iš eilės nedarė įmokų, tai ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 7063,05 Lt įsiskolinimą, kurį sudaro 6033 Lt negrąžinta paskola, 669,18 Lt palūkanos, 356,87 Lt delspinigiai, 4,00 Lt komisinis mokestis už pranešimų apie įsiskolinimą siuntimą atsakovui, yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.4, 6.38, 6.63, 6.200, 6.205, 6.870, 6.873, 6.874 straipsniai).
Ieškovas, remdamasis Sutarties specialiosios dalies 2.12 punkto ir bendrosios dalies 14.3 punkto sąlygomis, taip pat prašo iš atsakovo priteisti 13 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (b. l. 4, 6). LR CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pažymėtina, kad pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį iš skolininko priteisiamos palūkanos, kurios vadinamos procesinėmis. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra asmenine skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojosi kreditoriaus lėšomis, gavo iš to naudos, taip pažeidė kreditoriaus interesus ir privalo šios normos pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas, kurios vertinamos kaip minimalūs kreditoriaus nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-11-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2008). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, CK 6.37 straipsnio 2 dalis, nustatanti skolininko prievolę mokėti procesines palūkanas, turi būti sistemiškai taikoma su CK 6.210 straipsniu, nustatančiu palūkanų dydį. Pažymėtina, kad procesinių palūkanų paskirtis yra skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-386/2010), jos negali būti priemonė vienai iš šalių piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Nustatant palūkanas šalių susitarimu, išlieka grėsmė, kad ekonomiškai stipresnė šalis (pavyzdžiui, bankas) gali siekti nesąžiningai pasinaudoti savo pranašesne padėtimi ir nustatyti neprotingai dideles palūkanas. Kasacinis teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad susitarimų dėl palūkanų vertinimas susijęs su viešo intereso gynimu, nes nekontroliuojamos palūkanų normos gali peraugti į lupikavimą, o tai prieštarautų viešajai tvarkai. Todėl teismas turi teisę vertinti atitinkamus susitarimus dėl palūkanų dydžio ir pasisakyti, ar toks susitarimas nepažeidė iš esmės šalių interesų pusiausvyros (CK 6.228 straipsnis), ar jis neprieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams (CK 1.5 straipsnis, 6.37 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-10-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-908/2001; 2003-09-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003). Teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat atsižvelgdamas į susiklosčiusią teismų praktiką bei į tai, kad ši sutartis yra sudaryta tarp fizinio asmens ir juridinio asmens – banko (verslininko, savo veiklos profesionalo), kuriam nei paskolos sutarties, nei skundžiamo sprendimo priėmimo metu bankrotinė situacija, suponuojanti viešąjį interesą ginti jo kreditorius, dar nebuvo aktuali, šalys sudarė vartojimo sutartį pagal paskolos davėjo iš anksto paruoštas sąlygas, t. y. tipinę sutartį, skirtą nevienkartiniam naudojimui, paskola suteikta atsakovo vartojamiesiems poreikiams tenkinti, daro išvadą, kad prašomos priteisti procesinės 13 procentų dydžio metinės palūkanos už panaudotą ir negrąžintą paskolą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pernelyg didelės, todėl jos sumažintinos iki įstatyminio – 5 procentų dydžio (Lietuvos apeliacinio teismo 2011-01-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-85/2011; Vilniaus apygardos teismo 2012-06-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-814-464/2012). Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų metinės palūkanos už priteistą 7063,05 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. 2013-05-30, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Teismo vertinimu, 5 proc. dydžio metinių palūkanų dydis yra pakankama ieškovo, kaip kreditoriaus teisėtų interesų užtikrinimo priemonė, atitinkanti kreditoriaus teisėtus lūkesčius dėl prievolės pažeidimo ir užtikrinanti minimalių nuostolių atlyginimą (CK 1.5 straipsnis, 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, valstybei iš atsakovo priteistinas 212 Lt žyminis mokestis (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Taip pat valstybei iš atsakovo priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 12,45 Lt (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 3 p. ir 96 str.). Iš viso valstybei priteistina iš atsakovo – 224,45 lt (du šimtai dvidešimt keturių litų 45 ct) suma.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285, 286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Patenkinti ieškinį iš dalies.
Priteisti iš atsakovo G. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 7063,05 Lt skolą, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos (7063,05 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2013-05-30 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovo (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buv. (duomenys neskelbtini), naudai.
Priteisti iš atsakovo G. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 224,45 lt (du šimtus dvidešimt keturis litus 45 ct) valstybės naudai. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (į. k. 188728721) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „Swedbank“, įmokos kodas 5660.
Sprendimas už akių per trisdešimt dienų gali būti ieškovo skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Sprendimas už akių negali būti atsakovės skundžiamas nei apeliaciniu, nei kasaciniu skundu.
Atsakovas per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą, atitinkantį LR CPK 111 straipsnio ir LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalies reikalavimus Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.