- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-11-29
- Bylos Nr.
- eI-5161-815/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03599-2018-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jovita Einikienė, Iveta Pelienė, Ernestas Spruogis
- Pareiškėjas
- Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės tarybai
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Ivetos Pelienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje pareiškimą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės tarybai dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I
1. Pareiškėjas Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje (toliau – ir pareiškėjas) 2018 m. spalio 22 d. kreipėsi į teismą, prašydamas ištirti tam tikrų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir atsakovas, Taryba) 2011 m. balandžio 6 d. sprendimo Nr. 1-2070 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento tvirtinimo“ (redakcija, galiojanti nuo 2018 m. rugsėjo 26 d.; toliau – ir Sprendimas), kuriuo buvo patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamentas (toliau – ir Reglamentas), nuostatų teisėtumą, o būtent ar:
1.1. Reglamentas toje dalyje, kurioje nėra numatyta, kokia tvarka administracijos direktorius vertina sueigos sprendimus, atitinka Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir Savivaldos įstatymas, ir Įstatymas) 35 straipsnio 6 dalį ir 35¹ straipsnio 5 dalį;
1.2. Reglamento 17 straipsnio 1 dalies 1.16 ir 1.17 punktai ir 7 dalis atitinka Savivaldos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 16 ir 17 punktus ir 8 dalį;
1.3. Reglamentas toje dalyje, kurioje nėra numatyta, kokia tvarka sueigos atstovai gali dalyvauti komiteto darbe, atitinka Savivaldos įstatymo 14 straipsnio 6 dalį;
1.4. Reglamento 38 straipsnio 1 dalies pirmoji pastraipa ir 42 straipsnio 1 dalies pirmoji pastraipa ta apimtimi, kuria nustato reikalavimą tarybos sprendimų (individualių teisės aktų) projektus rengti vadovaujantis teisėkūros principais, atitinka Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 1 straipsnio 3 dalį;
1.5. Reglamento 38 straipsnio 1 dalies pirmoji pastraipa ir 42 straipsnio 1 dalies pirmoji pastraipa ta apimtimi, kuria numato galimybę tarybos sprendimų (norminių teisės aktų) projektus rengti nesilaikant teisėkūros principų, atitinka Teisėkūros pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalį;
1.6. Reglamento 38 straipsnio 1 dalies pirmoji pastraipa ir 42 straipsnio 1 dalies pirmoji pastraipa ta apimtimi, kuria nustato, kad dėl siūlymų papildyti ar pakeisti darbotvarkę teikiami norminio pobūdžio sprendimų projektai, atitinka Savivaldos įstatymo 13 straipsnio 7 dalį;
1.7. Reglamento 38 straipsnio 1 dalies trečioji pastraipa ir 47 straipsnio 6 dalis, numatančios galimybę pareikšti nepasitikėjimą meru ir spręsti nepasitikėjimo meru klausimą, atitinka Savivaldos įstatymo 19 straipsnio 3 dalį bei Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktą;
1.8. Reglamento 40 straipsnio 3 dalies antroji pastraipa atitinka Savivaldos įstatymo 13 straipsnio 9 dalį ir 4 straipsnio 6 punktą bei Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 4 punktą;
1.9. Reglamento 52 straipsnio 10 dalis atitinka Savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 9 punktą bei 6 dalies ir 29 straipsnio 4 dalį.
Pareiškėjas taip pat prašo, nustačius, jog Reglamentas nurodyta apimtimi ir anksčiau minėtos jo nuostatos neatitinka anksčiau išvardytų įstatymų nuostatų, pripažinti Reglamentą nurodyta apimtimi ir anksčiau minėtas jo nuostatas prieštaraujančiais nurodytiems įstatymams.
2. Abejones dėl Reglamento nuostatų atitikties nurodytų aukštesnės galios teisės aktų nuostatoms grindė toliau nurodomais argumentais.
2.1. Dėl Reglamento toje dalyje, kurioje nėra numatyta, kokia tvarka administracijos direktorius vertina sueigos sprendimus, atitikties Įstatymo 35 straipsnio 6 daliai ir 35¹ straipsnio 5 daliai nurodė, jog Įstatymo 35 straipsnio 6 dalyje ir 35¹ straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad savivaldybės institucija seniūnaičių sueigos sprendimus ir išplėstinės seniūnaičių sueigos sprendimus (toliau – sueigų sprendimai) privalo įvertinti savivaldybės tarybos veiklos reglamento nustatyta tvarka. Pagal Įstatymo 35 straipsnio 6 dalį, seniūnaičių sueigos sprendimų vertinimas gali būti savivaldybės tarybos arba savivaldybės administracijos direktoriaus (toliau – administracijos direktorius) kompetencija. Įstatymo 35¹ straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad išplėstinės seniūnaičių sueigos sprendimus privalo įvertinti kompetentinga savivaldybės institucija. Taigi iš Įstatymo 35 straipsnio 6 dalies ir 35¹ straipsnio 5 dalies matyti, kad sueigų sprendimų vertinimas gali būti skirtingų savivaldybės institucijų kompetencija, todėl reglamente turėtų būti nustatyta, kokia tvarka sueigų sprendimus įvertina kiekviena savivaldybės institucija. Reglamento 2 straipsnio 6 dalies, reglamentuojančios sueigų sprendimų vertinimą ir savivaldybės institucijų sprendimų dėl sueigos sprendimų priėmimą, penktajame sakinyje nustatyta tarybos atliekamo sueigų sprendimų įvertinimo tvarka: „Taryba seniūnaičių sueigos ir išplėstinės seniūnaičių sueigos sprendimus įvertina Reglamente nustatyta sprendimų projektų svarstymo ir priėmimo tvarka.“ Kiti Reglamento 2 straipsnio 6 dalies sakiniai nenustato, kokia tvarka sueigų sprendimus įvertina kita savivaldybės institucija – administracijos direktorius, šie sakiniai tik pakartoja Įstatymo 35 straipsnio 6 dalies ir 35¹ straipsnio 5 dalies nuostatas. Įvertinus tai, darytina išvada, jog Reglamentas ta apimtimi, kuria nėra nustatyta kokia tvarka administracijos direktorius vertina sueigos sprendimus, neatitinka Įstatymo 35 straipsnio 6 dalies ir 35¹ straipsnio 5 dalies.
2.2. Dėl Reglamento 17 straipsnio 1 dalies 1.16 ir 1.17 punktų ir 7 dalies atitikties Įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 16 ir 17 punktams ir 8 daliai nurodė, kad pagal Reglamento 17 straipsnio 1 dalies 1.16 ir 1.17 punktus ir 7 dalies trečiąjį ir ketvirtąjį sakinius, kai savivaldybės meras (toliau – meras) negali eiti pareigų, biudžetinių įstaigų, išskyrus švietimo įstaigas ir seniūnijas (biudžetines įstaigas), ir viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė), išskyrus švietimo įstaigas, vadovus (toliau – įstaigų vadovai) priima į pareigas ir atleidžia iš jų taryba. Pagal Įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 16 ir 17 punktus ir 8 dalies trečiąjį ir ketvirtąjį sakinius, kitaip nei pagal Reglamento 17 straipsnio 1 dalies 1.16 ir 1.17 punktus ir 7 dalies trečiąjį ir ketvirtąjį sakinius, kai meras negali eiti pareigų, įstaigų vadovus priima į pareigas ir atleidžia iš jų mero pavaduotojas ar mero pareigas laikinai einantis tarybos narys. Pagal Reglamento 17 straipsnio 1 dalies 1.16 ir 1.17 punktus ir 7 dalies trečiąjį ir ketvirtąjį sakinius, kai meras negali eiti pareigų, kitas funkcijas, susijusias su visų biudžetinių įstaigų ir visų viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė) vadovų darbo santykiais (toliau – kitos funkcijos), įgyvendina mero pareigas laikinai einantis tarybos narys. Pagal Įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 16 ir 17 punktus ir 8 dalies trečiąjį ir ketvirtąjį sakinius, kitaip nei pagal Reglamento 17 straipsnio 1 dalies 1.16 ir 1.17 punktus ir 7 dalies trečiąjį ir ketvirtąjį sakinius, kai meras negali eiti pareigų, kitas funkcijas įgyvendina mero pavaduotojas ar mero pareigas laikinai einantis tarybos narys. Pagal Reglamento 17 straipsnio 1 dalies 1.20 ir 1.21 punktus ir 7 dalies trečiąjį ir ketvirtąjį sakinius, kai meras negali eiti pareigų, mero įgaliojimus keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka ir suteikti patalpas Seimo nariams pagal Lietuvos Respublikos Seimo statutą (toliau – mero įgaliojimai) vykdo taryba. Pagal Įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 20 ir 21 punktus ir 8 dalies trečiąjį ir ketvirtąjį sakinius, kitaip nei pagal Reglamento 17 straipsnio 1 dalies 1.20 ir 1.21 punktus ir 7 dalies trečiąjį ir ketvirtąjį sakinius, kai meras negali eiti pareigų, mero įgaliojimus vykdo mero pavaduotojas ar mero pareigas laikinai einantis tarybos narys. Taigi Reglamento 17 straipsnio 1 dalies 1.16 ir 1.17 punktai ir 7 dalis nepagrįstai išplečia tarybos įgaliojimus ir susiaurina mero pavaduotojo ir mero pareigas laikinai einančio tarybos nario įgaliojimus tais atvejais, kai meras negali eiti pareigų. Įvertinus tai, darytina išvada, kad Reglamento 17 straipsnio 1 dalies 1.16 ir 1.17 punktai ir 7 dalis neatitinka Įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 16 ir 17 punktų ir 8 dalies nuostatų.
2.3. Dėl Reglamento toje dalyje, kurioje nėra numatyta, kokia tvarka sueigos atstovai gali dalyvauti komiteto darbe, atitikties Įstatymo 14 straipsnio 6 daliai nurodė, kad Įstatymo 14 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad seniūnaičiai, išplėstinės seniūnaičių sueigos deleguoti atstovai (toliau – sueigos atstovai), ekspertai, valstybės tarnautojai ir kiti suinteresuoti asmenys (toliau – suinteresuoti asmenys) tarybos komitetų darbe gali dalyvauti reglamento nustatyta tvarka. Taigi reglamente turėtų būti nustatyta, kokia tvarka tarybos komitetų darbe dalyvauja kiekviena suinteresuotų asmenų grupė. Iš Reglamento 33 straipsnio 14 dalies neaišku, kokia yra sueigos atstovų dalyvavimo tarybos komitetų darbe tvarka. Reglamento 33 straipsnio 14 dalies, reglamentuojančios suinteresuotų asmenų dalyvavimą tarybos komitetų darbe, pirmosios pastraipos antrajame sakinyje nustatyta, kad sueigos atstovai gali dalyvauti tarybos komiteto posėdžiuose, kai svarstomi klausimai, susiję su seniūnaitijos gyventojais, pareikšti seniūnaitijos gyventojų nuomonę šiais klausimais ir siūlyti problemų sprendimo variantus. Vis dėlto Reglamento 33 straipsnio 14 dalis nenustato kitų sueigos atstovų dalyvavimo tarybos komitetų darbe tvarkos elementų, kurie turėtų būti nustatyti remiantis Reglamento 33 straipsnio 14 dalies antrąja, trečiąja ir penktąja pastraipomis: nuomonės svarstomais klausimais pareiškimo (kalbėjimo svarstomais klausimais) tarybos komiteto posėdyje tvarkos, reikalavimų prašymui dalyvauti tarybos komiteto posėdyje, leidžiamo tarybos komiteto posėdžio dalyvių skaičiaus. Pažymėtina, kad Reglamento 33 straipsnio 14 dalies antroji, trečioji ir penktoji pastraipos nustato suinteresuotų asmenų grupių, išskyrus sueigos atstovus, dalyvavimo tarybos komitetų darbe tvarkos elementus. Įvertinus tai, darytina išvada, kad Reglamentas nenustato sueigos atstovų dalyvavimo tarybos komitetų darbe tvarkos, todėl Reglamentas ta apimtimi, kuria nėra numatyta, kokia tvarka sueigos atstovai gali dalyvauti komiteto darbe, neatitinka Įstatymo 14 straipsnio 6 dalies nuostatos.
2.4. Dėl Reglamento 38 straipsnio 1 dalies pirmosios pastraipos ir 42 straipsnio 1 dalies pirmosios pastraipos ta apimtimi, kuria nustatytas reikalavimas tarybos sprendimų (individualių teisės aktų) projektus rengti vadovaujantis teisėkūros principais, atitikties Teisėkūros pagrindų įstatymo 1 straipsnio 3 daliai nurodė, kad Reglamento 38 straipsnio 1 dalies pirmojoje pastraipoje, be kita ko, nustatyta: „Į darbotvarkę gali būti įtraukiami tik tie sprendimų projektai, kurie parengti vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais teisėkūros principais (šis reikalavimas netaikomas tais atvejais, kai siūlymą dėl darbotvarkės pakeitimo ar papildymo Tarybai teikia 1/3 dalyvaujančių posėdyje Tarybos narių ar Tarybos frakcija) <...>“. Reglamento 42 straipsnio 1 dalies pirmojoje pastraipoje, be kita ko, nustatyta: „Tarybos sprendimo projekto rengėjas Tarybos sprendimo projektą rengia vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodytais teisėkūros principais (šis reikalavimas netaikomas tais atvejais, kai siūlymą dėl darbotvarkės pakeitimo ar papildymo Tarybai teikia 1/3 dalyvaujančių posėdyje Tarybos narių arba Tarybos frakcija).“ Atsižvelgiant į tai, kad nei Reglamento 38 straipsnio 1 dalies pirmoji pastraipa, nei Reglamento 42 straipsnio 1 dalies pirmoji pastraipa nedetalizuoja jose paminėtų tarybos sprendimų projektų pobūdžio, manytina, kad turimi omenyje visų tarybos sprendimų (ir individualių teisės aktų, ir norminių teisės aktų) projektai.
2.5. Dėl Reglamento 38 straipsnio 1 dalies pirmosios pastraipos ir 42 straipsnio 1 dalies pirmosios pastraipos ta apimtimi, kuria numatyta galimybė tarybos sprendimų (norminių teisės aktų) projektus rengti nesilaikant teisėkūros principų, atitikties Teisėkūros pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 daliai nurodė, kad Reglamento 38 straipsnio 1 dalies pirmojoje pastraipoje ir 42 straipsnio 1 dalies pirmojoje pastraipoje nustatyta, kad tarybos sprendimų (individualių teisės aktų) projektai turi būti rengiami vadovaujantis Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnyje nurodytais teisėkūros principais (toliau – teisėkūros principai). Pagal Teisėkūros pagrindų įstatymo 1 straipsnio 3 dalį, šio įstatymo nuostatos dėl teisės aktų projektų rengimo (taigi ir nuostatos dėl teisėkūros principų) netaikomos individualiems teisės aktams, kitaip tariant, šios nuostatos taikomos tik norminiams teisės aktams. Be to, reikalavimus individualiam teisės aktui nustato Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnis. Taigi Reglamento 38 straipsnio 1 dalies pirmojoje pastraipoje ir 42 straipsnio 1 dalies pirmojoje pastraipoje nustatytas reikalavimas tarybos sprendimų (individualių teisės aktų) projektus rengti vadovaujantis teisėkūros principais nėra pagrįstas Teisėkūros pagrindų įstatymu ir yra perteklinis. Šis reikalavimas ir Reglamento 38 straipsnio 1 dalies pirmosios pastraipos nuostata, kad šio reikalavimo neatitinkantys tarybos sprendimų (individualių teisės aktų) projektai į tarybos posėdžio darbotvarkę (toliau – darbotvarkė) neįtraukiami, nepagrįstai riboja Įstatymo 13 straipsnio 5 dalyje nurodytų subjektų teisę teikti tarybai svarstyti sprendimų projektus. Įvertinus tai, mano, kad Reglamento 38 straipsnio 1 dalies pirmoji pastraipa ir 42 straipsnio 1 dalies pirmoji pastraipa ta apimtimi, kuria nustato reikalavimą tarybos sprendimų (individualių teisės aktų) projektus rengti vadovaujantis teisėkūros principais, neatitinka Teisėkūros pagrindų įstatymo 1 straipsnio 3 dalies.
2.6. Dėl Reglamento 38 straipsnio 1 dalies pirmosios pastraipos ir 42 straipsnio 1 dalies pirmosios pastraipos ta apimtimi, kuria nustatyta, kad dėl siūlymų papildyti ar pakeisti darbotvarkę teikiami norminio pobūdžio sprendimų projektai, atitikties Įstatymo 13 straipsnio 7 daliai nurodė, kad Reglamento 38 straipsnio 1 dalies pirmoji pastraipa ir 42 straipsnio 1 dalies pirmoji pastraipa nustato atvejus, kai reikalavimas tarybos sprendimų (norminių teisės aktų) projektus rengti vadovaujantis teisėkūros principais netaikomas. Kaip minėta, Teisėkūros pagrindų įstatymo nuostatos dėl teisėkūros principų taikomos tik norminiams teisės aktams. Teisėkūros pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad „teisės akto projektą rengiantis subjektas teisės akto projektą rengia vadovaudamasis šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytais teisėkūros principais“. Šio reikalavimo išimčių Teisėkūros pagrindų įstatymas nenustato. Taigi Reglamento 38 straipsnio 1 dalies pirmoji pastraipa ir 42 straipsnio 1 dalies pirmoji pastraipa, kitaip nei Teisėkūros pagrindų įstatymas, nustato teisę rengti norminių teisės aktų projektus nesivadovaujant teisėkūros principais. Tokios išimtys sudaro galimybę priimti neteisėtus tarybos sprendimus (norminius teisės aktus). Įvertinus tai, manome, kad Reglamento 38 straipsnio 1 dalies pirmoji pastraipa ir 42 straipsnio 1 dalies pirmoji pastraipa ta apimtimi, kuria numato galimybę rengti tarybos sprendimų (norminių teisės aktų) projektus nesivadovaujant teisėkūros principais, neatitinka Teisėkūros pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalies nuostatos.
Reglamento 38 straipsnio 1 dalies pirmojoje pastraipoje ir 42 straipsnio 1 dalies pirmojoje pastraipoje nustatyta, kad reikalavimas tarybos sprendimų (norminių teisės aktų) projektus rengti vadovaujantis teisėkūros principais netaikomas, kai darbotvarkę papildyti ar pakeisti siūlo tarybos narių frakcija ar 1/3 dalyvaujančių posėdyje tarybos narių. Ši nuostata reiškia ir tai, kad dėl tarybos narių frakcijos ar 1/3 dalyvaujančių posėdyje tarybos narių siūlymų papildyti ar pakeisti darbotvarkę teikiami norminio pobūdžio sprendimų projektai. Pagal Įstatymo 13 straipsnio 7 dalį, kitaip nei pagal Reglamento 38 straipsnio 1 dalies pirmąją pastraipą ir 42 straipsnio 1 dalies pirmąją pastraipą, darbotvarkė negali būti papildyta ar pakeista, jeigu siūlymai papildyti ar pakeisti darbotvarkę yra susiję su norminio pobūdžio sprendimų projektų pateikimu. Įvertinus tai, darytina išvada, jog Reglamento 38 straipsnio 1 dalies pirmoji pastraipa ir 42 straipsnio 1 dalies pirmoji pastraipa ta apimtimi, kuria nustato, kad dėl siūlymų papildyti ar pakeisti darbotvarkę teikiami norminio pobūdžio sprendimų projektai, neatitinka Įstatymo 13 straipsnio 7 dalies nuostatos.
2.7. Dėl Reglamento 38 straipsnio 1 dalies trečiosios pastraipos ir 47 straipsnio 6 dalies, numatančios galimybę pareikšti nepasitikėjimą meru ir spręsti nepasitikėjimo meru klausimą, atitikties Įstatymo 19 straipsnio 3 daliai bei Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktui nurodė, kad pagal Reglamento 38 straipsnio 1 dalies trečiąją pastraipą, nuostata dėl darbotvarkės papildymo ar pakeitimo, be kitų siūlymų papildyti ar pakeisti darbotvarkę, netaikoma ir tiems siūlymams, kurie yra susiję su nepasitikėjimo meru pareiškimu. Pagal Reglamento 47 straipsnio 6 dalį, tarybos sprendimų projektai, be kitų atvejų, skubos tvarka svarstomi ir tais atvejais, kai sprendžiamas nepasitikėjimo meru klausimas. Įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad mero pavaduotojas prieš terminą netenka savo įgaliojimų, jeigu tarybos nariai pareiškia nepasitikėjimą juo ir taryba priima sprendimą atleisti mero pavaduotoją. Įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje nenustatyta, kad tarybos sprendimu dėl nepasitikėjimo prieš terminą įgaliojimų netenka ir meras. Pažymėtina, kad tik pagal iki 2015 metais naujai išrinktų tarybų susirinkimo į pirmąjį posėdį galiojusios redakcijos Įstatymo 19 straipsnio 3 dalį, be mero pavaduotojo, iš pareigų prieš terminą dėl nepasitikėjimo galėjo būti atleistas ir meras. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Įstatymo 19 straipsnio 3 dalies nuostatas pakartoja Reglamento 55 straipsnio 2 dalis. Taigi nepasitikėjimas meru negali būti reiškiamas ir taryba negali spręsti nepasitikėjimo meru klausimo. Įvertinus tai, darytina išvada, kad Reglamento 38 straipsnio 1 dalies trečioji pastraipa ir 47 straipsnio 6 dalis, numatančios galimybę pareikšti nepasitikėjimą meru ir spręsti nepasitikėjimo meru klausimą, neatitinka Įstatymo 19 straipsnio 3 dalies bei Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkto, nustatančio įstatymo viršenybės principą, reiškiantį, jog viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus.
2.8. Dėl Reglamento 40 straipsnio 3 dalies antrosios pastraipos atitikties Įstatymo 13 straipsnio 9 daliai ir 4 straipsnio 6 punktui bei Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 4 punktui nurodė, kad Reglamento 40 straipsnio 3 dalies antrojoje pastraipoje, be kita ko, nustatyta: „Tarybos sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių balsų dauguma, išskyrus specialius įstatymų ir Reglamento numatytus atvejus.“ Pagal Įstatymo 13 straipsnio 9 dalį, tarybos sprendimai priimami tarybos posėdyje dalyvaujančių tarybos narių balsų dauguma, išskyrus Įstatymo tiesiogiai nustatytus atvejus. Įstatymas tarybai nesuteikia teisės nustatyti kitus atvejus, kai tarybos sprendimai priimami kitokia, nei nustato Įstatymo 13 straipsnio 9 dalis, tarybos narių balsų dauguma (toliau – kiti atvejai), todėl reglamente kitokie atvejai nei Įstatyme negali būti nustatyti. Reglamento 40 straipsnio 3 dalies antroji pastraipa, kitaip nei Įstatymas, tarybai suteikia teisę Reglamente nustatyti ir kitus atvejus. Manytina, kad Reglamento 40 straipsnio 3 dalies antroji pastraipa neatitinka Įstatymo 13 straipsnio 9 dalies ir 4 straipsnio 6 punkto, nustatančio savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principą, bei Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 4 punkto, nustatančio nepiktnaudžiavimo valdžia principą, reiškiantį, jog viešojo administravimo subjektams draudžiama atlikti viešojo administravimo funkcijas neturint šio įstatymo nustatyta tvarka suteiktų viešojo administravimo įgaliojimų arba priimti administracinius sprendimus, siekiant kitų, negu įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nustatyta, tikslų.
2.9. Dėl Reglamento 52 straipsnio 10 dalies neatitikimo Įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 9 punkto bei 6 dalies ir 29 straipsnio 4 dalies nuostatoms nurodė, kad Reglamento 52 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad administracijos direktoriui laikinai negalint eiti pareigų administracijos direktoriaus pareigas mero potvarkiu pavedama atlikti administracijos direktoriaus pavaduotojui. Įstatymo 29 straipsnio 4 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad dėl administracijos direktoriaus pavadavimo sprendžia taryba. Pagal Įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 9 punktą, įgaliojimai priimti sprendimus dėl administracijos direktoriaus pavadavimo priskirti išimtinei tarybos kompetencijai, todėl, vadovaujantis Įstatymo 16 straipsnio 6 dalimi, šie įgaliojimai negali būti perduoti jokiam kitam subjektui. Taigi, pagal Įstatymą, kai administracijos direktorius negali eiti pareigų, jo pareigas administracijos direktoriaus pavaduotojui paveda atlikti taryba, o ne meras, kaip nustatyta Reglamento 52 straipsnio 10 dalyje. Atsižvelgiant į tai, manome, kad Reglamento 52 straipsnio 10 dalis neatitinka Įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 9 punkto bei 6 dalies ir 29 straipsnio 4 dalies nuostatų.
II
Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo pareiškimą su juo nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad pareiškėjo pozicija dėl norminio administracinio akto (jo dalies) atitikties aktams nėra aiški, nedviprasmiška. Pareiškėjas neįvykdė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje keliamo reikalavimo, jog formuluodamas teisinius argumentus, keliančius abejonių norminio administracinio akto teisėtumu, pareiškėjas turi išnagrinėti tiek atitinkamo norminio administracinio akto (jo dalies) turinį, tiek aukštesnės galios teisės akto (įstatymo ar Vyriausybės norminio akto) turinį ir pateikti savo konkrečią nuomonę dėl prieštaravimų tarp šių aktų. Pareiškėjas negali apsiriboti vien bendro pobūdžio teiginiais, taip pat vien tik tvirtinimu, kad norminis administracinis aktas, jo manymu, prieštarauja įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui.
1. Dėl Reglamento toje dalyje, kurioje pareiškėjo vertinimu nėra numatyta kokia tvarka administracijos direktorius vertina sueigos sprendimus, atitikties Įstatymo 35 straipsnio 6 daliai ir 35¹ straipsnio 5 daliai, be kita ko, nurodė, kad Reglamente tvarka yra nustatyta, t. y. jeigu seniūnaičių sueigos sprendimų vertinimas yra Savivaldybės administracijos direktoriaus kompetencija, direktorius priima dėl jų sprendimą ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo seniūnaičių sueigos sprendimo gavimo, taip pat ir išplėstinės seniūnaičių sueigos sprendimai vertinami ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo išplėstinės seniūnaičių sueigos sprendimo Savivaldybės institucijoje gavimo dienos. Savivaldybės administracija, įvertinusi gautus sprendimus, privalo nurodyti savo sprendimų priėmimo motyvus, t. y. nustatytas terminas ir sąlygos atitinkančios Vietos savivaldos įstatymo 35 straipsnio 6 dalį ir 35¹ straipsnio 5 dalį, todėl mano, kad Reglamente nustatytas reguliavimas yra pakankamas.
2. Dėl Reglamento 17 straipsnio 1 dalies 1.16 ir 1.17 punktų ir 7 dalies atitikties Įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 16 ir 17 punktams ir 8 daliai, be kita ko, nurodė, kad Reglamento nuostata nesuvaržo mero pavaduotojo kompetencijos, ir neišplečia Tarybos įgaliojimų, nes šioje nuostatoje yra nuoroda į Vietos savivaldos įstatymą, kas reiškia, kad Vietos savivaldos įstatyme nustatytais atvejais mero pavaduotojas atlieka būtent įstatyme jam pavestas funkcijas, tame tarpe ir Vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 16 ir 17 punktuose nurodytas funkcijas. Todėl mano, kad nėra teisinio pagrindo laikyti Reglamento 17 straipsnio 1 dalies 1.16 ir 1.17 punktus ir 8 dalies nuostatų turinį prieštaraujančiu Vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 16 ir 17 punktams ir šio straipsnio 8 daliai.
3. Dėl Reglamento toje dalyje, kurioje nėra numatyta kokia tvarka sueigos atstovai gali dalyvauti komiteto darbe, atitikties Įstatymo 14 straipsnio 6 daliai, be kita ko, nurodė, kad negalimas Reglamento 33 straipsnio 14 dalies pastraipų atsietas aiškinimas. Šios dalies pirmojoje pastraipoje nustatyta, kokie subjektai komitetų darbe gali dalyvauti patariamojo balso teise, o 2-5 pastraipos taikomos 1 pastraipoje nurodytiems subjektams. Todėl Vyriausybės atstovo abejonės visiškai nepagrįstos, nes pareiškėjas tinkamai neįvertino Reglamento 33 straipsnio 14 dalies turinio visa apimtimi. Pabrėžė, kad konkretaus straipsnio pastraipos frazė negali būti aiškinama atsietai nuo teisinio santykio konteksto, kuris yra išdėstytas nagrinėjamame straipsnyje, nes tai sąlygoja netinkamų išvadų priėmimą konkretaus teisinio santykio kontekste, o būtent sprendžiant, ar Reglamente nustatyta konkreti tvarka. Todėl nagrinėjamu atveju, Reglamente yra nustatyta seniūnaičių ir išplėstinės seniūnaičių sueigos dalyvavimo komitetų darbe tvarka.
4. Dėl Reglamento 38 straipsnio 1 dalies pirmosios pastraipos ir 42 straipsnio 1 dalies pirmosios pastraipos ta apimtimi, kuria nustatytas reikalavimas tarybos sprendimų (individualių teisės aktų) projektus rengti vadovaujantis teisėkūros principais, atitikties Teisėkūros pagrindų įstatymo 1 straipsnio 3 daliai, be kita ko, nurodė, kad šiuo atveju, Taryba kaip tik užtikrino tarybos sprendimų projektų teisėtumo reikalavimą, todėl neaišku, kodėl pareiškėjo nuomone, rengiant individualių teisės aktų projektus negali būti vadovaujamasi teisėkūros principais, kurie iš esmės sietini su teisės aktų teisėtumo principų įgyvendinimu. Apibendrindama aktualų teisinį reguliavimą, nurodė, kad Reglamento 38 straipsnio 1 dalies 1 pastraipos ir 42 straipsnio 1 dalies 1 pastraipos nuostatų turinys ir siekiamas tikslas visiškai atitinka pareiškėjo nurodytų įstatymų nuostatas, nėra perteklinis ir nėra aiškaus teisinio pagrindo pripažinti, jog Reglamento 38 straipsnio 1 dalies 1 pastraipos ir 42 straipsnio 1 dalies 1 pastraipos nuostatos ta apimtimi, kuri nurodyta pareiškėjo pareiškime, pažeidžia Teisėkūros pagrindų įstatymo 1 straipsnio 3 dalį.
5. Dėl Reglamento 38 straipsnio 1 dalies pirmosios pastraipos ir 42 straipsnio 1 dalies pirmosios pastraipos ta apimtimi, kuria numatyta galimybė tarybos sprendimų (norminių teisės aktų) projektus rengti nesilaikant teisėkūros principų, atitikties Teisėkūros pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 daliai ir dėl Reglamento 38 straipsnio 1 dalies pirmosios pastraipos ir 42 straipsnio 1 dalies pirmosios pastraipos ta apimtimi, kuria nustatyta, kad dėl siūlymų papildyti ar pakeisti darbotvarkę teikiami norminio pobūdžio sprendimų projektai, atitikties Įstatymo 13 straipsnio 7 daliai, be kita ko, nurodė, kad sistemiškai vertinant Reglamento 38 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 pastraipas, pareiškėjos abejonės yra visiškai nepagrįstos, nes būtent šio straipsnio 1 dalies 3 pastraipoje detalizuota, kad siūlymams, susijusiems su norminio pobūdžio sprendimų projektų pateikimu, netaikoma nurodyta išimtis, t. y. norminiai teisės aktų projektai turi būti parengti vadovaujantis Teisėkūros pagrindų įstatyme nurodytais principais. Atsakovės vertinimu, nurodytu išimtiniu atveju norminio pobūdžio sprendimų projektai negali būti teikiami, jeigu jie neparengti Teisėkūros pagrindų įstatyme nustatyta tvarka, todėl Reglamento 38 straipsnio 1 dalies 1 pastraipa ir 42 straipsnio 1 dalies 1 pastraipos nuostata neprieštarauja Teisėkūros pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 daliai.
Dėl Reglamento 38 straipsnio 1 dalies pirmosios pastraipos ir 42 straipsnio 1 dalies pirmosios pastraipos ta apimtimi, kuria nustatyta, kad dėl siūlymų papildyti ar pakeisti darbotvarkę teikiami norminio pobūdžio sprendimų projektai, atitikties Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 7 dalies nuostatoms nurodė, jog pareiškėjas neatliko ir nepateikė Reglamento 38 straipsnio turinio sisteminės analizės, todėl ne tik kad nepagrindė savo abejonės teisiniais argumentais, tačiau argumentai yra netikslūs ir klaidinantys.
6. Dėl Reglamento 38 straipsnio 1 dalies trečiosios pastraipos ir 47 straipsnio 6 dalies, numatančios galimybę pareikšti nepasitikėjimą meru ir spręsti nepasitikėjimo meru klausimą, atitikties Įstatymo 19 straipsnio 3 daliai bei Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktui, be kita ko, nurodė, kad tyrimas dėl Reglamento 38 straipsnio 1 dalies 3 pastraipos teisėtumo apskritai turėtų būti nutraukiamas, nes nurodyta Reglamento nuostata yra perkelta iš Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 7 dalies. Vertino, jog iš pareiškėjo reiškiamos abejonės, darytina prielaida, jog Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 7 dalies nuostata nesuderinta su kita Vietos savivaldos įstatymo nuostata, įtvirtinta šio įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje, tačiau formaliai vertinant, Reglamento nuostata, kuri pilna apimtimi cituoja Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 7 dalį, negali būti pripažinta neteisėta.
7. Dėl Reglamento 40 straipsnio 3 dalies antrosios pastraipos atitikties Įstatymo 13 straipsnio 9 daliai ir 4 straipsnio 6 punktui bei Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 4 punktui, be kita ko, nurodė, kad pareiškėjo abejonės yra visiškai nepagrįstos, nes Reglamento nuostatos turi būti suderintos su Vietos savivaldos įstatymo nuostatomis, o pareiškėjas net ir nenurodo, kuriose Reglamento nuostatose yra nustatyti kitokie atvejai dėl sprendimų priėmimo formos, kurios prieštarautų Vietos savivaldos įstatymo nuostatoms. Vertino, kad pareiškėjas nepagrindė teisiniais argumentais Reglamento nuostatos neatitikties nurodytiems teisės aktams.
8. Dėl Reglamento 52 straipsnio 10 dalies neatitikimo Įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 9 punkto bei 6 dalies ir 29 straipsnio 4 dalies nuostatoms, be kita ko, nurodė, kad sistemiškai vertinant Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 9 punkto nuostatos ir šio įstatymo 29 straipsnio 5 dalies nuostatos turinį ir tikslus, darytina išvada, kad įstatymo leidėjas pavedė savivaldybės taryboms teisę pačioms spręsti dėl administracijos direktoriaus pavaduotojo (pavaduotojų) pareigybių steigimo reikalingumo, t. y. gali būti steigiamos arba nesteigiamos, taip pat nusprendus steigti šią pareigybę, tarybos išimtinei kompetencijai priskirtinas administracijos direktoriaus pavaduotojų priėmimo į pareigas klausimas. Vertino, jog įstatymo leidėjas tuo atveju, kai yra paskirti administracijos direktoriaus pavaduotojai, o Savivaldybės administracijos direktorius dėl atostogų ar ligos metu, taip pat kai jis laikinai dėl kitų priežasčių negali eiti pareigų, paliko teisę tarybai pačiai spręsti ir nustatyti pavadavimo tvarką, kas šiuo atveju ir buvo įgyvendinta Reglamento 52 straipsnio 10 dalyje. Atsakovės vertinimu, sprendžiant, kuris konkrečiai administracijos direktoriaus pavaduotojas turėtų laikinai eiti administracijos direktoriaus pareigas, yra vidaus administravimo srities klausimas. Nurodė, jog pareiškėjas visiškai nepagrįstai interpretuoja Vietos savivaldos įstatymo normas, reikalaujant, kad tarybos sprendimu būtų paskiriamas konkretus administracijos direktoriaus pavaduotojas, pvz., susirgus administracijos direktoriui, ne tik kad nelogiškas, bet ir neproporcingas ir realiai sunkiai įgyvendinamas. Tokiais atvejais reikalinga skubiai spręsti pavadavimo klausimą, o reikalaujant, kad tai darytų taryba, vertinant tarybos posėdžių sušaukimo tvarką ir ypatumus, būtų visiškai nelogiška ir neracionalu. Atsakovas tokią savo pozicija grindė tuo, kad vertinant konkrečios teisės normos turinį ir jos taikymo ypatumus būtina analizuoti (aiškinti) kitų teisės normų, įtvirtintų tiek pačiame, tiek ir kituose teisės aktuose, kontekste.
Pažymėjo, kad Reglamento 52 straipsnio 10 dalimi yra įgyvendinta Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 5 dalies nuostata, todėl pareiškėjo abejones vertino ne tik kaip nepagrįstas, bet apskritai kaip piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, kuomet kreipiamasi į teismą su akivaizdžiai nepagrįstu pareiškimu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs pateiktus rašytinius įrodymus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,
konstatuoja:
I
Šioje administracinėje byloje, inter alia (lot. be kita ko), nustatyta:
1. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. birželio 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eI-972-1063/2019 nutraukė bylą. Teismas nustatė, kad pareiškime nėra išdėstytas joks detalus tyrimo pagrindas dėl Reglamento nuostatų teisėtumo, nėra pateikti jokie aiškūs teisiniai argumentai ir nėra išdėstyta konkreti, ne tik materialiuoju norminiu, bet ir platesniu teisminės jurisprudencijos aspektu pagrįsta argumentacija. Pareiškėjas atmestinai į kelis puslapius surašė citatas iš aukštesnės galios teisės aktų ir nepagrįstai laikė, jog tokį statistinį pareiškimą be jokių konkretesnių argumentų gali teikti teismui, prašydamas ginčo teisinį reguliavimą ištirti net devyniais aspektais, nepaisydamas principo da mihi factum, dabo tibi ius (proceso šalys turi pateikti teismui faktus, o teismas pateikia teisę (ir atitinkamai – teisės aiškinimą)). Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nepateikė teisinių argumentų, tinkamai neapibrėžė nei tyrimo pagrindo, nei tyrimo dalyko, tinkamai teisiškai nepagrindė ir nevertino, ar Reglamento nuostatos analogiškai kaip Savivaldos įstatyme, ar leistinai plačiau, o ne neleistinai prieštaraujančiai ar konkuruojančiai sureguliavo atitinkamus santykius (atitinkamai, įtvirtino ar neįtvirtino teisės spragą, t. y. legislatyvinės omisijos ginčo norminiame administraciniame akte buvimą nesureguliuodama tam tikrų santykių). Be to, atsakovas pakankamai detaliai ir motyvuotai pagrindė ginčijamų Reglamento nuostatų teisėtumą.
Žemesnės instancijos teismas
2. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. rugsėjo 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-503-602/2019 Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 5 d. nutartį panaikino ir grąžino bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
II
1. Byloje nagrinėjamas pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje abstraktus prašymas ištirti, ar:
1) Reglamentas toje dalyje, kurioje nėra numatyta kokia tvarka administracijos direktorius vertina sueigos sprendimus, atitinka Įstatymo 35 straipsnio 6 dalį ir 35¹ straipsnio 5 dalį;
2) Reglamento 17 straipsnio 1 dalies 1.16 ir 1.17 punktai ir 7 dalis atitinka Įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 16 ir 17 punktus ir 8 dalį;
3) Reglamentas toje dalyje, kurioje nėra numatyta kokia tvarka sueigos atstovai gali dalyvauti komiteto darbe, atitinka Įstatymo 14 straipsnio 6 dalį;
4) Reglamento 38 straipsnio 1 dalies pirmoji pastraipa ir 42 straipsnio 1 dalies pirmoji pastraipa ta apimtimi, kuria nustato reikalavimą tarybos sprendimų (individualių teisės aktų) projektus rengti vadovaujantis teisėkūros principais, atitinka Teisėkūros pagrindų įstatymo 1 straipsnio 3 dalį;
5) Reglamento 38 straipsnio 1 dalies pirmoji pastraipa ir 42 straipsnio 1 dalies pirmoji pastraipa ta apimtimi, kuria numato galimybę tarybos sprendimų (norminių teisės aktų) projektus rengti nesilaikant teisėkūros principų, atitinka Teisėkūros pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalį;
6) Reglamento 38 straipsnio 1 dalies pirmoji pastraipa ir 42 straipsnio 1 dalies pirmoji pastraipa ta apimtimi, kuria nustato, kad dėl siūlymų papildyti ar pakeisti darbotvarkę teikiami norminio pobūdžio sprendimų projektai, atitinka Įstatymo 13 straipsnio 7 dalį;
7) Reglamento 38 straipsnio 1 dalies trečioji pastraipa ir 47 straipsnio 6 dalis, numatančios galimybę pareikšti nepasitikėjimą meru ir spręsti nepasitikėjimo meru klausimą, atitinka Įstatymo 19 straipsnio 3 dalį bei Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktą;
8) Reglamento 40 straipsnio 3 dalies antroji pastraipa atitinka Įstatymo 13 straipsnio 9 dalį ir 4 straipsnio 6 punktą bei Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 4 punktą;
9) Reglamento 52 straipsnio 10 dalis neatitinka Įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 9 punkto bei 6 dalies ir 29 straipsnio 4 dalies nuostatų.
Taigi byloje keliamas norminio administracinio akto – Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. balandžio 6 d. sprendimu Nr. 1-2070 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento tvirtinimo“ (redakcija galiojanti nuo 2018 m. rugsėjo 26 d.) patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento dalies teisėtumo klausimas.
Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje prašomos ištirti nurodytos Reglamento nuostatos tirtinos galiojusių atitinkamų Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2018 m. liepos 17 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d.), Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2015 m. balandžio 1 d.) bei Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2018 m. liepos 16 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d.) nuostatų atžvilgiu.
Pažymėtina, jog ginčo, kad Reglamentas yra teisės norminis aktas nėra: tiek Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. birželio 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eI-972-1063/2019, tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. rugsėjo 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-503-602/2019 nurodė, kad Reglamentas yra norminis aktas.
Abstraktaus pobūdžio pareiškimas ištirti norminio savivaldybės administracinio akto teisėtumą, nulemia ir nagrinėjamos bylos dalyką. Teisės aktų priskyrimas norminių teisės aktų grupei administracinių bylų teisenoje lemia jų teisėtumo tyrimo ypatumus. Norminių administracinių teisės aktų tyrimo specifika lemia tai, kad tokią bylą nagrinėjantis apygardos teismas turi nustatyti, ar atitinkamo teritorinio ar savivaldybių administravimo subjekto priimtas norminis administracinis aktas (jo dalis) atitinka aukštesnės galios teisės aktus – įstatymus ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės norminius aktus. Norminėje administracinėje byloje turi būti atlikta tiriamo norminio administracinio akto (jo dalies) nuostatų analizė atitinkamų aukštesnės galios teisės aktų nustatyto teisinio reguliavimo kontekste (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1128/2013; 2016 m. kovo 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-469-492/2016). Tačiau atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad šios kategorijos administracinių bylų procesui būdingas formalus pobūdis. Tai reiškia, kad norminę administracinę bylą nagrinėjantis teismas turi tirti pareiškėjo nurodomų teisės aktų atitikties aukštesnės galios teisės aktams klausimą pareiškime nurodyta apimtimi. Atsakovo argumentai taip pat laikytini reikšmingais tik tokie, kurie pagrindžia kvestionuojamo teisės akto atitiktį aukštesnės galios teisės aktams ar, atitinkamai, paneigia pareiškėjo nurodomus argumentus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-469-492/2016). Nesant dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo tinkamai suformuluoto tyrimo pagrindo bei tyrimo dalyko, byla dėl norminio administracinio akto teisėtumo, kurioje nėra tyrimo dalyko, nenagrinėtina administraciniame teisme, o tai yra pagrindas teismui atsisakyti priimti tokį pareiškimą (prašymą), o jeigu jis buvo priimtas – norminę administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai (Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 2 d. 1 p., 103 str. 1 p.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1586/2014, 2016 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1022-492/2016, 2018 m. birželio 6 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1256-442/2018). Taigi, ši Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika yra reikšminga, vertinant, ar pareiškėjas apskritai savo prašyme suformulavo tyrimo dalyką bei tinkamai jį pagrindė.
Toliau teismas vertins kiekvieną pareiškėjo prašyme išdėstomą klausimą atskirai.
2. Dėl Reglamento toje dalyje, kurioje nėra numatyta, kokia tvarka administracijos direktorius vertina sueigos sprendimus, atitikties Įstatymo 35 straipsnio 6 daliai ir 35¹ straipsnio 5 daliai
„Seniūnaičių sueigos ir išplėstinės seniūnaičių sueigos sprendimai yra rekomendaciniai, tačiau atitinkama Savivaldybės institucija privalo nustatyta tvarka juos įvertinti. Jeigu seniūnaičių sueigos sprendimų vertinimas yra Savivaldybės tarybos kompetencija, jie vertinami ir sprendimas priimamas artimiausiame Tarybos posėdyje; jeigu seniūnaičių sueigos sprendimų vertinimas yra Savivaldybės administracijos direktorius kompetencija, direktorius priima dėl jų sprendimą ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo seniūnaičių sueigos sprendimo gavimo. Išplėstinės seniūnaičių sueigos sprendimai vertinami ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo išplėstinės seniūnaičių sueigos sprendimo Savivaldybės institucijoje gavimo dienos. Savivaldybės institucijos, įvertinusios gautus sprendimus, privalo nurodyti savo sprendimų priėmimo motyvus. Taryba seniūnaičių sueigos ir išplėstinės seniūnaičių sueigos sprendimus įvertina Reglamente nustatyta sprendimų projektų svarstymo ir priėmimo tvarka.“ Tuo tarpu Savivaldos įstatymo 35 straipsnio 6 dalyje, be kita ko, nustatyta: „Seniūnaičių sueigos sprendimai yra rekomendaciniai, tačiau atitinkama savivaldybės institucija privalo reglamento nustatyta tvarka juos įvertinti. Jeigu seniūnaičių sueigos sprendimų vertinimas yra savivaldybės tarybos kompetencija, jie vertinami ir sprendimas priimamas artimiausiame tarybos posėdyje; jeigu seniūnaičių sueigos sprendimų vertinimas yra savivaldybės administracijos direktorius kompetencija, direktorius priima dėl jų sprendimą ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo seniūnaičių sueigos sprendimo gavimo. Savivaldybės institucijos privalo nurodyti savo sprendimų priėmimo motyvus.“ Savivaldos įstatymo 35¹ straipsnio 5 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog: „Išplėstinės seniūnaičių sueigos sprendimai yra rekomendaciniai, tačiau kompetentinga savivaldybės institucija privalo reglamento nustatyta tvarka juos įvertinti. Išplėstinės seniūnaičių sueigos sprendimai vertinami ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo išplėstinės seniūnaičių sueigos sprendimo gavimo dienos.“ Pareiškėjas, įvertinęs, jog Reglamente yra nuostata, kad Taryba seniūnaičių sueigos ir išplėstinės seniūnaičių sueigos sprendimus įvertina Reglamente nustatyta sprendimų projektų svarstymo ir priėmimo tvarka, darė išvadą, jog Tarybos atliekamas seniūnaičių sueigos ir išplėstinės seniūnaičių sueigos sprendimų vertinimas yra pakankamas, tačiau nurodė, jog Reglamento 2 straipsnio 6 dalies sakiniai nenustato, kokia tvarka sueigų sprendimus įvertina kita savivaldybės institucija – administracijos direktorius, šie sakiniai tik pakartoja Įstatymo 35 straipsnio 6 dalies ir 35¹ straipsnio 5 dalies nuostatas. Pareiškėjas iš to darė išvadą, jog Reglamentas ta apimtimi, kuria nėra nustatyta, kokia tvarka administracijos direktorius vertina sueigos sprendimus, neatitinka Įstatymo 35 straipsnio 6 dalies ir 35¹ straipsnio 5 dalies.
Teismas vertina, kad pareiškėjas, nors ir labai lakoniškai, tačiau pateikė itin formalius argumentus, jog administracijos direktorius pagal minėtas Įstatymo nurodytas nuostatas privalo „reglamento nustatyta tvarka“ vertinti sueigos sprendimus. Iš pareiškėjo argumentų galima suprasti, kad tos tvarkos pareiškėjas neaptiko Reglamente, būtent todėl vertino, jog reglamentas toje dalyje, kurioje nėra numatyta, kokia tvarka administracijos direktorius vertina sueigos sprendimus, prieštarauja minėtoms įstatymo nuostatoms.
Teismas pabrėžia, kad tokie argumentai yra itin formalūs, todėl ydingi, net stokojantys racionalumo, tačiau jie nesuteikia teismui pagrindo teigti, kad tyrimo dalyko šiuo atveju nėra. Todėl teismas pasisakys dėl minėto klausimo iš esmės.
Teismas atkreipia dėmesį, kad Taryba, kaip kolegiali institucija, sprendimus priima sudėtingai, todėl tam Reglamente yra nustatyta sudėtinga Tarybos sprendimų priėmimo tvarka (žr. Reglamento VIII skyrių „Tarybos sprendimų priėmimo procedūra“). Šia tvarka apsvarstomi seniūnaičių sueigos ir išplėstinės seniūnaičių sueigos sprendimai. Gi administracijos direktorius sprendimus priima vienasmeniškai, todėl svarbiausias tokios tvarkos aspektas yra sprendimų priėmimo terminai ir sprendimų motyvai. Vadinasi, Reglamente atkartojus Įstatymo nuostatas dėl administracijos direktoriaus atliekamo seniūnaičių sueigos ir išplėstinės seniūnaičių sueigos sprendimų svarstymo, kai nustatyti tiek terminai, tiek sprendimų motyvavimas, nėra jokio teisinio pagrindo teigti, kad reglamente nėra nustatyta tvarka vertinti seniūnaičių sueigos ir išplėstinės seniūnaičių sueigos sprendimus, nors ta tvarka ir atkartoja Įstatyme numatytąją.
3. Dėl Reglamento 17 straipsnio 1 dalies 1.16 ir 1.17 punktų ir 7 dalies atitikties Įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 16 ir 17 punktams ir 8 daliai
Pasak pareiškėjo, Reglamento 17 straipsnio 1 dalies 1.16 ir 1.17 punktai ir 7 dalis nepagrįstai išplečia Tarybos įgaliojimus ir susiaurina mero pavaduotojo ir mero pareigas laikinai einančio Tarybos nario įgaliojimus tais atvejais, kai meras negali eiti pareigų. Įvertinus tai, pasak pareiškėjo, darytina išvada, kad Reglamento 17 straipsnio 1 dalies 1.16 ir 1.17 punktai ir 7 dalis neatitinka Įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 16 ir 17 punktų ir 8 dalies nuostatų. Šiame kontekste paminėtina, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2019 m. birželio 19 d. priėmė sprendimą Nr. 1-90, kuriuo iš esmės pakeitė, suderindama su Įstatymu, Reglamento 17 straipsnio 1 dalies 1.16 ir 1.17 punktus ir 7 dalį, išdėstydama juos naujomis redakcijomis. Todėl šia apimtimi administracinė byla nutrauktina, nes neliko tyrimo dalyko (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 1 punktas).
4. Dėl Reglamento toje dalyje, kurioje nėra numatyta, kokia tvarka sueigos atstovai gali dalyvauti komiteto darbe, atitikties Įstatymo 14 straipsnio 6 daliai
Savivaldos įstatymo 14 straipsnio 6 dalyje, be kita ko, nustatyta: „Komitetų darbe patariamojo balso teise reglamento nustatyta tvarka gali dalyvauti visuomenės atstovai – seniūnaičiai, išplėstinės seniūnaičių sueigos deleguoti atstovai, ekspertai, valstybės tarnautojai ir kiti suinteresuoti asmenys.“ Reglamento 33 straipsnio 14 dalyje nustatyta:
„14. Komiteto darbe patariamojo balso teise gali dalyvauti ekspertai, Savivaldybės administracijos tarnautojai ir kiti suinteresuoti asmenys, kai komitetas nusprendžia, kad šių asmenų dalyvavimas yra reikalingas sprendžiant svarstomus klausimus. Visuomenės atstovai – seniūnaičiai, išplėstinės seniūnaičių sueigos deleguoti atstovai ? gali dalyvauti Komiteto posėdžiuose patariamojo balso teise, kai svarstomi klausimai, susiję su seniūnaitijos gyventojais, ir pareikšti seniūnaitijos gyventojų nuomonę apie poreikius ir interesus šiais klausimais, siūlyti problemų sprendimo variantus.
Komitetas gali prašyti seniūnaičių, ekspertų, Savivaldybės administracijos tarnautojų ir kitų suinteresuotų asmenų komiteto posėdyje pateikti nuomonę svarstomais klausimais. Komiteto posėdžio pirmininkui sutikus, posėdyje dalyvaujantiems seniūnaičiams, ekspertams, Savivaldybės administracijos tarnautojams ir kitiems suinteresuotiems asmenims gali būti leidžiama kalbėti svarstomais su jų veikla susijusiais klausimais.
Komiteto pirmininkas kviečia dalyvauti komiteto posėdžiuose reikalingus asmenis. Komiteto posėdyje pageidaujantys dalyvauti seniūnaičiai, ekspertai, Savivaldybės administracijos tarnautojai ir kiti suinteresuoti asmenys privalo ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki posėdžio pradžios pateikti raštu Komitetui prašymą. Jame turi būti nurodyta posėdyje pageidaujančio dalyvauti asmens (asmenų) vardas, pavardė, gyvenamoji vieta, jį (juos) delegavusi organizacija ir kokį darbotvarkės klausimą svarstant norima dalyvauti. Prie prašymo pridedama organizacijos registravimo pažymėjimo kopija (jeigu Komitetui ji nebuvo pateikta anksčiau), įgaliojimas dalyvauti posėdyje ir pasiūlymai dėl konkretaus darbotvarkės klausimo.
Organizacijoms nepriklausantys asmenys gali dalyvauti komiteto posėdyje, jeigu svarstomi su jais susiję darbotvarkės klausimai.
Komitetas gali riboti posėdyje dalyvaujančių seniūnaičių, ekspertų, Savivaldybės administracijos tarnautojų ir kitų suinteresuotų asmenų skaičių.“
Pareiškėjas nurodo, kad Įstatymo 14 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad seniūnaičiai, išplėstinės seniūnaičių sueigos deleguoti atstovai (toliau – sueigos atstovai), ekspertai, valstybės tarnautojai ir kiti suinteresuoti asmenys (toliau – suinteresuoti asmenys) tarybos komitetų darbe gali dalyvauti reglamento nustatyta tvarka. Taigi reglamente turėtų būti nustatyta, kokia tvarka tarybos komitetų darbe dalyvauja kiekviena suinteresuotų asmenų grupė. Iš Reglamento 33 straipsnio 14 dalies neaišku, kokia yra sueigos atstovų dalyvavimo tarybos komitetų darbe tvarka. Reglamento 33 straipsnio 14 dalies, reglamentuojančios suinteresuotų asmenų dalyvavimą tarybos komitetų darbe, pirmosios pastraipos antrajame sakinyje nustatyta, kad sueigos atstovai gali dalyvauti tarybos komiteto posėdžiuose, kai svarstomi klausimai, susiję su seniūnaitijos gyventojais, pareikšti seniūnaitijos gyventojų nuomonę šiais klausimais ir siūlyti problemų sprendimo variantus. Vis dėlto Reglamento 33 straipsnio 14 dalis nenustato kitų sueigos atstovų dalyvavimo tarybos komitetų darbe tvarkos elementų, kurie turėtų būti nustatyti remiantis Reglamento 33 straipsnio 14 dalies antrąja, trečiąja ir penktąja pastraipomis: nuomonės svarstomais klausimais pareiškimo (kalbėjimo svarstomais klausimais) tarybos komiteto posėdyje tvarkos, reikalavimų prašymui dalyvauti tarybos komiteto posėdyje, leidžiamo tarybos komiteto posėdžio dalyvių skaičiaus. Pažymėtina, kad Reglamento 33 straipsnio 14 dalies antroji, trečioji ir penktoji pastraipos nustato suinteresuotų asmenų grupių, išskyrus sueigos atstovus, dalyvavimo tarybos komitetų darbe tvarkos elementus. Įvertinus tai, darytina išvada, kad Reglamentas nenustato sueigos atstovų dalyvavimo tarybos komitetų darbe tvarkos, todėl Reglamentas ta apimtimi, kuria nėra numatyta, kokia tvarka sueigos atstovai gali dalyvauti komiteto darbe, neatitinka Įstatymo 14 straipsnio 6 dalies nuostatos.
Teismas nesutinka su tokiu pateiktu pareiškėjo teisės aiškinimu, kuris vėlgi yra itin pažodinis, formalus, todėl stokoja racionalumo (bet kuris nesuteikia teismui pagrindo teigti, kad tyrimo dalyko šiuo atveju nėra). Tai, kad Reglamento 33 straipsnio 14 dalies antroje, trečioje ir penktoje pastraipose expressis verbis (lot. pažodžiui) nėra nurodoma formuluotė „išplėstinės seniūnaičių sueigos deleguoti atstovai“, nereiškia, kad formuluotė „kiti suinteresuoti asmenys“, vertinant ją Reglamento 33 straipsnio 14 dalies pirmos pastraipos kontekste, neapima formuluotės „išplėstinės seniūnaičių sueigos deleguoti atstovai“, kad formuluotės „išplėstinės seniūnaičių sueigos deleguoti atstovai“ nepakartojimas kiekvienoje pastraipoje kaip nors pažeidžia Įstatymo 14 straipsnio 6 dalies nuostatas.
5. Dėl Reglamento 38 straipsnio 1 dalies pirmosios pastraipos ir 42 straipsnio 1 dalies pirmosios pastraipos ta apimtimi, kuria nustatytas reikalavimas tarybos sprendimų (individualių teisės aktų) projektus rengti vadovaujantis teisėkūros principais, atitikties Teisėkūros pagrindų įstatymo 1 straipsnio 3 daliai.
Teisėkūros pagrindų įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje nustatyta: „Šis įstatymas netaikomas teisės taikymo aktams, išskyrus nuostatas dėl teisės aktų registravimo, skelbimo ir įsigaliojimo.“
Reglamento 38 straipsnio 1 dalies pirmojoje pastraipoje, be kita ko, nustatyta: „Į darbotvarkę gali būti įtraukiami tik tie sprendimų projektai, kurie parengti vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais teisėkūros principais (šis reikalavimas netaikomas tais atvejais, kai siūlymą dėl darbotvarkės pakeitimo ar papildymo Tarybai teikia 1/3 dalyvaujančių posėdyje Tarybos narių ar Tarybos frakcija) <...>“. Reglamento 42 straipsnio 1 dalies pirmojoje pastraipoje, be kita ko, nustatyta: „Tarybos sprendimo projekto rengėjas Tarybos sprendimo projektą rengia vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodytais teisėkūros principais (šis reikalavimas netaikomas tais atvejais, kai siūlymą dėl darbotvarkės pakeitimo ar papildymo Tarybai teikia 1/3 dalyvaujančių posėdyje Tarybos narių arba Tarybos frakcija).“ Pasak pareiškėjo, atsižvelgiant į tai, kad nei Reglamento 38 straipsnio 1 dalies pirmoji pastraipa, nei Reglamento 42 straipsnio 1 dalies pirmoji pastraipa nedetalizuoja jose paminėtų tarybos sprendimų projektų pobūdžio, manytina, kad turimi omenyje visų tarybos sprendimų (ir individualių teisės aktų, ir norminių teisės aktų) projektai, todėl tai prieštarauja Teisėkūros pagrindų įstatymo 1 straipsnio 3 daliai.
Teismas pabrėžia, kad teisėkūros principai privalomai taikomi teisėkūros procese, t. y. kuriant teisės norminius aktus. Teisės taikymas nėra teisėkūra, tačiau pagrindo teigti, kad teisėkūros principai (tikslingumo, proporcingumo, pagarbos asmens teisėms ir laisvėms, atvirumo ir skaidrumo, efektyvumo, aiškumo ir kt.) negalėtų būti taikomi teisės taikymo procese ir tuo paneigtų teisės taikymo procesą, nėra. Todėl ir šiuo aspektu pareiškėjo teisės aiškinimas vėlgi yra itin formalus, todėl stokoja racionalumo (bet kuris nesuteikia teismui pagrindo teigti, kad tyrimo dalyko šiuo atveju apskritai nėra).
6. Dėl Reglamento 38 straipsnio 1 dalies pirmosios pastraipos ir 42 straipsnio 1 dalies pirmosios pastraipos ta apimtimi, kuria, pasak pareiškėjo, numatyta galimybė tarybos sprendimų (norminių teisės aktų) projektus rengti nesilaikant teisėkūros principų, atitikties Teisėkūros pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 daliai ir dėl Reglamento 38 straipsnio 1 dalies pirmosios pastraipos ir 42 straipsnio 1 dalies pirmosios pastraipos ta apimtimi, kuria, pasak pareiškėjo, nustatyta, kad dėl siūlymų papildyti ar pakeisti darbotvarkę teikiami norminio pobūdžio sprendimų projektai, atitikties Savivaldos įstatymo 13 straipsnio 7 daliai.
Teisėkūros pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta: „Teisės akto projektą rengiantis subjektas teisės akto projektą rengia vadovaudamasis šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytais teisėkūros principais ir šiame įstatyme nustatytais teisės akto projekto formai, struktūrai, turiniui ir kalbai keliamais reikalavimais“. Savivaldos įstatymo 13 straipsnio 7 dalyje, be kita ko, nustatyta: „Savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkė gali būti papildyta ar pakeista savivaldybės tarybos sprendimu komiteto, komisijos, frakcijos ar 1/3 dalyvaujančių posėdyje tarybos narių siūlymu, jeigu dėl šių siūlymų sprendimų projektai įregistruoti ne vėliau kaip prieš 24 valandas iki posėdžio pradžios. Ši nuostata netaikoma siūlymams, susijusiems su norminio pobūdžio sprendimų projektų pateikimu“.
Reglamento 38 straipsnio 1 dalies pirmojoje pastraipoje, be kita ko, nustatyta: „Į darbotvarkę gali būti įtraukiami tik tie sprendimų projektai, kurie parengti vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais teisėkūros principais (šis reikalavimas netaikomas tais atvejais, kai siūlymą dėl darbotvarkės pakeitimo ar papildymo Tarybai teikia 1/3 dalyvaujančių posėdyje Tarybos narių ar Tarybos frakcija) <...>“. Reglamento 42 straipsnio 1 dalies pirmojoje pastraipoje, be kita ko, nustatyta: „Tarybos sprendimo projekto rengėjas Tarybos sprendimo projektą rengia vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodytais teisėkūros principais (šis reikalavimas netaikomas tais atvejais, kai siūlymą dėl darbotvarkės pakeitimo ar papildymo Tarybai teikia 1/3 dalyvaujančių posėdyje Tarybos narių arba Tarybos frakcija).“ Nors pareiškėjas teigia, kad Reglamento 38 straipsnio 1 dalies pirmoji pastraipa ir 42 straipsnio 1 dalies pirmoji pastraipa numato galimybę tarybos sprendimų (norminių teisės aktų) projektus rengti nesilaikant teisėkūros principų, taip pat nustato, kad dėl siūlymų papildyti ar pakeisti darbotvarkę teikiami norminio pobūdžio sprendimų projektai, tačiau šie argumentai yra klaidinantys arba, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo frazėmis, fiktyvūs. Mat, pagal Reglamento 38 straipsnio 1 dalies trečiąją pastraipą: „Posėdžių darbotvarkė, pasiūlius komitetui, komisijai, frakcijai, frakcijų vadovų sueigai ar 1/3 posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių, gali būti papildyta ar pakeista Tarybos sprendimu, tačiau dėl šių siūlymų sprendimų projektai turi būti užregistruoti ne vėliau kaip prieš 24 valandas iki Tarybos posėdžio pradžios. Ši nuostata netaikoma siūlymams, susijusiems su norminio pobūdžio sprendimų projektų pateikimu“.
Kai pateikti argumentai yra fiktyvūs, laikoma, jog nėra suformuluotas prašymo tyrimo dalykas. Nesant dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo tinkamai suformuluoto tyrimo pagrindo bei tyrimo dalyko, byla dėl norminio administracinio akto teisėtumo, kurioje nėra tyrimo dalyko, nenagrinėtina administraciniame teisme, o tai yra pagrindas teismui atsisakyti priimti tokį pareiškimą (prašymą), o jeigu jis buvo priimtas – norminę administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai (Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 2 d. 1 p., 103 str. 1 p.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1586/2014, 2016 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1022-492/2016, 2018 m. birželio 6 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1256-442/2018). Todėl byla šia apimtimi nutrauktina.
Reglamento 38 straipsnio 1 dalies trečioje pastraipoje, be kita ko, nustatyta: „Posėdžių darbotvarkė, pasiūlius komitetui, komisijai, frakcijai, frakcijų vadovų sueigai ar 1/3 posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių, gali būti papildyta ar pakeista Tarybos sprendimu, tačiau dėl šių siūlymų sprendimų projektai turi būti užregistruoti ne vėliau kaip prieš 24 valandas iki Tarybos posėdžio pradžios. Ši nuostata netaikoma siūlymams, susijusiems su norminio pobūdžio sprendimų projektų pateikimu, siūlymams, susijusiems su mero pavaduotojo (pavaduotojų), Administracijos direktoriaus, Administracijos direktoriaus pavaduotojo (pavaduotojų), Kontrolės komiteto ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme nustatytų komisijų pirmininkų kandidatūrų pateikimu, taip pat siūlymams, susijusiems su nepasitikėjimo meru, mero pavaduotoju (pavaduotojais), Administracijos direktoriumi, Administracijos direktoriaus pavaduotoju (pavaduotojais), Kontrolės komiteto ir Vietos savivaldos įstatyme nustatytų komisijų pirmininku pareiškimu.“ Reglamento 47 straipsnio 6 dalyje nustatyta: „Tarybos sprendimų projektus dėl mero pavaduotojų, Administracijos direktoriaus, Administracijos direktoriaus pavaduotojų skyrimo ar atleidimo, nepasitikėjimo meru, mero pavaduotojais ir kitų personalijų klausimų, taip pat sprendimus dėl komitetų, Tarybos kolegijos, komisijų sudarymo Taryba svarsto ir priima sprendimus tame pačiame posėdyje, kuriame yra pateiktas projektas, išskyrus atvejus, kai Taryba nusprendžia kitaip.“
Pareiškėjas nurodo, kad pagal Reglamento 38 straipsnio 1 dalies trečiąją pastraipą, nuostata dėl darbotvarkės papildymo ar pakeitimo, be kitų siūlymų papildyti ar pakeisti darbotvarkę, netaikoma ir tiems siūlymams, kurie yra susiję su nepasitikėjimo meru pareiškimu. Pagal Reglamento 47 straipsnio 6 dalį, tarybos sprendimų projektai, be kitų atvejų, skubos tvarka svarstomi ir tais atvejais, kai sprendžiamas nepasitikėjimo meru klausimas. Įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad mero pavaduotojas prieš terminą netenka savo įgaliojimų, jeigu tarybos nariai pareiškia nepasitikėjimą juo ir taryba priima sprendimą atleisti mero pavaduotoją. Įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje nenustatyta, kad tarybos sprendimu dėl nepasitikėjimo prieš terminą įgaliojimų netenka ir meras. Pažymėtina, kad tik pagal iki 2015 metais naujai išrinktų tarybų susirinkimo į pirmąjį posėdį galiojusios redakcijos Įstatymo 19 straipsnio 3 dalį, be mero pavaduotojo, iš pareigų prieš terminą dėl nepasitikėjimo galėjo būti atleistas ir meras. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Įstatymo 19 straipsnio 3 dalies nuostatas pakartoja Reglamento 55 straipsnio 2 dalis. Taigi nepasitikėjimas meru negali būti reiškiamas ir taryba negali spręsti nepasitikėjimo meru klausimo. Įvertinus tai, darytina išvada, kad Reglamento 38 straipsnio 1 dalies trečioji pastraipa ir 47 straipsnio 6 dalis, numatančios galimybę pareikšti nepasitikėjimą meru ir spręsti nepasitikėjimo meru klausimą, neatitinka Įstatymo 19 straipsnio 3 dalies bei Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkto, nustatančio įstatymo viršenybės principą, reiškiantį, jog viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus.
Pareiškėjas nurodo, kad Reglamento 40 straipsnio 3 dalies antrojoje pastraipoje, be kita ko, nustatyta: „Tarybos sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių balsų dauguma, išskyrus specialius įstatymų ir Reglamento numatytus atvejus.“ Pagal Įstatymo 13 straipsnio 9 dalį, tarybos sprendimai priimami tarybos posėdyje dalyvaujančių tarybos narių balsų dauguma, išskyrus Įstatymo tiesiogiai nustatytus atvejus. Įstatymas tarybai nesuteikia teisės nustatyti kitus atvejus, kai tarybos sprendimai priimami kitokia, nei nustato Įstatymo 13 straipsnio 9 dalis, tarybos narių balsų dauguma (toliau – kiti atvejai), todėl reglamente kitokie atvejai nei Įstatyme negali būti nustatyti. Reglamento 40 straipsnio 3 dalies antroji pastraipa, kitaip nei Įstatymas, tarybai suteikia teisę Reglamente nustatyti ir kitus atvejus. Manytina, kad Reglamento 40 straipsnio 3 dalies antroji pastraipa neatitinka Įstatymo 13 straipsnio 9 dalies ir 4 straipsnio 6 punkto, nustatančio savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principą, bei Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 4 punkto, nustatančio nepiktnaudžiavimo valdžia principą, reiškiantį, jog viešojo administravimo subjektams draudžiama atlikti viešojo administravimo funkcijas neturint šio įstatymo nustatyta tvarka suteiktų viešojo administravimo įgaliojimų arba priimti administracinius sprendimus, siekiant kitų, negu įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nustatyta, tikslų.
Teismas pabrėžia, kad nuo 2019 m. kovo 15 d. galioja nauja Savivaldos įstatymo 13 straipsnio 9 dalies redakcija, todėl laikytina, kad nebeliko tyrimo dalyko, o administracinė byla šioje apimtyje nutrauktina. Be kita ko, pabrėžtina, kad pareiškėjas nepateikė jokių argumentų, kad Reglamente būtų numatyti kiti atvejai.
9. Dėl Reglamento 52 straipsnio 10 dalies neatitikimo Įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 9 punkto bei 6 dalies ir 29 straipsnio 4 dalies nuostatoms.
Pareiškėjas nurodė, kad Reglamento 52 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad administracijos direktoriui laikinai negalint eiti pareigų administracijos direktoriaus pareigas mero potvarkiu pavedama atlikti administracijos direktoriaus pavaduotojui. Įstatymo 29 straipsnio 4 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad dėl administracijos direktoriaus pavadavimo sprendžia taryba. Pagal Įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 9 punktą, įgaliojimai priimti sprendimus dėl administracijos direktoriaus pavadavimo priskirti išimtinei tarybos kompetencijai, todėl, vadovaujantis Įstatymo 16 straipsnio 6 dalimi, šie įgaliojimai negali būti perduoti jokiam kitam subjektui. Taigi, pagal Įstatymą, kai administracijos direktorius negali eiti pareigų, jo pareigas administracijos direktoriaus pavaduotojui paveda atlikti taryba, o ne meras, kaip nustatyta Reglamento 52 straipsnio 10 dalyje. Atsižvelgiant į tai, mano, kad Reglamento 52 straipsnio 10 dalis neatitinka Įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 9 punkto bei 6 dalies ir 29 straipsnio 4 dalies nuostatų.
Teismas sutinka su pareiškėjo pozicija. Išimtinės Tarybos kompetencijos negalima reinterpretuoti per kitų Savivaldos įstatymo nuostatų prizmę, ką atsiliepime nepagrįstai nurodo atsakovė, be kita ko, apeliuodama ne tik į teisinius argumentus, bet ir į valdymo efektyvumą. Todėl šia apimtimi pareiškėjos pareiškimas tenkinamas, konstatuojant, kad Reglamento 52 straipsnio 10 dalis prieštarauja Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 9 punkto bei 6 dalies ir 29 straipsnio 4 dalies nuostatoms, kad tik savivaldybės taryba priima sprendimą dėl administracijos direktoriaus pavadavimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 3 punktais, 103 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje pareiškimą tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. balandžio 6 d. sprendime Nr. 1-2070 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento tvirtinimo“ (redakcija, galiojanti nuo 2018 m. rugsėjo 26 d.) patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento 52 straipsnio 10 dalis prieštarauja Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 9 punkto bei 6 dalies ir 29 straipsnio 4 dalies nuostatoms, kad tik savivaldybės taryba priima sprendimą dėl administracijos direktoriaus pavadavimo.
Administracinę bylą Nr. eI-5161-815/2019 dalyje dėl reikalavimų ištirti, ar Vilniaus miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento 17 straipsnio 1 dalies 1.16 ir 1.17 punktai ir 7 dalis atitinka Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 16 ir 17 punktus ir 8 dalį, ar Vilniaus miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento 38 straipsnio 1 dalies pirmoji pastraipa ir 42 straipsnio 1 dalies pirmoji pastraipa ta apimtimi, kuria, pasak pareiškėjo, numatyta galimybė tarybos sprendimų (norminių teisės aktų) projektus rengti nesilaikant teisėkūros principų, atitinka Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalį, ar Vilniaus miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento 38 straipsnio 1 dalies pirmoji pastraipa ir 42 straipsnio 1 dalies pirmoji pastraipa ta apimtimi, kuria, pasak pareiškėjo, nustatyta, kad dėl siūlymų papildyti ar pakeisti darbotvarkę teikiami norminio pobūdžio sprendimų projektai, atitinka Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 7 dalį, ar Vilniaus miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento 38 straipsnio 1 dalies trečioji pastraipa ir 47 straipsnio 6 dalis, numatančios galimybę pareikšti nepasitikėjimą meru ir spręsti nepasitikėjimo meru klausimą, atitinka Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 19 straipsnio 3 dalį bei Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktą, ar Vilniaus miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento 40 straipsnio 3 dalies antroji pastraipa atitinka Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 9 dalį ir 4 straipsnio 6 punktą bei Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 4 punktą, nutraukti.
Likusioje dalyje pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą.
Įsiteisėjusį Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą paskelbti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų registre.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.