- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-10-29
- Bylos Nr.
- 1-145-878/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-79-1-00134-2012-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Inga Liubinienė
- Nukentėjusysis
- U. S.
- Civilinis atsakovas
- D. G.
- Kaltinamasis
- G. G.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
G. G., gimęs(duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 10 klasių išsilavinimą, Alytaus profesinio rengimo centro I kurso moksleivis, nevedęs, gyvenantis(duomenys neskelbtini) , neteistas, 2011 m. spalio 11 d. Prienų rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį atleistas nuo bausmės BK 93 straipsnio pagrindu, pritaikius BK 93 straipsnio 2 dalį, 82 straipsnio 1 dalies 4, 5 punktus, 87 straipsnį, paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės - atiduoti motinai D. G. ugdyti ir prižiūrėti iki pilnametystės ir elgesio apribojimą šešiems mėnesiams, įpareigojant G. G. nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, išskyrus atvejus, jei tai susiję su mokslu bei tęsti mokslą,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. G. 2012 m. kovo 22 dieną, apie 12 val. iš chuliganiškų paskatų viešoje vietoje Išlaužo pagrindinės mokyklos tualete, esančiame Mokyklos g. 1, Išlauže, Prienų r., elgdamasis įžūliai ir demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, tyčia koja spyrė į tualeto duris, dėl ko tualeto durys atsitrenkė U. S. į galvą, tuo nukentėjusiajai U. S. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį muštine žaizda dešiname antakyje, bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Kaltinamasis G. G. kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, kad 2012 m. kovo 28 d. Išlaužo pagrindinėje mokykloje po pietų pertraukos apie 12 val. jis išėjo iš valgyklos, pamatė link sporto salės bėgančius B. ir A.. Bėgo paskui juos. A. ir B. spardė į mergaičių tualeto duris. Jis pats nematė, ar kas yra tualete, B. su A. nesakė, kad kažkas yra tualete. Jis neklausė, kodėl B. ir A. spyrė į duris. Patikrino duris, jos buvo užrakintos. Manė, kad durys užsikirtę. Suprato, kad kažkas yra tualete. Vieną kartą spyrė į durų apačią, nelabai stipriai. Tuo tarpu atsidarė durys ir pataikė nukentėjusiajai į galvą. Spyrė iš kvailumo, nes prieš jį spyrė A. ir B.. Duodamas parodymus iš karto po įvykio policijoje, viską geriau atsiminė. B. jam sakė, kad tuo metu durys atsidarinėjo, kai jis spyrė. Išėjo U., susiėmusi už galvos, verkė. Jis jos atsiprašė, pasakė, kad netyčia, kad nenorėjo sužeisti, palydėjo iki bibliotekos durų ir nuėjo į pamoką. Kai spyrė į tualeto duris, ten prie sporto salės durų buvo visa U. klasė. B. su A. stovėjo šone ir viską matė. Neturėjo tikslo įsilaužti į tualetą ar sumušti U..
Nukentėjusioji U. S. parodė, kad per pertrauką prieš kūno kultūros pamoką, lipdama į antrą aukštą, pamatė B. ir A.. Nenorėjo jų susitikti, nes jie nepraleisdavo, kibdavo, todėl bėgo į tualetą, kur užsidarė. Durys užsisklendžia sklende. Ant laiptų G. G. nematė. Ten šalia yra sporto salė, stovėjo visa jos klasė. Jie spardė duris, kurios atsidaro į vidų, ir liepė atidaryti, ją šaukė vardu. Girdėjo ir G. balsą, bet G. pamatė jau tik išėjus iš tualeto. G. paskutinis šaukė: „U., atidaryk duris“ ir spyrė. Ji durų neatidarė. Iš pradžių stovėjo tualeto prieškambaryje, kai jau lyg ir baigė spardyti, priėjo arčiau prie durų ir tada buvo smūgis į duris, jas išspyrė, buvo net spyna išlaužta. Kai praskėlė antakį, G. pamatė, kad jai bėga kraujas, ir jie išsigandę visi trys pabėgo. Ją klasės draugės D. D., M. K. ir E. S. nuo pat tualeto palydėjo į mokytojų kabinetą. Buvo praskeltas dešinys antakis ir sumušta galva. Atvažiavo močiutė, nuvežė į Garliavą, iš ten greitoji vežė į Kauną. Siuvo antakį, švietė galvą ir dvi savaites liepė nieko nedirbti, neiti į mokyklą. Išrašė vaistų nuo nervinės įtampos, kuri kilo dėl įvykio ir truko ilgą laiką, gal keturis mėnesius, dar ir dabar jaučia nemalonius atsiminimus. Žaizda greitai užgijo, o galvą skaudėjo ilgai, apie 2 mėnesius, visą laiką gėrė vaistus, lankėsi pas gydytoją. G. jos atsiprašė, praėjus valandai po įvykio. Pas psichologus nesilankė. G. prieš įvykį nesikabinėjo, bet ji stengdavosi jų visų trijų išvengti. Po įvykio pasidarė jautri.
Liudytojas B. B. parodė, kad su A. Č. ėjo Išlaužo pagrindinės mokyklos koridoriumi ir pamatė U.. Ši pradėjo juoktis ir bėgo, jie juokaudami vijosi. Ji užsidarė tualete prie sporto salės, jie pabaladojo, silpnai spyrė į duris, sakė jai išeiti, kvietė vardu. G. tuo metu dar nebuvo pribėgęs. G. G. išėjo iš valgyklos ir juos atsivijo prie tualeto, paklausė juos, kas tualete. Jie nieko neatsakė, pasitraukė į šoną. G. nulenkė rankeną ir spyrė į duris. Tuo metu atsidarinėjo durys. G. lyg tai nieko nešaukė. Nežino, ar G. matė, kad U. tualete, lyg ne. Kai atsidarė durys, pamatė U., ji buvo susiėmusi už galvos, sakė, kad gavo durimis į galvą. Ją draugės palydėjo, ir G. prie jų priėjo, o jie su A. nuėjo į klasę. Gal G. suprato, kad U. tualete.
Liudytoja D. G. parodė, kad jai iš mokyklos paskambino socialinė darbuotoja, pasakė, kad jos anūkę U. sužeidė berniukas, ir reikia medikų pagalbos. Nuvyko į mokyklą, U. buvo mokytojų kambaryje, ant veido buvo uždėtas ledas, varvėjo kraujas, anūkė buvo išbalusi, sutrikusi. Mergaitę ji išsivežė į Garliavą poliklinikon, paskambino dukrai, kuri U. nuvežė į klinikas.
Liudytoja L. S. parodė, kad jai paskambino mama ir pasakė, kad sužeista dukra. Atvažiavo į šeimos kliniką Garliavoje, kur jau buvo atvežta dukra. U. jau buvo apsiraminusi. Mama sakė, kad ji klykė, buvo šoke. Poliklinikoje suteikė pirmą pagalbą, mokykloje irgi ledą dėjo. Mergaitę nuvežė į Kauno klinikas, kur susiuvo žaizdą prakirstame dešiniame antakyje, peršvietė galvą, skyrė gulimą režimą. Po įvykio buvo apatiška, vyzdžiai išsiplėtę. Kai nuėjo į mokyklą, paskambino, kad bloga. Tada ją nusivežė į klinikas, kur padarė tomografinę nuotrauką, pakitimų nerado, tik skyrė stebėjimą. Neseniai dvi dienas svaigo galva. Į psichologus nesikreipė, tik bendravo su mokyklos psichologe. U. bijo eiti į tualetą, dabar dukrą perkėlė į Žiburio gimnaziją. Sakydavo, kad ją dešimtokai užkabinėja, liepia lentą valyti. Baimės G. G. nesijautė. U. gali už save pastovėti, nėra silpna, buvo mokinių prezidentė.
Kaltinamojo motina D. G. paaiškino, kad apie įvykį sužinojo po dviejų dienų. Sūnus jai sakė, kad atsiprašinėjo U. koridoriuje per pertrauką, bet ji nenorėjo su juo kalbėti. Jis lanko pamokas, padeda buityje, agresijos požymių nepastebėjusi.
Protokolas-pareiškimas patvirtina, jog L. S. 2012 m. balandžio 2 d. kreipėsi į policiją, pranešdama, jog 2012 m. kovo 22 d. jos dukrą U. S. I. pagrindinėje mokykloje sužalojo G. G., kojomis spirdamas į durimis, kurios pataikė U. S. į galvą (b.l. 2).
Įvykio vietos apžiūros 2012 m. kovo 26 d. protokole užfiksuota, kad ant Išlaužo pagrindinės mokyklos, esančios Mokyklos g. 1, Išlauže, Prienų r. sav., mergaičių tualeto durų, kurios gali būti užkabinamos iš vidaus sklende, dešinėje pusėje ant apdailos juostos 1,2 m aukštyje išlikusios tamsios žymės, galimai padarytos suduodant smūgius apautomis batais kojomis, spynos mechanizmas ir sklendė tvarkingi (b.l. 5-7).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Alytaus poskyrio specialisto 2012 m. gegužės 3 d. išvadoje Nr. G 435/12(06) konstatuota, kad U. S. kliniškai nustatyta muštinė žaizda dešiniame antakyje; sužalojimas padarytas veikiant dešinio antakio sritį kietu buku ar bukabriauniu žalojančiu daiktu, galimai užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis; sužalojimas kvalifikuotinas kap nežymus sveikatos sutrikdymas; kliniškai įtarta trauminė galvos smegenų liga nepagrįsta objektyvia neurologine simptomatika bei nepatvirtina specialisto (neurologo) apžiūros metu, todėl neimama domėn, kvalifikuojant sveikatos sutrikdymo mastą (b.l. 17-19).
BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlūs veiksmai, 2) grasinimai, 3) patyčios, 4) vandališki veiksmai. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad kiekvienu iš minėtų būdų demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama tiesiogiai arba poveikiu į papildomus objektus - žmogaus sveikatą ir turtą. Pagal teismų suformuotą praktiką viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (kasacinės nutartys Nr. 2K-670/2002, Nr. 2K-796/2007, Nr. 2K-122/2008 ir kt.). Šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, todėl kaltininkas turi suvokti, kad savo veiksmais sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką, ir nori taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Be to, kaltininko tiesioginė tyčia padarinių atžvilgiu gali būti tiek apibrėžta (nori konkrečių padarinių), tiek neapibrėžta (veikos padarinius numato bendrai, jų savo sąmonėje nedetalizuoja). Tokią teismų praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinės nutartys Nr. 2K-122/2008, 2K-159/2009, 2K-241/2009 ir kt.).
Motyvuojamoji dalis
Teismas, visumoje įvertinęs aptartus įrodymus, daro išvadą, kad kaltinimas G. G. pažeidus viešąją tvarką yra pagrįstas ir įrodytas. Pirmiau aptarti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis viešoje vietoje – Išlaužo pagrindinės mokyklos koridoriuje, matant kitiems moksleiviams, be jokios priežasties tyčia spyrė į mergaičių tualeto duris, ignoruodamas elementarias elgesio normas, atvirai pademonstravo aiškų žmogaus bei visuomenės negerbimą. Nuo G. G. spyrio staiga atsidariusioms durims trenkusis į už jų stovėjusią U. S., buvo nežymiai sutrikdyta pastarosios sveikata dėl muštinės žaizdos dešiname antakyje. Nustatyta, kad tokius kaltinamojo G. G. veiksmus stebėjo pašaliniai asmenys, vaikai, kuriems kaltinamojo veiksmai neabejotinai sukėlė neigiamas emocijas ir išgąstį. Kaltinamasis bendrais bruožais turėjo numatyti, jog dėl jo vandališko veiksmo – ugdymo įstaigos bendro tualeto durų spardymo pertraukos tarp pamokų metu kitų mokinių akivaizdoje - visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta. Todėl teismas sprendžia, jog kaltinamasis padarinių atžvilgiu veikė neapibrėžta tyčia. Iš bylos aplinkybių matyti, jog G. G. nesiekė sužaloti nukentėjusiosios U. S., tačiau dėl jo vandališko veiksmo netiesiogiai buvo pasikėsinta ir į papildomą objektą – kito asmens sveikatą. Teismas atkreipia dėmesį, jog G. G., būdamas 17 metų, sąmoningu asmeniu, turėjo suvokti, jog savo veiksmais pažeidžia ir visuomenėje priimtas elgesio normas, demonstruoja nepagarbą viešoje vietoje esantiems ir galintiems į ją patekti aplinkiniams, tuo pačiu ir numatyti, kad jo veiksmais bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka. Dėl to įstatymai ir numato, kad asmenys viešoje vietoje turi elgtis taip, kad nepadarytų nepatogumų kitiems žmonėms, netrikdytų įprasto jiems gyvenimo būdo, nepažeistų jų teisės į normalią ir ramią aplinką.
Skiriant bausmę G. G., atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis), pavojingumo laipsnį – pasikėsinta į viešąją tvarką. Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, jog jis nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, atsiprašė nukentėjusiosios, siūlėsi jai atlyginti neturtinę žalą. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Kaltinamasis administracinėmis nuobaudomis nebaustas (b.l. 59), Prienų rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės ir Išlaužo pagrindinės mokyklos charakterizuotas teigiamai (b.l. 61), mokosi, psichiatro-narkologo įskaitoje neįrašytas (b.l. 67), nusikalstamą veiką padarė, būdamas nepilnametis, į tai, kad kaltinamasis laikomas pirmą kartą teisiamu, bet jau vieną kartą buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 93 straipsnio pagrindu, administracinėmis nuobaudomis nebaustas, psichiatro-narkologo įskaitoje neįrašytas. Kaltinamasis laikomas pirmą kartą teisiamu (b.l. 53-58), todėl bausmė jam skiriama, remiantis BK 55 straipsnio nuostatomis - t.y. nesusijusi su laisvės atėmimu. Įvertinus visas aukščiau nurodytas aplinkybes, skirtina pakankama ir geriausiai kaltinamojo asmenį, jo turtinę padėtį bei bausme siekiamus tikslus atitiksianti BK 284 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas. Atsižvelgiant į teigiamą kaltinamojo asmenybę, pirmiau įvertintą jo veikos pobūdį, pavojingumo visuomenei ir sukeltų pasekmių sunkumo laipsnį ir kitas reikšmingas teisingos bausmės paskyrimui aplinkybes, kaltinamajam skirtina teismo parinktos rūšies bausmė, savo dydžiu mažesnė nei įstatymo apibrėžtas jos dydžio vidurkis (BK 48 straipsnio 2 dalis), t.y. 6 mėnesiams, paskiriant BK 48 straipsnio 6 dalies 1 ir 5 punktuose numatytus įpareigojimus.
Kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti kaltinamajam panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.
Nukentėjusioji U. S. ir jos atstovė pagal įstatymą L. S. byloje pareikštą civilinį ieškinį dėl U. S. nusikalstama veika padarytos 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo palaikė, prašė jį tenkinti. Ieškinyje nurodė, jog dėl tyčinių smurtinių G. G. veiksmų U. S. sutrikdyta sveikata, dėl to nukentėjusioji patyrė dvasinius išgyvenimus, buvo sukeltas skausmas, patirtas stresas, dėl įvykio pablogėjo jos emocinė būklė. U. S. parodė, jog po įvykio pasidarė jautri, kelis mėnesius skaudėjo galvą, likę nemalonūs prisiminimai.
Kaltinamasis civilinį ieškinį pripažino iš dalies.
Civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti yra tenkintinas iš dalies.
Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę gauti žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis). Neturtinė žala turi būti atlyginama visais atvejais, kai jinai padaryta nusikaltimu (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.283 straipsnio 1 dalis). Tarp kaltinamojo nusikalstamo veikimo ir atsiradusios žalos (turtinės, neturtinės) yra priežastinis ryšys. Abejonių, kad nukentėjusioji dėl sužalojimo patyrė skausmą, taip pat stresą, nekyla. Tačiau teismas taip pat atsižvelgia į tai, jog U. S. konstatuotas tik nežymus sveikatos sutrikdymas, jokių ilgalaikių neigiamų pasekmių ar liekamųjų reiškinių jis nesukėlė, joks gydymas jai skirtas nebuvo, kaltinamojo veika nepasižymėjo ypatingu žiaurumu, ji nebuvo tiesiogiai nukreipta į nukentėjusiąją, smurtas ir agresija tiesiogiai būtent jos atžvilgiu nenaudota, G. G. tyčia sužaloti U. S. nenustatyta. Pati nukentėjusioji patvirtino, kad G. G. prieš įvykį prie jos nesikabinėjo. Kaip parodė pati nukentėjusioji ir jos motina, U. S. nesilankė pas psichologus. Nukentėjusioji parodė, jog G. G. jos atsiprašė po įvykio. L. S. parodė, kad jos dukra pačiam G. G. ir po įvykio nejautė jokios baimės. Nukentėjusiajai padaryta kirstinė žaizda antakyje užgijo greitai, visa kita nukentėjusiosios ir jos motinos nurodyta sipmtomatika – galvos skausmas keturis mėnesius ir pan. - jokiais objektyviais bylos duomenimis nepatvirtinama. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys į tai, jog U. S. parodymai bylos tyrimo metu nebuvo nuoširdūs ir teisingi, ikiteisminiame tyrime ji teigė, jog G. G. ją užkabinėja, kad būtent G. G. ją vijosi nuo mokyklos antro aukšto koridoriaus iki pirmo aukšto mergaičių tualeto (b.l. 12), tuo tarpu teisme nurodė visai kitokias įvykio aplinkybes, kurias, beje, patvirtino ir kaltinamasis bei liudytojas. Todėl teismui jos parodymai ir dėl patirtos neturtinės žalos kelia abejonių. Teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo esamą turtinę padėtį bylos nagrinėjimo metu: jis jau pilnametis, tačiau moksleivis, nedirba, gauna tik 65 Lt stipendiją, išlaikomas tėvų. Pažymėtina, kad teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų - nukentėjusiosios ir kaltininko - pusiausvyra, kad žalos dydis netaptų nepakeliama našta nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui. Įvertinęs įstatymo numatytus kriterijus, anksčiau aptartas bylos aplinkybes, teismas sprendžia, jog protinga nukentėjusiosios ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyra bei teisinga piniginė kompensacija už patirtą skriaudą bus pasiekta nustatant nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos dydį 300 Lt, tokia suma užtikrins balansą tarp padarytos veikos bei jos sukeltų padarinių ir kaltinamojo turtinės padėties bei kitų teismo vertintų kriterijų. Nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei U. S. iš kaltinamojo G. G., kuris jau sulaukęs pilnametystės, priteistina 300 Lt neturtinei žalai atlyginti (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.251 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-307 straipsniais,
nusprendžia:
G. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti laisvės apribojimu šešiems mėnesiams, įpareigoti laisvės apribojimo laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose ir neatlygintinai per bausmės atlikimo laikotarpį išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
Civilinės ieškovės U. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jai iš G. G. 300 Lt (tris šimtus litų 00 ct) neturtinei žalai atlyginti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.