- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-29
- Bylos Nr.
- 2-1665-585/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-59-3-00160-2016-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vytautas Zelianka
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Versluva“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti praleistą terminą paduoti atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 17 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Versluva“ 2020 m. rugsėjo 7 d. pateikė teismui atskirąjį skundą dėl 2020 m. rugpjūčio 17 d. nutarties, kuriuo prašė atnaujinti praleistą terminą atskirajam skundui paduoti bei teismui pasinaikinti 2020 m. rugpjūčio 17 d. nutartį arba atskirąjį skundą nusiųsti į Lietuvos apeliacinį teismą. Nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. rugsėjo 2 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 10 d. nutarties dalį, kuria atmestas pareiškėjos UAB ,,Versluva“ prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo ir pareiškėjos UAB ,,Versluva“ prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo patenkino ir iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos sustabdė Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2020 m. liepos 31 d. įsakymo Nr. V4-167 ,,Dėl poveikio priemonės nemokumo administratoriui UAB „Versluva“ skyrimo“ galiojimą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 2 d. nutartį pareiškėja gavo 2020 m. rugsėjo 3 d., o atskirąjį skundą šioje byloje pateikė per 1 dieną, t. y. 2020 m. rugsėjo 4 d. Tad pareiškėja terminą praleido dėl objektyvių priežasčių, todėl neturėtų prarasti teisės pateikti atskirąjį skundą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Panevėžio apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartimi atsisakė atnaujinti praleistą terminą paduoti atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 17 d. nutarties ir 2020 m. rugsėjo 7 d. pateiktą teismui atskirąjį skundą grąžino pareiškėjai UAB „Versluva“.
3. Teismas nurodė, kad Panevėžio apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 17 d. nutartis pareiškėjai UAB „Versluva“ turėjo būti žinoma jos priėmimo dieną, nes teismo nutartis 2020 m. liepos 17 d. elektroniniu paštu bei popieriniu formatu nusiųsta UAB „Versluva“ ir bankroto administratorei Gražinai Šestak. Sprendžiant dėl galimybės atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti, turėtų būti konstatuoti konkretūs faktai, kurie galėjo tapti objektyvia kliūtimi pareiškėjai paduoti tokį skundą. Pareiškėja UAB „Versluva“ nenurodė jokių konkrečių aplinkybių ar kliūčių, kurios jai sutrukdė arba objektyviai atėmė galimybę įgyvendinti procesinę teisę per įstatymuose nustatytą terminą paduoti atskirąjį skundą, todėl nėra pagrindo praleistą procesinį terminą atnaujinti.
4. Tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. rugsėjo 2 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 10 d. nutarties dalį, kuria atmestas pareiškėjo UAB ,,Versluva“ prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo ir iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos sustabdė Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2020 m. liepos 31 d. įsakymo Nr. V4-167 ,,Dėl poveikio priemonės nemokumo administratoriui UAB „Versluva“ skyrimo“ galiojimą, negali būti siejami su praleisto termino atskirajam skundui pateikti praleidimo aplinkybėmis ir pripažįstama svarbia termino atskirajam skundui paduoti praleidimo priežastimi, nes atskirasis skundas turėjo būti paduodamas per 7 dienas nuo skundžiamos nutarties priėmimo dienos, t. y. iki 2020 m. rugpjūčio 24 d. įskaitytinai.
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Pareiškėja UAB „Versluva“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atskirąjį skundą priimti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Teismas nurodydamas, kad nutartis yra neskundžiama suklaidino apeliantę.
5.1.1. Teismas, priimdamas nutartį, privalo išaiškinti nutarties apskundimo tvarką ir terminus bylos šalims. Teismas, priimdamas 2020 m. rugpjūčio 17 d., nutartį nurodė, kad „nutartis yra neskundžiama“. Taigi teismas pažeidė minėtą pareigą.
5.1.2. Kadangi teismas suklaidino UAB „Versluva“ dėl nutarties apskundimo tvarkos ir nenurodė nutarties apskundimo termino, UAB „Versluva“ iš nutarties turinio galėjo suprasti, kad atskirojo skundo pateikti neturi procesinės galimybės, todėl negalėjo laiku ir operatyviai suprasti savo procesinių teisių ir jų ginti. Šis teismo padarytas pažeidimas turėjo esminės reikšmės dėl apelianto atskirojo skundo pateikimo galimybių.
5.2. Teismui nusprendus, kad terminas praleistas, praleidimas neturi būti vertinamas formaliai.
5.2.1. Teismas buvo informuotas apie vykstančią administracinę bylą dar iki 2020 m. rugpjūčio 17 d. nutarties priėmimo. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK)163 straipsnio 1 punkte numatyta, kad teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Taigi teismas nors ir žinojo apie kitą vykstančią bylą, tačiau nei sustabdė, nei atidėjo klausimo nagrinėjimą.
5.2.2. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-598-502/2020 galutinai pritaikius užtikrinimo priemonę ir sustabdžius įsakymo, kuriuo UAB „Versluva“ panaikinta teisė teikti nemokumo administravimo paslaugas galiojimą, UAB „Versluva“ laikytina turinčia teisę teikti nemokumo administravimo paslaugas. Po nurodytos nutarties priėmimo išnyko esminis pagrindas 2020 m. rugpjūčio 17 d. nutarties priėmimui, tokia nutartis negalėjo būti priimta, o ją jau priėmus, turėtų būti panaikinama.
5.2.3. Net teismui nusprendus, kad terminas praleistas, praleidimas neturi būti vertinamas formaliai. Asmens teisė būti išklausytam yra viena iš asmens teisės į teisingą teismą garantijų. Todėl vien tik dėl to, kad terminas yra praleistas (su kuo apeliantė nesutinka), apeliantė neturėtų prarasti galimybės apskųsti neteisingą ir neteisėtą teismo nutartį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
Dėl atskirojo skundo argumentų
7. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymui (toliau – JANĮ) neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ir ĮBĮ) su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams JANĮ nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio straipsnio 1 – 5 punktuose nustatytas išimtis. UAB „Abatas“ bankroto procesas pradėtas galiojant ĮBĮ, tačiau sprendimas dėl nemokumo administratorės atstatydinimo priimtas galiojant JANĮ, todėl ir atskirojo skundo priėmimo klausimas dėl nutarties, kuria atstatydinta nemokumo administratorė, spręstinas vadovaujantis JANĮ ir CPK nuostatomis.
8. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau – Tarnyba) 2020 m. rugpjūčio 3 d. pranešimu informavo Panevėžio apygardos teismą apie tai, kad nemokumo administratorei UAB „Versluva“ panaikinta teisė administruoti nemokumo procesus ir ji 2020 m. rugpjūčio 3 d. išbraukta iš Nemokumo administratorių sąrašo (sąrašo Nr. B-JA003). Taigi, apeliantė nuo 2020 m. rugpjūčio 3 d. neteko teisės administruoti nemokumo procesus (JANĮ 127 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
9. Panevėžio apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi UAB „Versluva“ atstatydino iš UAB „Abatas“ nemokumo administratoriaus pareigų, skyrė naują nemokumo administratorių, nurodė, kad nutartis neskundžiama. Pareiškėja UAB „Versluva“, buvusi BUAB „Abatas“ nemokumo administratorė, dėl minėtos nutarties pateikė atskirąjį skundą, kurį skundžiama nutartimi teismas atsisakė priimti.
10. JANĮ 39 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad teismas atstatydina nemokumo byloje paskirtą nemokumo administratorių, kai jis netenka teisės administruoti nemokumo procesus. Įstatyme expressis verbis (tiesiogiai) įtvirtinta, kad tokia teismo nutartis yra neskundžiama (JANĮ 40 straipsnio 6 dalis). Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakydamas priimti atskirąjį skundą pasisakė dėl praleisto termino atskirajam skundui paduoti, neteikia pagrindo išvadai, kad teismas suteikė apeliantui Panevėžio apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. nutarties apskundimo galimybę. Teismas negali pakeisti įstatyminio reglamentavimo, kuriuo vadovaujantis tokia nutartis yra neskundžiama, kas sudaro prielaidas spręsti dėl skundžiamos nutarties motyvų nepagrįstumo.
11. Taigi, Panevėžio apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 17 d. nutartis, kuria apeliantė atstatydinta iš BUAB „Abatas“ nemokumo administratoriaus pareigų, negali būti apeliacinio apskundimo objektas ir tai tinkamai nurodyta pačioje nutartyje, dėl to apeliantas nebuvo suklaidintas dėl nutarties apskundimo tvarkos.
12. Atskirasis skundas dėl teismo nutarties, kuri negali būti apeliacinio apskundimo objektas, nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, CPK 338 straipsnis).
13. Panevėžio apygardos teismas skundžiama 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartimi spręsdamas apeliantės atskirojo skundo dėl 2020 m. rugpjūčio 17 d. nutarties priėmimo klausimą, vadovavosi CPK 78 straipsniu, nurodydamas, kad apeliantė neįrodė buvus svarbioms procesinio termino atskirajam skundui paduoti praleidimo priežastims ir neatnaujino praleisto termino. Nors skundžiama nutartimi išspręstas termino atnaujinimo klausimas, ir tiesiogiai nenurodoma, kaip išspręstas kartu su prašymu atnaujinti procesinį terminą paduoto atskirojo skundo priėmimo klausimas, iš šia nutartimi nagrinėjamo apeliantės atskirojo skundo akivaizdu, kad apeliantė pateikė atskirąjį skundą dėl 2020 m. rugsėjo 10 d. nutarties, siekdama, kad būtų panaikintas priimtas pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas atsisakyti priimti atskirąjį skundą. Todėl pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas atnaujinti procesinį terminą ir, nors tiesiogiai nenurodydamas to skundžiamoje nutartyje, bet de facto atsisakydamas priimti atskirąjį skundą, netinkamai taikė CPK normas, reglamentuojančias atskirojo skundo priėmimą, ir nepagrįstai netaikė JANĮ 40 straipsnio 6 dalyje nustatyto reguliavimo, nes teismo 2020 m. rugpjūčio 17 d. nutarčiai nesant apeliacijos objektu, atskirąjį skundą teismas turėjo atsisakyti priimti CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu. Nepaisant netinkamai pritaikyto įstatymo, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi padarė iš esmės tinkamą išvadą, kad atskirasis skundas neturi būti priimtas.
14. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi procesinis ginčo klausimas išspręstas iš esmės tinkamai, nors ir nurodant klaidingus motyvus, ištaisęs pirmosios instancijos teismo padarytą teisės taikymo klaidą, neturi pagrindo pakeisti skundžiama nutartimi nustatyto teisinio rezultato, nes iš esmės teisėta ir pagrįsta teismo nutartis negali būti panaikinama vien formaliais pagrindais (CPK 328 straipsnis). Todėl skundžiama nutartis, patikslinant jos rezoliucinę dalį, paliekama nepakeista, o atskirasis skundas netenkinamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartį palikti nepakeistą.
Patikslinti Panevėžio apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 10 d. nutarties rezoliucinę dalį ir ją išdėstyti taip:
UAB „Versluva“ 2020 m. rugsėjo 7 d. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 17 d. nutarties atsisakyti priimti ir skundą grąžinti jį padavusiam asmeniui.