- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-21
- Bylos Nr.
- ATP-670-383/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01974-2013-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Valdas Vitunskas
- Kategorijos
- 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Valdas Vitunskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo S. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 13 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus patrulis S. K. 2013-03-17 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad 2013 m. kovo 17 d. apie 17.28 val. (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtoje S. K., vairuodamas automobilį Toyota Land Cruiser, v/n (duomenys neskelbtini) esant draudžiamam šviesoforo signalui, nesustojęs įvažiavo į sankryžą ir susidūrė su kitu automobiliu Audi 90, v/n (duomenys neskelbtini) vairuojamu V. V., važiavusiu degant žaliam leidžiamam šviesoforo signalui, policijos pareigūnams pareikalavus pasitikrinti S. K. blaivumą, pastarasis atsisakė tikrintis, taip pat nepateikė vairuotojo pažymėjimo bei automobilių dokumentų, taip padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau-LR ATPK) 124¹ str. 7 d., 126 str. 5 d., 127 str. 3 d.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismas 2013 m. balandžio 18 d. nutarimu nutarė S. K. pripažinti padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 7 d., 126 str. 5 d., 127 str. 3 d., ir skirti administracines nuobaudas: už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 5 d. – 2000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams 6 mėnesiams; už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 7 d. – 30 Lt baudą; už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d. – 4300 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams 3 (trims) mėnesiams. Pritaikyti Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d. ir paskirti nuobaudą sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose, t. y. galutinę nuobaudą paskirti 4300 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams 3 (trims) mėnesiams.
Teismas nurodė, kad 2013 m. kovo 17 d. įvykus eismo įvykiui ir policijos pareigūnams pareikalavus, kad S. K. pasitikrintų neblaivumą su alkoholio kiekio matuokliu, S. K. atsisakė. Pažymėjo, kad kaip matyti iš nukentėjusiojo V. V. ir liudytojo R. L. parodymų bei D. J. tarnybiniame pranešime nurodytų aplinkybių, minėti asmenys pastebėjo S. K. elgesyje požymius, kuriems esant galima įtarti, kad asmuo yra neblaivus. Iš liudytojų R. K. ir E. O. parodymų matyti, kad jie taip pat pastebėjo tam tikras S. K. elgesio, stovėsenos aplinkybes, kurios būdingos neblaiviems asmenims. Nurodė, kad policijos pareigūno R. L. teisme duoti parodymai atitinka pirminiuose paaiškinimuose (tarnybiniame pranešime) užfiksuotas aplinkybes, analogiškos aplinkybės dėl S. K. būklės požymių užfiksuotos policijos pareigūno D. J. tarnybiniame pranešime, tokius pačius požymius patvirtino nukentėjusysis V. V., kurio parodymai atitinka jo pirminiame paaiškinime nurodytas aplinkybes, nukentėjusiojo ir visų liudytojų parodymai yra nuoseklūs ir neprieštaringi, jų suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas, byloje jokių duomenų apie tai, kad jie asmeniškai pažįsta administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, yra prieš jį neigiamai nusiteikę ir tuo pagrindu gali būti šališki ar dėl kitų priežasčių siekia jį melagingai apkalbėti, nėra, todėl minėtus parodymus bei rašytinius įrodymus teismas vertino kaip patikimus ir padarė išvadą, kad jais įrodyta, jog S. K. eismo įvykio metu buvo neblaivus bei jo metu buvo apgadintas V. V. priklausantis automobilis. Akcentavo, kad policijos pareigūnai, atvykę į eismo įvykio vietą bei kilus įtarimui, kad S. K. gali būti apsvaigęs nuo alkoholio, pasiūlė jam pasitikrinti girtumą alkoholio kiekio matuokliu, tačiau kaip pripažino ir pats S. K., administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo tai daryti atsisakė. Pažymėjo, kad kaip matyti iš liudytojo R. L. parodymų, S. K. pasitikrinti girtumą buvo pasiūlyta ir pristačius jį Kauno AVPK KPV Eismo įvykių registravimo skyrių, tačiau S. K. tai daryti taip pat atsisakė. Padarė išvadą, kad iš minėto liudytojo parodymų matyti, jog S. K. neprašė leisti jam pasitikrinti girtumą medicinos įstaigoje, nors policijos pareigūnai jam tokią teisę išaiškino, bei taip pat tai, kad S. K. nesiskundė jokiomis sveikatos problemomis.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu S. K. prašo panaikinti 2013-05-13 Kauno apylinkės teismo nutarimą ir bylą nutraukti.
Skunde nurodo, kad jis nepažeidė pravažiavimo per sankryžą tvarkos, kurioje eismą reguliuoja šviesoforas. Pažymi, kad važiuojant (duomenys neskelbtini) pr. nuo (duomenys neskelbtini) pr. link (duomenys neskelbtini) g. į (duomenys neskelbtini) gatvę galima įvažiuoti ir raudonajam šviesoforo signalui, kuris draudžia važiuoti (duomenys neskelbtini) pr. tiesiai, tačiau sukti į dešinę, kaip yra galima, kadangi yra papildoma prie šviesoforo sekcija. Akcentuoja, kad aplinkybę, jog yra papildoma sekcija, teismo posėdžio metu patvirtino ir nukentėjusiojo liudytojas R. K. bei policijos pareigūnas R. L.. Pažymi, kad nukentėjusysis savo paaiškinime nurodė du asmenys kurie neva matė eismo įvykį. Nurodo, kad šie asmenys neprisistatė pareigūnams buvusiems įvykio vietoje, tačiau teismas šių aplinkybių nesiaiškino, liudytojams neuždavė klausymo, kodėl neprisistatė pareigūnams. Teigia, kad jis atsisakė įvykio vietoje pasitikrinti blaivumą, nes prieš važiuojant jis išgėrė apie 1/4 buteliuko gudobelės lašų, šie vaistai yra pagaminti spirito pagrindu, todėl pamanė, jog bus nustatytas tam tikras apsvaigimas dėl prieš išvažiuojant išgertų vaistų. Pažymi, kad vaistus gėrė dėl to, jog paskambino mama ir pasakė, kad jei nėra gerai su sveikata, todėl turėjo rimtą pagrindą nerimauti. Nurodo, kad jam yra nesuprantama, kodėl jam atsisakius įvykio vietoje pasitikrinti blaivumą, jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal 126 str. 5 d. (Transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, apsvaigimo patikrinimo vengimas, taip pat narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo). Pažymi, kad nei policijos pareigūnai, nei teismas net nesiaiškino tokios aplinkybės, kad jis galimai buvau pavartojęs narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir vengiau apsvaigimo patikrinimo. Mano, kad teismas net nesigilino į bylos aplinkybes, neišsiaiškino ar teisingai surašytas protokolas ir tokiu būdu pažeidė jo teisę į gynybą, nes jis nežinojau kuo yra tiksliai kaltinamas. Be to, teismas pažeidė jo teisę į gynybą, nes jis per pirmą teismo posėdį teismui pareiškęs prašymą išreikalauti informaciją iš KMUK, tačiau teismas atsisakė ir pareiškė, kad tai turi padaryti jis pats. Nurodo, kad po bylos buvo pateiktas užklausymas į KMUK, tačiau negautas atsakymas iki šiol, teismui buvo pateikti įrodymai apie kreipimąsi į KMUK ir prašyta atidėti bylos nagrinėjimą iki jų gavimo bet teismas į jo prašymus nekreipė jokio dėmesio. Mano, kad asmens, vairavusio transporto priemonę jam esant neblaiviam ir padariusio Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), veika kvalifikuojama tik pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į S. K. apeliacinį skundą Kauno AVPK kelių policijos valdyba prašo skundo netenkinti, o Kauno apylinkės teismo 2013-05-13 nutarimo dalį pakeisti, t. y. S. K. padarytą veiką perkvalifikuoti iš LR ATPK 126 str. 5 d. į 4 d.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Kaip matyti iš 2013-03-17 administracinio teisės pažeidimo protokolo, S. K. jis buvo surašytas už tai, kad 2013-03-17 apie 17.28 val. (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtoje, vairuodamas automobilį Toyota Land Cruiser, esant draudžiamam šviesoforo signalui, nesustojęs įvažiavo į sankryžą ir susidūrė su kitu automobiliu Audi 90, važiavusiu degant žaliam leidžiamam šviesoforo signalui, policijos pareigūnams pareikalavus pasitikrinti S. K. blaivumą, pastarasis atsisakė tikrintis, taip pat nepateikė vairuotojo pažymėjimo bei automobilių dokumentų. Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 13 d. nutarimu, S. K. administracinėn atsakomybėn už vengimą pasitikrinti blaivumą buvo nubaustas pagal ATPK 126 str. 5 d. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad S. K. padarytas administracinės teisės pažeidimas, t. y. neblaivumo patikrinimo vengimas turėjo būti kvalifikuotas pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį, o pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad S. K. vengė neblaivumo patikrinimo ir nubausdamas jį pagal ATPK 126 straipsnio 5 dalį, netinkamai taikė įstatymą, teismo nustatytos aplinkybės neatitinka faktinių aplinkybių. ATPK numato galimybę teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, pakeisti veikos kvalifikavimą (ATPK 302 str.). Atsižvelgiant į anksčiau nurodytus argumentus, taip pat į tai, kad teisės pažeidimas nekelia abejonių, ir teisės pažeidimas yra įrodytas skundžiamame nutarime išdėstytais įrodymais, vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais ir proceso ekonomiškumo principu, apeliacinės instancijos teismas S. K. padarytą pažeidimą iš ATPK 126 straipsnio 5 dalies perkvalifikuoja į ATPK 126 straipsnio 4 dalį.
Iš apeliacinio skundo turinio galima suprasti, kad S. K. iš esmės neginčija alkoholio vartojimo fakto, nes nurodo, kad gėrė spirito pagrindu gaminamus vaistus, tačiau akcentuoja, jo manymu svarbias aplinkybes, kodėl jis atsisakė pasitikrinti blaivumą.
ATPK 126 str. 4 d. numatytas pažeidimas užtraukia administracinę atsakomybę už transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo (girtumo) laipsnis, neblaivumo patikrinimo vengimas, taip pat alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo – užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų.
ATPK 126 str. 4 d. įtvirtinta administracinė atsakomybė už neblaivumo patikrinimo vengimą. Administracinėn atsakomybėn patrauktas S. K. apeliaciniame skunde neigia padaręs minėtą pažeidimą iš esmės argumentuodamas tuo, kad jis savo neblaivumą tikrintis atsisakė, kadangi prieš važiuojant jis išgėrė apie 1/4 buteliuko gudobelės lašų, šie vaistai yra pagaminti spirito pagrindu, todėl pamanė, jog bus nustatytas tam tikras apsvaigimas dėl prieš išvažiuojant išgertų vaistų. Pažymėjo, kad vaistus gėrė dėl to, jog paskambino mama ir pasakė, kad jei nėra gerai su sveikata, todėl turėjo rimtą pagrindą nerimauti. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, daro išvada, kad S. K. visgi padarė ATPK126 str. 4 d. nustatytą administracinį teisės pažeidimą. Tokią išvadą aukštesnysis teismas daro remdamasis įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais. Jo kaltę dėl paminėto pažeidimo padarymo patvirtina administracinio teisės pažeidimo protokolas, tarnybiniai pranešimai, kita bylos medžiaga. Tai yra neginčijamai nustatyta, kad S. K. atsisakė pasitikrinti neblaivumą. Atsisakymas pasitikrinti neblaivumą negali būti pateisinta jokiais argumentais. Atsisakymas pasitikrinti neblaivumą besąlygiškai sudaro Įstatyme numatytą pažeidimo sudėtį.
Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo13 str. 6 p. numato, kad policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo leistis Vyriausybės nustatyta tvarka patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų. Šio įstatymo 13 str. 7 p. nustatyta, jog transporto priemonių vairuotojai privalo vykdyti šiame įstatyme, Policijos veiklos įstatyme, kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytus teisėtus tikrinančių pareigūnų ir reguliuotojų nurodymus, laikytis KET nustatytos elgesio tvarkos, kai šių institucijų įgalioti pareigūnai, reguliuotojai, policijos, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos ar muitinės pareigūnai sustabdo. Taigi, vairuotojo pareiga policijos pareigūno reikalavimu leistis patikrinamam, ar nėra neblaivus, kyla iš įstatymo. Analogišką pareigą vairuotojui numato ir Kelių eismo taisyklių 18 punktas. Blaivumo patikrinimo vengimas yra viena iš alternatyvių veikų, už kurias atsakomybė numatyta ATPK126 str. 4 d. Šio pažeidimo veikos požymius sudaro neblaivumo patikrinimo vengimas, t.y. tie atvejai, kai dėl asmens sąmoningos veikos nebuvo galimybių patikrinti jo neblaivumą. Inkriminuojant tokį pažeidimą būtina nustatyti, ar asmuo atliko veiksmus, kurie užkirto kelią neblaivumo nustatymui. Neblaivumo (girtumo) patikrinimo vengimu laikytini bet kokie veiksmai ar neveikimas, kuriais vairuotojas išreiškia savo valią (apsisprendimą) nesitikrinti (LVAT bylos Nr. N1-1040/2006, Nr. N5-393/2007). Vien tik atsisakymas policijos patikrinimo metu tikrintis neblaivumą specialiosiomis techninėmis priemonėmis gali būti kvalifikuojamas kaip patikrinimo vengimas (LVAT nutartis byloje Nr. N1-1185/2007). Konstatavimui, kad asmens veika kvalifikuotina kaip vengimas pasitikrinti neblaivumą, pakanka nustatyti, jog asmuo išreiškė savo valią neblaivumo nesitikrinti, kai buvo galimybės tokį patikrinimą atlikti (LVAT nutartis byloje Nr. N63-1992/2010).
Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-05-12 nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 5 punktą policijos pareigūnai į asmens sveikatos priežiūros įstaigą privalo pristatyti vairuotoją, įtariamą esant neblaivų, tik jeigu objektyviai neįmanoma atlikti įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo tikrinimo arba transporto priemonės vairuotojas įtariamas nusikalstamos veikos padarymu. Kadangi nagrinėjamu atveju nustatyta, jog objektyvios galimybės atlikti S. K. neblaivumo patikrinimą buvo, o jis išreiškė savo valią neblaivumo vietoje nesitikrinti, pareigūnams nekilo pareiga pristatyti ją į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininę apžiūrą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-05-12 nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių nuostatas, yra konstatavęs, jog tai, kad Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 27 punktas asmeniui suteikia teisę nesutikus tikrintis pačiam kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašant jo lėšomis atlikti medicininę apžiūrą, nepaneigia Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, Kelių eismo taisyklėse ir Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėse įtvirtintos vairuotojo pareigos policijos pareigūnų reikalavimu pasitikrinti neblaivumą (girtumą) ar apsvaigimą ir nešalina jo administracinės atsakomybės. Taip pat pastebėtina, jog neblaivumo (girtumo) patikrinimo vengimas ir transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems pagal ATPK laikytini atskirais pažeidimais, t.y. tai, kad net asmeniui savo iniciatyva kreipusis į sveikatos priežiūros įstaigą neblaivumas nebuvo nustatytas, nešalina atsakomybės už jo jau padarytą pažeidimą – vengimą pasitikrinti neblaivumą (girtumą) (LVAT nutartys bylose Nr. N5-393/2007; Nr. N444-1686/2009).
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš to seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Visapusiškai, pilnai ir objektyviai išaiškinus bei įvertinus visas reikšmingas bylai aplinkybes (ATPK248, 257, 284 straipsniai), šioje byloje nustatyta ir įrodyta, kad S. K. vairavo transporto priemonę ir įtarus neblaivumą, bei pasiūlius pasitikrinti alkoholio kiekio matuokliu, jis vengė neblaivumo patikrinimo, tuo pažeisdamas KET 18 punkto reikalavimus, dėl ko jis turi būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 126 str. 4.
Pažeidėjas nepagrįstai nurodo, kad teisme neapklausus liudytojais dviejų asmenų, kuriuos nukentėjusysis savo paaiškinime dėl eismo įvykio nurodė kaip mačiusius įvykusį eismo įvykį, buvo pažeistos jo teisės, nes esminės šio pažeidimo aplinkybes – alkoholio vartojimą ir atsisakymą tikrintis neblaivumą, pažeidėjas pripažįsta, todėl nėra jokio pagrindo kviesti į teismo posėdį šiuos liudytojus.
Aukštesnysis teismas atmeta ir apelianto argumentus, kad buvo pažeistos jo teisės į gynybą, nes jam, atsisakius pasitikrinti blaivumą, protokolas buvo neteisingai surašytas už ATPK 126 str. 5 d. numatytą pažeidimą, todėl nežinojo kuo yra tiksliai kaltinamas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, kad teismui nustačius, kad protokolas yra surašytas netinkamai, t.y. nenurodyti esminiai pažeidimo sudėties požymiai, yra kitų esminių protokolo, ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių bylą nagrinėti teisme, turėtų grąžinti bylą protokolą surašiusiai institucijai administracinio teisės pažeidimo protokolui patikslinti arba papildomai tirti priklausomai nuo bylos aplinkybių. (Teismų praktikos administracinių teisės pažeidimų bylose dėl nelegalaus darbo apibendrinimas ir teisės taikymo rekomendacijos, Administracinių teismų praktika Nr. 7, 251-252 p.). Pažymėtina, kad 2013-05-07 teismo posėdžio metu S. K. nurodė, kad jis supranta už ką jam buvo surašytas protokolas (54 b. l.). Nagrinėjamoje byloje 2013-03-17 administracinio teisės pažeidimo protokole yra aiškiai ir nedviprasmiškai aprašyta pažeidimo esmė ir nustatytos aplinkybės, nurodant, kad policijos pareigūnams pareikalavus, S. K. atsisakė pasitikrinti blaivumą. Be to, teismas konstatuoja, kad aplinkybė ar važiuojant (duomenys neskelbtini) pr. nuo (duomenys neskelbtini) pr. link (duomenys neskelbtini) g. į (duomenys neskelbtini) gatvę galima įvažiuoti ir degant raudonajam šviesoforo signalui, nes yra papildoma prie šviesoforo sekcija, neturi jokios reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, nes pats apeliantas nurodo, kad eismo įvykis įvyko dėl to, kad jis sukdamas į (duomenys neskelbtini) gatvę padarė per platų posūkį ir kliudė nukentėjusiojo automobilį Audi 90.
Apeliantas nurodo, kad teismui buvo pareiškęs prašymą išreikalauti informaciją iš KMUK, tačiau teismas šį prašymą tenkinti atsisakė ir pareiškė, kad tai turi padaryti jis pats. Mano, kad teismui neatidėjus bylos nagrinėjimo iki duomenų iš KMUK gavimo, buvo pažeista jo teisė į gynybą. Kaip matyti iš 2013-05-07 teismo posėdžio protokolo apeliantas prašė posėdį atidėti tam, kad jis galėtų gauti duomenis iš KMUK apie savo sveikatos būklę. Kaip galima suprasti iš prašymo turinio, šiais duomenimis apeliantas norėjo įrodyti, kad dėl savo sveikatos būklės jis privalo vartoti atitinkamus vaistus. Aukštesnysis teismas šiuos argumentus atmeta, nes kaip jau buvo nurodyta, byloje nagrinėjamos ne aplinkybės, kodėl S. K. buvo neblaivus, bet jis administracinėn atsakomybėn traukiamas už tai, kad vengė neblaivumo patikrinimo. Taigi duomenys iš KMUK apie S. K. sveikatos būklę neturėjo jokios reikšmės teisingam šios bylos išnagrinėjimui.
Nesutiktina ir su apelianto teiginiais, kad jis galėtų būti patrauktas administracinėn atsakomybėn tik pagal ATPK 127 str. 3 d., o ATPK 126 str. 4 d. jam netaikytina. Aukštesnysis teismas pažymi, kad šiuose straipsniuose yra nurodytos dvi alternatyvios veikos. Pagal ATPK 126 str. 4 d. S. K. traukiamas administracinėn atsakomybėn už tai, kad vengė blaivumo patikrinimo, o pagal ATPK 127 str. 3 d. už kelių eismo taisyklių pažeidimo padarymą, esant neblaiviam, kuris nulėmė kito asmens transporto priemonės sugadinimą.
Aukštesnysis teismas nurodo, kad žemesniajam teismui pagrįstai vadovaujantis LR ATPK 33 str. 2 d. paskyrus nuobaudą nustatytą už sunkesnį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, t. y. pagal ATPK 127 str. 3 d., perkvalifikavus S. K. veiką iš ATPK 126 str. 5 d. į ATPK 126 str. 4 d., galutinė nuobauda nekeičiama.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 13 d. nutarimą pakeisti:
perkvalifikuoti S. K. veiką iš ATPK 126 straipsnio 5 dalies į ATPK 126 straipsnio 4 dalį.
Kitose dalyse nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.