Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis, vaizdo konferencijos būdu dalyvaujant pareiškėjui I. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I

II

8. Dėl kamerų remonto

10. Dėl sanitarinio mazgo ir šalto vandens tiekimo

11. Dėl ventiliacijos, vėdinimo

III

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

konstatuoja:

I

1. Pareiškėjas I. S. Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime buvo laikomas šiose kamerose (žr. atsiliepimą į pareiškėjo skundą (b. l. 7–13), asmens įskaitos kortelės kopiją (b. l. 14–17)):

– 2013 m. gegužės 30 d. pareiškėjas atvykęs į Lukiškių TI-K buvo uždarytas į kamerą Nr. 120 (plotas – 7,38 m²), kameroje vakare buvo 5 asmenys;

– 2013 m. gegužės 31 d. išvyko į Vilniaus pataisos namus (Rasų g. 8);

– 2013 m. birželio 7 d. atvykęs iš Vilniaus pataisos namų buvo uždarytas į kamerą Nr. 120 (plotas – 7,38 m²), kameroje vakare buvo 2 asmenys;

– 2013 m. birželio 8 d. kameroje Nr. 120 ryte 5, vakare – 3 asmenys;

– 2013 m. birželio 9 d. kameroje Nr. 120 ryte 3, vakare – 3 asmenys;

– 2013 m. birželio 10 d. išvyko į Kauno tardymo izoliatorių;

– 2013 m. birželio 21 d. atvykęs iš Kauno tardymo izoliatoriaus buvo uždarytas į kamerą Nr. 122 (plotas – 7,38 m²), kameroje vakare buvo 5 asmenys;

– 2013 m. birželio 22 d. perkeltas į kamerą Nr. 405 (plotas – 17,02 m²); kameroje ryte buvo 1 asmuo, vakare – 6 asmenys;

– 2013 m. birželio 23 d. – 2013 m. birželio 26 d. kameroje Nr. 405 ryte buvo 6, vakare – 6 asmenys;

– 2013 m. birželio 27 d. kameroje Nr. 405 ryte buvo 3, vakare – 3 asmenys;

– 2013 m. birželio 28 d. išvyko į Vilniaus pataisos namus;

– 2013 m. liepos 5 d. atvykęs iš Vilniaus pataisos namų buvo uždarytas į kamerą Nr. 120 (plotas – 7,38 m²), kameroje vakare buvo 1 asmuo;

– 2013 m. liepos 6 d. – 2013 m. liepos 7 d. kameroje Nr. 120 buvo 1 asmuo;

– 2013 m. liepos 8 d. išvyko į Kauno tardymo izoliatorių;

– 2013 m. liepos 11 d. atvykęs iš Kauno tardymo izoliatoriaus buvo uždarytas į kamerą Nr. 123 (plotas – 7,42 m²), kameroje buvo 1 asmuo;

– 2013 m. liepos 12 d. išvyko į Vilniaus pataisos namus;

– 2013 m. rugpjūčio 23 d. atvykęs iš Vilniaus pataisos namų buvo uždarytas į kamerą Nr. 118 (plotas – 7,38 m²), kameroje buvo 1 asmuo;

– 2013 m. rugpjūčio 24 d. kameroje Nr. 118 buvo 4 asmenys;

– 2013 m. rugpjūčio 25 d. kameroje Nr. 118 buvo 3 asmenys;

– 2013 m. rugpjūčio 26 d. išvyko į Kauno tardymo izoliatorių;

– 2013 m. rugsėjo 5 d. atvykęs iš Kauno tardymo izoliatoriaus buvo uždarytas į kamerą Nr. 117 (plotas – 7,31 m²), kameroje buvo 3 asmenys;

– 2013 m. rugsėjo 6 d. išvyko į Vilniaus pataisos namus;

– 2013 m. rugsėjo 20 d. atvykęs iš Vilniaus pataisos namų buvo uždarytas į kamerą Nr. 122 (plotas – 7,38 m²), kameroje buvo 2 asmenys;

– 2013 m. rugsėjo 21 d. kameroje Nr. 122 buvo 4 asmenys;

– 2013 m. rugsėjo 22 d. kameroje Nr. 122 buvo 2 asmenys;

– 2013 m. rugsėjo 23 d. išvyko į Kauno tardymo izoliatorių;

– 2013 m. rugsėjo 26 d. atvykęs iš Kauno tardymo izoliatoriaus buvo uždarytas į kamerą Nr. 113 (plotas – 6,43 m²), kameroje buvo 1 asmuo;

– 2013 m. rugsėjo 27 d. išvyko į Vilniaus pataisos namus;

– 2013 m. spalio 4 d. atvykęs iš Vilniaus pataisos namų buvo uždarytas į kamerą Nr. 122 (plotas – 7,38 m²), kameroje buvo 4 asmenys;

– 2013 m. spalio 5 d. – 2013 m. spalio 6 d. kameroje Nr. 122 buvo 4 asmenys;

– 2013 m. spalio 7 d. išvyko į Kauno tardymo izoliatorių;

– 2013 m. spalio 17 d. atvykęs iš Kauno tardymo izoliatoriaus buvo uždarytas į kamerą Nr. 115 (plotas – 7,45 m²), kameroje buvo 1 asmuo;

– 2013 m. spalio 18 d. išvyko į Vilniaus pataisos namus;

– 2013 m. spalio 31 d. atvykęs iš Vilniaus pataisos namų buvo uždarytas į kamerą Nr. 118 (plotas – 7,38 m²), kameroje buvo 1 asmuo;

– 2013 m. lapkričio 1 d. – 2013 m. lapkričio 2 d. kameroje Nr. 118 buvo 4 asmenys;

– 2013 m. lapkričio 3 d. kameroje Nr. 118 buvo 2 asmenys;

– 2013 m. lapkričio 4 d. išvyko į Kauno tardymo izoliatorių;

– 2013 m. lapkričio 8 d. atvykęs iš Kauno tardymo izoliatoriaus buvo uždarytas į kamerą Nr. 115 (plotas – 7,45 m²), kameroje buvo 3 asmenys;

– 2013 m. lapkričio 9 d. perkeltas į kamerą Nr. 399 (plotas – 31,61 m²), kameroje buvo 5 asmenys;

– 2013 m. lapkričio 10 d. – 2013 m. lapkričio 11 d. kameroje Nr. 399 buvo 8 asmenys;

– 2013 m. lapkričio 12 d. kameroje Nr. 399 buvo 2 asmenys;

– 2013 m. lapkričio 13 d. kameroje Nr. 399 buvo 5 asmenys;

– 2013 m. lapkričio 14 d. kameroje Nr. 399 buvo 6 asmenys;

– 2013 m. lapkričio 15 d. išvyko į Vilniaus pataisos namus;

– 2013m. lapkričio 22 d. atvykęs iš Vilniaus pataisos namų buvo uždarytas į kamerą Nr. 105 (plotas – 7,38 m²), kameroje buvo 2 asmenys;

– 2013 m. lapkričio 23 d. – 2013 m. lapkričio 24 d. kameroje Nr. 105 buvo 4 asmenys;

– 2013 m. lapkričio 25 d. perkeltas į kamerą Nr. 399 (plotas – 31,61 m²), kameroje buvo 7 asmenys;

– 2013 m. lapkričio 26 d. išvyko į Kauno tardymo izoliatorių;

– 2013 m. gruodžio 12 d. atvykęs iš Kauno tardymo izoliatoriaus buvo uždarytas į kamerą Nr. 118 (plotas – 7,45 m²), kameroje buvo 1 asmuo; vėliau pekeltas į kamerą Nr. 400 (plotas – 40,40 m²), kameroje buvo 4 asmenys;

– 2013 m. gruodžio 13 d. išvyko į Vilniaus pataisos namus;

– 2013 m. gruodžio 27 d. atvykęs iš Vilniaus pataisos namų buvo uždarytas į kamerą Nr. 114 (plotas – 7,31 m²), kameroje buvo 1 asmuo;

– 2013 m. gruodžio 28 d. – 2013 m. gruodžio 29 d. kameroje Nr. 114 buvo 4 asmenys;

– 2013 m. gruodžio 30 d. išvyko į Kauno tardymo izoliatorių;

– 2014 m. vasario 6 d. atvykęs iš Kauno tardymo izoliatoriaus buvo uždarytas į kamerą Nr. 115 (plotas – 7,45 m²), kameroje buvo 1 asmuo; vėliau perkeltas į kamerą Nr. 399 (plotas – 31,61 m²), kameroje buvo 2 asmenys;

– 2014 m. vasario 7 d. išvyko į Vilniaus pataisos namus;

– 2014 m. vasario 21 d. atvykęs iš Vilniaus pataisos namų buvo uždarytas į kamerą Nr. 114 (plotas – 7,31 m²), kameroje buvo 4 asmenys;

– 2014 m. vasario 22 d. perkeltas į kamerą Nr. 404 (plotas 17,02 m²), kameroje buvo 1 asmuo;

– 2014 m. vasario 23 d. kameroje Nr. 404 buvo 8 asmenys;

– 2014 m. vasario 24 d. išvyko į Kauno tardymo izoliatorių;

– 2014 m. kovo 6 d. atvykęs iš Kauno tardymo izoliatoriaus buvo uždarytas į kamerą Nr. 111 (plotas – 7,45 m²), kameroje buvo 2 asmenys; vėliau perkeltas į kamerą Nr. 315 (plotas – 7,30 m²), kameroje buvo 3 asmenys;

– 2014 m. kovo 7 d. – 2014 m. kovo 12 d. kameroje Nr. 315 buvo 4 asmenys;

– 2014 m. kovo 13 d. kameroje Nr. 315 buvo 3 asmenys;

– 2014 m. kovo 14 d. išvyko į Vilniaus pataisos namus;

– 2014 m. kovo 21 d. atvykęs iš Vilniaus pataisos namų buvo uždarytas į kamerą Nr. 104 (plotas – 7,38 m²), kameroje buvo 1 asmuo;

– 2014 m. kovo 22 d. – 2014 m. kovo 23 d. kameroje Nr. 104 buvo 3 asmenys;

– 2014 m. kovo 24 d. išvyko į Kauno tardymo izoliatorių;

– 2014 m. balandžio 3 d. atvykęs iš Kauno tardymo izoliatoriaus buvo uždarytas į kamerą Nr. 106 (plotas – 7,38 m²), kameroje buvo 2 asmenys; vėliau perkeltas į kamerą Nr. 400 (plotas – 40,40 m²), kameroje buvo 1 asmuo;

– 2014 m. balandžio 4 d. išvyko į Vilniaus pataisos namus;

– 2014 m. gegužės 2 d. atvykęs iš Vilniaus pataisos namų buvo uždarytas į kamerą Nr. 117 (plotas – 7,31 m²), kameroje buvo 1 asmuo; vėliau perkeltas į kamerą Nr. 400 (plotas – 40,40 m²), kameroje buvo 2 asmenys;

– 2014 m. gegužės 3 d. – 2014 m. gegužės 4 d. kameroje Nr. 400 buvo 10 asmenų;

– 2014 m. gegužės 5 d. kameroje Nr. 400 buvo 5 asmenys;

– 2014 m. gegužės 6 d. išvyko į Alytaus areštinę;

– 2014 m. gegužės 15 d. atvykęs iš Alytaus areštinės buvo uždarytas į kamerą Nr. 114 (plotas – 7,31 m²), kameroje buvo 1 asmuo;

– 2014 m. gegužės 16 d. išvyko į Vilniaus pataisos namus;

– 2014 m. spalio 17 d. atvykęs iš Vilniaus pataisos namų buvo uždarytas į kamerą Nr. 105 (plotas – 7,38 m²), kameroje buvo 1 asmuo;

– 2014 m. spalio 18 d. – 2014 m. spalio 19 d. kameroje Nr. 105 buvo 4 asmenys;

– 2014 m. spalio 20 d. išvyko į Kauno tardymo izoliatorių;

– 2014 m. spalio 23 d. atvykęs iš Kauno tardymo izoliatoriaus buvo uždarytas į kamerą Nr. 124 (plotas – 7,31 m²), kameroje buvo 1 asmuo;

– 2014 m. spalio 24 d. išvyko į Vilniaus pataisos namus;

– 2015 m. kovo 20 d. atvykęs iš Vilniaus pataisos namų buvo uždarytas į kamerą Nr. 117 (plotas – 7,31 m²), kameroje buvo 1 asmuo;

– 2015 m. kovo 21 d. – 2015 m. kovo 22 d. kameroje Nr. 117 buvo 3 asmenys;

– 2015 m. kovo 23 d. išvyko į Kauno tardymo izoliatorių;

– 2015 m. balandžio 1 d. atvykęs iš Kauno tardymo izoliatoriaus buvo uždarytas į kamerą Nr. 209 (plotas – 6,83 m²), kameroje buvo 1 asmuo; vėliau perkeltas į kamerą Nr. 106 (plotas – 7,38 m²), kameroje buvo 3 asmenys;

– 2015 m. balandžio 2 d. perkeltas į kamerą Nr. 400 (plotas – 40,40 m²), kameroje buvo 4 asmenys;

– 2015 m. balandžio 3 d. išvyko į Vilniaus pataisos namus.

2. 2013 m. birželio 7 d. vakare, 2013 m. birželio 22 d. ryte, 2013 m. birželio 27 d., 2013 m. liepos 5 d. – 2013 m. liepos 7 d., 2013 m. liepos 11 d., 2013 m. rugpjūčio 23 d., 2013 m. rugsėjo 20 d., 2013 m. rugsėjo 22 d., 2013 m. rugsėjo 26 d., 2013 m. spalio 17 d., 2013 m. spalio 31 d., 2013 m. lapkričio 3 d., 2013 m. lapkričio 9 d. – 2013 m. lapkričio 14 d., 2013 m. lapkričio 22 d., 2013 m. lapkričio 25 d., 2013 m. gruodžio 12 d., 2013 m. gruodžio 27 d., 2014 m. vasario 6 d., 2014 m. vasario 22 d., 2014 m. kovo 21 d., 2014 m. balandžio 3 d., 2014 m. gegužės 2 d. – 2014 m. gegužės 5 d., 2014 m. gegužės 15 d., 2014 m. spalio 17 d., 2014 m. spalio 23 d., 2015 m. kovo 20 d., 2015 m. balandžio 2 d. pareiškėjas laikytas sąlygomis, kai vienam asmeniui tenkantis plotas visiškai atitiko nustatytus reikalavimus, be to, 2014 m. kovo 14 d. – 2014 m. kovo 21 d., 2014 m. kovo 24 d. – 2014 m. balandžio 3 d., 2014 m. balandžio 4 d. – 2014 m. gegužės 2 d., 2014 m. gegužės 6 d. – 2014 m. gegužės 15 d., 2014 m. gegužės 16 d. – 2014 m. spalio 17 d., 2014 m spalio 20 d. – 2014 m. spalio 23 d., 2014 m. spalio 24 d. – 2015 m. kovo 20 d., 2015 m. kovo 23 d. – 2015 m. balandžio 1 d. pareiškėjo nebuvo Lukiškių TI-K (atsiliepimas į pareiškėjo skundą (b. l. 7–13), asmens įskaitos kortelės kopija (b. l. 14–17)).

3. Vilniaus visuomenės sveikatos centras (toliau – ir Vilniaus VSC) patikrinimo aktuose, be kita ko, nurodė:

3.1. 2014 m. sausio 24 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-45: vadovaujantis HN 76:2010 atlikus operatyviąją visuomenės sveikatos saugos kontrolę, be kita ko, nustatyta: kameroje Nr. 106 vėdinimas, santykinė oro drėgmė, dirbtinė dieninė apšvieta ir dirbtinė naktinė apšvieta atitiko HN 76:2010 reikalavimus; patikrinimo metu kameroje Nr. 106 vietomis buvo nubyrėję sienos dažai, pelėsio vizualiai nenustatyta; kameroje yra valymui skirtas inventorius, patalpų valymas organizuojamas pagal Lukiškių TI-K nustatytą tvarką (2013 m. rugsėjo 6 d. įsakyme Nr. 1-136 patvirtintas Suimtųjų (nuteistųjų) gyvenamųjų patalpų tvarkymo ir jose esančio turto naudojimo tvarkos aprašas), dezinfekcinių medžiagų išdavimo duomenys registruojami žurnale, sanitariniu įrenginių dezinfekcija atliekama naudojant kalcinuotą sodą, patalpų valymo ir dezinfekcijos duomenys registruojami žurnale kameroje Nr. 106 patalynė buvo vizualiai švari, patalynę numatyta keisti kas 7 dienas; Lukiškių TI-K minkštas inventorius, čiužiniai, pagalvės, antklodės dezinfekuojami dezinfekcijos kameroje, dezinfekcijos duomenys nurodomi dezinfekcinės kameros darbo žurnale (b. l. 41–43).

3.2. 2014 m. sausio 27 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-46: vadovaujantis HN 76:2010 atlikus operatyviąją visuomenės sveikatos saugos kontrolę, be kita ko, nustatyta, kad kameroje Nr. 106 oro temperatūra atitiko HN 26 punktą, oro judėjimo greitis sudarė 0,02 m/s, tai neatitiko reglamentuojamo rodiklio, todėl pasiūlyta oro judėjimo greičiui padidinti dažniau vėdinti patalpas (b. l. 44–46).

3.3. 2014 m. vasario 5 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-71: vadovaujantis HN 76:2010 atlikus operatyviąją visuomenės sveikatos saugos kontrolę, be kita ko, nustatyta, kad: kameroje Nr. 106 vėdinimas, dirbtinė naktinė apšvieta, oro judėjimo greitis atitiko HN 76:2010 reikalavimus; laikino sulaikymo kamerų, esančių administracijos pastate, patalpos vėdinamos per langus, nepažeidžiant HN 76:2010 24 punkto; patikrinimo metu neužimtose laikino sulaikymo kamerose, esančiose administracijos pastate, kameroje Nr. 106 buvo švaru, tai atitiko HN 76:2010 54 punkto reikalavimą; kameroje Nr. 106 patikrinimo metu pelėsio vizualiai nenustatyta; kameroje Nr. 404 dirbtinė dieninė apšvieta neatitiko HN 76:2010 22 punkto, oro temperatūra kamerose Nr. 105, Nr. 111 atitiko HN 76:2010 26 punktą, kameroje Nr. 114 oro temperatūros matavimai patikrinimo metu buvo negalimi dėl nesandaraus lango; kameroje Nr. 404 sienų ir grindų eksploatacinių pažeidimų nenustatyta; kamerose Nr. 105, Nr. 111, Nr. 114 praustuvės buvo švarios ir atitiko HN 76:2010 54 punktą; kameroje Nr. 106 unitazas buvo švarus, kamerose Nr. 111, Nr. 114 unitazai buvo vizualiai nešvarūs; kamerose Nr. 105, Nr. 111, Nr. 114 valymui skirto inventoriaus nebuvo, nes šių gyvenamųjų patalpų švaros ir tvarkos palaikymu rūpinasi Lukiškių TI-K dirbantys ir už tai atsakingi asmenys; patalpų valymas Lukiškių TI-K organizuojamas pagal 2013 m. rugsėjo 6 d. direktoriaus įsakyme Nr. 1-136 nustatytą tvarką (pagal Suimtųjų (nuteistųjų) gyvenamųjų patalpų tvarkymo ir jose esančio turto naudojimo tvarkos aprašą); kamerose Nr. 105, Nr. 111, Nr. 114 lubų paviršiaus pažeidimų, keliančių pavojų sveikatai, nenustatyta (b. l. 18–20).

3.4. 2014 m. vasario 10 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-93: vadovaujantis HN 76:2010 atlikus operatyviąją visuomenės sveikatos saugos kontrolę, be kita ko, nustatyta, kad kamera Nr. 106 vėdinama per langą, nepažeidžiant HN 76:2010 24 punkto (b. l. 71–72).

3.5. 2014 m. vasario 14 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-122: vadovaujantis HN 76:2010 atlikus operatyviąją visuomenės sveikatos saugos kontrolę, be kita ko, nustatyta, kad: kameroje Nr. 404 dirbtinė dieninė apšvieta neatitiko nustatytų reikalavimų, dirbtinė naktinė apšvieta atitiko HN 76:2010 23 punktą; kameroje Nr. 404 nustatyti minimalūs sienų pažeidimai, kurie pavojaus sveikatai nekelia, kameroje Nr. 114 lubų defektų nenustatyta; kameroje Nr. 114 ir kameroje Nr. 404 esančiame tualete buvo vizualiai švaru, kameroje Nr. 114 unitazas buvo techniškai tvarkingas, tai atitiko HN 76:2010 54 punktą; kamera Nr. 114 patikrinimo metu buvo neapgyvendinta dėl nesandaraus lango; remiantis Lukiškių TI-K direktoriaus 2013 m. rugsėjo 6 d. įsakyme Nr. 1-136 patvirtintame Suimtųjų (nuteistųjų) gyvenamųjų patalpų tvarkymo ir jose esančio turto naudojimo tvarkos apraše numatyta suimtuosius (nuteistuosius), paskirtus tvarkyti gyvenamąsias patalpas, aprūpinti valymo priemonėmis ir inventoriumi; kameroje Nr. 404 buitinių parazitų buvimo vizualiai nenustatyta, dėl profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo Lukiškių TI-K yra sudaręs sutartį su UAB „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“, informacija apie atliktus profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo darbus registruojama kenkėjų kontrolės žurnale; kameroje Nr. 404 girdimas ūžesys iš netoliese esančių dirbtuvių (dailės studijos), nustatytas triukšmo lygis atitiko HN 33:2011 reikalavimus; duotas nurodymas užtikrinti, kad kameroje Nr. 404 dirbtinė apšvieta atitiktų HN 76:2010 (b. l. 61–63).

3.6. 2014 m. kovo 13 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-285: vadovaujantis HN 76:2010 atlikus operatyviąją visuomenės sveikatos saugos kontrolę nustatyta, kad kameroje Nr. 315 šios higienos normos pažeidimų nenustatyta (b. l. 30–31).

3.7. 2014 m. balandžio 4 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-471: vadovaujantis HN 76:2010 atlikus operatyviąją visuomenės sveikatos saugos kontrolę, be kita ko, nustatyta, kad: kamerose Nr. 315 ir Nr. 404 vėdinimas, dirbtinė dieninė apšvieta ir dirbtinė naktinė apšvieta atitiko nustatytus reikalavimus (b. l. 32–34).

3.8. 2014 m. balandžio 23 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-585: vadovaujantis HN 76:2010 atlikus grįžtamąją visuomenės sveikatos saugos kontrolę, be kita ko, nustatyta, kad: kameroje Nr. 105 vietomis atšokę lubų ir sienų dažai, paprastasis remontas nebuvo atliktas, todėl duotas nurodymas iki 2014 m. liepos 23 d. pašalinti esančius lubų ir sienų nelygumus (b. l. 53–55).

3.9. 2014 m. balandžio 29 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-632: vadovaujantis HN 76:2010 atlikus operatyviąją visuomenės sveikatos saugos kontrolę, be kita ko, nustatyta, kad: kameroje Nr. 114 vėdinimas, dirbtinė dieninė apšvieta, oro temperatūra, santykinė oro drėgmė atitiko nustatytus reikalavimus; kameroje Nr. 114 pelėsio požymių vizualiai nenustatyta, dėl dezinsekcijos, deratizacijos atlikimo Lukiškių TI-K yra sudaręs sutartį su UAB „Dezinfa“, atlikti dezinsekcijos, deratizacijos darbai registruojami (b. l. 64–65).

3.10. 2014 m. gegužės 15 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-763: vadovaujantis HN 76:2010 atlikus operatyviąją visuomenės sveikatos saugos kontrolę, be kita ko, nustatyta, kad kameroje Nr. 106 oro temperatūra ir santykinė oro drėgmė atitiko nustatytus reikalavimus (b. l. 56–57).

3.11. 2014 m. gegužės 26 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-817: vadovaujantis HN 76:2010 atlikus operatyviąją visuomenės sveikatos saugos kontrolę, be kita ko, nustatyta, kad: kameroje Nr. 114 vėdinimas, oro temperatūra, santykinė oro drėgmė ir dirbtinė dieninė apšvieta atitiko nustatytus reikalavimus; dėl dezinsekcijos, deratizacijos atlikimo Lukiškių TI-K yra sudaręs sutartį su UAB „Dezinfa“, atlikti dezinsekcijos, deratizacijos darbai registruojami (b. l. 66–67).

3.12. 2014 m. birželio 4 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-909: vadovaujantis HN 76:2010 atlikus operatyviąją visuomenės sveikatos saugos kontrolę, be kita ko, nustatyta, kad: kamerose Nr. 105 ir Nr. 315 pelėsio požymių vizualiai nenustatyta, vėdinimas, oro temperatūra, santykinė oro drėgmė ir dirbtinė dieninė apšvieta atitiko nustatytus reikalavimus; kamerose Nr. 105 ir Nr. 315 buvo valymui skirti įrankiai, tualetų valymui kamerose naudojama kalcinuota soda; dėl dezinsekcijos, deratizacijos atlikimo Lukiškių TI-K yra sudaręs sutartį su UAB „Dezinfa“, atlikti dezinsekcijos, deratizacijos darbai registruojami (b. l. 35–37).

3.13. 2014 m. rugsėjo 12 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-1505: vadovaujantis HN 76:2010 atlikus operatyviąją visuomenės sveikatos saugos kontrolę, be kita ko, nustatyta, kad: kameroje Nr. 106 pelėsio požymių vizualiai nenustatyta; kameroje Nr. 106 ties įrengtu sanitariniu mazgu buvo didelis plotas atšokusių sienos dažų, tai neatitiko HN 76:2010 28 punkto reikalavimo, todėl nurodyta kameroje Nr. 106 ties įrengtu sanitariniu mazgu sutvarkyti sieną, kad ją būtų galima lengvai valyti ir dezinfekuoti (b. l. 58–60).

3.14. 2014 m. lapkričio 12 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-2186: vadovaujantis HN 76:2010 atlikus grįžtamąją visuomenės sveikatos saugos kontrolę, be kita ko, nustatyta, kad: kameroje Nr. 105 oro temperatūra, dirbtinė apšvieta neatitiko nustatytų reikalavimų, todėl duotas nurodymas užtikrinti, kad oro temperatūra būtų ne mažesnė kaip 18°C, dirbtinė dieninė apšvieta – ne mažesnė kaip 200 lx; taip pat nurodyta iki 2015 m. vasario 20 d. kameroje Nr. 105 pašalinti nuo lubų vizualiai matomus pelėsio požymius (b. l. 21–25).

3.15. 2014 m. lapkričio 12 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-2189: vadovaujantis HN 76:2010 atlikus operatyviąją visuomenės sveikatos saugos kontrolę, be kita ko, nustatyta, kad: kameroje Nr. 124 vėdinimas, santykinė oro drėgmė ir dirbtinė naktinė apšvieta atitiko nustatytus reikalavimus, oro temperatūra ir dirbtinė dieninė apšvieta neatitiko nustatytų reikalavimų; kameroje Nr. 124 pelėsio požymių ant sienų ir lubų vizualiai nenustatyta, graužikų ar buitinių parazitų buvimo vizualiai nenustatyta, dėl profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo (dezinfekcijos, dezinsekcijos, deratizacijos) darbų atlikimo Lukiškių TI-K yra sudaręs sutartį su įmone, turinčia visuomenės sveikatos priežiūros veiklos licenciją verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo veikla, informacija apie profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą registruojama; kameroje Nr. 124 lubų ir grindų paviršius tinkamas lengvam valymui; patikrinimo metu kameroje Nr. 124 buvo vizualiai nešvarios grindys ir vizualiai nešvarus unitazas, tai neatitiko HN 76:2010 54 punkto reikalavimo; Lukiškių TI-K nurodyta kameroje Nr. 124 užtikrinti tinkamą dirbtinę dieninę apšvietą, oro temperatūrą, taip pat patalpos ir įrenginių švarą (b. l. 26–29).

3.16. 2014 m. gruodžio 31 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-2692: vadovaujantis HN 76:2010 atlikus grįžtamąją visuomenės sveikatos saugos kontrolę, be kita ko, nustatyta, kad kameroje Nr. 105 patikrinimo metu buvo atsilupusių sienų dažų, paviršiai vietomis nelygūs, nepritaikyti lengvam valymui, tai neatitiko HN 76:2010 28 punkto, todėl nurodyta kameroje Nr. 105 pašalinti sienų nelygumus, kad paviršius būtų galima lengvai valyti ir dezinfekuoti (b. l. 68–70).

3.17. 2015 sausio 28 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-109: vadovaujantis HN 76:2010 atlikus grįžtamąją visuomenės sveikatos saugos kontrolę, be kita ko, nustatyta, kad: kameroje Nr. 106 yra atšokusių sienos dažų, sienų paviršius buvo nelygus, tai neatitiko HN 76:2010 28 punkto reikalavimo, todėl duotas nurodymas kameroje Nr. 106 pašalinti sienų nelygumus, užtikrinti, kad sienų paviršius būtų tinkamas lengvam valymui / dezinfekcijai (b. l. 73–74).

4. Lukiškių TI-K (užsakovas) ir UAB „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“ (nuo 2012 m. gegužės 18 d. – UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ (b. l. 79)) (vykdytoja) 2012 m. sausio 3 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 102 (sutarties galiojimas – iki 2012 m. gruodžio 31 d.), pagal kurią vykdytoja, siekdama išaiškinti buitinių kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) buvimą ir juos naikinti, įsipareigojo savo lėšomis ir darbo jėga atlikti šioje sutartyje nustatytų užsakovo patalpų priežiūrą, o užsakovas – apmokėti už paminėtus darbus pagal šios sutarties sąlygas (sutarties 1.1 punktas); vykdytoja, be kita ko, įsipareigojo: ištirti kenkėjų rūšį, lokalizacijos vietas, patekimo kelius ir nustatyti kenkėjų kontrolės priemones, užsakovo nurodytose patalpose profilaktiškai stebėti užkrėstumą kenkėjais ir savo medžiagomis bei darbo jėga juos naikinti; užsakovui pranešus apie pastebėtus kenkėjus, intensyviai juos naikinti jų veisimosi vietose per vieną darbo dieną (sutarties 4 punktas) (b. l. 75–78). Nurodyta sutartis 2012 m. gruodžio mėn. d. buvo pratęsta 1 kalendoriniams metams, t. y. nuo 2013 m. sausio 3 d. iki 2014 m. sausio 3 d. (b. l. 80).

5. Lukiškių TI-K (užsakovas) ir UAB „Dezinfa“ (vykdytoja) 2013 m. gruodžio 30 d. sudarė sutartį Nr. VLN-P-2013/255 12 mėn. terminui, pagal kurią vykdytoja įsipareigojo Lukiškių TI-K patalpose teikti kenkėjų kontrolės paslaugas (sutarties 1.1 punktas); vykdytoja, be kita ko, įsipareigojo: lankyti objektą ir atlikti pelių ir žiurkių kontrolę ir naikinimą (deratizaciją) 2 kartus per kalendorinį mėnesį; lankyti objektą ir atlikti tarakonų, skruzdėlių, blusų, utėlių kontrolę ir naikinimą (dezinsekciją) 2 kartus per kalendorinį mėnesį; atlikti kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo darbus pagal galiojančius teisės aktus, naudoti autorizuotus biocidus (sutarties 2.1 punktas) (b. l. 81–83).

6. Lukiškių TI-K (užsakovas) ir UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ (vykdytoja) 2015 m. sausio 2 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 575/18, pagal kurią vykdytoja, be kita ko, įsipareigojo: savo lėšomis ir darbo jėga atlikti šioje sutartyje nustatytų užsakovo patalpų priežiūrą, išaiškinant buitinių kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) buvimą ir atlikti jų naikinimą; lankyti objektą 4 kartus per mėnesį ir atlikti tyrimus, nustatant kenkėjų rūšį, lokalizacijos vietas, patekimo kelius ir nustatyti kenkėjų kontrolės priemones; lankyti objektą 4 kartus per mėnesį ir užsakovo nurodytose patalpose profilaktiškai stebėti užkrėstumą kenkėjais, savo medžiagomis ir darbo jėga užtikrinti kenkėjų naikinimą; užsakovui pranešus apie pastebėtus kenkėjus, atlikti intensyvius naikinimo darbus ne ilgiau kaip per 3 darbo dienas (b. l. 85–87).

II

1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje, be kita ko, kyla ginčas, ar pareiškėjas I. S. Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime buvo laikomas tinkamomis sąlygomis. Pasak pareiškėjo, jam laisvė buvo apribota pažeidžiant galiojančius teisės aktus, nes jis buvo laikomas pažeidžiant vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimus, antisanitarinėmis, nežmoniškomis sąlygomis. Pabrėžtina, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ minimalūs vienam kaliniui tenkantys kameros plotai nėra numatyti, o Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 (įsigaliojo nuo 2010 m. gegužės 14 d.) nustatyta, jog vienam asmeniui, laikomam Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Būtent šis plotas turi būti vertinimo kriterijumi šioje administracinėje byloje, nes I. S. keliamas ginčas apima laikotarpį nuo 2013 m. gegužės mėn. (b. l. 7-13).

2. Minėta, kad pareiškėjas I. S. prašo teismą priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus–kalėjimo, neturtinę žalą – 3 000 Eur.

2.1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiant, ar pareiškėjo prašymas yra pagrįstas ir gali būti tenkintinas, pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (Civilinio kodekso 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (Civilinio kodekso 6.249 straipsnis). Šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Neįrodžius bent vienos iš minėtų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. spalio 20 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A858-2233/2011 konstatavo:

„Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai; padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (inter alia jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti – tokią būseną kai kada (geriausiu atveju) galima tik iš naujo sukurti, panaudojant inter alia materialią (pirmiausia piniginę) kompensaciją už tą moralinę žalą (tai nereiškia, kad kai kada išties nėra neįmanoma vien moralinė satisfakcija už patirtą moralinę žalą). Materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalą, kaip materialus tos moralinės žalos atitikmuo, taip pat turi būti skiriama vadovaujantis visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principu, kurio taikymui tokiais atvejais būdingi svarbūs ypatumai, nes tokia materiali kompensacija savo turiniu iš esmės skiriasi nuo pačios moralinės žalos, kuri buvo padaryta ir už kurią yra kompensuojama, turinio ir dėl to (jos dydis nesvarbu) pagal savo prigimtį negali (arba ne visada gali) atstoti patirtos dvasinės skriaudos. Tokios materialios (pirmiausia piniginės) kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko asmeniui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą). Iš esmės analogiška nuostata suformuluota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, kuris yra konstatavęs, jog neturtinės žalos atlyginimas yra glaudžiai susijęs su idėjos, jog pareiškėjas turėtų likti indiferentiškas toms pasekmėms, kurias sukėlė neteisėti valstybės pareigūnų veiksmai, po to, kai ši žala buvo teisingai atlyginta, įgyvendinimu. Kitaip tariant, pareiškėjo, kuris patiria neturtinę žalą, statusas ex post turėtų kiek įmanoma labiau prilygti jo susikurtai gerovei ex ante (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1897/2008). Atkreiptinas dėmesys, jog visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principo taikymui neturtinės žalos nustatymo (įvertinimo) atvejais būdingi svarbūs ypatumai: neturtinė žala yra skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Neturtiniai praradimai susiję su netektimis, kurios negali būti nedelsiant apskaičiuojamos konkrečia materialine ekonomine forma.

Teismų praktikoje (žr., pvz., 2007 m. birželio 26 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. A14-653/07; 2008 m. balandžio 16 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/08; Administracinių teismų praktika, 2008, Nr. 4(14); 2010 m. birželio 23 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A858-940/2010) taip pat laikomasi nuostatos, jog neturtinės žalos įrodinėjamas pasižymi specifika, nes neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais dažnai neįmanoma. Todėl ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai. Įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui, gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas. Tokiais atvejais bylą nagrinėjantis teismas turi vadovautis ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrąja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstu visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos ištyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais.

Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaip neturtinė žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamą poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu (žr., pvz., 2006 m. gegužės 17 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2006; 2007 m. lapkričio 15 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).“

2.2. 2013 m. gegužės 30 d. iki 2015 m. balandžio 2 d. pareiškėjas I. S. (žr. atsiliepimą į pareiškėjo skundą (b. l. 8-13); asmens įskaitos kortelę (b. l. 14-17)) buvo laikomas Lukiškių TI-K. Apibendrinant kamerų plotų bei tose kamerose laikomų asmenų skaičiaus duomenis, kai tose kamerose buvo laikomas pareiškėjas I. S. (žr. šio sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 1, 2 punktus), darytina išvada, jog tuo laikotarpiu kamerose trūko ploto laikomiems asmenims iš viso 37 paras. Pabrėžtina, kad Lukiškių TI-K neveikė taip, kaip pagal įstatymus turėjo veikti, todėl neteisėtumo faktas yra pakankamai įrodytas (žr. analogišką poziciją Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-438-121/2009, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-2810/2011), o jo motyvai, kad jis nėra kaltas dėl šio pažeidimo nėra reikšmingi: pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatas šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

2.3. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-653/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444- 619/2008 ir kt.). Tai, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (administracinė byla Nr. A143-1966/2008, Nr. A502-913/2011 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo kalinimo Lukiškių TI-K kamerų patalpose sąlygomis, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo teiginiai, jog kalinimas tokiomis sąlygomis padarė jam įvairių nepatogumų, yra įrodytas.

Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį turi būti taikomi kriterijai, nurodyti Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje, tame tarpe ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principai. Teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad asmens pažeista neturtinė teisė kai kuriais atvejais teismo gali būti apginta nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT), gindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje D. prieš Lietuvą, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieš Lietuvą). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamose bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo (2007 m. liepos 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-718/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

Šio pobūdžio bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuojama, kad neturtinė žala turi būti atlyginama pinigais (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-438-121/2009, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-2810/2011). Kartu pabrėžtina, kad neturtinės žalos prigimtis lemia, jog nėra galimybės šią žalą tiksliai apibrėžti, ją apčiuopti, grąžinti nukentėjusį asmenį į buvusią padėtį ar rasti tokios žalos tikslų piniginį ekvivalentą. Dėl to įstatyme nustatyti tik kriterijai, į kuriuos privalo atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį kiekvienu konkrečiu atveju. Kartu negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujama neproporcingos kompensacijos. Pareikalavus nerealaus dydžio kompensacijos, o teismui ją priteisus, gali būti paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu. Atsižvelgiant į tai, piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalis), vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais (Civilinio kodekso 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1452/2010).

Teismas pabrėžia, kad pareiškėjo apgyvendinimas perpildytoje patalpoje negali būti vertinamas tik kaip mažareikšmis ar smulkmeniškas pažeidimas. Kartu pabrėžtina, kad Lukiškių TI-K siekia užtikrinti laikomiems asmenims tvarką ir kaip įmanoma geresnes sąlygas, nes įvertinus Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktus, matyti, kad, nustačius pažeidimus (b. l. 44-46, 18-20, 61-63, 53-55, 58-60, 21-25, 26-29, 68-70, 73-74), Lukiškių TI-K juos taiso arba dažniausiai pažeidimų apskritai nenustatoma (b. l. 41-43, 71-72, 30-31, 32-34, 64-65, 56-57, 66-67, 35-37). Be to, akcentuotina, jog Lukiškių TI-K (užsakovas) ir UAB „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“ (nuo 2012 m. gegužės 18 d. – UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ (b. l. 79)) (vykdytoja) 2012 m. sausio 3 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 102 (sutarties galiojimas – iki 2012 m. gruodžio 31 d.), pagal kurią vykdytoja, siekdama išaiškinti buitinių kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) buvimą ir juos naikinti, įsipareigojo savo lėšomis ir darbo jėga atlikti šioje sutartyje nustatytų užsakovo patalpų priežiūrą, o užsakovas – apmokėti už paminėtus darbus pagal šios sutarties sąlygas (sutarties 1.1 punktas); vykdytoja, be kita ko, įsipareigojo: ištirti kenkėjų rūšį, lokalizacijos vietas, patekimo kelius ir nustatyti kenkėjų kontrolės priemones, užsakovo nurodytose patalpose profilaktiškai stebėti užkrėstumą kenkėjais ir savo medžiagomis bei darbo jėga juos naikinti; užsakovui pranešus apie pastebėtus kenkėjus, intensyviai juos naikinti jų veisimosi vietose per vieną darbo dieną (sutarties 4 punktas) (b. l. 75–78). Nurodyta sutartis 2012 m. gruodžio mėn. d. buvo pratęsta 1 kalendoriniams metams, t. y. nuo 2013 m. sausio 3 d. iki 2014 m. sausio 3 d. (b. l. 80). Lukiškių TI-K (užsakovas) ir UAB „Dezinfa“ (vykdytoja) 2013 m. gruodžio 30 d. sudarė sutartį Nr. VLN-P-2013/255 12 mėn. terminui, pagal kurią vykdytoja įsipareigojo Lukiškių TI-K patalpose teikti kenkėjų kontrolės paslaugas (sutarties 1.1 punktas); vykdytoja, be kita ko, įsipareigojo: lankyti objektą ir atlikti pelių ir žiurkių kontrolę ir naikinimą (deratizaciją) 2 kartus per kalendorinį mėnesį; lankyti objektą ir atlikti tarakonų, skruzdėlių, blusų, utėlių kontrolę ir naikinimą (dezinsekciją) 2 kartus per kalendorinį mėnesį; atlikti kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo darbus pagal galiojančius teisės aktus, naudoti autorizuotus biocidus (sutarties 2.1 punktas) (b. l. 81–83). Lukiškių TI-K (užsakovas) ir UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ (vykdytoja) 2015 m. sausio 2 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 575/18, pagal kurią vykdytoja, be kita ko, įsipareigojo: savo lėšomis ir darbo jėga atlikti šioje sutartyje nustatytų užsakovo patalpų priežiūrą, išaiškinant buitinių kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) buvimą ir atlikti jų naikinimą; lankyti objektą 4 kartus per mėnesį ir atlikti tyrimus, nustatant kenkėjų rūšį, lokalizacijos vietas, patekimo kelius ir nustatyti kenkėjų kontrolės priemones; lankyti objektą 4 kartus per mėnesį ir užsakovo nurodytose patalpose profilaktiškai stebėti užkrėstumą kenkėjais, savo medžiagomis ir darbo jėga užtikrinti kenkėjų naikinimą; užsakovui pranešus apie pastebėtus kenkėjus, atlikti intensyvius naikinimo darbus ne ilgiau kaip per 3 darbo dienas (b. l. 85–87). Pabrėžtina, kad šios administracinės bylos kontekste svarbiausias pažeidimas buvo būtent kamerų ploto trūkumas, kiti pažeidimai yra mažareikšmiai.

Teismas, pakartodamas, kad pareiškėjo apgyvendinimas perpildytoje patalpoje negali būti vertinamas tik kaip mažareikšmis ar smulkmeniškas pažeidimas, atsižvelgdamas į pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę (37 paras pareiškėjas I. S. Lukiškių TI-K buvo laikomas netinkamai), į tai, kad pareiškėjui reali žala sveikatai nepadaryta, į Lietuvoje pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K laikotarpiu egzistavusias ekonomines darbo užmokesčio (minimali mėnesinė alga 2013 m. sausio 1 d. – 2014 m. rugsėjo 30 d. buvo 1000 Lt (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimą Nr. 1543 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“), 2014 m. spalio 1 d. – 2014 m. gruodžio 31 d. buvo 1035 Lt, o nuo 2015 m. sausio 1 d. – 300 eurų (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimą Nr. 972 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“)) bei gyvenimo sąlygas, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 275 eurų, kuri priteistina iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K. Teismas ypač remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A558-575/2015, kurioje už 149 netinkamo kalinimo dienų buvo priteista 1100 eurų. Teismo vertinimu, didesnės negu 275 eurų neturtinės žalos priteisimas šioje administracinėje byloje būtų vertintinas kaip nepagrįstas pareiškėjo uždarbiavimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo I. S. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui I. S., gim. (duomenys neskelbtini), iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 275 Eur (du šimtus septyniasdešimt penkis eurus) neturtinės žalos atlyginimo už jo netinkamą laikymą Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime nuo 2013 m. gegužės 30 d. iki 2015 m. balandžio 2 d. (netinkamai laikytas 37 paras).

Likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.