Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis V. P. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2019-01-04 14-15 val., eidamas (duomenys neskelbtini), t. y. būdamas (duomenys neskelbtini), vadovas ir turėdamas viešojo administravimo teises ir pareigas (administracinius įgaliojimus), nereagavo nutraukdamas į 2019-01-04 14.00 val., (duomenys neskelbtini), neteisėtai, ne pagal kompetenciją organizuotą sau pavaldaus (duomenys neskelbtini), posėdį, kuriame neteisėtai buvo svarstomas keturių (duomenys neskelbtini), auklėtinių elgesys, bei dalyvaudamas šiame posėdyje konflikto su nepilnamečiu (duomenys neskelbtini), auklėtiniu M. S., gimusiu (duomenys neskelbtini), metais, metu, matant kitiems pavaldiems savivaldybės administracijos darbuotojams, kitiems kviestiniams asmenims, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 str., kuris draudžia žeminti žmogaus orumą, žiauriai su juo elgtis, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme įtvirtintus pagrindinius valstybės tarnautojo veiklos ir etikos principus - atsakomybės, pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo principus, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 1 ir 3 punktų nuostatas, kad savivaldybės administracijos direktorius tiesiogiai ir asmeniškai atsako už įstatymų, Vyriausybės ir savivaldybės tarybos sprendimų įgyvendinimą savivaldybės teritorijoje jo kompetencijai priskirtais klausimais; organizuoja savivaldybės administracijos darbą <...>, atsako už vidaus administravimą savivaldybės administracijoje, taip pat Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo 28 straipsnio nuostatas, kad savivaldybės administracijos direktorius: organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja, kaip vykdomos vaiko minimalios priežiūros priemonės savivaldybėje; užtikrina reikalingų paslaugų ir pagalbos vaikui, kuriam paskirta minimalios ar vidutinės priežiūros ar auklėjamojo poveikio priemonė, ir jo atstovams pagal įstatymą teikimą, (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos nuostatų 20.1 p., 20.3 p., 20.7 p., (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos darbo reglamento nuostatų 7.3 p. 14 p., 17-18 p., 20-22 p., 27-28 p., 38 p., (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus pareigybės aprašymo 5.1-5.3 p., 5.5 p., 5.12p., 5.14 p., 5.20 p., tyčia, panaudodamas fizinę jėgą, suėmė ranka M. S. už drabužių ties kaklu ir patempė, padarydamas M. S. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį intradermaline (odos) kraujosruva, juosiančia kaklo kairę pusę ir sukeldamas fizinį skausmą, taip siekdamas jį pažeminti, sumenkinti ir įbauginti. Tokiu būdu eidamas (duomenys neskelbtini), direktoriaus pareigas piktnaudžiavo tarnyba nereaguodamas į sau pavaldžių darbuotojų neteisėtus veiksmus bei neteisėtais veiksmais viršijo savo įgaliojimus posėdyje svarstomo (duomenys neskelbtini), auklėtinio M. S. atžvilgiu, tuo sumenkindamas (duomenys neskelbtini), jos vadovo – direktoriaus įvaizdį, sukeldamas rezonansą (duomenys neskelbtini), bendruomenėje ir padarydamas nepilnamečiui asmeniui nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukeldamas jam fizinį skausmą, o tuo pačiu sukeldamas jam nepasitikėjimą suaugusiais, pažeisdamas jo konstitucines teises, taip padarydamas didelę žalą valstybei ir nepilnamečiui fiziniam asmeniui. Kaltinime taip pat nurodė, kad tokiais veiksmais V. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 228 str. 1d.

Kaltinamasis V. P. kaltu neprisipažino ir teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2019-01-03 pas jį atėjo V. Š., socialinės paramos skyriaus vedėja ir paprašė leisti savivaldybės administracijos patalpose sušaukti pokalbį, susikviesti auklėtinius, jų tėvus ar globėjus, kad būtų galima į pokalbį iškvietus vaikus išimti iš socialinės paramos aplinkos ir ramiai, neutralioje teritorijoje su jais pravesti pokalbį. Visi manė, kad tai būtų ramesnė psichologinė aplinka. Sušaukimą organizavo V. P.. Buvo pokalbis sušauktas administracijos patalpose ir jis buvo teisėtas pagal visus teisės aktų reikalavimus. Tuo metu jis dirbo administracijos direktoriumi. Jis tiesiog leido sušaukti tą pokalbį ir nemano, kad leisdamas sušaukti pokalbį savivaldybės patalpose, jis viršijo savo įgaliojimus arba piktnaudžiavo tarnybine padėtimi. Tai nebuvo posėdis, nes jeigu vaikus svarstytų vaiko gerovės komisija, tuomet būtų posėdis. Parodė, kad apie šių kviestų vaikų elgesį jis iš anksčiau žinojo. Šį pokalbį organizavo V. Š. ir ji vadovavo jam. Nurodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini), atsakinga už socialinių paslaugų organizavimą globos įstaigose. Ji kvietė visus kviestinius asmenis, tame tarpe buvo jis kaip kviestinis asmuo. Tiesiog jo buvo paprašyta sudalyvauti, kadangi žinojo šią situaciją. Į pokalbį buvo pakviesti nepilnamečiai M. S., P. J., L. B., jo globėja L. M., R. A. ir jo mama D. A., taip pat dalyvavo tuo metu buvęs (duomenys neskelbtini), direktoriaus pavaduotojas J. G., (duomenys neskelbtini), administracijos vaikų gerovės komisijos pirmininkė V. K., (duomenys neskelbtini)seniūnas M. M., (duomenys neskelbtini) globos namų direktorius V. P., V. Š., pati V. Š.. V. Š. pradėjo vesti pokalbį. Šiame pokalbyje jis pasakė savo nuomonę kaip pilietis. Savo nuomones pasakė visi. Vyko pokalbis, diskusija. Nėra niekur reglamentuotas draudimas dalyvauti pokalbyje. Šio pokalbio metu norėjo visi nepilnamečių elgesį spręsti geranoriškai, buvo kalbama apie vaikų keliamas problemas visuomenėje. Norėjo motyvuoti, kad nepilnamečiai elgtųsi tinkamai aplinkoje. Lygiai taip pat kaip ir kiti, jis išreiškė savo nuomonę apie vaikų elgesį, paprašė, kad jie elgtųsi tinkamai, teisingai, kad pareigingai mokytųsi, laikytųsi visuomenei priimtinų elgesio normų. Tačiau M. S. elgėsi arogantiškai, iš vaikų elgesio pusės buvo sunki psichologinė aplinka, iš visų vaikų M. S. elgėsi prasčiausiai. Pokalbio metu jis neveikė kaip administracijos direktorius, kadangi jam nebuvo suteikta jokių įgaliojimų, nevykdė jokių funkcijų, pokalbis buvo neįpareigojantis, nesukeliantis jokių teisinių pasekmių. Jame buvo aptariamas vaikų elgesys, siekiant jiems paaiškinti tolimesnes jų elgesio pasekmes ir paskui sekančias kitas administracines procedūras. Šitas pokalbis buvo kviestas dėl to, kad visi keturi nepilnamečiai M. S., P. J., L. B., R. A. elgiasi netinkamai aplinkoje t.y. mokykloje, vaikų globos namuose. Keletą kartų jie buvo gavę pranešimus iš policijos, kad jiems negalima pradėti ikiteisminių tyrimą už automobilių vagystes, taip pat dėl netinkamo elgesio, t.y. rūkymo, bėgimo arba pasišalinimo iš globos namų neleistinu laiku ir t.t. Mano, kad šiuo pokalbiu nebuvo siekiama kažkokių teisinių pasekmių. Su nepilnamečiais vaikais buvo šaukiami jų teisėti atstovai, vaikų globos namų atstovai, kad jie visi girdėtų, norėjo bendrai spręsti iškilusias problemas dėl vaikų elgesio. Tačiau M. S. elgėsi nepagarbiai vyresnių atžvilgiu, buvo nebeįmanoma vesti toliau pokalbio. Jis atsistojo, priėjo prie M. S., padėjau ranką jam ant peties, nesukeldamas jokio skausmo ir paprašė gražiai išeiti iš salės. M. S. pasimuistė, tada V. P. atitraukė ranką ir atsisėdo į savo vietą M. S. už kelių minučių atsistojo ir pasakė, kad lauktume svečių ir išėjo iš salės. V. P. kitokių veiksmų neatliko, netempė M. S. už megztinio ar kapišono. Vaikų atžvilgiu elgėsi pagarbiai, jų neužgauliojo. M. S. buvo sakoma, kad jis netinkamai elgiasi vaikų atžvilgiu, buvo priminti jo neteisėti veiksmai dalyvaujant automobilio vagystėje. Po kažkiek laiko atvyko policijos pareigūnai. V. P. netiesiogiai atsiprašė M. S., policijos pareigūnų už susidariusią situaciją. Atsiprašymas buvo adresuotas visiems. Nuo jo poelgio M. S. paraudimas ant kaklo negalėjo atsirasti. Pats M. S. sakė, kad dienos metu buvo krepšinio varžybose ir susižalojo kaklą.

Ikiteisminio tyrimo metu 2019-01-10 apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją nepilnametis nukentėjusysis M. S. parodė, kad jam 15 metų. Gyvena (duomenys neskelbtini), namuose, mokosi (duomenys neskelbtini), mokykloje. Žino, dėl ko čia atvyko. Praeitą penktadienį (duomenys neskelbtini) sav. vyko jų elgesio svarstymas, kad išdykavo mokykloje. Svarstė, ką su jais daryti. Kalba ėjo apie jį, P. J., R. A. ir L. B.. Dėl to, kad jie koliojo valytoją, spjaudė. Posėdyje be jų dalyvavo daug žmonių: globos namų direktorius V. P., administracijos direktoriaus pavaduotojas, administracijos direktorius P., L. B. mama, R. A. mama, vaikų teisių atstovė, kurios pavardės nežino, (duomenys neskelbtini) seniūnas M. M. ir dar 2 moterys, kurių vardų nežino, jis, R., L., P. B.. Jie sėdėjo aplink stalą ir klausėsi. P. norėjo juos sugėdinti, pavadino mažvaikiais, snargliais. Vyko apsižodžiavimas. Kiti asmenys tylėjo. Jis supykęs išėjo. Išeidamas jis pasakė: "Laukite svečių". Sakydamas tai turėjo omenyje policiją. Pamanė, kad negalima taip vadinti, todėl ir norėjo iškviesti policiją. Apart žodžių veiksmų nebuvo. Jis pasakė ir jis išėjo. Nieko daugiau nebuvo. Jis (P.) nebuvo prie jo prisilietęs. Jis išėjo ir nuėjo į tualetą ir prisiminė, kad po rytinių krepšinio varžybų jam žaidžiant įvyko kontaktas su vienu žaidėju. Kai jis bėgo, jis atkišo ranką ir jis nukrito. Jis buvo priešais jį, jis bėgo į priekį, tas žaidėjas bandė jį sustabdyti, ištiesė dešinę ranką ir pataikė jam į kairę kaklo pusę. Jis nukrito ir jis ant jo užkrito ir krisdamas įdrėskė kaklo kairę pusę. Išėjęs iš posėdžio jis prisiminė tą įvykį, pamanė, kad dar šviežia, tada paskambinęs telefonu iškvietė policiją ir apkaltino. Pasakė, kad apsižodžiavo ir jį sužalojo administracijos direktorius P.. Pasakė tai telefonu. Jis pamelavo. Pasakė, kad jis jam paėmė už kaklo, pradėjo tįsti ir jis užtrauktuku susidraskė kaklą. Paskambinus jam telefonu į policiją, atvažiavo 2 pareigūnai: vyras ir moteris. Jie nufotografavo jo kaklą, paklausė kur yra direktorius. Pareigūnai pakvietė direktorių. Direktorius juos visus pasikvietė į savo kabinetą ir jie ten kalbėjosi. Į kabinetą ėjo visi. Pareigūnai tikrino jo ir administracijos direktoriaus blaivumą. Po to iškvietė tyrėją. Kai atvyko policijos pareigūnai, direktorius jiems pasakė, kad jis jau atėjo su sužeistu kaklu. O jis pasakė, kad direktorius meluoja. Atvykęs tyrėjas apžiūrėjo jo kaklą, liepė nuvažiuoti į ligoninės priimamąjį. Į ligoninę nuvažiavo su policijos pareigūnais ir V. P.. Apžiūrėję medikai pasakė, kad nieko baisaus jam nėra, davė išrašą, kad apdraskytas kaklas. Iš ligoninės su V. P. juos nuvežė į globos namus. A. S. kalbėjo direktoriaus kabinete. Jis nedalyvavo tame pokalbyje. Viską papasakojo. Dabar nusprendė pasakyti tiesą, nes atslūgo pyktis ir būtų gaila apkaltinti nekaltą žmogų. Atsakydamas į prokurorės klausimus M. S. parodė: krepšinio varžybos vyko Semeliškių gimnazijos salėje tą pačią dieną. Varžybų pradžia 10.00 val. Buvo 3 prieš 3. Jo komandoje žaidė M. J., A. M. ir jis. Jį sužeidė varžovų komandoje žaidęs L. U.. Kai jį išvadino mažvaikiu ir snargliumi, jis sėdėjo prie stalo. P. sėdėjo ne prie jo, o 2 kėdėmis toliau. Pasakęs "mažvaikiai", "snargliai" P. liko sėdėti, o jis atsistojo ir išėjo. Fizinio kontakto tarp jų nebuvo. Tik atėję pasisveikino, paspaudė rankas. Smurto iš P. pusės nebuvo. Kai apsižodžiavo dar buvo visi. Visi matė, kaip jie apsižodžiavo. Jis išėjo po kelių sekundžių po to, kai išėjo L. ir R. su mamomis. Iš buvusių asmenų, kai apsižodžiavo, daug kas sakė "abudu apsiraminkit". Sakė tai jam ir P.. Jis tada nutilo. Posėdžio metu jis buvo su šviesiais Nike batais, juodu megztiniu, treninginėmis kelnėmis. Jam sėdint kaklo nesimatė. Sėdėjo kapišonu apdengęs kaklą. Jo megztinis buvo su kapišonu. Sėdėjo pasirėmęs rankomis ir prisiplojęs rankomis kapišoną. Visada taip sėdi. Kai su policijos pareigūnais ir administracijos direktoriumi ėjo į P. kabinetą, po P. duotų paaiškinimų policijos pareigūnams pasakė, kad jis meluoja sakydamas, kad jis atėjo su sužeistu kaklu. Pas medikus juos su Plč. nuvežė policijos pareigūnai. Kai vyko medicininei apžiūrai medikams melavo sakydamas, kad P. suėmė jį už rūbų ir patempė ir su užtrauktuku sužeidė. Pasakė, kad tai padarė administracijos direktorius. Pavardės nesakė, nes tuo metu nežinojo. Kad bus kviečiamas į teismą apklausai, jam pasakė V. P.. Neatsimena, kada tai pasakė. Vienas kambaryje galvojo, kad reikia prisipažinti. Po to, kai grįžo iš policijos apie šitą incidentą su niekuo nekalbėjo, nenorėjo prisipažinti, kad melavo. Grįžęs į globos namus nei draugams, nei kam kitam nepasakojo apie įvykį. Su V. P. pas tyrėją vyko, nes jis buvo parašęs pareiškimą. Norėjo pirmadienį viską sutvarkyti, kad nebūtų teismo. Pirmadienį - tai yra iš karto po išeiginių. Pas tyrėją jį nuvežė direktorius V. P.. Jis paprašė, kad jį nuvežtų. Komisariate parašė pareiškimą. Jis pats nusprendė pasakyti tiesą. Sužinojo, kad gali būti teismas todėl, kad jam policijoje pasakė, kad išsiaiškins teismas. Atsakydamas į atstovės L. A. klausimus M. S. parodė, kad po įvykio kalbėjo su vaiko teisių apsaugos tarnybos atstove. Tai buvo tą pačią dieną, kai nuvežė policijai pareiškimą, kad pakeičia parodymus. Vaiko teisių apsaugos tarnyboje parašė paaiškinimą. Parašė tą patį, ką ir policijai. Paaiškinime parašė, kad posėdyje kalbėjo apie jų elgesį ir tarp jo ir administracijos direktoriaus vyko apsižodžiavimas ir jis supykęs išėjo ir iškvietė policiją ir jį apkaltino. Neprisimena, ką tiksliai parašė pareiškime. Atsakydamas į gynėjo advokato Ramūno Mikulsko klausimus M. S. parodė, kad pareiškime, kurį vežė policijai, parašė ne viską. Dabar ne viską prisimena, ką parašė pareiškime. Neprisimena, ar pareiškime rašė tiesą, ar ne. Šiandien apklausos metu papasakojo tiesą. Atsakydamas į prokurorės klausimus M. S. parodė, kad pareiškimą policijai rašė pats šeštadienį vienas. Rašė savo kambaryje. Po to laukė direktoriaus kol atvažiuos, ir nuėjo pas jį kad darbo dieną, kad nuvežtų jį į policiją. Direktorius jam pasakė, kad jo dar laukia vaiko teisės. Pareiškimą rašė savo kambaryje, ne policijoje. Rašė šeštadienį (tomas 1, b.l. 91-94).

Ikiteisminio tyrimo metu 2019-01-10 apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją nepilnametis liudytojas P. J. parodė, kad yra gimęs 2004-05-28. Mokosi (duomenys neskelbtini) namuose. M. S. pažįsta. Jų santykiai geri, jie draugai. Pažįsta jį, nes mokėsi (duomenys neskelbtini) pradinėje mokykloje. M. S. gyveno (duomenys neskelbtini) šalia bibliotekos. Dabar gyvena kartu vienuose globos namuose. Įvykis buvo praeitą penktadienį. Buvo posėdis savivaldybėje. Svarstė juos, t.y. jį, M. S., L. A. ir R. B.. Nežino, kas dar dalyvavo posėdyje, neatsimena, kiek buvo žmonių. Dalyvavo globos namų direktorius Plč.. Jis dalyvavo posėdyje, bet nematė, kas įvyko. Posėdyje savivaldybės direktorius kalbėjo apie juos. Jo vardo nežino. Jis kalbėjo, kad taisytų savo elgesį. Jie atsiprašė globos namų direktoriaus, pasižadėjo, kad daugiau nebus jokių nesąmonių. Jie visi pasižadėjo. Per posėdį M. kažką pasakė direktoriui. Direktorius kažką pasakė, po to M. pasakė kažką atgal. Neatsimena, ką būtent jie pasakė. Matė, kad M. išėjo. Nežino, dėl ko jis išėjo ir iškvietė "mentus". Jis išėjo, nes susinervino. Kad jis iškvietė policiją, jis sužinojo iš jo, kai paskambino jam. Sužinojo, kad jis laukia policijos. Jis paskambino M. ir jis pasakė, kad iškvietė "mentus" ir kad dabar negali kalbėti. Jis nežino, kas toliau buvo, nedalyvavo. Su M. S. apie įvykį nekalbėjo. Jis kalbėjo su policija. Jie su M. apie įvykį nekalbėjo, nes jis dabar guli ligoninėje. M. jam sakė, kad kaklą jam sužeidė direktorius paėmęs už kapišono. Jam M. taip sakė tą pačią dieną. Sakė, kad penktadienį, per tą posėdį direktorius jį paėmė už kapišono. Daugiau nieko nežino. Atsakydamas į prokurorės klausimus P. J. parodė, kad salė, kur vyko posėdis buvo nelabai didelė, 2-3 kartus didesnė už šį apklausos kambarį. Jie sėdėjo prie stalo. Prie jo iš kairės sėdėjo globos namų direktorius, iš dešinės kažkokia moteris. Administracijos direktorius sėdėjo priešais jį. Jam iš dešinės sėdėjo moteris, po to M.. Neprisimena, kiek iš viso buvo žmonių. Visi sėdėjo aplink stalą. Neatsimena, ar kas nors buvo atsistojęs posėdžio metu. Visi sėdėjo. Neatsimena, ar administracijos direktorius buvo atsistojęs ir priėjęs prie M. S.. Gal ir buvo, neprisimena. Atsakydamas į VVTAĮT atstovės L. D. klausimus P. J. parodė, kad neatsimena, ar administracijos direktorius sakė kažkokius žodžius M.. Administracijos direktorius juos pavadino snargliais. Pavadino taip juos visus. Jis neima į galvą tų žodžių. Atsakydamas į gynėjo advokato Ramūno Mikulsko klausimus P. J. parodė, kad kalbant telefonu M. S. jam pasakė, kad jis iškvietė "mentus". Kad administracijos direktorius jam sužeidė kaklą, jis jam pasakė vėliau globos namuose. Telefonu jis pasakė, tik kad iškvietė "mentus" (t.1, b.l. 164-166).

Ikiteisminio tyrimo metu 2019-01-18 apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją nepilnametis liudytojas R. A. parodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini) gimimo. Jis yra iš Vievio, gyvena ir mokosi (duomenys neskelbtini) vaikų namuose. Atvyko dėl M. S.. Jis jo draugas. Jie buvo globos namuose ir direktorius pasakė, kad važiuos. Tai buvo prieš dvi savaites. Direktorius pasakė, kad daro nesąmones ir atsisakė važiuoti į savivaldybę, žinojo, ko ten važiuoti reikia. Tada penktadienį nuvyko į (duomenys neskelbtini) savivaldybę: P. J., M., jis, L. B.. Vyko jų elgesio svarstymas. Buvo direktorius Plč.. Dar dalyvavo jo mama. Sėdėjo salėje apie 10 žmonių. Dar buvo L mama ir administracijos vadovas, (duomenys neskelbtini) seniūnas. Dar nebuvo Pl.. M. jam paskambino, Pl. atėjo. Pradėjo kalbėti apie jų elgesį. Administracijos vadovas sakė, kad po 2 savaičių atvyks ir paims iš jų telefonus. Jis sutiko. M. atsikalbinėjo. Administracijos vadovas pavadino juos snargliais. Tada vadovas priėjo prie Mariaus, paėmė jam už kapišono, patraukė ir pasakė einam pasikalbėti. M. gal ką sakė, neatsimena, tačiau jie apsiramino ir atsisėdo. M., jis, L. atsiprašė (duomenys neskelbtini) direktoriaus už elgesį. Pl. neatsiprašė. Jis su mama ir L. su mama išėjo, o jie liko. Jis žino, kad M. kvietė policiją. Jiems pasakė, kad policiją kvietė dėl paėmimo už kapišono, dėl pravardžiavimo. M. jam siuntė nuotrauką kaklo. Randas ant kaklo buvo. Tačiau jie mano, kad M. susižalojo žaisdamas krepšinį Semeliškėse. Po dviejų savaičių atgavo telefoną, nesigaili, kad taip atsitiko. Mano, kad abu: ir M. ir administracijos vadovas kalti. Atsakydamas į teisėjos klausimus R. A. parodė: M. nuotrauką atsiuntė tą vakarą apie 18.00 val., tą pačią dieną (t.1, b.l. 193-194).

Ikiteisminio tyrimo metu 2019-01-18 apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją nepilnametis liudytojas L. B. parodė, kad jis mokosi (duomenys neskelbtini). Žino, ko čia pakviestas. Įvykis įvyko (duomenys neskelbtini), buvo penktadienis, prieš dvi savaites. Vyko viskas (duomenys neskelbtini) savivaldybėje. Susirinko ten svarstymui jų elgesio: A., J., S. ir B. Buvo (duomenys neskelbtini) direktorius Plč., (duomenys neskelbtini) seniūnas. Svarstymas vyko (duomenys neskelbtini) savivaldybėje. Kalbėjo. M. skambino Pauliui, kad jis ateitų. Vadovas pasakė pasakyti, kad Pl. ateitų greičiau. Atėjo Pl., atsisėdo šalia (duomenys neskelbtini) direktoriaus. Vadovas pasakė, kad nepagarbiai užėjo, kad išeitų ir užeitų iš naujo. Pl. išėjo už durų, po to užėjo, atsiprašė ir paprašė leidimo sėsti. Jam leido. Pradėjo svarstyti juos dėl jų nesąmonių. Vadovas pasakė, ar jie neturi smegenų. Jo paklausė daugybos lentelės, jis neatsakė ir jam pasakė, kad jis neturi smegenų. Paskui pradėjo kalbėtis su M. Vadovas juos pavadino snargliais. Jie nesureikšmino, bet M. pasakė: " kas tu toks". Vadovas perklausė, ką jis pasakė, M. kažką atsakė ir tada vadovas pasakė eiti už durų. Vadovas atsistojo, priėjo prie Mariaus, paėmė jam iš nugaros už kapišono, pradėjo tempti už kapišono, pakėlė jį. Paskui vadovas atsisėdo. Pats M. buvo kaltas. Jie neatsikalbinėjo, jiems nieko nebuvo. Jis, R., Pl. tylėjo. Vadovas klausė, ką jie dar prisidirbo. (duomenys neskelbtini) direktorius sakė, kad jie uostė dezodorantą. Vadovas pasakė, kad jie turėtų būti durni. Paskui pradėjo kalbėti apie jį. (duomenys neskelbtini) direktorius jam siūlė eiti į (duomenys neskelbtini) vaikų namus. Kai jį apsvarstė, vadovas liepė išeiti jiems, liko M. ir Pl.. Jis išėjo su mama, R. su mama išėjo. Jis grįžo namo, o mama liko pasikalbėti su direktoriumi. Kai jie išėjo, po kurio laiko išėjo M., pradėjo keiktis, klausė ar yra dešinėje pusėje kakle randas. Pasakė, kad nėra. Nematė žymių ant kaklo. M. pasakė, kad tam vadovui kažką padarys. Daugiau apie tai su Mariumi nekalbėjo. Vadovo vardą yra girdėjęs, bet neatsimena. Vadina vadovu, nes vedė posėdį ir daugiausiai kalbėjo. Vadovas tampydamas M., kelis kartus pakartojo einam už durų (t.1, b.l. 198-199).

Ikiteisminio tyrimo metu 2019-02-25 apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją nepilnametis liudytojas L. U. parodė, kad jis yra gimęs (duomenys neskelbtini). Pakalbės apie krepšinio varžybas. Apie tai minėjo mama. Ji sakė, kad reikės atvažiuoti į teismą ir apie tai pakalbėti. Kada tai buvo, nežino. Buvo krepšinio varžybos 3 prieš 3 Semeliškių mokykloje. Po dviejų pamokų visi susirinko ir žaidė krepšinį. Žaisti sekėsi neblogai. Žaidė du jo klasiokai su juo komandoje. Taip pat žaidė 4 devintokai ir dar viena ar dvi komandos iš (duomenys neskelbtini) Jam teko žaisti su dviem klasiokais D. R. ir K. Š.. M. buvo iš (duomenys neskelbtini) komandos. Jis su juo nelabai bendrauja, tik būna, kad susitinka per varžybas. Jie žaidė prieš jį komandoje. Atsakydamas į kiausimus parodė, kad: M. buvo vieną kartą prie tritaškio linijos nugriuvęs ant nugaros. Jis buvo gynimosi pozicijoje (rodo rankas iškėlęs), o jisai, M. S., varėsi kamuolį, atsitrenkė ir nukrito ant nugaros. Jis ištiesė ranką ir jį pakėlė. Daugiau nelabai ką atsimeną. M. nugriuvo, nes gal į jį atsitrenkė arba paslydo, bet baudą pripažino jam. Jis pamena, kad gynėsi, o jis nukrito. Jis M. padėjo atsikelti ir toliau tęsė žaidimą. Po griuvimo, Mariaus išvaizdoje jokių pasikeitimų nepastebėjo. Kai M. nukrito, jis buvo iškėlęs rankas į viršų kiek gali ir buvo atsisukęs į M.. Kai M. nukrito, jis padėjo jam atsikelti, t. y. padavė jam ranką ir taip padėjo jam atsikeiti, ir toliau tęsė žaidimą. M. galėjo atsitrenkti nebent jam į krūtine, gal su galva. Nelabai atsimena ar dar kažkas be Mariaus buvo pargriuvęs. Jis pats pargriuvęs nebuvo. Kaip buvo apsirengęs M., nežino, nes neįsiminė. Žaisdami krepšinį buvo su savo maikėmis ir dar davė tokias lengvas maikutes užsidėti ant viršaus, kad atskirti komandas. Galėjo būti žalios arba mėlynos spalvos. Kokią viršutinę maikę dėvėjo M., nežino. Maikutės buvo iš lengvos medžiagos su skylutėmis, be rankovių. Jis pražangą gavo gynyboje, nes negalima judėti kai būni iškėlęs rankas, o jis judėjo atgal. M. nukrito gal dėl to, kad atsitrenkė. Ar M. atsitrenkė, nepamena. M. varėsi kamuolį, jis iškėlęs rankas laikė, prieš jį, aukštai. Buvo paprastas kritimas. M. buvo prieš jį tai kaip ir matė. M. į grindis atsitrenkė nestipriai griūdamas visu svoriu ant nugaros. Kai M. nukrito, jam atrodo, kad nieko nesakė. Pretenzijų M., jam atrodo, niekam neturėjo. Po to karto Mariaus daugiau nematė. Nežino, ar daugiau buvo kažkokių kritimų. Per varžybas būna, kad žaidėjai susižeidžia, bet retai. Būna po varžybų kokio kelio nubrozdinimas. (t.2, b.l. 67-69)

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. P. parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) globos namų direktoriumi 22 metus. Kaltinamąjį pažįsta, 2019 m. sausio mėn. jis dirbo (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriumi. Nukentėjusysis yra nuo 2016 m. (duomenys neskelbtini) vaikų globos namų globotinis. Taip pat (duomenys neskelbtini) globos namuose gyveno L. B., P. J., R. A., jie globos namuose elgėsi nederamai, akivaizdžiai nesilaikė taisyklių, suspardė vieną žmogų, prie parduotuvės prašė kitų žmonių, kad nupirktų jiems alkoholio, cigarečių. Pamokų nelabai lankė, spjaudė į valytoją. Išaiškėjo P. J. priklausomybės, jis uostydavo dezodorantus, kitus vaikus įtraukinėjo, pavartojus kvaišalų kildavo problemų, išeidavo 12 val. nakties iš globos namų, buvo automobilį pavogę. Jis kreipėsi į vaiko gerovės komisiją ir siūlė svarstyti, nes kitaip taptų jie vaikų gauja, būtų nesuvaldomi. Tada jis su M. S., P. J., L. B. ir R. A. su mama gavo kvietimus atvykti į savivaldybės administraciją. 2019-01-04 su paminėtais asmenimis nuvyko į (duomenys neskelbtini) savivaldybės administraciją, ten buvo vedėja V. Š., V. P., seniūnas M. M., vaikų gerovės komisijos atstovė V. K., iš vaikų teisių apsaugos tarnybos atstovė, pavardės neatsimena. Visi kalbėjo apie šių vaikų elgesį, nes jų elgesys kėlė pavojų kitiems vaikams. Šio susitikimo tikslas buvo, kad vaikai nesigrupuotų, kad mamos įtakotų ir, kad taisyklių reikia laikytis visiems. Vaikai klausėsi, įsitempę. Jų stiprybė, kai vienas kitą palaiko, jaučiasi stiprūs ir nieko nebijo, tuo metu iš vaikų pusės vyko pasišaipymai, juokeliai. Toks jų elgesys kėlė įtampą. Kaltinamasis kalbėjo, ko vaikams trūksta, klausė kodėl taip elgiasi vaikai, kokių bausmių reikėtų. Vaikai susižvalgė ir pradėjo juokelius laidyti, kad mes neturim teisės nieko uždrausti. V. P. pasakė, kad čia vidaus taisyklės, ką gali daryti globos namuose auklėtiniai. V. P. aiškino, kad negalima netinkamai elgtis, o vaikai replikavo: „Kas tu toks?“. Jie ieškojo provokuojančių dalykų, galiausiai jie atvirai pradėjo šaipytis. Daugiausiai replikavo M. S., kiti vaikai su mamomis tylesni buvo, o šalia P. J. jis sėdėjo ir sakė, kad šis nesikištų. Kadangi M. S. tikrai trukdė, buvo įtempta atmosfera, negalėjo svarstyti šio klausimo, todėl V. P. priėjo prie M. S. ir liepė išeiti. Jis žiūrėjo į P. J., kad šis nešoktų palaikyti savo draugo. V. P. M. S. pasakė išeiti, šis atsistojo, atitraukė kėdę, replikavo ir išėjo. Jis nematė jokio smurto prieš M. S.. Paskui M. S. išėjo su grasinimu: „Palaukit, aš dar grįšiu, laukit svečių“. Likę salėje kalbėjosi toliau, ką daryti. Paskui atvažiavo policija ir pasakė, kad jiems reikia direktoriaus. Tada surinko visus vaikus ir laukė M. S., kadangi jis buvo išėjęs su direktoriumi ir policija. Kai laukė, paskambino direktorius ir pasakė, kad jis ateitų į jo kabinetą. Matė paraudusį M. S. kaklą, bet taip gali būti ir nuo švarko. Vėliau, kai važiavo į globos namus klausė M. S., kas su tuo kaklu nutiko. M. S. pasakė, kad jam po varžybų jau skaudėjo kaklą, kad šitas paraudinimas galėjo būti nuo krepšinio varžybų, nes jis varžybų metu buvo sulaikytas varžovų ir prispaustas. Pasakė, kad galėjo ir su užtrauktuku brūkštelėti. Kitą dieną kalbėjosi su M. S., jis pripažino, kad pasikarščiavo ir, kad nieko neįvyko, tada jie abu nuvažiavo į policiją parašyti pareiškimo, jog nebuvo jokio smurto. Po šio įvykio jam yra apribotas bendravimas su M. S., jis dabar yra (duomenys neskelbtini) bendruomenės šeimos namuose.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas M. M. parodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnas. Pažįstą kaltinamąjį kaip veterinarijos gydytoją, kolegą ir kaip buvusį (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos vadovą. M. S. žino, kaip (duomenys neskelbtini) globos namų globotinį. 2019 m. sausio mėn. jis dalyvavo susirinkime (duomenys neskelbtini) dėl (duomenys neskelbtini) globos namų globotinių elgesio, nes jis nėra abejingas savo seniūnijos gyventojams. V. Š. organizavo šį susitikimą, jį koridoriuje pakvietė J. G.. M. S., L. B., P. J., R. A. pastoviai terorizavo gyventojus, todėl 2019 metų sauso mėn. susirinko apsvarstyti jų elgesio kartu su mamomis, kad paaiškinti, kad jie taip elgtis negali. Susirinkimas sklandžiai nevyko, nes M. S. vis buvo nepatenkintas, replikavo, nepagarbiai elgėsi. Buvo prašoma tuos vaikus palikti globos namuose, nes jos nesusitvarkė su vaikais. V. P. šnekėjo apie globos namų auklėtinius, kad taip elgtis negalima. M. S. ištiesė kojas vos ne ant stalo, direktorių tujino, nepagarbiai elgėsi. V. P. paprašė M. S. išeiti, buvo būtina M. S. išprašyti iš salės, nes jis pradėjo kelti sumaištį. Smurto jokio nebuvo. Kad kažkas įvyko sužinojo, kai pasibaigė posėdis ir atvyko policijos pareigūnai. Jis pastebėtų, jei būtų buvęs koks smurtas.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta V. Š. parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijoje, atsakinga už socialinių paslaugų organizavimą globos įstaigose. Kaltinamąjį pažįsta kaip administracijos direktorių. Nepilnametis M. S. buvo žinomas. 2019 m. sausio 4 d. nevyko susirinkimas, o buvo susitikimas su M. S., L. B., P. J., R. A. ir jų mamomis ar įstatyminiais atstovais, kad pasitarti kaip ir ką daryti, kad suvaldyti šiuos vaikus, įvyko susitikimas su gyventojais ir įstaigos klientais. Dėl šių nepilnamečių vaikų elgesio kalbėjosi su V. P., pasitarė su J. G. ir nutarė surengti susitikimą, informavo apie tai administracijos direktorių V. P.. V. P. buvo prašymas nutraukti paslaugas šiems vaikams. Susitikimas buvo tam skirtas, kad pasikalbėti visiems ir nuspręsti, ką galima toliau padaryti. Susitikimai organizuojami gyventojų arba darbuotojų prašymu. Tuo metu buvo svarstoma situacija dėl paslaugų teikimo. Susitikimo metu nebuvo jokio plano, apkalbėjo, ką reikėjo. Susitikimo metu V. P. pristatė situaciją. (duomenys neskelbtini) seniūną J. G. atsivedė. Protokolas nebuvo rašomas. Ji asmeniškai domėjosi pas vaikus ir mamas, ar jie nori gyventi globos namuose, ar trūksta jiems ko. Jie pasakė, kad jiems globos namuose viskas tinka ir patinka. Susitikimo metu vaikai replikavo. Mamos kalbėjo susitikimo metu, vaikai, direktorius. Administracijos direktorius kalbėjo apie vaikų netinkamą elgesį. M. S. replikavo, nemandagiai kalbėjo. Tada V. P. priėjo ir pasakė M. S. išeiti, bet šis atsistojo ir vėl atsisėdo. Vėliau M. S. atsistojo, burbtelėjęs kažką ir išėjo. Joks sprendimas nebuvo priimtas, buvo tik susitarimas, kad vaikų neperkelia į kitas vietas ir paslaugų jiems nenutraukia. Per administracijos direktorių yra sprendžiama, kai nutariama kada ir kur perkeliami vaikai, šiuo atveju tai nebuvo sprendžiama.. Kai susitikimas ėjo į pabaigą, atvyko policija. Už visų paslaugų teikimą yra atsakinga vaiko gerovės komisija, jos pirmininkė V. K.. Buvo galvota, ar eiti į vaikų gerovės komisiją ir kt. Susitikimas buvo tam, kad išsikalbėti, ką daryti toliau dėl kviestų vaikų.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja D. A. parodė, kad V. P. pažįsta tiek kiek teko bendrauti per posėdžius, su M. S. kartu mokėsi jos sūnus R. A.. 2019 m. sausio mėn. ji su sūnumi buvo pakviesti į (duomenys neskelbtini) savivaldybės administraciją dėl vaikų netinkamo elgesio, tačiau susitikimo metu daugiau buvo kalbama apie kitus vaikus-M. ir Pl., tačiau ne apie jos sūnų. Buvo vaikams pasakyta, kad jie turi elgtis tinkamai, kad savaitę arba dvi negalės naudotis telefonais. Nepilnamečiai vaikai pagarbos nerodė, M. ir Pl. atsikalbinėjo, tačiau ir V. P. netinkamai elgėsi, jis diktatoriškomis kalbomis bandė vaikus įbauginti. Jis pareiškė pastabas vaikų atžvilgiu, nes jie šnekėjo. Tada ir V. P. priėjo prie M. S., griebė viena ranka jam už megztinio ir nuvertė jį ant grindų. M. S. neverkė. Kaip nugriuvo M. S., ji nematė. Nebuvo paprašyta išeiti M. S. iš salės. Ji matė, kad nukentėjusiajam paraudo kaklas iš priekio. Kažkuris iš tarybos narių patapšnojo V. P. per petį ir pasakė jam ramintis. Ji su vaiku išėjo anksčiau, o kiti dar liko salėje.

Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojos D. A. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, iš kurių matyti, kad R. A. yra jos sūnus. Dėl prastų mokymosi rezultatų Vievio gimnazijoje R. buvo perkeltas į (duomenys neskelbtini) daugiafunkcinį centrą ir ten mokosi antrus metus, dabar aštuntoje klasėje. Nuo pirmadienio iki penktadienio R. gyvena (duomenys neskelbtini) globos namuose ir yra jų žinioje, savaitgaliais grįžta į namus (duomenys neskelbtini). 2018-01-03 jai paskambino auklėtoja iš daugiafunkcinio (duomenys neskelbtini) centro ir informavo, kad R. elgesys mokykloje nevaldomas, elgiasi nedrausmingai, įžeidė mokyklos darbuotoją, todėl bus sprendžiamas klausimas, ar jis toliau nori ir gali mokytis (duomenys neskelbtini) daugiafunkciniame centre. Buvo telefonu informuota, kad svarstymas įvyks 2018-01-04 14.00 val. (duomenys neskelbtini) savivaldybės patalpose, adresu (duomenys neskelbtini). Kadangi jos dalyvavimas buvo privalomas, į posėdį nurodytu laiku atvyko. Posėdyje dalyvavo ji su Roku, L. su globėja, Pl. ir M., jų pavardžių nežino, (duomenys neskelbtini) globos namų direktorius Plč., (duomenys neskelbtini) seniūnas, skyriaus vedėja Š., V. K., savivaldybės administracijos vadovas P., jo pavaduotojas G., kuris dalyvauja Gerovės komisijoje, taip pat socialinė darbuotoja, jos pavardės nežino. Posėdis vyko salėje Nr. 222. Patalpoje visi susėdo prie vieno stalo. Prisėdus prie stalo nuo jos į kairę pusę sėdėjo R., L., Luko globėja, socialinė darbuotoja, Pl., direktorius Plč., V. K., (duomenys neskelbtini) seniūnas G., M., Š ir direktorius P.. Ji sėdėjo kitoje stalo pusėje priešais direktorių P.. Jau posėdžio pradžioje P. reiškė nepasitenkinimą, nes į posėdį vėlavo vienas vaikų - Pl., todėl M., pasakęs, kad turi jo telefono numerį, ėmė jam skambinėti ir skubinti atvykti. Kai Pl. užėjo į salę ir nepasisveikino, P. liepė jam išeiti iš salės, po to užeiti ir vėl pasisveikinti. Posėdžio metu nebuvo jokio konkretumo, suprato, kad posėdžiui vadovavo P., nes jis pasisakė daugiausia, aiškino, kad jo parašas bus paskutinis dėl vaikų tolimesnio mokymosi (duomenys neskelbtini) mokykloje. Paklausus vaikų, ar vaikai nori toliau lankyti mokyklą, šiems sutikus, buvo duotas dviejų savaičių bandomasis laikotarpis pasitaisyti, P. nurodė, kad pats atvažiuos patikrinti. P. visus posėdyje dalyvavusius vaikus išvadino snargliais, aiškino, kokie auklėjimo metodai jiems turėtų būti taikomi, neva jo laikais buvo kitaip, sakė, kad iš vaikų reikia atimti jų telefonus, neduoti valgyti, per kojas duoti. Kai P. vaikus išvadino snargliais, M. į tokius P. žodžius sureagavo ir kažką jam atsakė, pažodžiui neatsakys, tik pamena, kad į P. M. kreipėsi "tu". Kadangi buvo ištujintas, P. taip pat staigiai sureagavo, pasikėlė nuo kėdės, priėjo prie ant kėdės sėdėjusio M. ir sugriebęs ranka M. už rūbų ties kaklu nuvertė jį nuo kėdės. Vaikas jam nesipriešino. G. iš karto sureagavo ir pasakė P. "baik, baik", stengėsi nuraminti. M. pasikėlė nuo grindų ir vėl prisėdo ant kėdės, P. grįžo į savo vietą prie stalo ir posėdis tęsėsi. M. atrodė susierzinęs, tačiau nieko nekalbėjo, vis sėdėdamas čiupinėjo savo sportinį džemperį ties kaklu. Matė, kad M. kaklas paraudo. Kažkuris iš posėdžio dalyvių pasiūlė M. P. atsiprašyti, tačiau M. pasakė, kad nemato reikalo atsiprašyti, kai jį snargliu vadina. Smurtauti prieš M. nebuvo jokio pagrindo, nes posėdžio metu vaikas elgėsi normaliai, tik tiek, kad kreipėsi į P. "tu" ir tik po to, kai buvo pavadintas "snargliu"(t.2, b.l. 15-18). Teisiamojo posėdžio metu liudytoja patvirtinot ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų teisėtumą.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja L. M. parodė, kad vieną kartą yra mačiusi kaltinamąjį. M. S. žino iš (duomenys neskelbtini) globos namų, nes juose laikinai apgyvendintas buvo ir jos globotinis L. B., juose jis gyveno 2 metus. 2019-01-04 vyko nepilnamečių M. S., L. B., P. J., R. A. posėdis (duomenys neskelbtini) savivaldybės patalpose, taip pat dalyvavo D. A., J. G., V. K., (duomenys neskelbtini) seniūnas M. M., (duomenys neskelbtini) globos namų direktorius V. P., V. Š., V. Š., V. P.. L. B. darbo dienomis būdavo (duomenys neskelbtini) globos namuose, o savaitgaliais grįždavo į namus, jai padėdavo. Globos namuose buvo susidariusi nepilnamečių grupė, kurie netinkamai elgėsi, o jų vedliai buvo M. S. su P. J.. Posėdyje buvo kalbama apie šių nepilnamečių vaikų elgesį, tačiau vaikai tyčiojosi iš suaugusiųjų. L. B. prie jos elgėsi normaliai, tačiau M. S. tyčiojosi iš V. P.. Tada V. P. priėjo prie M. S. ir paprašė jo išeiti, tačiau V. P. vaiko nekėlė, nesugriebė už kapišono. Vaikai nebuvo bauginami. M. S. viso posėdžio metu nuolat atsikalbinėjo, išsidirbinėjo. Jis V. P. buvo paprašytas atsistoti, nebuvo niekas pargriautas ar sumuštas. Niekas vaikų nežemino, jie nebuvo sumenkinti. Su vaikais buvo kalbama, gal griežtesniu tonu, bet daugiau nieko.

Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų L. M. parodymų matyti, kad ji yra L. B., 15 metų amžiaus, globėja, globoja jį nuo dvejų metų. Šiuo metu L. gyvena (duomenys neskelbtini) globos namuose, (duomenys neskelbtini) sav., mokosi 9-toje (duomenys neskelbtini) daugiafunkcinio centro klasėje. 2019-01-03 globos namų auklėtoja A. ją telefonu informavo, kad 2019-01-04 (duomenys neskelbtini) savivaldybėje šaukiamas posėdis dėl Luko ir dar kelių mokinių elgesio, kadangi gauta nusiskundimų iš mokyklos. Informavo, kad posėdis įvyks 2019-01-04 14.00 val. Į posėdį ji nuvyko. Dėl rengiamo posėdžio prieš tai telefonu informavo ir pakvietė dalyvauti socialinę darbuotoją Vaidą, pavardės nežino, ji kuruoja ir teikia socialinę pagalbą jų šeimai. Posėdis vyko salėje Nr. 222, (duomenys neskelbtini) savivaldybės pastate, adresu (duomenys neskelbtini). Posėdžių salėje susėdo visi prie stalo, posėdyje dalyvavo ji su Luku, R. su mama, du globos namų vaikai Pl. ir M., socialinė darbuotoja Vaida, (duomenys neskelbtini) globos namų direktorius, (duomenys neskelbtini) seniūnas, V. Š., administracijos direktorius ir Gerovės komisijos pirmininkas, jo pavardės nežino. Posėdyje vyko svarstymas dėl šių keturių vaikų elgesio mokykloje. Administracijos direktorius su vaikais kalbėjo griežtu tonu, tačiau Pl. ir M. į administracijos direktoriaus pastabas nereagavo, elgėsi nepagarbiai, t.y. uždavus klausimus atsakymai buvo "kas tu man toks, kad turėčiau atsakyt, ką tu man padarysi" ir pan., elgėsi nevaldomai, lyg būtų viršesni už visus kitus. Pokalbio metu administracijos direktorius liepė M. atsistoti, tačiau šis ginčijosi toliau. M. sėdėjo prie stalo šalia Gerovės komisijos pirmininko iš vienos pusės, iš kitos pusės per vieną tuščią kėdę sėdėjo V. Š., o už jos sėdėjo administracijos direktorius. Kai M. atsikalbinėjo, administracijos direktorius pakilo nuo savo kėdės ir priėjo prie M., sėdėjusio ant kėdės prie stalo, pareikalavo atsistoti, tačiau M. jo neklausė ir neatsistojo. M. priėjo iš kairės pusės. Tuomet administracijos direktorius suėmęs rankų pirštais M. už rūbų ties kairės pusės petim jį pakėlė nuo kėdės. Pakeltas nuo kėdės M. ėmė muistytis ir vėl prisėdo ant kėdės, šaukė dėl savo teisių. Ji nematė, ar administracijos direktorius dar laikė jį už rūbų, kuomet jis muistėsi. Tuomet administracijos direktorius grįžo į savo vietą ir posėdis vyko toliau. Kai buvo pranešta, kad posėdis baigiasi, ji su Luku iš salės išėjo, kartu išėjo ir R. su mama bei socialinė darbuotoja V. Ji dar už salės patalpų kalbėjo su socialine darbuotoja V. Netrukus iš salės išėjo M.. Ji dar kartą ėjo į salę, nes administracijos direktoriui dar turėjo keletą klausimų dėl tolimesnio L. mokymosi, tačiau susitiko policijos pareigūnus (t.2, b.l. 20-23). Teisiamojo posėdžio metu patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja V. K. parodė, kad ji dabar ir 2019 m. dirbo (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijoje, yra (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos vaikų gerovės pirmininkė. Kaltinamasis dirbo administracijos direktoriumi. Buvo informuota, kad bus V. Š. posėdis, kad yra poreikis iš (duomenys neskelbtini) globos namų dėl vaikų elgesio. Buvo informuota, kad Socialinės paramos skyriuje gautas (duomenys neskelbtini) globos namų direktoriaus prašymas - pranešimas, kad su 4 vaikais yra problemų ir bus organizuojamas pasitarimas, kaip elgtis toliau. Posėdyje turėjo būti svarstomas ir R. A. elgesys. 2019-01-04 posėdis vyko (duomenys neskelbtini) savivaldybės pastate. Jame dalyvavo keturi vaikai - R. A., jo mama D. A., L. B., jo globėja, P. J., M. S. ir jų atstovas pagal įstatymą V. P., M. M., J. G., V. Š. ir V. P.. Posėdyje turėjo būti svarstomas ir R. A. elgesys. R. A. yra skirta minimalios priežiūros priemonė, jam teikiama krizių įveikimo paslauga. Ji koordinuoja minimalios priežiūros priemonių vykdymą, todėl jai buvo aktualu dalyvauti posėdyje. Susirinkimas vyko kaip paprastas apsitarimas, o ne svarstymas. Vaikai išreiškė norą toliau ten mokytis. Mamų dalyvavimas buvo kaip drausminis, nes tada vaikai elgiasi geriau. M. S. buvo nepatenkintas, replikavo į suaugusiųjų pastabas. Jokio incidento ji nepastebėjo. Posėdžio metu sėdėdama prie stalo ji skaitė medžiagą, pateiktą mokyklos dėl R. elgesio, pakėlė galvą ir pamatė, kaip direktorius V. P. ėjo link savo vietos prie stalo, t.y. prie savo kėdės. Dėl kokių priežasčių jis buvo pakilęs nuo kėdės ir prie kokio konkrečiai asmens jis buvo priėjęs, nesekė, nes nagrinėjo mokyklos pateiktą medžiagą dėl vaikų elgesio mokykloje ir globos namuose. Buvo susikoncentravusi į skaitomą medžiagą ir nagrinėdama pateiktus duomenis neatkreipė dėmesio į posėdžio dalyvių diskusiją, nieko išskirtinio negirdėjo. P. grįžus į savo vietą prie stalo, pokalbį su vaikais tęsė V. Š.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja V. Š. parodė, kad pažįsta kaltinamąjį dėl darbo santykių. Ji dirba (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centre socialine darbuotoja. Dirba su šeimomis, patiriančiomis riziką. 2019-01-04 susirinkime dalyvavo jos prižiūrimas vaikas L. B.. Todėl jo mama L. pakvietė ją dalyvauti. Susirinkimo metu buvo aptartas 4 vaikų R. A., L. B., M. S., P. J. elgesys. Su vaikais buvo kultūringai bendraujama, kalbama apie jų elgesį. Vaikų elgesys buvo negražus, jie atsikalbinėjo. M. S. labai negražiai, nepagarbiai kalbėjo. Bendrai buvo kalbama apie tuos vaikus. Kadangi bendravo su (duomenys neskelbtini) globos namais, tai žino, kaip šie vaikai šokinėjo per langus ir uostė dezodorantus. Visi posėdyje šnekėjo po truputį. Kaltinamasis buvo priėjęs prie M. S., bet smurto nebuvo. Ji neatsimena, ar paėmė, ar prilietė M. S. už kapišono, bet jokio smurto tikrai nebuvo. M. S. pirmas išėjo iš susirinkimo.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V. Š. parodė, kad (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centre dirba socialine darbuotoja darbui su šeimomis. Jos žinioje yra L. B., jis priskiriamas vaikų, patiriančių riziką, grupei. 2019-01-03 jai paskambino (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) globos namų direktorius V. P. ir informavo apie 2019-01-04 vyksiantį svarstymą. Su L. B. šeima bendrauja antrus metus, todėl jai buvo aktualu dalyvauti. Posėdis buvo šaukiamas dėl blogo Luko elgesio, t.y. automobilio vagystės, nepagarbaus elgesio su mokytojais, pamokų nelankymo. Posėdyje turėjo būti svarstomas ne tik L. B. elgesys, bet ir dar kelių vaikų, tačiau jie nėra jos žinioje. Posėdis įvyko (duomenys neskelbtini) savivaldybėje 2019-01-04 14 val. Posėdyje dalyvavo keturi vaikai - M., Pl., R. ir L.. Ji dalyvavo ne visame posėdyje, tik tiek, kiek buvo kalbama apie bendras problemas. L. ir Rokui paskirta krizių įveikimo paslauga, šiuo metu jie gyvena (duomenys neskelbtini) globos namuose, kalbėta apie jų elgesį, pasikeitimus, kaip jie turėtų keisti elgesį. Ne visi vaikai buvo nemandagūs, L. su Roku elgėsi tvarkingai, vienas vaikų vėlavo į posėdį, nuolat atsikalbinėjo, kalbėjo "kas tu čia toks, ką tu čia man"? Taip buvo kalbama su visais suaugusiaisiais. Dėl negražaus elgesio L. ir R. atsiprašė, suprato, dėl ko jie pakviesti į posėdį. Pl. ir M. nesuprato, ko jie atvyko į posėdį ir visą laiką kikeno. Kalbama buvo apie tai, kad pamokų metu reikia pagarbiai elgtis, nesinaudoti telefonais. Pasibaigus posėdžiui apie 16 val., gal kiek vėliau, jau išėjus iš salės, L., t.y. L. B. mama, grįžo į salę aptarti dar kelių klausimų dėl Luko, tačiau tarpduryje pasirodė policininkai. Posėdyje dalyvavo (duomenys neskelbtini) globos namų direktorius V. P., ji, dvi mamos, keturi vaikai, V. Š., P., (duomenys neskelbtini) seniūnas, V. K., G., tiek asmenų pamena. Posėdžiui pirmininkavo V. P., tačiau pasisakė visi. Posėdis vyko salėje, visi sėdėjo prie ovalaus stalo. Posėdžio metu P. buvo priėjęs prie M. S.. Jai atrodo, kad paprašė M. atsistoti. V. P. prašymo atsistoti neįvykdė, tiksliai šių aplinkybių nepamena. Ji net tiksliai nepamena, ar prašė M. atsistoti, neužfiksavo to, jos interesai posėdyje buvo kiti. P. lygtais paėmė M. už treningo ar kapišono, tiksliai nepamena. Po to matė, kaip pats M. ranka taisėsi treningą. Užrašų knygelėje rašėsi aktualius dalykus, susijusius su L. B., todėl visos situacijos nesekė. Ji neatkreipė dėmesio į tai, kaip į svarbų dalyką, kad P. buvo priėjęs prie M.. Dėl kokių priežasčių P. prašė M. atsistoti - neprisimena, kažkas buvo kalbama apie pagarbą, pareigas. M. viso posėdžio metu atsikalbinėjo. Ji į M. nekreipė dėmesio, jai tik nepatiko jo elgesys su suaugusiais, šaipymasis, replikos, ji buvo susikoncentravusi į L. B. ir klausimus, susijusius su juo. Nežino, nesupranta, nuo ko M. posėdžio metu galėjo nukentėti (t.2, b.l. 30-33). Teisiamojo posėdžio metu liudytoja pagarsinus jos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas J. G. parodė, kad 2019 m. sausio mėn. dirbo (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoju, šiuo metu ten nebedirba. V. Š. atėjo pas jį ir papasakojo, kad (duomenys neskelbtini) globos namuose susidarė paauglių gauja, kuri daro grupinius nusikaltimus. Pirmiausiai ji pasiūlė, kad reikia daryti susitikimą ir kalbėtis. Jis pritarė, kad būtų sušauktas pokalbis su vaikais ir būtų kalbama apie iškilusias problemas. Su vedėja pasitarė, kad būtų gerai vaikus su atstovais iškvieti į darbinį pokalbį. 2019-01-04 į (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos patalpas buvo pakviesti keturi jaunuoliai R. A., L. B., M. S., P. J. su atstovais, globos namų direktorius, (duomenys neskelbtini) seniūnas, administracijos direktorius V. P.. Susitikimo metu psichologinis klimatas nebuvo itin geras, nes du vaikinai M. S. ir L. B. nepagarbiai elgėsi. Jie net nesisveikino. Savivaldybės administracijos direktorius pristatė informaciją, toliau V. Š. kalbėjo ir vėliau pradėjo klausinėti vaikų, ar jie padarė minimus nusikaltimus. M. S. atsikalbinėjo, nepagarbiai elgėsi suaugusiųjų atžvilgiu. Tada direktorius V. P. priėjo, padėjo ranką jam ant peties ir paprašė išeiti, o tada staiga M. S. pašoko. V. P. nuėjo atsisėsti, tada M. S. atsisėdo ir po poros minučių jis išėjo. Ar nukrito kėdė, nematė. Į susitikimo pabaigą atvyko policijos pareigūnai ir pakvietė direktorių. Iki 2018 metų lapkričio vidurio jis buvo vaikų gerovės komisijos pirmininkas. Šių vaikų elgesį reikėjo skubiai spręsti, todėl ir buvo surengtas toks pokalbis. Pokalbis vyko, kad išsiaiškinti situaciją ir įvertinti viską. Čia nevyko vaiko gerovės komisijos posėdis. Visą situaciją pristatė (duomenys neskelbtini) globos namų direktorius.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja S. V. parodė, kad yra Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausioji patrulė. 2019-01-04 nuo 8.00 val. iki 20.00 val. dirbo pagal grafiką pamainoje su vyriausiuoju patruliu D. K.. Apie 15.10 val. iš Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo buvo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini) prie eglės laukia pranešėjas 15 metų M. S., vaikų namų globotinis. Pranešime buvo nurodyta, kad prieš kelias minutes savivaldybės direktorius svarstant jo elgesį įžeidinėjo, čiupo už peties, tempė iš kabineto, ko pasėkoje megztinio apykaklė pradėjo veržti kaklą ir liko žymė. Nuvykus nurodytu adresu prie (duomenys neskelbtini) savivaldybės pastato laukė pranešėjas M. S.. Priėjo prie pranešėjo M. S. ir paklausė, kas nutiko. M. S. parodė į savo kaklą ir paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) savivaldybės pastate vyko aptarimas dėl jo ir draugų elgesio. M. S. žodžiais, susirinkimo metu kažkoks direktorius ėmė vadinti juos snargliais. Kai M. S. pasakė jam pažiūrėti į save, direktorius atsistojo, paėmė jam už peties ir ėmė traukti, parodė kaip traukė, tuomet pasiūlė išeiti pakalbėti dviese. Ant M. S. kaklo matėsi paraudimas. Vaikas paaiškino, kad susirinkime dalyvavo globos namų direktorius V. P., trys draugai, moteris iš policijos, tiksliai nurodyti negalėjo. Paklausus, ar dar yra tas direktorius, kuris jį tempė, M. S. pasakė, kad dar turėtų būti, todėl kartu su M. S. nuėjo į (duomenys neskelbtini) savivaldybės pastatą ir surado direktorių V. P.. Direktorius pasikvietė juos kartu su M. S. į savo darbo kabinetą. Kabinete V. P. paaiškino, kad vyko posėdis, kuriame M. S. elgėsi nepagarbiai su suaugusiais, atsikalbinėjo ir tyčiojosi iš žmonių, kurie bando jam padėti. V. P. paklausus, iš kur pas M. S. atsirado sužalojimai, V. P. atsakė, kad tai jis patempė už megztinio, atsiprašė M. S., kad palietė jį ranka. Po to į V. P. kabinetą atvyko dar vienas policijos ekipažas. M. S., dalyvaujant globos namų direktoriui, buvo nuvežtas į (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių apžiūrai. Pokalbį su pranešėju M. S. bei pokalbį V. P. kabinete vyriausiasis patrulis D. K. nufilmavo vaizdo registratoriumi (t.2, b.l. 44-47). Teisiamojo posėdžio metu patvirtinto pagarsintus parodymus, kurie buvo duoti ikiteisminio tyrimo metu.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas D. K. parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu. Kaltinamąjį pažįstu iš matymo, iš šio įvykio. 2019-01-04 dirbo pamainoje su vyriausiąja patrule S. V.. Iš Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo buvo gautas pranešimas, kad prie (duomenys neskelbtini) savivaldybės laukia nepilnametis M. S.. Pačio pranešimo neatsimena, bet atsimena, kad buvo pranešta, kad nepilnamečiui buvo sukeltas skausmas. Nuvyko prie savivaldybės pastato, kur rado nepilnametį. Jis pasakė, kad direktorius stvėrė už peties, kai jis sėdėjo ant kėdės, patempė megztinį ir sukėlė fizinį skausmą. Sakė, kad tempdamas žemyn megztiniu perbrėžė jam kaklą. Parodė žymes, buvo paraudimas ant kaklo. Ėjo į vidų aiškintis su nepilnamečiu nukentėjusiuoju, jis nuvedė iki kabineto, kur vyko susirinkimas dėl vaikų elgesio. M. S. paminėjo, kad buvo jo elgesys svarstomas. Neatsimena, ar V. P. susitiko koridoriuje, ar pasikvietė iš kabineto. V. P. pasakė, kad M. S. nepagarbiai elgėsi susirinkimo metu ir pasikvietė į savo darbo kabinetą. Viename kabineto gale atsisėdo V. P. kitame M. S., kabinete buvo ir policijos pareigūnai. V. P. pasakė, kad M. S. išvedė jį iš kantrybės ir norėjo jį išvesti iš kabineto. Kaip suprato, V. P. nepilnametį nuo kėdės stvėrė ir su megztiniu jį sužalojo, taip atsirado paraudimas. M. S. sakė, kad Virgilijus P:ruskas tempė su megztiniu žemyn. V. P. sakė, kad susirinkimo metu M. S. nepagarbiai elgėsi su visais. Žino iš kolegų apie M. S., kad jis bėga iš globos namų, vairavo automobilį girtas, bet pats su juo nebuvo susidūręs, jo asmeniškai nepažįsta.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja D. K. parodė, kad ji dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato vyresniąja tyrėja. Šio byloje dalį veiksmų, nuo tyrimo pradžios 2019-01-04 iki vasario mėnesio, ji atliko. Pradėjo ikiteisminį tyrimą kita pareigūnė. Jai buvo nurodymas pradėti tyrimą, apklausti liudytojus: M, A, G, S ir daugiau neatsimena, bet jų buvo daugiau. Taip pat apžiūrėjo medicininius dokumentus, kuriuos pateikė ekspertas Januš Rybalko. Nukentėjusįjį M. S. ji matė tik įvykio dieną ir, kai atnešė pareiškimą į policiją, kad fizinis skausmas jam nebuvo sukeltas. Ji vyko kartu su dviem pareigūnais pagal iškvietimą. Užėjus į kabinetą buvo V. P.. Ji aiškinosi, kas čia įvyko, administracijos direktorius pasakė: taip, aš tai padariau. M. S. išvežė į ligoninę, o jie išvažiavo į globos namus, ten apklausė V. P.. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, sutartą dieną neatvyko kaltinamasis su gynėju apklausai. Kitą dieną atvyko V. P. su M. S., o kitą dieną turėjo vykti M. S. apklausa teisme. V. P. pasakė, kad viskas čia gerai, kad jie susitaikė su V. P., ji pasakė, kad galės tą patį teisme pasakyti. Kai atnešė M. S. pareikšimą, kur buvo parašyta, kad niekas jam nesukėlė fizinio skausmo, ji dar paklausė, ar čia pats nukentėjusysis parašė, nes tokio amžiaus vaikai tokių žodžių nevartoja. Galimai nukentėjusysis rašė pareiškimą, jo rašto nepažįsta.

Teisiamojo posėdžio metu buvo peržiūrimi byloje esantys policijos pareigūnų atvykimo į įvykio vietą padaryti vaizdo įrašai ir klausomasi nukentėjusiojo M. S. parodymų, duotų pas ikiteisminio tyrimo teisėją.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad 2019-01-04 asmens apžiūros metu buvo apžiūrėtas nukentėjusysis M. S.. Jo apžiūros metu nustatyta, kad ant M. S. kūno, kaklo srityje, kairėje pusėje matoma apie 12 cm odos nubrozdinimas ir odos paraudimo žymė (t.1, b.l. 115-121).

2019-01-07 medicininių dokumentų apžiūros metu VTMT Vilniaus skyriaus vyresnysis teismo medicinos ekspertas Januš Rybalko pateikė išvadą, kad M. S. padaryta intradermalinė (odos) kraujosruva, juosianti kaklo kairę pusę. Medicinos dokumentuose šis sužalojimas įvardytas: "odos nubrozdinimas, odos paraudimas". Intradermalinės kraujosruvos yra būdingos forsuotam kontaktui su tekstilės medžiaga, todėl galimybė, jog konkrečiu atveju sužalojimas susiformavo tempiant nukentėjusįjį už drabužių ties kaklu, neatmetama. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą (t.1, b.l. 125).

Byloje pateiktas BPC garso įrašas bei padaryta šio įrašo stenograma (t.1, b.l. 27-29).

Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos 2019-02-27 pažymoje Nr. (6.7-2019-3)PR-47 Dėl galimai pažeistų (duomenys neskelbtini) savivaldybės (duomenys neskelbtini) vaikų globos namų vaikų teisių ir teisėtų interesų nurodyta, kad vaiko teisių apsaugos kontrolierė nusprendžia atkreipti (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus V. P. dėmesį dėl teisės aktų (Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo, (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos nuostatų, (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos darbo reglamento) nuostatų nesilaikymo (t. 1, b.l. 44-50).

Piktnaudžiavimas BK 228 straipsnio prasme yra valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi yra valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui. Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi padaromas aktyviais veiksmais (turtines vertybes naudojant ne pagal paskirtį, sudarant neteisėtus, nepagrįstus sandorius, eksploatuojant pavaldinių darbą savo interesais, neteisėtai suteikiant sau ar kitiems asmenims lengvatų ar privilegijų ir pan.) arba neveikimu, t. y. neatlikimu veiksmų, kurie, tinkamai atliekant savo pareigas ir įgaliojimus, buvo būtini. Piktnaudžiavimas savo esme yra drausminis nusižengimas. Tačiau piktnaudžiavimas gali tapti nusikalstama veika, jei dėl to kyla tam tikri pavojingi padariniai, padaroma žala baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. BK 228 straipsnyje numatyta, kad piktnaudžiavimas tampa nusikaltimu ir užtraukia baudžiamąją atsakomybę tuo atveju, jei dėl piktnaudžiavimo didelę žalą (turtinę arba neturtinę) patiria valstybė, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Piktnaudžiavimas, numatytas BK 228 straipsnio 1 dalyje, padaromas tiesiogine arba netiesiogine tyčia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319-693/2016, 2K-335-699/2017, 2K-104-696/2018).

Teismų praktikoje piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi suprantamas kaip valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams. BK 228 straipsnio 1 dalies dispozicija savo esme yra blanketinė norma, todėl visais atvejais būtina išsiaiškinti, kokius teisės aktus, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi arba viršydamas įgaliojimus, kaltininkas pažeidė (kasacinė byla Nr. 2K-P-549/2007).

Nagrinėjamoje byloje kaltinamajam V. P. inkriminuojama veika, numatyta LR BK 228 str.1d., t.y, kad jis, 2019-01-04 14-15 val., eidamas (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas, t. y. būdamas (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos vadovas ir turėdamas viešojo administravimo teises ir pareigas (administracinius įgaliojimus), nereagavo nutraukdamas į 2019-01-04 14.00 val., (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos patalpose, kabinete Nr. 222 neteisėtai, ne pagal kompetenciją organizuotą sau pavaldaus (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus posėdį, kuriame neteisėtai buvo svarstomas keturių (duomenys neskelbtini) vaikų globos namų auklėtinių elgesys, bei dalyvaudamas šiame posėdyje konflikto su nepilnamečiu (duomenys neskelbtini) vaikų globos namų auklėtiniu M. S., gimusiu 2003 metais, metu, matant kitiems pavaldiems savivaldybės administracijos darbuotojams, kitiems kviestiniams asmenims, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 str., kuris draudžia žeminti žmogaus orumą, žiauriai su juo elgtis, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme įtvirtintus pagrindinius valstybės tarnautojo veiklos ir etikos principus - atsakomybės, pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo principus, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 1 ir 3 punktų nuostatas, kad savivaldybės administracijos direktorius tiesiogiai ir asmeniškai atsako už įstatymų, Vyriausybės ir savivaldybės tarybos sprendimų įgyvendinimą savivaldybės teritorijoje jo kompetencijai priskirtais klausimais; organizuoja savivaldybės administracijos darbą <...>, atsako už vidaus administravimą savivaldybės administracijoje, taip pat Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo 28 straipsnio nuostatas, kad savivaldybės administracijos direktorius: organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja, kaip vykdomos vaiko minimalios priežiūros priemonės savivaldybėje; užtikrina reikalingų paslaugų ir pagalbos vaikui, kuriam paskirta minimalios ar vidutinės priežiūros ar auklėjamojo poveikio priemonė, ir jo atstovams pagal įstatymą teikimą, (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos nuostatų 20.1 p., 20.3 p., 20.7 p., (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos darbo reglamento nuostatų 7.3 p. 14 p., 17-18 p., 20-22 p., 27-28 p., 38 p., (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus pareigybės aprašymo 5.1-5.3 p., 5.5 p., 5.12p., 5.14 p., 5.20 p., tyčia, panaudodamas fizinę jėgą, suėmė ranka M. S. už drabužių ties kaklu ir patempė, padarydamas M. S. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį intradermaline (odos) kraujosruva, juosiančia kaklo kairę pusę ir sukeldamas fizinį skausmą, taip siekdamas jį pažeminti, sumenkinti ir įbauginti. Tokiu būdu, eidamas (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas piktnaudžiavo tarnyba nereaguodamas į sau pavaldžių darbuotojų neteisėtus veiksmus bei neteisėtais veiksmais viršijo savo įgaliojimus posėdyje svarstomo (duomenys neskelbtini) vaikų globos namų auklėtinio M. S. atžvilgiu, tuo sumenkindamas (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos, jos vadovo – direktoriaus įvaizdį, sukeldamas rezonansą (duomenys neskelbtini) bendruomenėje ir padarydamas nepilnamečiui asmeniui nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukeldamas jam fizinį skausmą, o tuo pačiu sukeldamas jam nepasitikėjimą suaugusiais, pažeisdamas jo konstitucines teises, taip padarydamas didelę žalą valstybei ir nepilnamečiui fiziniam asmeniui.

Byloje niekas nekelia klausimo dėl to, kad M. S. ant kaklo kairės pusės buvo odos kraujosruva, tačiau yra keliamas klausimas, ar minėtą sužalojimą padarė būtent V. P..

Kaltinamasis V. P. viso proceso metu savo kaltę dėl smurto vartojimo prieš M. S. neigė. 2020 m. sausio 21 d. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad 2019-01-04 (duomenys neskelbtini) savivaldybės patalpose vykusio pokalbio metu jis priėjo prie M. S., padėjo ranką ant jo peties ir paprašė M. S., kad jis išeitų. Daugiau jokių veiksmų M. S. atžvilgiu neatliko, jo nežemino, neįžeidinėjo, vaikų atžvilgiu elgėsi pagarbiai, o pats M. S. elgėsi arogantiškai, nepagarbiai vyresniųjų atžvilgiu. Taip pat pažymėjo, kad 2019-01-04 vyko pokalbis, susitikimas su keturiais nepilnamečiais M. S., L. B., P. J., R. A. ir jų įstatyminiais atstovais dėl vaikų netinkamo elgesio, jis buvo tik kaip kviestinis asmuo, tai nebuvo posėdis.

2016-02-12 Trakų rajono apylinkės teismo sprendimu M. S. nuolatiniu globėju skirti (duomenys neskelbtini) vaikų globos namai. (1 tomas, b.l. 11-15).

Prokurorės nuomone, kaltinamojo V. P. kaltę įrodo:

1.Teisės aktai, reglamentuojantys V. P. statusą, teises ir pareigas, jo funkcijas nusikalstamos veikos padarymo metu, t.y. kad būdamas savivaldybės administracijos direktoriumi V. P. veikė kaip savivaldos valdžios atstovas ir administracinius įgalinimus turintis asmuo;

2. M. S. skambučio BPC duomenys, kad direktorius savivaldybės kažkoks jį snargliu vadino, visaip, tada kai pranešėjas pasakė pasižiūrėti į save, tuomet jis atsistojo ir griebė jam ir va ant kaklo paliko randą, nu mėlynę. Taip pat nurodė, kad ne smaugė, o jį už pečių paėmė ir patempė megztinį ir mėlynė pasidarė;

4. Į įvykio vietą atvykusio (duomenys neskelbtini) PK pareigūno D. K. turėtu vaizdo registratoriumi užfiksuotas M. S. pranešimas prie savivaldybės administracijos pastato atvykusiems policijos reagavimo pareigūnams, kad juos vadino snargliais, atsistojo už pečių ir pradėjo traukti, sakė, kad einam pakalbėsim dviese, kad traukiamas jis laikė už kėdės, kad kiti juos ramino. Taip pat pokalbis V. P. darbo kabinete, dalyvaujant policijos pareigūnams, V. P. ir M. S., kuriame V. P. paklaustas apie žymes ant M. S. kaklo nurodė, kad<...> aš patempiau už megztinio <...> kiek vėliau pokalbio metu M. S. pasakė <...> atsiprašau, kad paliečiau tave ranka <...>;

5. Tuometinio globėjo (duomenys neskelbtini) vaikų globos namų direktoriaus 2019-01-04 pareiškimas reg. Nr. D5-3, kuriame pranešama, kad 2019-01-04 apie 15.00 val. (duomenys neskelbtini) savivaldybės patalpose adresu (duomenys neskelbtini), kabinete Nr. 222, vykusio posėdžio – svarstymo dėl nepilnamečio M. S. netinkamo elgesio mokykloje ir globos namuose įvyko incidentas tarp (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus V. P. ir globotinio M. S., gim. 2003 m., kurio metu V. P. liepdamas išeiti iš patalpos M. S. ranka patempė už jo džemperio kapišono ties kaklu. Po šio įvykio M. S. pristatė med. apžiūrai į (duomenys neskelbtini) ligoninę, kur jam buvo nustatytas kaklo kairės pusės odos nubrozdinimas, odos paraudimas;

Nukentėjusysis M. S. apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją nurodė, kad posėdis vyko dėl netinkamo nepilnamečių elgesio, dėl to, kad jie bėgdavo iš pamokų, dėl to, kad jie iškoliojo valytoją, spjaudė ant jos, kaltinamasis nepilnamečius vaikus norėjo sugėdinti dėl jų netinkamo elgesio ir pavadino „mažvaikiais, snargliais“.

Nepilnametis liudytojas L. B. apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją nurodė, kad kaltinamasis nepilnamečius vaikus pavadino „snargliais“, tačiau jis šių žodžių nesureikšmino.

Liudytojas V. P. parodė, kad minimi nepilnamečiai vaikai globos namuose elgėsi nederamai, akivaizdžiai nesilaikė taisyklių, suspardė vieną žmogų, prie parduotuvės prašė kitų žmonių, kad nupirktų jiems alkoholio, cigarečių, uostydavo dezodorantus, kitus vaikus įtraukinėjo į kvaišalų vartojimą, po to kildavo problemų, buvo automobilį pavogę. Jis kreipėsi į vaiko gerovės komisiją ir siūlė svarstyti šiuo vaikus, nes kitaip jie taptų nevaldoma gauja. 2019-01-04 susitikimo metu vaikai ieškojo provokuojančių dalykų, galiausiai jie atvirai pradėjo šaipytis iš suaugusiųjų. Daugiausiai replikavo M. S., kiti vaikai su mamomis tylesni buvo. Su vaikais buvo kultūringai bendraujama, kalbama apie jų elgesį. Kaltinamasis klausė, kodėl vaikai taip elgiasi, ką reikėtų keisti, jis nepilnamečių vaikų nežemino ir neįžeidinėjo.