- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-23
- Bylos Nr.
- 2A-422-280/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualdas Januška (pirm.), Birutė Jonaitienė, Laimutė Sankauskaitė (pran.)
- Atsakovas
- V. G.
- Ieškovas
- ŽŪB „Vainiūnų agroservisas“
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-422-280/2011
2011 m. birželio 23 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Romualdo Januškos,
sekretoriaujant Editai Šinkūnienei, dalyvaujant ieškovo atstovui L. V. M. , atsakovei V. G. , jos atstovei adv. I. Radinienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės V. G. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo ŽŪB „Vainiūnų agroservisas“ ieškinį atsakovei V. G. ir atsakovės V. G. priešieškinį ieškovui ŽŪB „Vainiūnų agroservisas“ dėl skolos priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas ŽŪB „Vainiūnų agroservisas“ prašė priteisti iš atsakovės V. G. 40 211,74 Lt skolos bei visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovo ŽŪB „Vainiūnų agroservisas“ pirmininkas R. V. 2009 m. liepos mėnesį priėmė užsakymą iš V. G. atlikti šiuos darbus: žolės pjovimas, presavimas rulonais, žolės vyniojimas į plėvelę. Atlikus sutartus darbus, 2009 m. liepos 9 d. buvo išrašyta PVM sąskaita-faktūra 29632,64 Lt sumai, o 2009 m. rugpjūčio 12 d. išrašyta PVM sąskaita-faktūra 10579,10Lt sumai. Viso atliktų darbų buvo už 40 211,74 Lt, tačiau atsakovė pinigų nesumokėjo. Be to, atsakovė pateikė prieštaravimus dėl nekokybiškai atliktų darbų. Nurodė, kad rulonavimo procesas nebuvo pažeistas, ieškovas tinkamai atliko savo darbus, o prastą šienainio kokybę nulėmė kiti veiksniai: blogas sandėliavimas, pažeisti rulonai transportavimo metu, peraugusi žolė bei pernykštės žolės likučiai, dėl kurių žolė silosuojasi rizikingai ir gali sugesti. Teigė, kad rulonai sumesti į krūvą bet kaip, ant kai kurių rulonų visai nėra plėvelės, todėl atsakovė neįrodė žalos padarymo fakto ir jų kaltės dėl netinkamai atliktų darbų.
Atsakovė V. G. priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovo ŽŪB „Vainiūnų agroservisas“ 45871,13 Lt nuostolių atlyginimo bei visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ŽŪB „Vainiūnų agroservisas“ jai suteikė nekokybiškas paslaugas ir dėl to sugedo 510 vnt. iš ieškovo paruoštų 1018 vnt. rulonų šienainio. Dėl nekokybiškai suteiktos paslaugos ieškovui buvo pranešta, kad vienašališkai yra nutraukiama paslaugų sutartis ir buvo atsisakyta apmokėti už nekokybiškas paslaugas. Ieškovas padarė didelius nuostolius, sugadino žolių silosą - pašarą gyvuliams, nuo 2010-01-10 ji buvo priversta pirkti papildomą pašarą gyvuliams, nes kokybiškai paruoštų pašarų dalies gyvuliams nepakako. Pritrūkus pašarų ji sunaudojo likusius 2008 m. paruoštus ritinius 270 vnt., kurių vieneto kaina 70 Lt. Tokiu būdu, sunaudodama pernykščius šienainio rytinius patyrė 18900 Lt nuostolių. Minėtais ritiniais ji planavo šerti karves metų viduryje. Pritrūkus savų 161 vnt. šienainio ritinių, juos įsigijo iš aplinkinių kaimų ūkininkų, po 70 Lt už ritinį ir dėl to patyrė 11200 Lt nuostolių. Be to, ji patyrė įsigytų ritinių transportavimo išlaidas. Buvo atlikti 23 reisai vežant apytikriai iki 12 ritinių 1,5 km atstumu (į abi puses 3 km), sunaudota 200 l dyzelino ir patirti nuostoliai yra 440 Lt. Taip pat, ji turės nekokybiškų šienainio ritinių ištransportavimo iš kiemo išlaidas: 40 reisų po 2 km tam reikalinga 400 l dyzelino, viso 800 Lt nuostolių. Dėl atsakovo paruošto nekokybiško šienainio, kuris buvo naudojamas gyvuliams šerti laikotarpyje nuo 2009 m. spalio mėnesio iki 2010 m. sausio 10 d., sumažėjo pieno kokybė. Jei per minėtą laikotarpį gautos pajamos iš pieno pardavimo sudarė 43 426,38 Lt, tai tuo pačiu laikotarpiu 2008 m., t.y. nuo 2008 m. spalio mėnesio iki 2009 m. sausio 10 d. pajamos iš pieno pardavimo sudarė 57 877,51 Lt negautų pajamų, už parduotą pieną skirtumas 14451,13 Lt. Iš viso atsakovo padarytų nuostolių suma yra 45871,13 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2011 m. kovo 28 d. sprendimu ieškinį tenkino, o priešieškinį atmetė. Konstatavo, kad tarp šalių susiklostė žodinė rangos sutartis ir tarp šalių susiklosčius faktiniams atlygintiniems santykiams, atsakovei atsiranda prievolė sumokėti už suteiktas paslaugas pagal ieškovo suteiktų paslaugų vertę ir kokybę atitinkančią kainą. Nurodė, kad pateiktos ekspertizės išvados yra tikėtinos, o į vieną klausimą iš vis nebuvo galima atsakyti, todėl ekspertizės aktą, teismas laikė netiesioginiu įrodymu. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs įrodymus bei liudytojų parodymus konstatavo, kad atsakovė neįrodė savo atsikirtimų dėl blogos gaminio kokybės, todėl ieškovo ieškinį tenkino. Teismas darė išvadą, kad atsakovė neįrodė nei ieškovo nekokybiškai atliktų paslaugų fakto nei priežastinio ryšio fakto. Teigė, kad atsakovė nepateikė teismui neginčytinų įrodymų, jog dėl ieškovo kaltės galėjo atsirasti žala bei teismui nepateikė pagrįstų įrodymų dėl padarytos žalos dydžio nustatymo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė V. G. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 28 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo Panevėžio miesto apylinkės teismui. Nurodo, kad ieškovas, suteiktų paslaugų kainą, vertinant vieno rulono suvyniojimo į plėvelę kainą, nurodė 39,50 Lt, o ji nurodė - 37,50 Lt. Ieškovas aplinkybės, kad iš viso buvo suvynioti 1018 rulonų, neginčijo. Teismas sprendime nieko nepasisakė dėl paslaugos kainos skirtumo, nors teismas privalėjo aiškiai argumentuoti savo sprendimą šiuo klausimu. Nurodė, kad teismas, nagrinėdamas bylą, aiškinosi aplinkybes, kurias turėjo įrodyti pats ieškovas ir visiškai be jokio pagrindo sprendime nurodė, kad nepateikė įrodymų, t.y. neįrodė padarytos žalos dydžio ir priežastinio ryšio tarp ieškovo veiksmų ir kilusių pasekmių. Teigė, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė jokių išskirtinių požymių, kurie leistų neabejotinai teigti, kad tarp šalių buvo susitarta dėl rangos teisinių santykių. Teismas nurodė, kad šalys susitarė dėl visų esminių (būtinų) tokios sutarties sąlygų: dėl konkrečių darbų atlikimo, tų darbų atlikimo terminų ir kainos, darydamas nuorodą į CK 6.681 str. l d. normą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai, kad ieškovas atliko ne paslaugų, bet statybos rangos sutarčiai būdingus veiksmus, nesuprantami, nelogiški ir neteisingi. Taip pat pirmosios instancijos teismas dėl nesuprantamų priežasčių taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias pirkimo-pardavimo teisinius santykius, tuo dar kartą paneigdamas savo paties nustatytas aplinkybes, kurias įvardino faktinėmis ir neabejotinai nustatytomis. Teigia, kad priešieškinys šioje byloje pareikštas vadovaujantis sutartiniais teisiniais santykiais, susijusiais su netinkamai atlikta atlygintina paslauga. Ieškovas buvo paslaugos teikėjas, o ji paslaugos gavėja. Pagal susitarimą ieškovas įsipareigojo suvynioti žalios masės pašarus į rulonus, apvyniojant juos plėvele, ji įsipareigojo sumokėti ieškovui po 37,50 Lt už vieną ruloną. Teismas konstatavęs, kad labiau tikėtina, jog ieškovas paslaugą atliko kokybiškai, nevertino byloje surinktų įrodymų, patvirtinančių ieškovo netinkamai atliktų paslaugų kokybę, apsiribojo tik teiginiu, kad šalys iš esmės sutaria dėl atliktų paslaugų kiekio. 2009-12-02 buvo surašytas pašarų tyrimo aktas, šio akto ieškovas neginčijo, iš esmės sutiko su komisijos išvadomis, tačiau teismui to nepakako. Teismas paskyrė medžiagos tinkamumo bei įtempimo ekspertizę, kuri iš esmės patvirtino 2009-12-02 komisijos akto išvadas. Teigia, kad ieškovo agregato sertifikatų pateikimas pats savaime nepatvirtina, kad su šiuo agregatu paslaugos buvo atliktos kokybiškai. Ieškovo atliktos paslaugos kokybė didžiąja dalimi priklauso nuo to, ar į ruloną susukta žolės masė yra tinkamo suspaudimo, ar pakuotė yra hermetiška. Byloje pakankamai surinkta įrodymų, kad ieškovo suteiktos paslaugos yra nekokybiškos, o šių nekokybiškų paslaugų rezultatas -sugedę pašarai. Esant dviems faktams- nekokybiškai atliktam darbui ir sugedusiam pašarui, priežastinis ryšys tarp šių dviejų faktų yra akivaizdus ir papildomai įrodinėti šio priežastinio ryšio buvimą nebereikia. Kaip bylą nagrinėjęs teismas skundžiamame sprendime yra nurodęs, kad atsakovei tenka pareiga susimokėti už kokybiškai suteiktas paslaugas, tai ieškovas gali reikalauti atlyginimo tik už kokybiškai suteiktas paslaugas, t.y. reikalauti apmokėti už 508 rulonus po 37,50 Lt. Teigia, kad pirmos instancijos teismas priešieškinio iš esmės ir nesvarstė, neaptarė nurodytų išlaidų bei negautų pajamų, neanalizavo, ar tai yra susiję su ieškovo netinkamai suteiktomis paslaugomis.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ŽŪB „Vainiūnų agroservisas“ prašė apeliacinį skundą atmesti bei taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštą turimam turtui ar piniginėms lėšoms 41418,09 Lt pinigų sumai. Nurodo, kad apeliantė klaidina teismą teigdama, jog visas teisminis bylos nagrinėjimas buvo susijęs su ieškovo suteiktų paslaugų kokybe. O gaminio kokybę galėjo įtakoti iš rudens nenupjauta pieva (sumedėję žolės stiebai), atliktų darbų laikas (per vėlai pjaunama žolė); transportavimas, krovos darbai, sandėliavimas, mechaniniai pažeidimai ir pan. Todėl, teismas vertino visas aplinkybes, kurios galėjo įtakoti gaminio (šienainio) kokybę. Apeliantė nepagristai reikalauja taikyti Civilinio kodekso 6.716 straipsnio nuostatas ir nepagrįstai teigia, kad ieškovo naudojama technika atlikti darbai ir savo medžiagomis susukti pašarų rulonai nėra materialinė vertybė. Teismui žemės ūkio darbus pavadinus atlikta paslauga, bylos ginčo esmė ir turinys nesikeičia. O sprendime panaudotas Civilinio kodekso 6.681 straipsnis yra rašybos klaida, nes apie statybų rangos teisės normas sprendimo tekste nėra net žodeliu užsiminta. Apeliantė klaidina teismą nurodydama, kad teismas taikė materialines tesės normas, reglamentuojančias pirkimo - pardavimo teisinius santykius. Sprendime net nebuvo užsiminta apie pirkimo - pardavimo teisinių santykių reguliavimą. Pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino įrodymus bei liudytojų parodymus.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies ( CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
Teismas bylą išnagrinėjo neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ( CPK 320 str.).
Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas ŽŪB „Vainiūnų agroservisas“ atliko atsakovei V. G. darbus ir išrašė PVM sąskaitas-faktūras – 2009-07-29 Serija AGR Nr. 0003322 29632,64 Lt sumai ir 2009-08-12 Serija AGR Nr. 0003377 10579,10 Lt sumai (1 t. b.l. 4-5). V. G. buvo atliktas darbas – žolės vyniojimas į plėvelę, presavimas rulonais, žolės pjovimas, agregato pervežimas. Sąskaitos faktūros už jai atliktus jose nurodytus darbus buvo pateiktos atsakovei apmokėti, tačiau 2009-11-24 atsakovė V. G. pateikė ieškovui raštišką paaiškinimą-prašymą dėl rulonavimo paslaugos įvertinimo, kuriame nurodė, kad apmokėjimą ji atideda, kadangi maždaug pusė rulonų yra išsipūtę ir supeliję iš vidaus bei kvietė atvykti atsakovo atstovą į ūkį ir aptarti susidariusią situaciją (1t. b.l.22). 2009-12-02 atvykus ieškovo ŽŪB „Vainiūnų agroservisas“ direktoriui R. V. bei dalyvaujant penkiems komisijos nariams, buvo atliktas pašarų tyrimas ir surašytas aktas, išvadose nurodyta, kad kas antras rulonas yra sugedęs (1 t. b.l. 49-50).
Byloje sprendžiamas šalių ginčas kilęs dėl atsakovės V. G. pareigos apmokėti ieškovui ŽŪB „Vainiūnų agroservisas“ už darbus ir ieškovo pareigos atlyginti atsakovei nuostolius dėl nekokybiškai atliktų darbų. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių tarpusavio santykius padarė pagrįstą išvadą, kad tarp šalių susiklostė žodinė rangos sutartis. CK 6.644 str. 1 d. numato, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Bylos medžiaga nustatyta, kad šalys susitarė, jog ieškovas atliks žolės pjovimo, presavimo rulonais, žolės vyniojimą į plėvelę darbus, kurie buvo įvykdyti, tačiau paaiškėjus, jog pašaro dalis yra netinkama naudoti, atsakovė ieškovui mokėjimą sustabdė. Konstatuotina, kad tarp šalių susiklostė rangos teisiniai santykiai (CK 6.644 str. 1 d.).
Apeliantė nesutinka su sutarties kaina, ji teigia, kad buvo suvyniota 1018 rulonų ir šalys sutarė, kad atsakovė sumokės už vieno rulono suvyniojimo į plėvelę 37,50 Lt, o ieškovas paskaičiavo po 39,50 Lt. Kolegija pažymi, kad viena iš esminių rangos sutarties sąlygų yra šalių susitarimas dėl darbų kainos. Paprastai darbų kaina konkretizuojama šalių sudaromoje sutartyje arba yra nurodomas jos apskaičiavimo būdas ir kriterijai. Tuo atveju, jeigu sutartyje kaina nenurodoma, ji nustatoma pagal CK 6.198 straipsnyje įtvirtintas taisykles (CK 6.653 straipsnio 1 dalis). Šalys nesudarė rašytinės rangos sutarties, teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad dėl kainos susitarė telefonu, o sąskaitas jai išrašė po dviejų savaičių po atliktų darbų. Iš byloje esančių sąskaitų matyti, kad atsakovei 2009-07-09 ir 2009-09-12 buvo išrašytos dvi sąskaitos 29632,64 Lt sumai ir 10579,10 Lt sumai, kurias ji priėmė ir tai patvirtino savo parašu. 2009-11-24 atsakovė raštu pranešė ieškovui, kad iš pradžių mokėjimas buvo atidėtas dėl apyvartinių lėšų trūkumo, tačiau jau yra gavusi kreditą ir yra finansiškai pajėgi atsiskaityti, tačiau kol nebus nustatytos priežastys dėl ko sugedo pašarai, apmokėjimą atidėjo. Teisėjų kolegija atsižvelgusi į virš išdėstytas aplinkybes konstatuoja, jog atsakovė su išrašytose sąskaitose suma sutiko ir tai patvirtino savo parašu, reikšdama ieškovui pretenziją dėl netinkamos darbo kokybės mokėjimą sustabdė, bet dėl jo dydžio jokių pretenzijų nereiškė, todėl darytina išvada, kad šalys buvo sutarusios, jog atsakovė ieškovui už atliktus darbus turi sumokėti 40211,74 Lt.
Sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda už sutartinės prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1 dalis). CK 6.259 straipsnio 1 ir 2 dalyse reglamentuojami kreditoriaus ir skolininko mišrios kaltės teisiniai padariniai sutartinės civilinės atsakomybės atveju. Šių teisės normų taikymo būtina sąlyga – kreditoriaus kaltė. Laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmės bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Kreditoriaus kaltė nepreziumuojama, taigi ją privalo įrodyti skolininkas (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Kai sprendžiama dėl mišrios kaltės teisinių padarinių, būtina nustatyti priežastinį ryšį tarp kiekvieno asmens neteisėtų veiksmų ir tų veiksmų pasekmių (CK 6.247 straipsnis).
Byloje kilo ginčas dėl to, kas lėmė tai, kad ieškovo ŽŪB „Vainiūnų agroservisas“ V. G. dalis paruoštų žolynų rulonų - šienainio supelijo, išsipūtė, po ko tapo ne visai tinkami gyvulių šėrimui. Kad rulonai tampa netinkamais gyvulių šėrimui, paaiškėjo tik tuomet, kai V. G. jais pradėjo šerti gyvulius. Liudytoja E. K. nurodė, kad 2009-09-26 iš atsakovės ūkio buvo paimti du mėginiai, fermentavimo rodikliai buvo geri, atitiko standartų reikalavimus, puvimo procesai hermetiškame rulono viduje tuo metu dar nebuvo įsivyravę, o praėjus 2 mėn. pašarai iš vidaus sugedo.
Byloje ieškovas tvirtina, kad žolynų rulonai sugedo dėl to, kad jie buvo ruošiami iš peraugusios žolės, be to, buvo netinkamai saugomi. Šių aplinkybių atsakovė V. G. nenuginčijo. Tik nurodė, kad ne visi žolynų rulonai buvo gaminami iš peraugusios žolės, kiti- jau iš jaunos. Pripažino, kad pervežant rulonus galėjo buti apgadinti apie 100 rulonų, bet jie tuoj pat buvo užklijuoti. Teismo posėdžio metu ( b.l. 141) pripažino, kad nespėjo laiku tais metais pasigaminti rulonų, todėl radusi skelbimą apie rulonų gamybą, paskambino ieškovui. Nustatyta, kad žolė buvo pjaunama, apie birželio 26 – liepos 1 d., tačiau pirma žolė turi būti nupjauta iki birželio 10, nes vėliau pjaunant žolę žolynai sumedėja ir nupjovus lieka aštrios ražienos. Atsakovė tvirtina, kad pašarai sugedo dėl to, kad ritiniuose normalus suspaudimas buvo tik 1-3 viršutiniuose sluoksniuose, o vidurys buvo nesuspaustas, dėl to pašarai pradėjo gesti. Netinkama kokybė išaiškėjo ne iš karto, bet praėjus keturiems mėnesiams ( b.l. 46), tai konstatavo komisija ( 49-50 b.l.). Ieškovo atstovas teismo posėdyje nors ir nurodė, kad rulonai turėjo išsilaikyti iki 1 metų, dėl garantijos su atsakove nesitarė. Kad normalaus suspaudimo rulonuose nebuvo patvirtino ir liudytojai, faktiškai dalyvavę komisijos, tikrinusios rulonus sudėtyje ir ekspertizę atlikusi specialistė. Ieškovas nors ir tvirtino, kad rulonai buvo paruošti tinkamai, to patvirtinti jokiais įrodymais nebandė. Ieškovas net iškėlė abejonę, kad buvo tikrinami ne jo ruošti pašarai. Iš byloje pateiktų įrodymų bei teismo posėdžių nustatytų aplinkybių labiausiai tikėtina, kad ieškovo ŽŪB „Vainiūnų agroservisas“ pagamintas atsakovei V. G. šienainis vėliau sugedo dėl plėvelės pertempimo, metant rulonus ant pievos be nuleidimo tiltelio, jie prasidurdavo ant nupjautų ražienos stiebų, ko pasekoje atsirado daug skylučių, per kurias pritekėjo deguonies ir ilgo sandėliavimo metu pašaras sugedo iš vidaus. Šiuo atveju ieškovas pertempė plėvelę ir nesilaikė reikalavimų, t.y. metė rulonus ir nesinaudojo nuleidimo tilteliu, o atsakovė liepė pjauti peraugusią žolę, ko pasėkoje atsirado ražienos stiebai. Todėl dėl pašaro defekto atsakingas tiek ieškovas, tiek atsakovė (CK 6.248 straipsnio 4 dalis). Teisėjų kolegija įvertinus bylos medžiagą daro išvadą, kad dėl atsakovės patirtų nuostolių 50 proc. kaltas ieškovas.
Atsakovė teigia, kad dėl ieškovo netinkamai atlikto darbo patyrė 45871,13 Lt nuostolių. T.y. sunaudojo likusius 2008 m. paruoštus ritinius 270 vnt. po 70 Lt viso patyrė 18 900 Lt nuostolių, pritrūkusi savų ritinių 161 vnt. šienainio rytinio įsigijo iš aplinkinių kaimų ūkininkų po 70 Lt, patyrė 11 200 Lt nuostolių. Atlikti 23 reisai vežant apytikriai iki 12 ritinių 1,5 km atstumu (į abi puses 3 km), sunaudota dyzelinio kuro 200 ltr. x 2,20 Lt viso 440 Lt. Nekokybiškų šienainio rytinių ištransportavimo iš kiemo išlaidos 40 reisų po 2 km, dyzelinio kuro 400 ltr. x 2,20 Lt viso 880 Lt. Negautos pajamos dėl prasto pašaro už parduotą pieną skirtumas sudarė 14451,13 Lt. Kolegija pažymi, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.). Atsakovė nei rašytiniais įrodymais, nei liudytojų parodymais neįrodė, jog sunaudojo savo paruoštus 2008 m. ritinius ir dėl to patyrė 18900 Lt nuostolių (270 vnt. x 70 Lt. Iš bylos medžiagos matyti, kad V. G. įsigijo iš ūkininkų 161 šienainio rytinių po 70 Lt viso sumokėjo 12 152 Lt, todėl patirti atsakovės nuostoliai yra pagrįsti rašytiniais įrodymais ir prašoma priteisti 11 200 Lt suma yra pagrįsta (1 t. b.l. 71-73). Atsakovė taip pat prašo priteisti kuro sąnaudas. Iš byloje pateikto 2009-12-02 patikrinimo akto bei E. K. parodymų matyti, kad ūkininkė iš lauko rulonų nebevežė į fermą, dalį rulonų iškratė laukuose, didelį kiekį sugedusių pašarų rado fermos kieme. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į tai jog vienu reisu pervežama apie 12 rytinių, atsakovės kuro išlaidos mažintinos iki 270 Lt (CK 1.5 str.). Taip pat atsakovė prašo priteisti negautas pajamas, skirtumą dėl prasto pašaro už parduotą pieną. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors ir atsakovė pateikė duomenis apie pieno kiekį, tačiau dėl nekokybiško pašaro ir pieno kiekio sumažėjimo atsakovė priežastinio ryšio neįrodė. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog atsakovė įrodė, kad dėl netinkamos kokybės produkcijos patyrė 11 470 Lt nuostolį. Tačiau byloje nustatyta, kad dėl atsakovės patirtų nuostolių, dėl netinkamos kokybės pašarų 50 proc. kaltas ieškovas, todėl iš atsakovės pirmosios instancijos teismo priteista suma mažintina iki 34 476,74 Lt (40211,74 -11 470/2).
Patenkinus atsakovės priešieškinio reikalavimo dydį, atitinkamai perskirstomos ir bylinėjimosi išlaidos, jas paskirstant proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str.).
Pirmosios instancijos teisme ieškovas ŽŪB „Vainiūnų agroservisas“ turėjo 1212,55 Lt bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro sumokėtas žyminis mokestis (1t. b.l.3, 3, 21). Atsakovės išlaidos sudarė: 400 Lt žyminis mokestis, 2400 Lt advokato išlaidos (1 t.b.l.115, 167), 1951,73 Lt ekspertizės išlaidos (1 t. b.l. 172, 196, 2 t. b.l.2). Kadangi ieškinys patenkintas 86 proc., o priešieškinys 14 proc., todėl atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovui priteistina iš atsakovės – 1031 Lt sumokėto žyminio mokesčio, o atsakovei iš ieškovo – 618 Lt sumokėto žyminio mokesčio, už advokato paslaugas bei už eksperto paslaugas. Įskaitant šias sumas, iš atsakovės ieškovui priteistina 413 Lt.
Atsakovei 976 Lt žyminio mokesčio sumokėjimas buvo atidėtas iki sprendimo priėmimo Panevėžio miesto apylinkės teisme (1 t. b.l. 63, 86), o 2582 Lt žyminio mokesčio sumokėjimas atidėtas iki sprendimo priėmimo apeliacinės instancijos teisme viso 3558 Lt (2 t. b.l. 42). ). Iš ieškovo priteistina 463 Lt, o iš atsakovės 3095 Lt žyminio mokesčio į valstybės biudžetą. Išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme sudarė 63,57 Lt, o apeliacinės instancijos teisme 2,70 Lt. Iš ieškovo priteistina 9 Lt, o iš atsakovės 57 Lt išlaidos už procesinių dokumentų įteikimą.
UAB „Alzida“ direktorius pateikė teismui prašymą dėl jų bendrovės darbuotojos L. D. patirtų kelionės išlaidų, kurios sudaro 128,47 Lt (2 t. b.l. 12). Iš ieškovo priteistina 17 Lt, o iš atsakovės 111,47 Lt.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 28 d. sprendimą pakeisti, jį išdėstant taip:
ŽŪB „Vainiūnų agroservisas“ ieškinį ir atsakovės V. G. priešieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš V. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) 34 476,74 Lt (trisdešimt keturis tūkstančius keturis šimtus septyniasdešimt šešis Lt 74 ct) skolos ir bylinėjimosi išlaidų 413 Lt (keturis šimtus trylika litų) - ŽŪB „Vainiūnų agroservisas“ (į.k. 271313070) naudai.
Priteisti iš atsakovės V. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) 111,47 Lt (šimtą vienuolika litų 47 ct) turėtų išlaidų už UAB “Alzida“ darbuotojos L. D. atvykimą į teismą, pinigus pervedant UAB „Alzida“ a.s. Nr. LT59 7044 0600 0103 1310, AB SEB bankas.
Priteisti iš ŽŪB „Vainiūnų agroservisas“ (į.k. 271313070) 17 Lt (septyniolika litų) turėtų išlaidų už UAB “Alzida“ darbuotojos L. D. atvykimą į teismą, pinigus pervedant į UAB „Alzida“ a.s. Nr. LT59 7044 0600 0103 1310, AB SEB bankas.
Priteisti iš V. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) 3 095 Lt (trys tūkstančius devyniasdešimt penkis litus) žyminio mokesčio ir 57 Lt (penkiasdešimt septynis litus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660).
Priteisti iš ŽŪB „Vainiūnų agroservisas“ (į.k. 271313070) 463 Lt (keturis šimtus šešiasdešimt tris litus) žyminio mokesčio ir 9 Lt (devynis litus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660).