Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2023-02-09 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-63-818/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-02-09
Bylos Nr.
II-63-818/2023
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01358-2022-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą arba neskirti administracinės nuobaudos
Teisėjas
Miroslavas Gvozdovičius (pirm.)
Pažeidėjas
R. V. B.
Institucija
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
Kategorijos

Skundas administracinio nusižengimo byloje Nr. II-63-818/2023

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01358-2022-4
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 21.10.4
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS

2023 m. vasario 9 d.

VilniusVilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius,sekretoriaujant Violetai Makevičienei,dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui R. V. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. V. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), (toliau – ir pareiškėjas), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) vyresniojo tyrėjo Gyčio Vaitkevičiaus 2022 m. rugpjūčio 1 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-16515-2022 (ROIK: 22171255098) administracinio nusižengimo byloje, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

Institucijos vyresnysis tyrėjas G.V. 2022 m. rugpjūčio 1 d. nutarimu nustatė, kad R.V. B. padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 1 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą, nes 2022 m. gegužės 2 d. apie 17.11 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastato Nr. (duomenys neskelbtini), jis vairuodamas transporto priemonę „Volvo V70, v/n (duomenys neskelbtini), pažeidė kelio ženklo Nr. 301 „Įvažiuoti draudžiama“ reikalavimus. Tokiose R.V. B. veiksmuose Institucija įžvelgė KET 8 punkto reikalavimo pažeidimą bei skyrė jam administracinę nuobaudą - 35 Eur dydžio bauda.

II. Pagrindiniai skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Pareiškėjas savo skundu prašo panaikinti Institucijos vyresniojo tyrėjo G.Vaitkevičiaus 2022 m. rugpjūčio 1 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-16515-2022. Toks prašymas motyvuojamas tuo, kad R.V. B. teigimu jis nutarime nurodytomis aplinkybėmis jokio administracinio nusižengimo nėra padaręs, nes vairuodamas automobilį jis buvo tik privažiavęs kelio ženklą „Vienpusis eismas“, o po to apsisukęs šalia esančiame šalutiniame kelyje grįžo atgal. Pareiškėjo manymu, jo kaltę pareigūnai faktiškai grindžia tuo, kad toje kelio atkarpoje yra užfiksuotas tik jo vairuojamo automobilio „Volvo“ buvimo (važiavimo) vieta, tą nuotrauką yra jo manymu „dinaminė“, t. y. neįrodo to fakto, ar jis iš tikrųjų važiavo keliu, kur eismas reguliuojamas kelio ženklu Nr. 301. Nuotraukoje nėra užfiksuotas automobilio judėjimas už minėto ženklo ribos, todėl jis nubaustas nepagrįstai.

Atsiliepimas

Institucijos vyriausiasis tyrėjas V. B. atsiliepime į R.V. B. skundą prašo 2022 m. rugpjūčio 1 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-16515-2022 (ROIK: 22171255098) administracinio nusižengimo byloje priimtą procesinį sprendimą palikti galioti bei skundą atmesti, nes pareiškėjo kaltė įrodyta administracinio nusižengimo protokolu, administracinį nusižengimą fiksuojančiomis nuotraukomis.

Motyvuojamoji dalis

III. Teismo išvados

Pareiškėjas R.V. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad Institucijai atliekant įvykio aplinkybių tyrimą nepagrįstai jam skyrė nuobaudą bei dėl šio įvykio paaiškino, kad (duomenys neskelbtini), jis važinėja jau apie porą metų, į metus pravažiuoja 5-6 kartus šią gatvę, jis yra automobilio „Volvo“, v/n (duomenys neskelbtini), savininkas. Pareiškėjo teigimu, praeitais metais pavasaryje jis laikinai savo automobilį buvo palikęs (duomenys neskelbtini), stovėjimo aikštelėje, ties servisu. Automobilis buvo paliktas servisui remontui, po kurio laiko buvo pavogti „Volvo“ raktai, todėl jam teko pasinaudoti atsarginiu raktu. Dėl paties įvykio aplinkybių nurodė, jog jis neneigia, kad tą dieną vairavo savo automobilį bei buvo privažiavęs tą kelio ženklą „Vienpusis eismas“, tačiau jis tuo keliu toliau nevažiavo, tik apsisuko šalia esančiame šalutiniame kelyje ties to ženklo riba bei grįžo atgal. Iš nuotraukų matyti, jog jo automobilis užfiksuotas tą akimirką, kai automobilis faktiškai dar pilnai nekirto kelio ženklo galiojimo ribos, tai yra tik momentinės nuotraukos, jos neįrodo, ar jis su automobiliu važiavo, bet kokį atstumą prieš eismą, jo automobilis tik užfiksuotas ne už šiuo ženklo, o prieš ženklą. Ties to ženklu jis apsisuko ir grįžo atgal. Jo manymu, viena nuotrauka negali atsakyti į klausimą, ar buvo padarytos nusižengimas, nes pats automobilis nuotraukos fiksavimo momentu dar pilnai nebuvo kirtęs kelio ženklo ribos. Be to, jo manymu jam kelia abejonę, ar tas kelio ženklas yra išstatytas teisėtai šioje vietoje.

R.V. B. skundas tenkintinas iš dalies.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

Nagrinėjamu atveju R. V. B. buvo nubaustas administracine nuobauda pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį už kelio ženklo Nr. 301 „Įvažiuoti draudžiama“ reikalavimų pažeidimą.

Kelių eismo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 1086 redakcija) (toliau ir KET) nurodoma, kad ženklas Nr. 301 „Draudžiama įvažiuoti visoms transporto priemonėms, išskyrus maršrutinį transportą“.

ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Pagrindinis klausimas, susijęs su pareiškėjo R.V. B. skundu, yra tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nutarime nurodytomis aplinkybėmis vairuodamas automobilį „Volvo“ važiavo keliu, kur eismas reguliuojamas kelio ženklu Nr.301 „Įvažiuoti draudžiama“, kaip nurodyta 2022 m. rugpjūčio 1 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-16515-2022 (ROIK: 22171255098) administracinio nusižengimo byloje.

Šiuo atveju, teismo vertinimu pareiškėjas nesutinka su paskirta nuobauda, nes mano, jog jis jokio administracinio nusižengimo nėra padaręs. Kaip seka iš R.V. B. paaiškinimo duoto teismo posėdyje, jis nurodė, kad protokole nurodytomis aplinkybėmis jam vairuojant automobilį „Volvo V70, v/n (duomenys neskelbtini), ir važiuojant (duomenys neskelbtini), jis privažiavo kelio ženklą Nr. 301 „Įvažiuoti draudžiama“, todėl siekdamas išvengti kelių eismo taisyklių pažeidimo, R.V. B. teigimu jis tuo keliu toliau nevažiavo, tik apsisuko vietoje šalia esančiame šalutiniame kelyje ties to ženklo riba bei grįžo atgal. Iš nuotraukų matyti, jog jo automobilis užfiksuotas tą akimirką, kai automobilis faktiškai dar pilnai nekirto kelio ženklo galiojimo ribos, tai yra tik momentinės nuotraukos, kurios neįrodo, ar jis su automobiliu važiavo bet kokį atstumą prieš eismą, jo automobilis tik užfiksuotas ne už šiuo ženklo, o prieš ženklą. Ties tuo ženklu jis apsisuko ir grįžo atgal. Jo manymu, viena nuotrauka negali atsakyti į klausimą, ar buvo padarytos nusižengimas, nes pats automobilis nuotraukos fiksavimo momentu dar pilnai nebuvo kirtęs kelio ženklo ribą. Be to, pareiškėjas kėlė klausimą, ar toje kelio vietoje teisėtai yra išstatytas kelio ženklas „Eismas draudžiamas“.

Kaip seka iš skundo medžiagos pagrindinis įrodymas dėl R.V. B. inkriminuoto nusižengimo įvykio vietoje yra padarytos fotonuotraukos (b. l. 5), kuriose užfiksuotos šios aplinkybės – (duomenys neskelbtini) g. kelio važiuojamojoje dalyje padarytos dvi automobilio „Volvo V70, v/n (duomenys neskelbtini) momentinės nuotraukos, šiai transporto priemonei dar būnant ties kelio ženklu „Eismas draudžiamas“ riba bei kita nuotrauka, kai šis automobilis užfiksuotas kiek pavažiavęs į priekį nuo minėto ženklo.

Nagrinėjamu atveju pats R.V. B. neneigia, kad įvažiavo į šio ženklo Nr. 301 galiojimo zoną, tačiau skunde bei posėdžio metu nurodė, kad toks įvažiavimas buvo nepilnas, nes kaip matyti iš skundo medžiagoje esančių nuotraukų automobilis „Volvo“ užfiksuotas ties kelio ženklu, kai šios transporto priemonės priekinė dalis dar buvo iki kelio ženklo galiojimo ribos, tai matyti ir iš nuo automobilio metamo šešėlio. Tai, jog pareiškėjas visgi važiavo (duomenys neskelbtini), t. y. prieš eismą patvirtina nuotraukose užfiksuotas laikas, kai automobilis „Volvo“ judėjo ties kelio ženklą Nr. 301 (2022-02-25 17:11:52 val.), o kiek automobiliui pavažiavęs į priekį (2022-02-05 17:11:54 val.), nusižengimo metu automobilis važiavo (judėjo). Teismas kritiškai vertina pareiškėjo teiginį, jog dvi atskiros automobilio nuotraukos nepatvirtina aplinkybės, jog R.V. B. betarpiškai ties kelio ženklu Nr. 301 šalimai apsisuko, todėl nevažiavo prieš kelio ženklu sureguliuotą eismą. Būtina pažymėti, jog pats toks manevravimas (apsisukimas), kaip, tai teigia pareiškėjas, objektyviai galėjo užtrukti ilgiau kaip 2 sekundes (tai galimą spręsti iš laikotarpio užfiksuoto minėtose nuotraukose), be to, iš tyrimo medžiagos (b. l. 61), matyti, jog ties kelio ženklu Nr.301 „Vienpusis eismas“ pagal transporto priemonių judėjimo kryptį iš kairės pusės nėra jokio šalutinio kelio, įvažiavimo į šalimai esančia aikštelė, kur pareiškėjas galėjo apsisukimo manevrą, o matosi tik miškas. Be to, iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Eismo organizavimo skyriaus pateiktų duomenų matyti, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje nuo pastato Nr. (duomenys neskelbtini) vienpusis eismas buvo įvestas 2016 m. kovo 29 d. (b. l. 60-63, 75)

Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad R.V. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 8 punkto reikalavimą, kai važiavo keliu, kur eismas yra numatytas vienpusis, todėl administracinėn atsakomybėn už ANK 417 straipsnio 1 dalį numatyto nusižengimo padarymą patraukta pagrįstai. Pažymėtina, kad skundžiamu nutarimu R.V. B. nustačius vieną jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir nenustačius jos atsakomybę sunkinančios aplinkybės, paskirta artima minimui dydžio bauda.

11

Vertinant pareiškėjo argumentus, kuriais yra grindžiamas ANK 417 straipsnio 1 dalies numatytos baudos netaikymas, būtina aptarti, ar byloje esantys įrodymai patvirtina ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo galimybę.

Galimybę paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje arba administracinio poveikio priemonės neskirti numato ANK 34 straipsnio 6 dalis (iki 2020 m. sausio 1 d. ANK 34 straipsnio 5 dalis). Toks sprendimas priimamas įvertinus padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis administracinių nusižengimų byloje Nr. 2AT-11-303/2018). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad minėtame straipsnyje numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančias aplinkybes, rodančias, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. 2AT-38-303/2016). Pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimas ir kita, kad galėtų būti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą ar visai jos neskirti (Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 11 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-266-919/2019).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais.

ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos gali būti taikomos nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. 2AT-73-2014).

Teismui pateikti įrodymai patvirtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas R.V. B. yra senyvo amžiaus, medžiagoje nėra duomenų, kad jis ankščiau būtų baustas administracinę tvarką, neteistas, jo padarytas nusižengimas nėra priskirtinas prie įžūlių, piktybiškų veiksmų, o ir pati veika – važiavimas automobiliu vietovėje, kur faktiškai kelias nutiestas per mišką, kur eismo intensyvumas mažas, veika padaryta esant minimaliam eismui pavojingumui. Teismas atsižvelgęs į teisinį reguliavimą, bylos aplinkybes, o būtent į tai, jog pareiškėjas nors ir nesustojo prieš ženklą Nr.301 „Vienpusis eismas“, tačiau tik kirtęs šio kelio ženklo ribą sumažino greitį ir pristabdė automobilį, apsisuko vietoje, kas rodo, jog neketino piktybiškai pažeisti KET. Todėl teismo vertinimu, atsižvelgus į bylos aplinkybes, teisinį reguliavimą, teismų praktiką, teisingumo bei protingumo kriterijus, yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatą ir R.V. B. skirti – įspėjimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

R.V. B. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo Gyčio Vaitkevičiaus 2022 m. rugpjūčio 1 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-16515-2022 (ROIK: 22171255098), kuriuo R.V. B. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 1 dalyje padarymą, paskirta 35 Eur dydžio baudą, jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti jam įspėjimą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Miroslavas Gvozdovičius