Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. J. atstovo advokato Tomo Tobulevičiaus skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2026-01-22 Klaipėdos apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos S. V. nutarimu, administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-956-2026, V. J. nubaustas 145,00 Eur bauda su specialiosios teisės (teisė vairuoti transporto priemones) atėmimu 3 mėnesiams, už jo 2025-10-22 10.36 val., Plungės r. sav., krašto kelyje Plungė–Vėžaičiai, 12,200 km, padarytą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 416 straipsnio 4 dalyje, kad jis, vairuodamas transporto priemonę, kurių didžiausia leidžiama masė didesnė negu 3,5 t gyvenvietėje, esant nustatytam 50 km/h važiavimo greičiui, važiavo 86 km/h ± 3 km/h greičiu, taip nustatytą greitį viršydamas 36 km/h ± 3 km/h. Po paklaidos nustatytą greitį viršijo 33 km/h. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 129 punkto reikalavimus.

Pareiškėjas apskundė šį 2026-01-22 ne teismo tvarka jo atžvilgiu priimtą nutarimą teismui, kuriuo prašo skundžiamą nutarimą panaikinti arba jį pakeisti ir neskirti administracinės nuobaudos, ir administracinio poveikio priemonės, išreikalauti greičio matavimo prietaiso, kuris 2025-10-22 10.36 val. nustatė greičio viršijimą, metrologinės patikros sertifikatą, kalibravimo dokumentus, laiko sinchronizavimo duomenis, fotonuotraukos metaduomenis, pirminius registravimo duomenis, apklausti pareigūnus, kurie pastatė greičio matavimo prietaisą, kuris 2025-10-22 10.36 val. nustatė greičio viršijimą, jį konfigūravo, vykdė fiksavimą, registravo duomenis.

Prašymas grindžiamas šiais skundo motyvais: administracinio nusižengimo tyrimo metu 2025-12-09 Klaipėdos AVPK Plungės r. PK vyresnysis tyrėjas A. L. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 78-ANR_P-3536 2025 (toliau – Protokolas), kuriame nurodytas pažeidimo laikas 2025-10-22 10:36.

Iki Protokolo surašymo buvo siųsti du pranešimai: 2025-10-22 pranešime, adresuotame D. J., nusižengimo padarymo laikas nurodytas 2025-10-22 17:40, o antrame 2025-12 08 pranešime, adresuotame V. J., nusižengimo laikas jau nurodytas 2025-10 22 10:36.

V. J. pateikė pareigūnui A. L. transporto priemonės tachografo (VDO) duomenis, taip pat tachografo patikros dokumentus, patvirtinančius tachografo tinkamumą. 2025-12 08 el. laiške pareigūnas A. L. nurodė, kad pirminėje registravimo stadijoje buvo „žmogiška klaida“, o pažeidimo laikas siejamas su tachografo laiko interpretacija (UTC + 3 val.) ir „trikojo“ nuotrauka (pažeidimo laikas 10:36:03).

Tachografo duomenys, kaip nurodyta, fiksuoja transporto priemonės judėjimą 06:53–08:37 UTC laiku, kas konvertuojant sudaro 09:53–11:37 vietos laiko intervalą (UTC + 3).

Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą ir priimant skundžiamą nutarimą buvo padaryti esminiai ANK ir administracinės teisenos principų pažeidimai, nulėmę nepagrįstą V. J. atsakomybės taikymą pagal ANK 416 str. 4 d. (nesant patikimai nustatytos nusižengimo sudėties).

Esminė bylos aplinkybė tai, jog pažeidimo laikas dokumentuose buvo nurodomas nevienodai: 2025-10-22 šaukime nurodyta 17:40, o vėlesniuose dokumentuose – 10:36. Pažeidimo laikas yra vienas pagrindinių identifikacinių įvykio požymių, o jo kaitaliojimas reiškia, kad administracinės teisenos pradžioje nebuvo aiškiai apibrėžtas inkriminuojamas įvykis, o tai tiesiogiai ribojo V. J. teisę efektyviai gintis.

Bylos medžiaga patvirtina, kad 2025-12-08 policijos pareigūno A. L. el. laiške aiškiai sakoma, kad iš tachografo duomenų matosi transporto priemonės judėjimas 06:53–08:37 UTC laiku, o šis laikas buvo perskaičiuotas į vietos laiką, pridedant 3 valandas. Remiantis tuo, buvo nustatytas ir galutiniu laikomas 10:36:03 val. pažeidimo momentas, o prieš tai registruojant administracinę teiseną buvo padaryta „žmogiška klaida“.

Taigi pats pareigūnas tiesiogiai susieja tachografo duomenų analizę su pažeidimo laiko „patikslinimu“. Tai patvirtina, kad administracinio nusižengimo faktiniai duomenys buvo keičiami ne savarankiškai, o reaguojant į vėliau gautą informaciją.

Duomenys buvo ne tik tikslinami, bet ir iš esmės pakeisti. Pažeidimo laikas buvo pakeistas ne minutėmis ar sekundėmis, o visu paros laikotarpiu – iš 17:40 val. į 10:36 val. Toks skirtumas negali būti laikomas techniniu netikslumu ar rašybos klaida, nes iš esmės keičia faktinę situaciją (paros metas, galimos asmens veiklos, buvimo vietos).

Paminėti duomenys leidžia daryti išvadą, kad nebuvo taisoma forma, o buvo koreguojamas pats faktas, siekiant jį suderinti su tachografo parodymais. Tachografo duomenys panaudoti ne faktui patikrinti, o jam pritaikyti.

Šioje administracinėje byloje tachografo duomenys nebuvo naudojami patikrinti, ar policijos fiksuotas pažeidimas atitinka realų transporto priemonės judėjimą, nustatyti galimą neatitikimą ir jį spręsti asmens naudai. Vietoje to tachografo duomenys buvo panaudoti parinkti kitą pažeidimo laiką, kuris patenka į tachografo fiksuotą judėjimo intervalą ir taip „suderinti“ policijos fiksuotą greičio matavimo faktą su techniniais duomenimis.

Tai rodo, kad tachografo informacija tapo ne nepriklausomu įrodymu, o instrumentu koreguoti jau egzistuojančią policijos versiją.

Nutarime konstatuojama, kad pirmasis šaukimas buvo „techninė klaida“, tačiau toks teiginys nepašalina procesinių pasekmių, kurias sukėlė esminės aplinkybės (laiko) nenuoseklumas. Net jei klaida buvo padaryta, institucija turėjo įvertinti, kad esminė aplinkybė buvo pakeista žymiai (viso paros laikotarpio apimtimi), o ne keliomis minutėmis, kad minėta klaida nėra vien redakcinė, o keičia patį įvykio tapatumą (paros metas, galimas maršrutas, galimos veiklos aplinkybės).

Nutarime teigiama, kad fotonuotrauka daryta realiu pažeidimo padarymo metu ir patvirtina 10:36 laiką, tačiau nutarime neatliktas išsamus įrodymų vertinimas, pavyzdžiui, kodėl pirminiame oficialiame dokumente (pirmasis pranešimas) buvo nurodytas klaidingas laikas, kokiu būdu ir kada buvo nustatytas teisingas laikas ar buvo atliktas duomenų šaltinių (techninės priemonės, registravimo duomenų, bylos suformavimo) patikrinimas bei ar fotonuotraukos laikas yra sinchronizuotas, ar įrodyta jos laiko nustatymo patikimumo grandinė (ypač kai pati institucija pripažįsta buvusią „techninę klaidą“).

Institucija nutarime nurodo, kad aplinkybių pagal ANK 565¹ straipsnį nenustatyta, tačiau V. J. prašyme buvo keliama abejonė būtent dėl to, ar veika turi administracinio nusižengimo požymių (ANK 565¹ str. 1 p.), nes faktinių duomenų visuma yra prieštaringa, kintanti bei klaidinanti. Kuomet V. J. inkriminuojamo nusižengimo faktinės aplinkybės nėra patikimai nustatytos ir vienareikšmiškai nepatvirtina tam tikrų duomenų, kuriais remiasi tiek Protokolą surašę tiek nutarimą priėmusi pareigūnė, o įvykio identifikacinis požymis (laikas) buvo skirtingas, institucija privalo labai kritiškai vertinti, ar apskritai konstatuotina nusižengimo sudėtis.

Abejonių aiškinimo asmens naudai (in dubio pro reo) principo taikymas šioje byloje yra esminis, nes kai egzistuoja pagrįstos abejonės dėl įvykio laiko ir bylos nagrinėjimo metu jis buvo koreguotas, šios abejonės negali būti pašalinamos vien deklaratyviai nurodant „techninę klaidą“, bet turi būti išspręstos remiantis ir vertinant bylos aplinkybes bei įrodymus įrodymų visumos aiškinimo principu. Todėl nutarimo motyvai šiuo aspektu yra nepakankami ir visiškai nėra atremti V. J. argumentai pateikti paaiškinimuose.

Papildomai pažymėjo, kad tachografo duomenys, nors ir nefiksuoja momentinio greičio konkrečiame kelio taške, yra objektyvus transporto priemonės darbo režimo ir judėjimo laiko šaltinis. Nutarime nėra išsamiai įvertinta, kaip tachografo duomenys koreliuoja su tariamo pažeidimo fiksavimo aplinkybėmis, taip pat nėra pagrįsta, kodėl teikiamas prioritetas vienam duomenų šaltiniui, kai administracinės teisenos pradžioje buvo konstatuotas netikslumas.

Pažymėjo, kad administracinio nusižengimo byloje atsakomybė iš esmės grindžiama vienu techniniu įrodymu, mobiliojo greičio matavimo prietaiso duomenimis. Todėl šio įrodymo patikimumas turi būti vertinamas tikrinant visą jo techninę ir metrologinę pagrįstumo grandinę.

Tačiau byloje nėra išsamių duomenų apie naudoto greičio matavimo prietaiso metrologinę patikrą, jos galiojimą pažeidimo fiksavimo momentu, prietaiso identifikaciją, kalibravimą bei laiko registravimo tikslumą. Tokie duomenys yra būtini, kad techninis įrodymas būtų laikomas patikimu.

Ginčas šioje byloje kyla būtent dėl pažeidimo laiko nustatymo tikslumo, todėl ypač reikšminga nustatyti, ar prietaiso laikrodis buvo tinkamai sinchronizuotas, ar nebuvo registravimo paklaidos, ar duomenys nebuvo koreguojami juos perkeliant į administracinę sistemą.

Be to, nebuvo apklausti pareigūnai, kurie pastatė ir eksploatavo greičio matavimo prietaisą, todėl neištirtos aplinkybės dėl prietaiso nustatymų, laiko suvedimo, duomenų registravimo bei perdavimo. Neapklausus šių asmenų ir nepatikrinus techninių duomenų kilmės, negalima konstatuoti, kad įrodymas yra pakankamas ir patikimas, o administracinio nusižengimo faktas yra nustatytas be pagrįstų abejonių.

Administracinė atsakomybė gali būti taikoma tik tada, kai administracinio nusižengimo sudėtis nustatyta aiškiai, tiksliai ir neabejotinai. Šiuo atveju egzistuojant prieštaravimams dėl esminių faktinių duomenų, jų koregavimui po įvykio (post factum), o nepatikrinus techninių įrodymų patikimumo, išlieka akivaizdi abejonė policijos pareigūnų veiksmais tiek renkant įrodymus, fiksuojant pažeidimo faktą ir priimant nutarimą.

Todėl konstatuotina, kad byloje nėra pakankamos, patikimos ir tarpusavyje suderintos įrodymų visumos, leidžiančios neabejotinai teigti, jog V. J. veika turi administracinio nusižengimo požymių.

Esant neišspręstoms abejonėms dėl pažeidimo laiko, techninių duomenų patikimumo ir įrodymų pakankamumo, taikytinas ir in dubio pro reo principas, pagal kurį visos abejonės turi būti aiškinamos atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

Dėl būtinybės apklausti pareigūnus, vykdžiusius greičio matavimo kontrolę nurodė, kad įvertinus aukščiau paminėta bei siekiant visapusiškai, objektyviai ir nešališkai išnagrinėti administracinio nusižengimo bylą, būtina apklausti pareigūnus, kurie tiesiogiai dalyvavo renkant bylos duomenis, t. y. organizavo ir vykdė greičio kontrolę, pastatė bei eksploatavo mobilųjį greičio matavimo prietaisą (vadinamąjį „trikojį“), kuriuo buvo užfiksuotas tariamas pažeidimas.

Administracinio nusižengimo byloje esanti fotonuotrauka ir techniniai duomenys yra tik vienas iš įrodymų šaltinių, tačiau jų patikimumas, fiksavimo sąlygos ir duomenų teisingumas negali būti vertinami izoliuotai, neapklausus asmenų, kurie parinko greičio kontrolės vietą, pastatė ir sukonfigūravo matavimo prietaisą, nustatė leistiną greičio režimą prietaise, užtikrino prietaiso laiko sinchronizavimą bei vykdė pažeidimų fiksavimą ir duomenų perkėlimą į policijos sistemas.

Nagrinėjamu atveju šių asmenų apklausa yra ypač reikšminga, nes administracinėje byloje nustatyti prieštaravimai dėl esminės aplinkybės, t. y. pažeidimo laiko. Institucija nutarime nurodo, kad fotonuotrauka daryta realiu pažeidimo padarymo metu, tačiau nebuvo apklausti pareigūnai, kurie galėtų paaiškinti tokias aplinkybes kaip buvo nustatytas ir patikrintas prietaiso laikas ar buvo atliktas prietaiso laiko suderinimas su oficialiu laiku ar galėjo atsirasti laiko registravimo paklaida, kokia buvo duomenų perkėlimo, apdorojimo ir registravimo seka ir kaip buvo nustatyta, kad pirminiame šaukime nurodytas laikas yra klaidingas.

Paminėtos aplinkybės negali būti patikimai nustatytos vien rašytiniais dokumentais ar fotonuotrauka, nes jos reikalauja tiesioginių duomenis rinkusių pareigūnų paaiškinimų.

Neapklausus pareigūnų, kurie vykdė greičio kontrolę ir eksploatavo matavimo prietaisą, lieka neištirtos esminės bylos aplinkybės, susijusios su įrodymų gavimo teisėtumu, įrodymų techniniu patikimumu, laiko ir vietos nustatymo tikslumu, duomenų susiejimu su konkrečia transporto priemone pagrįstumu.

Paminėti neištirti bylos duomenys sudaro pagrindą abejoti įrodymų pakankamumu ir patikimumu, o visos neišspręstos abejonės, vadovaujantis in dubio pro reo principu, turi būti aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad siekiant užtikrinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą byloje, yra būtina apklausti pareigūnus, kurie pastatė ir eksploatavo mobilųjį greičio matavimo prietaisą bei gauti jų paaiškinimus dėl duomenų fiksavimo, registravimo ir perdavimo aplinkybių.

Dėl įrodymų nepakankamumo, mobiliojo greičio matavimo prietaiso patikimumo ir teisenos nutraukimo pagrindų pagal ANK 565¹ straipsnį nurodė, kad administracinio nusižengimo byloje administracinė atsakomybė grindžiama mobiliojo greičio matavimo prietaiso (vadinamojo „trikojo“) užfiksuotais duomenimis, todėl šių duomenų patikimumas, teisėtumas ir techninis pagrįstumas turi būti vertinamas itin kruopščiai.

Pažymėjo, kad automatizuotų ar mobiliųjų greičio matavimo prietaisų duomenys gali būti laikomi patikimais įrodymais tik tuo atveju, kai yra įrodyta visa jų techninio patikimumo grandinė, t. y., kad prietaisas yra sertifikuotas ir leistas naudoti Lietuvos Respublikoje, kad jam yra atlikta galiojanti metrologinė patikra, kad patikra galiojo pažeidimo fiksavimo momentu, kad prietaisas buvo eksploatuojamas laikantis gamintojo ir teisės aktų reikalavimų, kad nebuvo pažeista jo konfigūracija, nustatymai ar veikimo režimai.

Nagrinėjamoje byloje nutarime apsiribojama deklaratyvia nuoroda į fotonuotrauką ir prietaiso duomenis, tačiau nėra pateikta išsamių duomenų apie konkretaus naudoto prietaiso identifikaciją (modelį, serijos numerį), metrologinės patikros sertifikato galiojimą pažeidimo dieną, prietaiso laiko sinchronizavimo patikimumą, paskutinio kalibravimo datą bei ar prietaisas nebuvo perkonfigūruotas ar perkeliamas prieš byloje svarbių aplinkybių fiksavimą.

Paminėti duomenys yra ypatingai reikšmingi šioje byloje, nes ginčas kyla būtent dėl pažeidimo laiko nustatymo tikslumo. Jeigu nutarime pripažįstama, kad administracinės teisenos pradžioje buvo padaryta „techninė“ ar „žmogiška“ klaida registruojant pažeidimo laiką, tai savaime suponuoja pareigą itin kritiškai patikrinti visą laiko nustatymo grandinę, įskaitant matavimo prietaiso laikrodžio nustatymą ir jo sinchronizavimą.

Neatlikus paminėtų patikrinimų ir nepateikus metrologinės patikros dokumentų, negalima vienareikšmiškai konstatuoti, kad fotonuotraukoje nurodytas laikas yra techniškai tikslus, laikas sutampa su realiu prietaiso fiksavimo momentu, nėra laiko poslinkio ar registravimo paklaidos.

Pažymėjo, kad metrologinė patikra apima ne tik greičio matavimo tikslumą, bet ir visos matavimo sistemos veikimą, įskaitant duomenų registravimo parametrus. Todėl nesant duomenų apie greičio fiksavimo prietaiso patikros galiojimą ir jo eksploatavimo sąlygas, kyla pagrįstų abejonių dėl tokio įrodymo pakankamumo.

Be to, administracinio nusižengimo byloje galioja principas, kad visi neaiškumai dėl techninių įrodymų patikimumo negali būti aiškinami institucijos naudai. Jei nėra pateikta visa metrologinės patikimumo grandinė, laikytina, kad įrodymas nėra pakankamai patikimas savarankiškai pagrįsti administracinę atsakomybę.

Neatlikus paminėtų veiksmų, mobiliojo greičio matavimo prietaiso duomenys negali būti laikomi pakankamais ir neabejotinais įrodymais administracinio nusižengimo sudėčiai konstatuoti, o visos likusios abejonės, vadovaujantis in dubio pro reo principu, turi būti aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

Pažymėtina, kad nutarime pateiktas teiginys, jog byloje esantis greičio matuoklio patikros sertifikatas ir greičio viršijimo fotonuotrauka savaime įrodo administracinio nusižengimo faktą, yra nepagrįstai deklaratyvus ir neatitinka įrodymų vertinimo taisyklių.

Pirma, metrologinės patikros sertifikatas patvirtina tik tai, kad tam tikru laikotarpiu matavimo prietaisas atitiko techninius reikalavimus, tačiau savaime neįrodo, kad konkretus matavimas buvo atliktas tinkamai, kad prietaisas konkrečiu momentu buvo tinkamai sukonfigūruotas, kad jo laikrodis buvo sinchronizuotas, o duomenys teisingai užregistruoti ir perkelti. Kitaip tariant, sertifikatas patvirtina prietaiso tinkamumą apskritai, bet ne konkretaus matavimo patikimumą nagrinėjamu atveju.

Antra, fotonuotrauka taip pat negali būti vertinama izoliuotai, neanalizuojant jos registravimo aplinkybių, laiko nustatymo tikslumo, duomenų kilmės grandinės bei jų susiejimo su konkrečiu įvykiu. Šiuo atveju tai ypač aktualu, nes pati institucija pripažino, kad administracinės teisenos pradžioje buvo padaryta klaida nustatant pažeidimo laiką, o vėliau jis buvo koreguotas. Tokia aplinkybė savaime suponuoja pareigą itin kritiškai vertinti techninių duomenų patikimumą, o ne laikyti juos neginčijamais.

Trečia, nagrinėjamoje byloje egzistuoja esminiai prieštaravimai dėl pažeidimo laiko, kuris buvo keičiamas post factum, derinant jį su vėliau gautais tachografo duomenimis. Todėl vien fotonuotraukos ir sertifikato buvimas nepanaikina šių prieštaravimų ir nepašalina abejonių dėl faktinių aplinkybių tikrumo.

Ketvirta, teiginys, kad pateiktu prašymu siekiama išvengti administracinės atsakomybės, yra vertinamojo pobūdžio ir neturi teisinės reikšmės nagrinėjant įrodymus. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę ginčyti inkriminuojamas aplinkybes, teikti paaiškinimus, įrodymus ir kelti abejones dėl jų patikimumo. Tokios teisės įgyvendinimas negali būti vertinamas kaip atsakomybės vengimas.

Priešingai, šiuo atveju prašymu siekiama, kad byla būtų išnagrinėta visapusiškai ir objektyviai, įvertinant visus duomenis, jų tarpusavio suderinamumą bei patikimumą. Kai egzistuoja prieštaravimai dėl esminių faktinių aplinkybių, vien techninių priemonių duomenų konstatavimas nėra pakankamas pagrindas pripažinti nusižengimo faktą įrodytu.

Todėl nutarimo motyvai, kuriais fotonuotrauka ir patikros sertifikatas laikomi pakankamais ir neginčijamais įrodymais, o pateiktas prašymas atsakomybės vengimu, laikytini nepagrįstais, neatitinkančiais įrodymų vertinimo principų ir nepašalinančiais byloje egzistuojančių pagrįstų abejonių.

Iš byloje esančių duomenų neseka, kad nagrinėjamo įvykio metu V. J. nesilaikė inkriminuotų KET punktų reikalavimų, priešingai nei klaidingai vertino nutarimą priėmusi tyrėja, yra labiau tikėtina, kad surinkti įrodymai yra prieštaringi, neatitinka faktinių aplinkybių, nėra patvirtinti niekaip kitaip nei „žmogiška klaida“. Nagrinėjamu atveju skundžiamą nutarimą priėmusi institucija nesivargino surinkti pakankamai įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti neabejotiną išvadą, kad V. J. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 416 str. 4 d. Priešingai, nei deklaratyviai nurodoma nutarime, byloje nėra įrodymų, kurie paneigtų skirtingus greičio laiko fiksavimo duomenis.

Taigi, jokie bylos įrodymai vienareikšmiai nepagrindžia V. J. šioje byloje inkriminuoto administracinio nusižengimo pagal ANK 416 str. 4 d. sudėties, objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visumos.

V. J. gerbia policijos pareigūnų atliekamą darbą ir supranta eismo saugumo užtikrinimo svarbą. Tačiau šiuo konkrečiu atveju akivaizdu, jog administracinėje teisenoje įsivėlė esminės faktinės ir procesinės klaidos, kurios, jų nepašalinus, sukeltų itin reikšmingus neigiamus padarinius V. J., nors pats administracinio nusižengimo faktas ir jo aplinkybės yra abejotini bei nevienareikšmiški.

V. J. paaiškina, kad nepamena ir nepripažįsta, jog 2025-10-22 būtų viršijęs leistiną važiavimo greitį Protokole nurodytoje vietoje. Jis nuolat laikosi Kelių eismo taisyklių reikalavimų, supranta vairuojamos transporto priemonės, sunkiasvorio krovininio automobilio, specifiką, galimą riziką ir atsakomybę, todėl niekada nevažiuoja neapgalvotai ar neleistinu greičiu.

V. J. papildomai nurodo, kad tą dieną neskubėjo, nevykdė jokios avarinės ar skubios veiklos, važiavo įprastu, saugiu režimu, atsižvelgdamas tiek į eismo sąlygas, tiek į vairuojamos transporto priemonės technines charakteristikas. Atsižvelgiant į jo vairavimo patirtį, atsakingą požiūrį į eismo saugumą ir faktą, kad administracinėje byloje nėra nustatyta vienareikšmiška ir neabejotina faktinė situacija, tokia asmens pozicija dar labiau sustiprina pagrįstas abejones dėl tariamo administracinio nusižengimo fakto buvimo.

Nevertinant Protokole nurodytų faktinių aplinkybių pagrįstumo, atkreipė dėmesį, kad tiek teismų praktikoje, tiek Konstitucinio Teismo doktrinoje nuosekliai pabrėžiama, jog skiriant administracines nuobaudas ir administracinio poveikio priemones, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, privaloma laikytis konstitucinio proporcingumo principo. Šis principas reiškia, kad asmens teisės negali būti ribojamos daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje, o tarp padaryto teisės pažeidimo, siekiamo tikslo ir pasirinktų priemonių turi būti užtikrinta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kuri leidžia pasiekti nuobaudos tikslus ir, įvertinus pažeidimo pobūdį, aplinkybes bei asmens asmenybę, nėra per griežta ar perteklinė.

Šioje byloje V. J. pritaikyta itin griežta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, nors pats administracinio nusižengimo faktas grindžiamas prieštaringais, kintančiais ir vėliau koreguotais faktiniais duomenimis. Tokiomis aplinkybėmis net ir minimalios sankcijos taikymas, o juo labiau – papildomos administracinio poveikio priemonės skyrimas, negali būti laikomas nei teisingu, nei protingu, nei proporcingu.

Be to, atsižvelgtina į tai, kad V. J. nėra linkęs pažeidinėti teisės aktų, jo asmenybė nekelia neigiamo vertinimo, o teisės vairuoti transporto priemones atėmimas jam turėtų neproporcingai dideles neigiamas pasekmes tiek profesinėje, tiek asmeninėje srityje. Tokiomis aplinkybėmis net ir tuo atveju, jei institucija manytų, jog administracinė atsakomybė galėtų būti taikoma, yra akivaizdus pagrindas taikyti ANK 34 str. 6 d. ir neskirti administracinio poveikio priemonės arba taikyti švelnesnę priemonę, kuri atitiktų teisingumo, proporcingumo ir protingumo principus.

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje administracinio nusižengimo faktinės aplinkybės yra prieštaringos, kintančios ir vėliau koreguotos, prašome itin atidžiai įvertinti galimai taikytinos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės proporcingumą. Net ir tuo atveju, jei būtų daroma prielaida dėl administracinės atsakomybės taikymo galimybės, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas tokiomis aplinkybėmis negalėtų būti laikomas nei protingu, nei teisingu, nei proporcingu, nes administracinėje byloje nėra nustatyta vienareikšmiška, akivaizdi ir neabejotina faktinė situacija dėl tariamo pažeidimo laiko ir aplinkybių. Tokiomis aplinkybėmis net ir minimalios sankcijos taikymas turėtų būti vertinamas itin atsargiai, o administracinio poveikio priemonės skyrimas apskritai laikytinas neadekvačiu siekiamam tikslui.

Atsiliepime į pareiškėjo skundą skundžiamą nutarimą priėmusi institucija nesutinka su pareiškėjo skundu. Nesutikimo argumentai nurodyti šie: iš esmės skundu bandoma įrodyti, jog nėra aiškus nusižengimo padarymo laikas, kuris buvo pakeistas tik gavus V. J. tachografo duomenis būtent remiantis tachografo parodymais.

Klaipėdos AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus nuomone skunde pateikti duomenys neatitinka realybės, kadangi iš byloje esančios fiksuotos greičio viršijimo fotonuotraukos matyti, jog nusižengimo padarymo laikas atitinka antrame šaukime nurodytą laiką, fotonuotrauka daryta realiu nusižengimo padarymo metu, o ne gavus V. J. tachografo parodymus, kas tik patvirtina, jog antru šaukimu nurodytas nusižengimo laikas yra realus, ko pasėkoje traktuotina, jog pirmu šaukimu nurodytas nusižengimo laikas buvo klaidingas, dėl techninės pranešimą formavusio pareigūno klaidos. Byloje esantis greičio matuoklio patikros sertifikatas ir greičio viršijimo fotonuotrauka įrodo V. J. inkriminuoto nusižengimo faktą ir realų pažeidimo laiką, o skundu siekiama išvengti administracinės atsakomybės.

Skundu taip pat teigiama, kad V. J. nepagrįstai paskirta itin griežta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėn. Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus nuomone šis skundo teiginys nėra teisingas, kadangi už nusižengimą numatytą ANK 416 str. 4 d. (kai viršijamas greitis vairuojant transporto priemonę kurios didžiausia leidžiamoji masė didesnė nei 3,5 t.) privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 mėn. iki 6 mėn. ir šiuo atveju net nenustačius byloje lengvinančių aplinkybių V. J. buvo paskirtas minimaliausias sankcijoje numatytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas.

Vadovaudamasi ANK 617 str. 1 d., nustatant ar asmuo kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, pagal ANK 569 str. nuostatas, įvertinti byloje surinkti įrodymai.

Įrodymai (administracinio nusižengimo protokolas, tarnybinis pranešimas, fotonuotraukos ir kt.), kad padaryta skundžiamajame nutarime nurodyta veika, pateikti administracinės bylos medžiagoje, kas neginčytinai įrodo pažeidėjo administracinio nusižengimo įvykdymą, nusižengimas V. J. atžvilgiu kvalifikuotas tinkamai, paskirta nuobauda atitinka nuobaudos tikslus ir nėra per griežta.

Pagal suformuotą teismų praktiką administracinė nuobauda ir/ar poveikio priemonė, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, gali būti švelninama tik ypatingais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, išskirtinių aplinkybių, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikoma nuobauda ir administracinio poveikio priemonė, naudai. Mano, kad tokių aplinkybių šioje administracinio nusižengimo byloje nenustatyta.

Mano, kad V. J. atstovo advokato skundas yra nepagrįstas ir turi būti netenkintas, paliekant galioti Klaipėdos apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026-01-21 nutarimą be pakeitimų.

Teisme pareiškėjo atstovas prašė skundą patenkinti jame išdėstytų argumentų pagrindu, papildomai parodė, kad neaišku ar tai sistemos klaida ar žmogiška klaida.

Teisme pareiškėjas prašė skundą patenkinti jame išdėstytų argumentų pagrindu, papildomai parodė, kad tokio greičio buvo neįmanoma pasiekti.

Institucijos įgaliotas atstovas skundo nagrinėjime teisme nedalyvavo.

Nagrinėjant skundą teisme buvo apklausti liudytojai.

Liudytojas A. L. parodė, kad techninės klaidos jis nepadarė, jis ją pastebėjo bendraudamas su pareiškėju. Pradinį šaukimą išsiuntė kolega Ž. J.. Administracinę teiseną jam perdavė pagal padarymo vietą. Pagal šaukimą moteris neatvyko, todėl jis pradėjo ieškoti kontaktų, kodėl neatvyko. Galų gale susisiekė su V. ir suprato pagal pateiktus duomenis, kad yra įvykusi techninė klaida ir pažeidimo laikas yra blogas. Trikojis yra sertifikuotas, su galiojančia patikra, ten yra rašomas pažeidimo laikas automatiškai. Antrą šaukimą siuntė jis. Kai bendravo su V. J. jis pats nurodė, kad tą mašiną vairavo, bet tuo laiku jau buvo kažkur Mažeikių rajone. Tada suprato, kad gali būti įsivėlusi techninė klaida ir pradėjo tikrinti. Prieš tai, į trikojo darytą nuotrauką tikrai nežiūrėjo, nes administracinė teisena buvo pradėta, duomenys surašyti. Nuotraukos yra sukeltos į administracinę teiseną. Ž. J. registravo teiseną, jis turėjo ją užregistruoti tinkamai. Kas pastatė nežino, jam buvo perduota teisena pagal įvykio vietą. Kai asmuo nesutiko, pradėjo ieškoti, kad galimai yra klaida. Prieš tai nekilo mintis tikrinti ar gerai užregistruota teisena. Pareigūnas, kuris ten dirba užfiksuoja pažeidimą. Jo ten nebuvo. Techninė klaida iš esmės yra tas pats kaip ir žmogiška klaida. Pareigūnas registruodamas administracinę teiseną įrašė ne tą pažeidimo laiką į grafą pažeidimo data ir laikas. Jis pateisė tą registrą. Kai bendravo su žmogumi, pastebėjo, kad yra klaida, bandė jam prisiskambinti, paaiškinti, kad yra įsivėlusi klaida, pataisė, kadangi žmogus nepagarbiai bendravo su juo, iškoliojo ir t.t., nutraukė pokalbį, išsiuntė naują šaukimą, nes bet kokiu atveju pažeidimas buvo padarytas, pataisęs laiką, nes buvo padaryta klaida. Kada pareiškėjas atsiuntė duomenis negali pasakyti. Jei gera pamena, paskutiniame pokalbyje pareiškėjas jį kaltino dokumentų klastojimu ir galų gale nutraukė pokalbį sakydamas, kad susitiksim teisme. Tyrimų dėl klaidos jis neatlieka. Tvarkos dėl klaidos ištaisymo tokios nėra, bet savo tarnybiniame pranešime apie padarytą pažeidimą paminėjo, kad buvo padaryta klaida. Kiek žino, su prietaisu dirbo kolega Ž. J..

Liudytojas Ž. J. parodė, kad jis įvedė duomenis į registrą. Pažeidimo laikas galėjo būti sistemos klaida, nes pagal greičio užfiksavimo nuotraukas laikas yra 10.36 val., jei gerai pamena. Tai greičiausiai tai žmogiška arba sistemos klaida. Visą laiką pažeidimas yra rašomas pagal užfiksuotą automobilio greitį tuo metu, kai buvo užfiksuotas. Kai surašomas, pažeidimas užfiksuotas, tada yra rašomas tarnybinis ir galbūt toje pačioje sistemoje rašant tarnybinį, o tarnybinis pranešimas visada yra išsiunčiamas vėliau, kadangi pats tarnybą pradeda 6 val., baigia 18 val. Iki, pavyzdžiui 1-2 valandos, kiek prisifiksuoja pažeidimų, tada pats turi grįžęs į komisariatą visą tai sutvarkyti: surašyti protokolus, išsiųsti pranešimus jei vairuoja ne savininkas, pranešimus jeigu tai yra įmonė. Įrašo laiką ranka pagal užfiksuoto automobilio važiavimo laiką, kada būna užfiksuotas pažeidimas, tai gali būti sistemos klaida. Šiuo atveju sunkvežimis važiavo 10.36 val., tai šitas laikas ir turėjo būti įrašytas, kodėl yra klaidingas laikas šito negali atsakyti, nes galbūt tuo laiku rašė tarnybinį ir tiesiog „persimetė“ tas laikas. Kai yra išsiunčiamas įmonei pranešimas, visada yra rašomas tarnybinis pranešimas, kadangi medžiaga perduodama pagal teritoriją nagrinėti policijos komisariatui. Išsiuntė pranešimą, surašė tarnybinį pranešimą, perdavė apskrities komisariatui nagrinėti toliau, tuo jo darbas baigėsi. Pridedamos pažeidimo nuotraukos 2-3 iš pažeidimo vietos ir viskas sukeliama į ANR sistemą ir viskas. Tuo metu dirbo ne su trikoju. Buvo nežymėtas policijos automobilis, kuriame yra įdiegta greičio fiksavimo sistema, ji automatiškai nurodo pažeidimo laiką, datą, vietą, ten pakeisti nieko nėra galimybės. Pagal pažeidimų kiekį žiūri kada reikia grįžti į komisariatą. Klaida galėjo įsivelti tvarkant dokumentus. Jam nėra tikslo kažką keisti, daryti. Su klaidos taisymu nėra susidūręs. Transporto priemonė buvo registruota moters vardu, kuri neturi kategorijos jos vairuoti, todėl buvo išsiųstas pranešimas ar ji vairavo, kas vairuoja, todėl jis negali priimti jokio sprendimo. Šaukimas nėra rašomas ranka, jis yra automatiškai suformuojamas ANR sistemoje, reikia tik paspausti formuoti šaukimą ir išsiųsti pasirašant per telefoną mobiliu parašu. Jeigu tarnybiniame nurodė blogą valandą jis persikėlė į šaukimą, gali persikelti ir į kitus dokumentus. Dirba pagal užduotis, nustatyti maršrutai, laikai. Konkretus kilometras kelyje, kur stovėti, nenurodomas. Ant nuotraukos yra koordinatės, kilometras. Greitį nusistato pagal toje vietoje leistiną. Dirbo su M. K.. Jis įvedė leistiną greitį.

Vadovaujantis ANK 641 straipsnio nuostatomis, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

V. J. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 416 straipsnio 4 dalyje, kur numatyta administracinė atsakomybė už nustatyto greičio viršijimą daugiau kaip trisdešimt, bet ne daugiau kaip keturiasdešimt kilometrų per valandą. Minėto straipsnio 7 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą transporto priemonių, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė negu 3,5 t vairuotojams privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių.

KET 129 punkte numatyta, kad gyvenvietėse visoms transporto priemonėms leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 50 km/h greičiu.

Skundu ir teismo metu pareiškėjas ir jo atstovas iš esmės ginčija nusižengimo padarymo laiką.

Iš teismui pateiktos administracinio nusižengimo bylos (ROIK: 25288654434) duomenų matyti, kad administracinis nusižengimas padarytas vairuojant transporto priemonę, kurios didžiausia leidžiama masė didesnė negu 3,5 t, t. y. „MAN TGX 18.440 4X2BLS“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini).

2025-10-22 17 val. 54 min. Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos skyriaus specialistas Ž. J. el. paštu siuntė šaukimą D. J., kuriame nurodė nusižengimo padarymo datą, laiką ir vietą – „Plungės rajono sav. Krašto keliai Plungė–Vėžaičiai, 12,200 km., 2025 m. spalio mėn. 22 d. 17 val. 40 min.“. To paties pareigūno 2025-10-22 tarnybiniame pranešime dėl KET pažeidimo nusižengimo data nurodyta: „2025 m. spalio mėn. 22 d. 17 val. 40 min.“.

2025-12-08 Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono PK Veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas A. L. tarnybiniame pranešime dėl administracinio teisės pažeidimo nurodė, kad nusižengimo data 2025 m. spalio 22 d. 10 val. 36 min. Praneša, kad: “2025-10-22 Klaipėdos AVPK Kelių policijos skyriaus specialistas Ž. J. surašė šaukimą D. J. atvykti 2025-11-06 į Plungės r. PK arba elektroniniu paštu pateikti duomenis kas naudojosi jos vardu registruota sunkiasvore transporto valst. nr. (duomenys neskelbtini) priemone ir padarė administracinį teisės pažeidimą pagal LR ANK 416 str. 4 d. (Šaukime nurodytas pažeidimo laikas ir vieta: Plungės rajono sav. Krašto keliai Plungė-Vėžaičiai, 12,200 km, spalio men. 22 d. 17 val. 40 min.) Minėtą dieną moteris neatvyko ir duomenų elektroniniu paštu nepateikė. Po to su tikslu susisiekti su moterimi, pasinaudota POLIS II funkcionalumo pagalba, tačiau jos kontaktinių duomenų rasti nepavyko. Polis II sistemoje pavyko rasti jos sutuoktinio V. J. gim. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), tel. nr. (duomenys neskelbtini), el. p. adresas: (duomenys neskelbtini), duomenis. Susisiekus su vyru telefonu ir jam paaiškinus situaciją, vyras iš kart negalėjo nurodyti kas vairavo transporto priemonę, nes kartais jis pats ją vairuoja, kartais transporto priemonę išnuomoja. Todėl buvo sutarta, kad jis pasižiūrės tachografo duomenis ir su manimi susisieks. 2025-12-03 iš V. J. nesulaukiau jokių duomenų, todėl dar kartą susisiekta su juo telefonu. Vyras pasakė, kad tą dieną jis pats naudojosi žmonos vardu registruota sunkiasvore transporto priemone kurios valst. nr. (duomenys neskelbtini), tačiau vyras nesutinka su padarytu pažeidimu, nes šaukime nurodytas pažeidimo laikas 17:40 val. o pagal jo tachografo duomenis jis su transporto priemonę baigė darbą 18:02 val. (kažkur Mažeikių r. tikslios vietos nenurodė) ir jis niekaip negalėjo nuo pažeidimo vietos kord. 55.8470412, 21.7329070 (Vieštovėnų k.) grįžti. Taip pat vyras nurodė, kad tachografo laikas yra parašytas UTC laiku, todėl prie rašomo laiko reikia pridėti 3 val., nes tuo metu Lietuvos laikas buvo UTC+3. Tada paprašius el. p. atsiųsti turimus dokumentus, kad juos galėčiau paanalizuoti ir jai dar kils klausimu vėliau susisieksiu su vyru telefonu. 2025-12-04 V. J. atsiuntė važtaraščio nuotrauką it tachografo nuotrauką. 2025-12-08 analizuojant pateiktas nuotraukas ir automobilinio greičio matuoklio PROSAUGA R. Nr. 005, liudijimo nr. 2035462 nuotrauką, pastebėta, kad pažeidimo laikas yra 10:36:03 val. o ne 17:40 val. kaip buvo nurodyta šaukime. Analizuojant tachografo nuotrauką matyti, kad transporto priemonę nuo 06:53 val. iki 08:37 val. UTC+00 t. y. Nuo 09:53 val. iki 11:37 val. UTC+3 (Lietuvos laiko zona) V. J. naudojosi ir tikėtiną, kad galėjo padaryti administracinį teisės pažeidimą. Taip pat tikėtiną, kad, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus Specialistas Ž. J. registruodamas ANR teiseną padarė klaidą ir į pažeidimo laiką įrašė 17:40 val. vietoj 10:36. 2025-12-08 išanalizavus turimą informaciją telefonu vėl susisiekta su V. J. ir bandant jam paaiškinti, kad įvyko žmogiška klaida įrašant pažeidimo laiką, nes pažeidimo laikas yra 10:36 val. Vyras kalbėjo nepagarbiai, kaltino dokumentų klastojimu, grasino teismais ir su pažeidimu nesutiko ir nutraukė pokalbį. Prie ANR dokumentu įkeltos V. J. pateiktos nuotraukos, taip pat surašytas šaukimas V. J. 2025-12-09 09:00 val. atvykti į Plungės r. PK dėl protokolo surašymui”.

2025-12-08 Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono PK Veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas A. L. el. paštu siuntė šaukimą V. J., kuriame nurodė nusižengimo padarymo datą, laiką ir vietą – „Plungės rajono sav. Krašto keliai Plungė–Vėžaičiai, 12,200 km., 2025 m. spalio mėn. 22 d. 10 val. 36 min.“.

2025-12-09 Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono PK Veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas A. L. tarnybiniame pranešime dėl administracinio protokolo surašymo asmeniui nedalyvaujant nurodė, kad nusižengimo data: “2025 m. spalio mėn. 22 d. 10 val. 36 min.”. 2025-12-09 minėtas pareigūnas surašė administracinio nusižengimo protokolą, kuriame administracinio nusižengimo padarymo vieta (adresas ir/ar koordinatės), data, laikas nurodyta: „Plungės rajono sav. Krašto keliai Plungė–Vėžaičiai, 12,200 km., 2025 m. spalio mėn. 22 d. 10 val. 36 min.“, nusižengimui nustatyti panaudotos techninės priemonės: “Automobilinis greičio matuoklis; PROSAUGA R. Nr. 005; 2035462; 86 ± 3 km/val”.

2025-05-02 patikros sertifikate Nr. 2035462 matyti, kad PROSAUGA R. Nr. 005 patikros sertifikatas galioja iki 2026-05-01.

Administracinių nusižengimų registro duomenimis, fiksuotas greitis 86, leistinas greitis 50, patrulio greitis 0, nuotraukoje matomas sunkiasvorė transporto priemonė bei duomenys: 2025-10-22; 10:36:03; 86 50 S O F; 55.8470412, 21.7329070 (WGS) 005 2035462 M.

Nors 2025-10-22 Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos skyriaus specialistas Ž. J. šaukime ir 2025-10-22 tarnybiniame pranešime nusižengimo padarymo laiką nurodė – 17.40 val., tačiau teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas Ž. J. paaiškino, kad tai klaida, liudytojas A. L. teismo posėdžio metu nurodė aplinkybes dėl klaidos pastebėjimo ir ištaisymo, minėtas aplinkybes nurodė ir savo tarnybiniame pranešime, byloje nėra duomenų, kad liudytojais apklausti pareigūnai turėtų pagrindo administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį apkalbėti ar nepagrįstai apkaltinti, teismas sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo abejoti savo tarnybines pareigas atliekančių pareigūnų parodymais. Nusižengimo užfiksavimo metu 2025-10-22 automobilinio greičio matuoklio PROSAUGA R. Nr. 005 patikros sertifikatas Nr. 2035462 galiojo, jo tinkamumas abejonių nekelia. Fiksuoto greičio viršijimo fotonuotraukos pagrindžia, kad administracinio nusižengimo padarymo laikas – 10.36 val.

Vertinama, kad V. J. veikoje yra visi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 416 str. 4 d., požymiai, pareiškėjo kaltė įrodyta surinkta pirmine medžiaga, dėl veikos kvalifikavimo ir nuobaudos paskyrimo procesinių pažeidimų nenustatyta.

Dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo

Šiame straipsnyje, be kita ko, numatyta, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Sprendžiant pareiškėjo prašymą neskirti administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės, būtina nustatyti ar ANK 34 straipsnio taikymui yra aplinkybių, kurios gali būti vertinamos V. J. naudai.

Pareiškėjas nedetalizuodamas nurodo, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas jam turėtų neproporcingai dideles neigiamas pasekmes tiek profesinėje, tiek asmeninėje srityje. Pažymėtina, kad visos pareiškėjo skunde nurodytos gyvenimiškos aplinkybės, kasdieniai poreikiai dėl kurių reikalinga teisė vairuoti egzistavo ir jam buvo žinomi ir iki administracinio nusižengimo padarymo, tačiau tai nesustabdė jo nuo Kelių eismo taisyklių pažeidimo padarymo. Teismo vertinimu, pareiškėjas turėjo ir galėjo visas jo skunde nurodytas aplinkybes ir galimas neigiamas pasekmes įvertinti iš anksto prieš darydamas teisės pažeidimą.

Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Prioritetas turi būti teikiamas visuomenės interesui, taikant prevencines priemones ir nusižengimą padariusio asmens nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu nusižengimu. Vien tik simbolinės administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinantis administracinio poveikio priemonių paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.

Nagrinėjamo skundo kontekste nėra komplekso aplinkybių, kurios galėtų būti įvertintos pažeidėjo naudai.

Prašymas neskirti nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės terminą negali būti taikomas besąlygiškai, kadangi ANK 34 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, jog administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonių rūšys parenkamos atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Pareiškėjas kėlė grėsmę eismo saugumui ir jo dalyviams, todėl pareiškėjui paskirtos bauda ir administracinio poveikio priemonė yra proporcingos jo padarytam nusižengimui.

Administracinės nuobaudos paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų darymo, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 str.), tokiu būdu siekiama užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą.

Teismas atsižvelgdamas į pažeidėjo asmenybę, padaryto nusižengimo pobūdį ir pavojingumą vertina, kad skundo patenkinimui pagrindų nenustatyta.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 6 dalimi, ANK 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo V. J. atstovo advokato Tomo Tobulevičiaus skundo netenkinti ir 2026-01-22 Klaipėdos apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos S. V. nutarimą, administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-956-2026, kuriuo V. J. nubaustas 145,00 Eur bauda su specialiosios teisės (teisė vairuoti transporto priemones) atėmimu 3 mėnesiams už jo padarytą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 416 straipsnio 4 dalyje, palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos nuorašo (kopijos) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismą.