Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Skuodas) prokuroro Renato Milašiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą baudžiamojoje byloje, kurioje

K. G., gimęs 1986 m. spalio 21 d., (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis uždaroje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), teistas: 2013 m. kovo 12 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant vieneriems metams, bausmę atlikęs, teistumas išnykęs; 2016 m. kovo 1 d. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius dėl veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnį,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis K. G. nežymiai sužalojo žmogų.

Kaltinamasis K. G. 2017 m. lapkričio 2 d., apie 19.00 val., G. B. priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), koridoriuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pastūmė ir neleido atsikelti G. B.. Tai pamatęs T. B., norėdamas apginti savo mamą, suėmė rankomis už pažastų K. G. ir bandė jį nustumti. K. G. atsisuko ir kumščiu tyčia tris kartus sudavė nukentėjusiajam į galvą. T. B., gindamasis, du kartus kumščiu sudavė kaltinamajam K. G. į krūtinę ir nusisuko nuo jo. Tuo metu kaltinamasis K. G. iš už nugaros apkabino ranka nukentėjusiojo T. B. kaklą ir taip tyčia jį smaugė. Kai K. G. paleido T. B., jis atsisėdo ant grindų, o kaltinamasis K. G. tyčia kumščiu tris kartus sudavė nukentėjusiajam T. B. į veidą, padarydamas nosies kairės pusės nubrozdinimą. Tokiais savo veiksmais kaltinamasis K. G. nežymiai sužalojo nukentėjusįjį T. B..

Kaltinamasis K. G. savo kaltę padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką pripažino visiškai. Parodė, kad jis su G. B. yra draugai nuo senų laikų. 2017 m. lapkričio 2 d., gal apie 14 val., Skuodo m., sutiko draugą A. P.. Abu su juo nusipirko alkoholinių gėrimų, kokių nepamena, ir nuėjo pas G. B. į namus. Ten trise svetainės kambaryje gėrė alkoholinius gėrimus. A. P. netrukus išėjo namo, o jis su G. B. vartojo alkoholinius gėrimus. Kaip atsidūrė miegamajame kambaryje lovoje, dėl suvartoto alkoholio kiekio neprisimena. Taip pat prisimena, kad jo sugyventinė G. J. bandė jį pažadinti. Pamena, kad buvo kambaryje ir jo brolis A. G.. Taip pat prisimena, kad G. B. ir G. J. stumdėsi, ar mušėsi. Jis norėdamas jas išskirti, įsiterpė tarp jų, bandydamas jas išskirti. Ten buvęs G. B. sūnus T. B., turbūt pamanė, kad jis skriaudžia jo mamą G. B. ir puolė prie jo. Jis prieš G. B. nesmurtavo, tik norėjo, kad moterys nebesimuštų. Tiksliai nepamena, ką jis darė T. B., turbūt sudavė jam kumščiu, mano, kad galėjo jį ir smaugti. Dėl neblaivumo jis visko neprisimena, bet sutinka su tuo, kas parašyta įtarime, t. y., kad jis T. B. kumščiu sudavė į veidą ir jį smaugė. Dėl to labai gailisi. Su T. B. viską išsiaiškino, jo atsiprašė, jis jam atleido ir jie susitaikė. Kaip tada baigėsi muštynės, gerai nepamena. Vėliau kalbėjosi su G. B., ji sakė jam, kad jis, sugadinęs miegamajame kambaryje buvusį prie sienos pritvirtintą šviestuvą. Nuėjęs pas G. B. į namus, jis sutvarkė jai tą šviestuvą. G. B. minėjo, kad jai buvo nutraukta grandinėlė, kas ją nutraukė jis nematė ir nežino (b. l. 179-180).

Nukentėjusysis T. B. parodė, kad 2017 m. lapkričio 2 d., apie 19 val., buvo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), namo antrame aukšte. O pirmame aukšte buvo jo mama G. B., pas ją buvo užėjęs K. G.. Jis matė, kad jis buvo neblaivus. Jo mama taip pat buvo truputį neblaivi. Jis, būdamas antrame aukšte išgirdo, kaip kažkas beldžiasi į duris, o kai jas atrakino, pro jas įsiveržė moteris, žino, kad jos vardas G., pavardės nežino, Ta moteris nuėjo tiesiai į mamos kambarį. Su ta moterimi buvo atėjęs ir K. G. brolis A. Jis taip pat įėjo pas jį į namus, jis elgėsi ramiai. Gitana su mama pradėjo bartis, suprato, kad dėl K. G.. Moterys šaukė viena ant kitos, mama Gitanai liepė eiti lauk iš jų namų, bet ji nekreipė dėmesio. Mama suėmė Gitanai už striukės, konkrečiai už kurios vietos nematė ir tempė ją link durų, kad ji išeitų. Matė, kad Gitana rankomis pastūmė mamą į krūtinę, ji kambaryje nugriuvo ant grindų ant nugaros. Mama atsistojo ir toliau barėsi su Gitana, jos stumdė viena kitą, buvo suėmusios viena kitai už plaukų ir tampė. Jis nepastebėjo, kaip nuo sienos nukrito pritvirtintas šviestuvas. Jis nesulūžo, tik buvo sugadintas jo pritvirtinimas. K. G. tuo metu apsirengė ir ėjo lauk, visi išėjo į koridorių, kur toliau vyko konfliktas tarp moterų. Girdėjo, kaip mama vis ragino Gitaną išeiti. Matė kaip Gitana mamai keletą kartų kumščiu trenkė į galvą, gal du kartus. Taip pat ji pastūmė mamą, ji nugriuvo ant nugaros, griūdama, galvą atsitrenkė į duris. Jo mama atsistojo. K. G. buvo neblaivus, todėl sunkiai orientavosi, o A. bandė išskirti moteris. Matė, kad būnant koridoriuje, K. G. pastūmė jo mamą, po ko mama nugriuvo. K. G. prie jos pasilenkė, jis suprato, kad jis neleidžia jai atsikelti. Jis norėdamas apginti savo mamą, rankomis iš už nugaros per pažastis suėmė K. G. ir bandė nuo mamos jį nustumti. Šiek tiek jį nustūmė, bet pamatė, kad K. G. labai susinervino ir atsisukęs į jį kumščiu trenkė tris kartus į galvą, kliuvo į kairį smilkinį. Jis tada, gindamasis nuo K. G., du kartus sudavė jam į krūtinę ir nusisuko nuo jo. O K. G. tuo metu jam iš už nugaros apkabino kaklą ir savo rankos dilbiu pradėjo smaugti. Jam pradėjo trūkti oro. Tada A. K. G. nuo jo nustūmė. Jis nukrito ant žemės, bandė įkvėpti, ir jam sėdint ant grindų, K. G. dar kumščiu tris kartus trenkė į veidą. Ką tuo metu darė moterys, jis nematė. Tada K. G. su Gitana išėjo, o A. ramino jį ir jo mamą. Iš nubrozdintos nosies bėgo kraujas. Kai su mama nusiramino, A. išėjo. Tą vakarą policijos nekvietė, nežino kodėl, gal, kad mamai reikėjo į darbą. 2017 m. lapkričio 4 d., ryte mama grįžusi iš darbo nuėjo į policiją parašyti pareiškimo dėl jos sumušimo. Jis iš pradžių negalvojo rašyti pareiškimo, bet vėliau persigalvojo. Byloje civilinio ieškinio nereiškia. Dėl sumušimo į Skuodo ligoninės priėmimo skyrių kreipėsi 2017 m. lapkričio 4 d., daugiau niekur nesigydė (b. l. 47-48). Papildomos apklausos metu T. B. parodė, kad su K. G., kuris jį sužalojo, susitaikė, jis jo atsiprašė, padarytą žalą atlygino ir byloje civilinio ieškinio nereiškia (b. l. 62).

Nukentėjusioji G. B. parodė, kad kaltinamasis K. G. yra jos draugas, su juo artimai bendrauja apie tris metus. Pas K. G. pradėjo lankytis G. J., ji slaugo K. G. mamą. Tada ir susipažino su G. J.. Anksčiau jos nepažinojo. Ji pastebėjo, kad G. J. patinka K. G., kad ji jį įsimylėjo. Kai K. G. būdavo pas ją, ji dažnai jam skambindavo. K. G. sakė, kad ja su jokių santykių nepalaiko. 2017 m. lapkričio 2 d. K. G. buvo pas ją atėjęs. Jis buvo neblaivus. Ji tą dieną buvo taip pat šiek tiek išgėrusi alkoholio. K. G., būnant pas ją, jis išsijungė savo telefoną, kad niekas netrukdytų. Jai į telefoną paskambino A. G. - K. G. brolis. Apie 19 val., į namus pas ją įsiveržė G. J., ji tuoj pat puolė prie K. G. ir reikalavo, kad jis keltųsi ir rengtųsi. K. G. atsisėdo lovoje ir ramiai pradėjo rengtis. Ji G. J. sakė, kad ji eitų lauk iš namų. Suėmė G. J. už striukės atlapų ir tempė, tada ji ranka jai trenkė į galvą. Ji ją pastūmė. Pas ją kambaryje prie sienos buvo pritvirtintas šviestuvas, kurį G. J. nulaužė. Ji tą šviestuvą užkliuvo nugarą ir jį nulaužė. Nemano, kad ji taip padarė tyčia, taip atsitiko, kai stumdėsi. Norėjo G. J. trenkti atgal, bet negalėjo, nes ji aukštesnė ir stambesnė už ją, ji viena ranka suėmė už plaukų ir tempė, o kita ranka antrą kartą trenkė į galvą, pirštų nagais įbrėžė į kairę veido pusę. Nuo jos gynėsi rankomis, tai ji dar nagais įbrėžė į kairę ranką. Rankomis bandė vėl suimti G. J. už atlapų ir ją ištempti iš savo namų, bet jai nepavyko. Ji G. J. nesudavė nė vieno smūgio, plaukų nepešė, jai tik buvo suėmusi už striukės atlapų krūtinės srityje. Jai skaudėjo dėl G. J. suduotų smūgių, nubraižyto veido ir rankos bei kai buvo pešami plaukai. Ji tuo metu buvo labai išsigandusi, susinervinusi, buvo šoko būsenoje. Prisimena, kad kai K. G. apsirengė, jis atsistojo į tarpą tarp jos ir G. J. ir ją nustūmė nuo G. J.. Gal jis norėjo jas išskirti. Ji nuo K. G. stūmimo nugriuvo ant grindų. K. G. dėl to priekaištų neturi, jis fizinio skausmo nesukėlė. Po to prisimena, kad K. G. jos sūnų T. B. ranka mušė į galvą. Jai atrodo, kad matė, jog K. G. ir smaugė T. B., bet kaip konkrečiai, negali pasakyti. Dėl patirto streso sunkiai viską prisimena. Tada K. G. ir G. J. išėjo. A. liko, ją ramino, bet netrukus ir jis išėjo. Tada pamatė, kad man nutrūkusi sidabrinė grandinėlė. Kokiu momentu G. J. ją nutraukė, nepastebėjo. Kai visi išėjo iš namų, labai blogai jautėsi. Ji nelabai orientavosi, kodėl nekvietė policijos pareigūnų nežino, gal dėl tokios savo būsenos. Prisimena, kad tą naktį buvo atvykę policijos pareigūnai, jiems apie konfliktą nieko nesakė. Kiek pamena policijos pareigūnai klausė apie kažkokį dviratį. Ji nieko nesuprato, ko jie iš jos nori. Apie jokį dviratį nieko nežinojo. Ryte atsikėlusi pamatė, kad jos veidas yra sužalotas - buvo pamėlusi akis, nubraižytas veidas. Tada nusprendė, kad reikia kreiptis į policiją, tačiau reikėjo važiuoti į darbą ir išvažiavo. Jai važiuojant į darbą, paskambino G. J. ir pradėjo reikalauti, kad grąžintų jos dviratį, kurį ji iš jos pavogė. Ji nesuprato apie kokį dviratį kalbėjo. Ji nėra paėmusi jokio dviračio ir nieko apie jį nežino. Iš darbo grįžo 2017 m. lapkričio 4 d. ir iš karto kreipėsi į policiją dėl sumušimo. Buvo nuvykusi į Skuodo ligoninės priėmimo skyrių, kur apžiūrėjo gydytojas, daugiau niekur į medikus nesikreipė ir nesigydė. Šio konflikto metu buvo sugadintas šviestuvas ir sidabrinė grandinėlė, dėl kurių civilinį ieškinį pareikš vėliau (b. l. 68-69).

2017 m. lapkričio 15 d. įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta – (duomenys neskelbtini); protokole užfiksuoti apžiūros rezultatai (b. l. 21-25).

2017 m. lapkričio 15 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2037/2017(03) konstatuota, kad T. B. padarytas nosies dešinės pusės odos nubrozdinimas; kitų sužalojimų neužfiksuota. Padarytas sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 43).

2018 m. vasario 12 d. Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų nutartimi patvirtintas 2018 m. vasario 8 d. prokuroro nutarimas, G. J. atleista nuo atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, kaltininkui susitaikius su nukentėjusiąja V. B., ir ikiteisminis tyrimas G. J. nutrauktas (b. l. 115-200).

Išanalizavęs ir įvertinęs aukščiau išvardintų duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis K. G. 2017 m. lapkričio 2 d., apie 19.00 val., G. B. priklausančiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), kumščiu tris kartus sudavė nukentėjusiajam T. B. į galvos sritį. T. B. ginantis nuo kaltinamojo, pastarasis iš už nugaros apkabino ranka nukentėjusiojo T. B. kaklą ir taip jį smaugė. Kai K. G. paleido T. B., jis atsisėdo ant grindų, o kaltinamasis K. G. kumščiu vėl tris kartus sudavė nukentėjusiajam T. B. į veidą, padarydamas nosies kairės pusės nubrozdinimą. Tokiais savo veiksmais kaltinamasis K. G. nežymiai sužalojo nukentėjusįjį T. B.. Kaltinamasis K. G. prisipažino sudavęs nukentėjusiajam smūgius ir jį smaugęs. Nukentėjusysis patvirtino, kad K. G., būdamas neblaivus, kumščiu trenkė tris kartus jam į galvą, kliuvo į kairį smilkinį. Po ko T. B., gindamasis nuo K. G., jam du kartus sudavė jam į krūtinę ir nusisuko nuo jo, o K. G. tuo metu jam iš už nugaros apkabino kaklą ir savo rankos dilbiu pradėjo smaugti. Jam nukritus ant žemės, ir sėdint ant grindų, K. G. dar kumščiu tris kartus trenkė jam į veidą. Teismo medicinos specialisto išvadoje nukentėjusiajam T. B. diagnozuotas nosies dešinės pusės odos nubrozdinimas, ir šis sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 43). Taigi teismo nustatyta, kad kaltinamasis K. G. sužalojo nukentėjusįjį T. B., todėl kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Nusikaltimą K. G. padarė tiesiogine tyčia, smurtaudamas prieš nukentėjusįjį, trenkdamas nukentėjusiajam kumščiu į galvos sritį, jį smaugdamas, suprato, kad tokiais veiksmais žaloja nukentėjusįjį ir norėjo taip elgtis.

K. G. padarė vieną smurtinį nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Nors K. G. anksčiau teistas, tačiau teistumas yra išnykęs, be to, jis 2016 m. kovo 1 d. jis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius taip pat dėl smurtinės veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnį. Kaltinamasis galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 162). K. G. dirba ir turi legalų pragyvenimo šaltinį (b. l. 157-158).

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, davė parodymus atitinkančius esmines faktines įvykių aplinkybes ir nuoširdžiai gailisi. Ikiteisminio tyrimo metu jis paaiškino, kad nukentėjusiojo atsiprašė ir šis jam atleido. Šios aplinkybės lengvina jo atsakomybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nurodyta, kad kaltinamasis K. G. nusikalstamą veiką padarė, apsvaigęs nuo alkoholio. Nors byloje nėra alkoholio kiekio matuoklio duomenų, patvirtinančių, kad K. G. nusikalstamos veikos darymo metu buvo neblaivus ir būtent tai turėjo įtakos veikos padarymui, tačiau teismų praktikoje asmens apsvaigimas nuo alkoholio nustatomas ne tik alkoholio kiekio matuoklio duomenimis, bet ir liudytojų, nukentėjusiųjų, paties kaltininko parodymais, taip pat kitais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-613/2011, 2K-405/2012 ir kt.). Tai, kad įvykio metu kaltinamasis buvo neblaivus patvirtino tiek nukentėjusieji, tai pripažino ir pats kaltinamasis, nurodydamas, kad įvykio dieną vartojo alkoholį, o įvykio aplinkybių tiksliai neprisimena dėl savo neblaivumo. Esant nurodytiems argumentams, teismas pripažįsta K. G. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad šią nusikalstamą veiką jis padarė, apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismas, atsižvelgęs į nustatytas kaltinamojo atsakomybę lengvinančią bei į sunkinančią aplinkybes, į tai, kad jis yra linkęs nepaisyti įstatymo nuostatų, be to, į tai, kad jis turi darbą bei legalų pragyvenimo šaltinį, mano, kad šiuo nagrinėjamu atveju, siekiant pasiekti bausmės tikslus (BK 41 straipsnio 2 dalis), yra pagrindas kaltinamajam paskirti ne švelniausią BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą viešųjų darbų bausmę, kurią prašo kaltinamajam skirti prokuroras, o laisvės apribojimo bausmę, mažesnę, nei BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytas šios bausmės vidurkis.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, nustatyta, jog egzistuoja visos minėtame straipsnyje numatytos sąlygos bausmės mažinimui – K. G. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla baigta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Siekiant padėti kaltinamajam pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalimi, 6 dalies 1 punktu, jam skiriamas įpareigojimas - nustatytu laiku būti namuose laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu. Vadovaujantis BK 71 straipsniu, kaltinamajam taip pat skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL (380 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, sumokant ją per keturis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Kaltinamajam paskirtos bausmės bei įmokos dydį sąlygojo šiame teismo baudžiamajame įsakyme aptartos aplinkybės, taip pat kaltinamąjį charakterizuojanti medžiaga.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paskirta kaltinamajam, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinama (b. l. 183-184).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

K. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti laisvės apribojimą devyniems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti K. G. galutinę bausmę - laisvės apribojimą šešiems mėnesiams.

Įpareigoti K. G. visą laisvės apribojimo laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu.

Paskirti K. G. baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (380 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įmoką įpareigojant sumokėti per keturis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę, paskirtą K. G., – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ar jos dydžiu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.