- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-04-27
- Bylos Nr.
- T-441-1058/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-05821-2015-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Giedrė Telksnienė
- Nuteistasis
- M. M.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Telksnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) patvirtinimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. M. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 7 d. nuosprendžiu, pakeistu Panevėžio apygardos teismo 2016 m. spalio 17 d. nuosprendžiu, nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį ir 259 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo.
Bausmės atlikimo pradžia – 2017 m. sausio 18 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2019 m. liepos 18 d., 1/3 dalį bausmės nuteistasis atliko – 2017 m. lapkričio 18 d., neatliktos bausmės dalis 2018 m. balandžio 5 d. – 1 metai 3 mėnesiai 14 dienų.
Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2018 m. balandžio 9 d. nutarimu Nr. 59-63 nutarta taikyti nuteistajam M. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nuteistasis Komisijai pristatomas pirmą kartą. Komisija atsižvelgdama į žemą nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką - 40 balų, vykdomas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, galiojančių nuobaudų neturėjimą, į tai, kad nuteistasis vieną kartą skatintas, turi vidurinį išsilavinimą, siekia įgyti elektriko specialybę, turimą darbo stažą bei realią galimybę įsidarbinti, finansinių įsipareigojimų neturėjimą, į tai, kad nuteistasis supranta įstatymų svarbą kaip tvarkos palaikymo visuomenėje priemonę, būtinumą jų laikytis ir jais vadovautis, deklaruoja visuomenės vertybes ir normas, motyvuotas keistis, turimus stiprius socialinius ryšius ir gyvenamąją vietą, padarė išvadą, jog M. M. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu užtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimą.
Komisija lygtinio paleidimo atveju siūlo nustatyti M. M. šias baudžiamojo poveikio priemones: neišeiti iš namų tam tikru laiku, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi iki 2019 m. liepos 18 d., nevartoti psichiką veikiančių medžiagų iki 2019 m. liepos 18 d.
Prokuroro atsiliepimo negauta.
Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo komisijos nutarimas taikyti nuteistajam M. M. lygtinį paleidimą iš pataisos namų netvirtintinas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punkte, kuriuo vadovaudamasi Komisija nutarė taikyti lygtinį paleidimą, nustatyta, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo, gali teikti Komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus mėnesiui iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, bet ne mažiau kaip keturis mėnesius.
M. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydis ir atliktos bausmės laikas atitinka BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytas sąlygas, tačiau įstatyme nurodytų formalių kriterijų atitikimas yra tik lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, jo elgesį iki bei po nusikalstamų veikų padarymo, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą.
Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad M. M. Komisijai pristatomas pirmą kartą, praeityje teistas vieną kartą už nusikaltimą, susijusį su disponavimu narkotinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti. Amžius pirmojo teistumo metu – 19 metų. Šiuo metu M. M. atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę už vieno baudžiamojo nusižengimo, susijusio su disponavimu narkotinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti ir vieno sunkaus nusikaltimo žmogaus sveikatai, padarymą. Laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigose M. M. atlieka jau ne pirmą kartą, taigi puikiai supranta savo elgesio pavojingumą ir baudžiamumą, tačiau akivaizdu, kad ankstesniu teismo nuosprendžiu skirta bausmė įtakos nuteistajam nepadarė.
Atkreiptinas dėmesys, kad M. M. atžvilgiu anksčiau, t. y. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 5 d. nutartimi buvo taikytas lygtinis paleidimas, ir nors jo sąlygų nuteistasis nepažeidė, ir net Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartimi jo atžvilgiu priežiūra buvo nutraukta prieš terminą, vėliau, t. y. 2015 m. M. M. vėl nusikalto. Nusikaltimai sunkėja, yra būdingas nusikaltimų modelis. Nagrinėjamu atveju nusikalstama veika padaryta esant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui už sunkų nusikaltimą. Pažymėtina ir tai, kad praeityje nuteistojo atžvilgiu yra taikytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutas. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 28 d. nuosprendžiu M. M., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu, t. y. jam susitaikius su nukentėjusiuoju. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad nepaisant jam išreikšto pasitikėjimo, taikant jo padėtį palengvinančias įstatymų nuostatas M. M. ir toliau darė nusikalstamas veikas, savo elgesio nepakeitė, teigiamų išvadų nepadarė, nerodė pastangų gyventi laikantis įstatymų reikalavimų. Tai savo ruožtu leidžia teismui abejoti ir dėl nuteistojo galimybių laikytis įstatymų ateityje.
Pagal nuteistojo asmens bylos duomenis, M. M. anksčiau apie metus laiko vartojo narkotines medžiagas, atlikus ambulatorinę teisminę psichiatrinę ekspertizę jam buvo diagnozuotas psichikos ir elgesio sutrikimas dėl narkotinių medžiagų vartojimo. Narkotikų vartojimas, įgijimas ir platinimas nebuvo pagrindinė kasdienė jo veikla, nuteistojo teigimu jis apie 3 metus narkotikų nevartoja, duomenų apie sistemingą narkotinių medžiagų vartojimą nėra, narkotinių medžiagų vartojimo atveju nefiksuota ir bausmės atlikimo metu. M. M. supranta narkotikų vartojimo žalą tiek savo sveikatai, gyvybei, tiek aplinkinių gyvenimui. Pataisos namuose baigė psichoedukacinę programą „Įžanginė grupė“, skirtą psichiką veikiančių medžiagų vartojimo problemų turintiems asmenims, lanko AA susirinkimus. Vis tik Socialinio tyrimo išvadoje pažymima, kad M. M. yra būdingas momentiškai problemas panaikinantis narkotinių medžiagų vartojimas. Šiame kontekste pažymėtina, kad įvykdytas sunkus smurtinis nusikaltimas, už kurio padarymą nuteistasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę buvo padarytas M. M. būnant apsvaigus nuo narkotinių medžiagų, nuteistasis, pavartojęs narkotinių medžiagų prarado orientaciją, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Akivaizdu, kad narkotinių medžiagų vartojimas turi įtakos nuteistojo nusikalstamam elgesiui, galimas tolesnis jų vartojimas didins riziką nusikalsti ateityje.
Nuteistasis šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi, vieną kartą skatintas (2018 m. vasario 2 d.), tačiau bausmės atlikimo metu jis taip pat vieną kartą buvo baustas už dienotvarkės pažeidimą, ir nors už gerą elgesį nuobauda jam panaikinta anksčiau termino, vis tik negalima teigti, kad M. M. elgesys bausmės atlikimo metu buvo išimtinai nepriekaištingas. Pagal OASys vertinimo metodiką M. M. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema – 40 balų. Kita vertus, pusė jų yra dinaminiai, t. y. nuteistasis turi pakankamas galimybes mažinti kintamus veiksnius, kas ateityje būtų pagrindas išvadai, jog nuteistasis deda išties maksimalias pastangas savo elgesiu įrodyti, kad laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Socialinio tyrimo išvadoje išdėstytas kaltinamajam būdingas mąstymas, elgesys ir emocinė gerovė, teismo vertinimu, sudaro pagrindą abejoti, kad M. M. yra pasiruošęs gyvenimui laisvėje, t. y., yra pakankamai motyvuotas bei sugebės savarankiškai koreguoti savo elgesį būdamas laisvėje. Socialinio tyrimo išvadoje teigiama, kad jog nuteistojo problemų sprendimo įgūdžiai stokoja lankstumo, jam kyla sunkumų atpažinti problemas, apsvarstyti savo elgesį, veiksmus, numatyti ilgalaikes pasekmes, priimant sprendimus, atsižvelgti į kitų žmonių interesus, poreikius ir nors nuteistasis bendraudamas išlaiko taktą ir savikontrolę, bausmės atlikimo metu nestebėti savitvardos, emocinės kontrolės praradimai ar agresyvus elgesys, tačiau jo nusikalstamam elgesiui būdingas smurtinis elgesys. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat pažymėta ir tai, kad M. M. savivertė pažeminta, saviveiksmingumas prastas, savo galios jausmą jis linkęs palaikyti per priklausomo, įtakai pasiduodančio santykio mezgimą, sunkumų ir dėl jų kylančių jausmų, išgyvenimų neigimą bei išveikimą neapgalvotu elgesiu. Nurodytas nuteistojo elgesys bei mąstymas sudaro teismui pagrindą abejoti, jog jis yra pasirengęs išeiti į laisvę ir nepalankios gyvenimo situacijos neišprovokuos pakartotino jo nusikalstamo elgesio, kadangi Socialinio tyrimo išvadoje pagrindiniu M. M. nusikalstamam elgesiui įtaką darančiu veiksniu laikomas netinkamas elgesio modelių pasirinkimas kaip ir nesprendžiamos emocinės gerovės problemos.
M. M. su priežiūros sąlygomis taikosi, nėra socialiai atsiskyręs, palaiko socialinius ryšius su tėvais, sugyventine. Šiuo metu (duomenys neskelbtini) mokosi elektriku. Planuoja dirbti (duomenys neskelbtini) plataus profilio statybininko pareigose, byloje yra pateiktas raštas, patvirtinantis, kad lygtinio paleidimo atveju M. M. būtų priimtas dirbti (duomenys neskelbtini) (b. l. 16), įstaiga nuteistojo vykdomųjų dokumentų dėl skolos išieškojimo neturi, lygtinio paleidimo atveju, planuoja gyventi pas sugyventinę A. B., adresu (duomenys neskelbtini), yra pateiktas raštas patvirtinantis, kad lygtinio paleidimo atveju sugyventinė priimtų jį gyventi (b. l. 14), supranta įstatymų svarbą kaip tvarkos palaikymo visuomenėje priemonę, būtinumą jų laikytis ir jais vadovautis, deklaruoja visuomenės vertybes ir normas, motyvuotas ateityje nenusikalsti, dalyvavo įvairiuose psichokorekcinės grupės užsiėmimuose. Minėtas aplinkybes teismas neabejotinai vertina teigiamai ir laiko jas svarbiomis vertinant nuteistojo pastangas pakeisti savo elgesį teigiama linkme bei resocializuotis visuomenėje, tačiau pažymi, kad vien tinkamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, tam tikros teigiamos jo charakterio savybės, palankus priežiūros vertinimas, motyvacija dirbti laisvėje ir keisti savo elgesį tinkama linkme, gyvenamosios vietos laisvėje bei darbo vietos turėjimas, visų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos reikšmingų aplinkybių kontekste, negali būti laikomos išskirtinėmis aplinkybėmis, nulemiančiomis sprendimą taikyti asmeniui lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Visuomenės interesas reikalauja, kad nusikalstamas veikas padaręs asmuo atliktų jo padarytoms nusikalstamoms veikoms adekvačią bausmę, kuri paveiktų nuteistąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, o tuo pačiu būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, todėl, įvertinęs nuteistojo įvykdytų nusikaltimų pobūdį, nustatytas jo asmenines savybes, jo elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, pasiruošimą gyvenimui laisvėje bei likusią nemažą neatliktos bausmės dalį, teismas daro išvadą, kad šiuo metu nėra pagrindo tvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. balandžio 9 d. nutarimą Nr. 59-63 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam M. M..
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalimi, 364 straipsniu,
nutaria:
atsisakyti patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. balandžio 9 d. nutarimą Nr. 59-63 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam M. M..
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.