Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-01-09 · Civilinė byla Nr. 2S-905-881/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-01-09
Bylos Nr.
2S-905-881/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-24738-2016-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilija Mikuckienė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-905-881/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-24738-2016-2Procesinio sprendimo kategorija: 3.5.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. sausio 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bedrovės ,,Hago“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 28 d. nutarties, kuria iš dalies patenkintas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, civilinėje byloje Nr. 2YT-1285-912/2017.

Teisėja, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti neteisėtu ir panaikinti antstolio 2016 m. birželio 27 d. patvarkymą dėl skolininkės skundo ir išnagrinėti pareiškėjos 2016 m. birželio 13 d. skundą iš esmės – panaikinti antstolio V. M. raštą, kuriuo jis atsisakė stabdyti vykdomąją bylą Nr. S2-67487, ir sustabdyti vykdymo veiksmus, kol išieškotoja Nacionalinė žemės tarnyba išspręs pareiškėjos pasiūlymą dėl taikaus skolos padengimo. Pareiškėja nurodė, kad 2016 m. birželio 13 d. pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė panaikinti 2016 m. gegužės 30 d. antstolio V. M. raštą, kuriuo jis atsisakė stabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. S2-67487, ir sustabdyti ar atidėti vykdymo veiksmus, kol Nacionalinė žemės tarnyba išspręs skolininko pasiūlymą sudaryti taikos sutartį. Antstolis 2016 m. birželio 27 d. patvarkymu dėl skolininko skundo įvertino jam pateikto dokumento turinį ir nelaikė jo skundu dėl antstolio veiksmų, nes pateiktas dokumentas neatitiko įstatyme nustatytų skundo turinio reikalavimų. Nurodytu patvarkymu antstolis išaiškino pareiškėjai, kad šis patvarkymas neužkerta kelio skolininkui CPK nustatyta tvarka pateikti skundą dėl antstolio veiksmų. Pareiškėja pateikė skundą tiesiogiai teismui, nes antstolis nepersiuntė skundžiamo patvarkymo su pareiškėjo skundu teismui. Pareiškėja nurodo, kad preciziškai ir nuosekliai laikėsi procesinės kreipimosi į antstolį ir prašymų sprendimų tvarkos, ikiteisminės skundų padavimo tvarkos, siekė padengti skolą turtu. Antstolis viršijo savo įgaliojimus, netinkamai taikė CPK 510 straipsnio 3 dalies nuostatas, pažeidė pareiškėjo teisę į teisminę gynybą. Antstolis patvarkyme nurodė, kad pareiškėjos skundas neatitinka skundo turiniui keliamų reikalavimų, bet nenurodė, kokio konkretaus reikalavimo neatitiko pareiškėjos skundas. Pareiškėja nesutinka, kad turi pateikti papildomus skundo egzempliorius, nes ikiteisminėje ginčo stadijoje skundas nepersiunčiamas suinteresuotiems asmenims. Persiuntus skundą į teismą, teismas gali įpareigoti pareiškėją pašalinti trūkumą pateikti reikalingą kopijų skaičių. Šis trūkumas negali būti pagrindas pateikto dokumento nelaikyti skundu. Antstolis, nesutikdamas su pareiškėjo skundu, viršijo įgaliojimus, nes negalėjo vertinti skundo turinio. Be to, pažymėjo, kad kartu su 2016 m. gegužės 17 d. prašymu pateikė 2016 m. gegužės 16 d. siūlymą Nacionalinei žemės tarnybai perimti iš pareiškėjos žemės sklypą Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kurio kaina 537 199 Eur. Perduodamo sklypo vertė viršytų skolos dydį. Antstolis 2016 m. gegužės 30 d. rašte nurodė, kad žemės sklypas negali būti realizuojamas atskirai nuo jame esančių pastatų, kurie priklauso skolininkei ir yra įkeisti kitam kreditoriui AB SEB bankui. Pareiškėjos nuomone su kreditoriais galima suderinti turto perėmimo sandorį. Pareiškėja, negalėdama vykdyti įsipareigojimų pagal 2006 m. gegužės 12 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį, siūlo grąžinti Nacionalinei žemės tarnybai sklypą, kad ji galėtų jį nuomoti pastatų savininkei (pareiškėjai) teisės aktų nustatyta tvarkaAntstolis V. M. pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašė netenkinti skundo. Nurodė, kad vykdo Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos teisėjo 2011 m. rugsėjo 28 d. vykdomąjį dokumentą Nr. I-1356V/2010 dėl hipoteka ir įkeitimu užtikrintos 5 348 292,95 Lt skolos ir 6 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės UAB „Hago“ hipotekos kreditoriaus AB SEB banko naudai, realizuojant hipoteka įkeistą turtą: žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą-viešbutį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitus statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Antstolis, įvertinęs 2016 m. birželio 13 d. dokumento turinį, nelaikė jo skundu CPK 510 straipsnio prasme ir išaiškino skolininkui teisę, ištaisius trūkumus, CPK 510, 512 straipsnių nustatyta tvarka pateikti skundą, atitinkantį procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus. Pareiškėja nenurodė, koks konkrečiai, kada ir kokioje vykdomojoje byloje atliktas antstolio procesinis veiksmas ar atsisakymas jį atlikti skundžiamas bei kokiu pagrindu skundžiamas. Pareiškėja nepateikė skundo ir priedo nuorašų, kad po vieną tektų priešingai šaliai ir tretiesiems asmenims. Pareiškėja skundžia antstolio atsisakymą stabdyti vykdymo veiksmus, kol Nacionalinė žemės tarnyba išspręs skolininkės siūlymą dėl taikaus skolos padengimo. Antstolis pažymėjo, kad 2016 m. gegužės 30 d. raštu išaiškino, kad šis siūlymas nėra privalomas bylos sustabdymo pagrindas, 2016 m. birželio 27 d. patvarkymu papildomai išaiškino privalomus vykdomosios bylos sustabdymo pagrindus, numatytus CPK 626 straipsnyje. Skolininkė ir išieškotoja nesudarė taikos sutarties, kuri būtų pagrindas stabdyti vykdomąją bylą. Antstolis taip pat nurodo, kad išieškotojo, bet ne skolininko, prašymu galėtų būti sustabdyta vykdomoji byla arba atidėti vykdymo veiksmai.Suinteresuotas asmuo išieškotoja Nacionalinė žemės tarnyba prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėja ir valstybė, atstovaujama Vilniaus apskrities viršininko administracijos, kurios teises ir pareigas perėmė Nacionalinė žemės tarnyba, 2006 m. gegužės 12 d. pasirašė valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį, kuria išsimokėtinai parduotas 0,1523 ha žemės sklypas Vilniuje, (duomenys neskelbtini), už 1 405 962,36 Lt (407194,84 Eur), iš kurių 281 192,47 Lt (81 438,96 Eur) pareiškėja sumokėjo valstybei 2006 m. kovo 31 d., o likusią 1 124 769,89 Lt (325 755,87 Eur) kainą pareiškėja įsipareigojo sumokėti iki 2020 m. sausio 15 d. Taip pat pareiškėja įsipareigojo mokėti 2 proc. metines palūkanas nuo nesumokėtos kainos. Prievolės 2006 m. spalio 31 d. užtikrintos žemės sklypo priverstine hipoteka valstybės naudai. Pareiškėja 2017 m. sausio 23 d. buvo skolinga valstybei 515 118,31 Eur (279 219,33 Eur skola už žemę, 48 307,67 Eur palūkanų ir 187 591,31 Eur delspinigių). Ketindama rekonstruoti žemės sklype esančius viešbučius ir kitus statinius, pareiškėja 2007 m. vasario 9 d. su AB SEB banku sudarė kreditavimo sutartį dėl 5 mln. Lt (1 448 100,09 Eur). Pareiškėja, užtikrindama kredito grąžinimą, įkeitė bankui žemės sklype esančius statinius ir, gavusi Nacionalinės žemės tarnybos sutikimą, antriniu įkeitimu – žemės sklypą. AB SEB bankas nutraukė kreditavimo sutartį ir pradėjo priverstinio išieškojimo iš įkeisto turto procedūrą. Antstolio V. M. kontoroje vykdomas Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. vykdomasis dokumentas Nr. I-1356V-2010 dėl hipoteka ir įkeitimu užtikrintos 5 348 292,95 Lt skolos ir 6 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės pareiškėjos UAB „Hago“ hipotekos kreditoriaus AB SEB banko naudai. Nacionalinė žemės tarnyba 2016 m. balandžio 26 d. kreipėsi į antstolį V. M., prašydama prisijungti prie vykdomo išieškojimo vykdomojoje byloje Nr. 0240/12/04382, ir pateikė vykdyti Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarės L. Š. 2016 m. balandžio 14 d. vykdomąjį įrašą dėl 279 219,33 Eur skolos, 23 proc. metinių palūkanų, 0,05 proc. delspinigių, 290,20 Eur notaro atlyginimo, 6,37 Eur patikrą registruose, 9,85 Eur pranešimo siuntimo išlaidų. Pareiškėja 2016 m. gegužės 15 d. pateikė pasiūlymą perimti įkeistą žemės sklypą bei likviduoti pareiškėjos skolą pagal 2006 m. gegužės 12 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį. Nacionalinė žemės tarnyba nurodė, kad šios galimybės neatsisako, galutinį sprendimą priims gavusi žemės sklypo individualaus vertinimo duomenis. Nacionalinė žemės tarnyba pažymėjo, kad nei ji, nei išieškotoja AB SEB bankas nesikreipė į antstolį dėl vykdomosios bylos sustabdymo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. balandžio 28 d. nutartimi pareiškėjos prašymą patenkino iš dalies – panaikinti antstolio V. M. 2016 m. birželio 27 d. patvarkymą, priimtą vykdomojoje byloje Nr. 0240/16/00869, kitoje dalyje skundą atmetė.

6. Teismas nurodė, kad vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis CPK nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu gali vykdomąją bylą sustabdyti ar vykdymo veiksmus atidėti (CPK 625 straipsnio 1 dalis). Vykdomosios bylos sustabdymas pagal diskrecijos teisės suteikimą antstoliui spręsti sustabdymo reikalingumą skirstomas į dvi rūšis: privalomąjį (CPK 626 straipsnis) ir fakultatyvųjį (CPK 627 straipsnis). CPK 626 ir 627 straipsniuose išvardyti skirtingi pagrindai sustabdyti vykdomąją bylą. Konstatavus CPK 626 straipsnyje įtvirtintus vykdomosios bylos sustabdymo pagrindus, antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą. CPK 627 straipsnyje nurodyti pagrindai ne įpareigoja, bet suteikia teisę sustabdyti vykdomąją bylą ar atidėti vykdymo veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-29/2007). CPK 626 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad antstolis privalo stabdyti vykdomąją bylą, gavęs išieškotojo ir skolininko sudarytą taikos sutartį.

7. Nagrinėjamu atveju pareiškėja (skolininkė) kreipėsi į antstolį, prašydama sustabdyti vykdomąją bylą, nes ji kreipėsi į išieškotoją, siūlydama perimti jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą. Pareiškėja teigia, kad antstolis privalėjo sustabdyti vykdomąją bylą CPK 626 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu ir suteikti laiko deryboms. Teismas atkreipė pareiškėjos dėmesį į tai, kad siūlymas išieškotojai sudaryti taikos sutartį negali būti prilygintas šalių pasirašytai taikos sutarčiai. Byloje nėra duomenų, kad skolininkė ir išieškotoja sudarė taikos sutartį vykdymo procese. Pagal CPK 627 straipsnio 1 punktą, antstolis gali stabdyti vykdomąją bylą, kai raštu prašo išieškotojas. CPK nenustatyta nei privalomojo, nei fakultatyvaus vykdomosios bylos sustabdymo pagrindo, kai prašymą stabdyti vykdymo veiksmus pateikia skolininkas. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime nurodė, kad neatsisako pareiškėjos siūlymo perimti žemės sklypą, nori jį įvertinti, bet nepateikė antstoliui prašymo stabdyti vykdomąją bylą. Nepagrįstai sustabdžius vykdomąją bylą, gali būti pažeidžiami jos šalių teisėti interesai, vilkinamas vykdymo procesas, todėl nesant duomenų apie šalių sudarytą taikos sutartį ar išieškotojos prašymo stabdyti vykdymo veiksmus, teismas sprendė, kad antstolis pagrįstai nesustabdė vykdomosios bylos.

8. Teismas taip pat sprendė, jog pareiškėjos skundo dalis, kuria iš esmės prašoma įpareigoti antstolį sustabdyti ar atidėti vykdymo veiksmus, nepagrįsta ir atmestina, nes antstolio 2016 m. gegužės 30 d. raštas „Dėl skolininko prašymo dėl vykdymo veiksmų sustabdymo“, kuriuo antstolis atsisakė sustabdyti ar atidėti vykdymo veiksmus, priimtas vadovaujantis CPK 626, 627 straipsnių nuostatomis.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9. Pareiškėja UAB ,,Hago“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 28 d. nutarties, dalį, kuria netenkintas pareiškėjos reikalavimas sustabdyti arba atidėti veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0240/16/00869, ir nutartį šioje dalyje pakeisti – tenkinti pareiškėjos reikalavimą sustabdyti arba atidėti veiksmus vykdomojoje byloje. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

9.1. Pirmos instancijos teismas tik formaliai įvertino CPK normose išdėstytus vykdomosios bylos stabdymo pagrindus ir pernelyg siaurai nurodė, kad CPK 627 straipsnyje nurodyti pagrindai neįpareigoja, o tik suteikia teisę sustabdyti vykdomąją bylą ar atidėti vykdymo veiksmus. Taip pat formaliai buvo įvertintas ir privalomojo vykdomosios bylos stabdymo pagrindas, nustatytas CPK 626 straipsnio 1 dalies 5 punkte, nurodant, kad ši norma taikoma tik gavus išieškotojo ir skolininko sudarytą taikos sutartį. Teismas nepagrįstai sprendė, kad byloje nenustatyta nei privalomojo, nei fakultatyvinio vykdomosios bylos sustabdymo pagrindo.

9.2. Nuo skundo padavimo dienos praėjo nemažas laiko tarpas, per kurį buvo gautas teigiamas suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos atsakymas dėl pareiškėjo pasiūlymo. Pirmos instancijos teismas nagrinėjo bylą ir pareiškėjo skundą jau turėdamas ir šį atsakymą, tyrė šį įrodymą ir nutarties dalyje konstatavo, kad Nacionalinės žemės tarnyba atsiliepime nurodė, kad neatsisako pareiškėjos siūlymo perimti žemės sklypą, nori jį įvertinti. Ši teismo konstatuota aplinkybė yra patvirtinimas, jog tarp skolininko ir kreditoriaus vyko derybos dėl galimo taikaus vykdomosios bylos užbaigimo. Visgi pirmos instancijos teismas ir konstatavęs šią svarbią aplinkybę, patvirtinančią apeliantės reikalavimą, šį įrodymą įvertino netinkamai ir atmetė pareiškėjos reikalavimą, vadovaudamasis vien tuo, kad siūlymas sudaryti taikos sutartį negali būti prilygintas šalių pasirašytai taikos sutarčiai bei nurodė, kad byloje nėra duomenų, kad skolininkė ir išieškotoja sudarė sutartį vykdymo procese.

9.3. Bet kokioje stadijoje proceso užbaigimo taikiu susitarimu nauda neabejotina – toks susitarimas taupo ginčo šalių ir teismo laiką, sumažina bylinėjimosi išlaidas, formuoja teigiamą ginčo šalių nuomonę apie ginčo sprendimo procedūros teisingumą. Remiantis CPK 595 straipsniu, išieškotojas ir skolininkas turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo proceso metu. CK 6.983 straipsnio 1 dalis leidžia šalims taikos sutartimi išspręsti teismo sprendimo, taigi ir įsiteisėjusio teismo įsakymo, įvykdymo klausimus. Abi šalys šioje vykdomojoje byloje – skolininkas ir išieškotojas yra išreiškusios norą sudaryti sutartį, todėl teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjos prašymą.

9.4. Antstolis, įgyvendindamas jam įstatymo suteiktus įgaliojimus vykdyti sprendimą, turėtų veikti taip pat ir šalių naudai, siekdamas efektyvaus proceso ir jo tikslų, tarp kita ko ir atsižvelgti į konkrečią situaciją ir jos aplinkybes. Šioje situacijoje, kuomet abi šalys pareiškė norą tartis dėl taikaus ginčo išsprendimo, antstolis, vadovaudamasis bendraisiais protingumo, teisingumo ir racionalumo principais turėtų skirti pakankamą protingą terminą deryboms dėl galimos taikos sutarties. Tam būtina sustabdyti arba atidėti vykdymo veiksmus. Taikos derybų pradžia laikytina racionaliu ir pakankamu pagrindu, atsižvelgiant į faktines aplinkybes, sustabdyti ar bent jau atidėti tam tikram terminui antstolio vykdymo veiksmus. Kitu atveju antstolio veiksmų nesustabdymas laiku gali sąlygoti derybų betiksliškumą, kadangi toliau vykdomi veiksmai gali užkirsti kelią realizuoti taikų susitarimą, turtas, dėl kurio tariamasi gali būti parduotas iki sudarant taikos sutartį, būtų patiriama daugiau išlaidų, tuo bereikalingai ir nepagrįstai didinama skolininko našta. Galiausiai taikaus susitarimo galimybė sumažina ir kreditorės Nacionalinės žemės tarnybos riziką atgauti ne visą, o tik dalį skolos priverstinio išieškojimo būdu, labiau užtikrina jos teises. Būtent tam, kad būtų išvengta šių neigiamų pasekmių, įstatymas suteikia antstoliui vertinti faktines aplinkybes ir ne vien pagal įstatymo raidę, bet įvertinus aplinkybių visumą spręsti dėl vykdomųjų veiksmų sustabdymo arba atidėjimo (625, 627 straipsniai).

9.5. Pirmos instancijos teismas neteisingai įvertino derybų dėl taikos svarbą bei taikaus vykdomosios bylos užbaigimo galimybių svarbą, taip pat antstolio galimybes per fakultatyvinio vykdomosios bylos sustabdymo institutą sudaryti palankias galimybes šalims pasiekti taikaus susitarimo bei sumažinti išlaidų poreikį, ir nepagrįstai netaikė arba per siaurai taikė CPK 627 straipsnį ir CPK 625 straipsnį.

9.6. Pirmos instancijos teismas skundžiamoje Nutarties dalyje visiškai nenagrinėjo ir to, kad antstolis turėjo galimybę ne tik stabdyti, bet ir susiklosčius aplinkybių visumai, leidžiančiai tikėtis taikaus sprendimo vykdomojoje byloje, ir atidėti vykdomuosius veiksmus pagal CPK 625 straipsnį. Remiantis CPK 625 straipsniu, antstolis tiek savo iniciatyva, tiek vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu vykdymo veiksmus gali atidėti arba vykdomąją bylą sustabdyti ir taikant šią normą antstolio nesaisto konkretūs atidėjimo pagrindai. Pareiškėja pareiškė antstoliui ir teismui du alternatyvius reikalavimus: sustabdyti vykdymo veiksmus arba atidėti vykdymo veiksmus. Pareiškėja skundu patvirtino, kad reiškia alternatyvius skundo reikalavimus – arba sustabdyti, arba atidėti vykdomąją bylą, ir kad bet kurio iš jų tenkinimas atitiktų pareiškėjos interesus. Tačiau pirmos instancijos teismas plačiau nenagrinėjo, nevertino ir netaikė procesinių normų pareiškėjos reikalavimo atidėti antstolio veiksmus atžvilgiu.

Atsiliepimas

10. Atsiliepimu į atskirąjį skundą Nacionalinė žemės tarnyba prašo pareiškėjos atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

10.1. Pagrindiniai pareiškėjos atskirojo skundo motyvai iš esmės yra tai, kad, jos vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja CPK 627 straipsnyje įtvirtinti fakultatyviniai bylos stabdymo pagrindai, t. y. pareiškėja remiasi Nacionalinės žemės tarnybos 2016 m. gruodžio 6 d. raštu Nr. 1SD-6226-(3.1.) „Dėl įsiskolinimo padengimo, perimant žemės sklypą“, kuriame, atsakant į pareiškėjos siūlymus perimti Žemės sklypą tokiu būdu likviduojant visą UAB „Hago“ įsiskolinimą pagal sutartį, arba pasirašyti įsiskolinimo pagal Sutartį išdėstymo grafiką 10 metų terminui, buvo nurodyta, ar UAB „Hago“ sutiktų perleisti Nacionalinei žemės tarnybai Žemės sklypą pagal UAB „OBER-HAUSE“ nustatytą žemės sklypo vertę, t. y. 240 000 Eur, arba už kitą nekilnojamojo turto eksperto nustatytą rinkos vertę, jeigu tokia būtų nustatyta. Pareiškėjos vertinimu, toks Nacionalinės žemės tarnybos raštas prilyginamas išieškotojo prašymui sustabdyti vykdomąją bylą CPK 627 straipsnio 1 punkto taikymo prasme, tačiau suinteresuotas asmuo su tokiu pareiškėjos vertinimu nesutinka.

10.2. Nacionalinė žemės tarnyba 2017 m. vasario 23 d. raštu Nr. lSD-734-(3.1.) „Dėl įsiskolinimo padengimo, perimant žemės sklypą“ informavo pareiškėją, kad nepritarė nei vienam UAB „Hago“ pasiūlymui. Nacionalinė žemės tarnyba, minėtu raštu prašė antstolio V. M. tęsti priverstinio išieškojimo vykdymo veiksmus ir skelbti viešąsias nekilnojamojo turto varžytynes. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, nėra pagrindo sutikti su pareiškėjos atskirojo skundo motyvais, kad tarp skolininkės UAB „Hago“ ir išieškotojos Nacionalinės žemės tarnybos vyksta derybos dėl galimo taikaus vykdomosios bylos užbaigimo. Minėti Nacionalinės žemės tarnybos raštai aiškiai ir nedviprasmiškai eliminuoja tikimybę ateityje pasiekti taikų sprendimą vykdomojoje byloje. Taigi pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog nagrinėjamu atveju nėra CPK 626 ir 627 straipsniuose įtvirtintų pagrindų stabdyti bylą.

10.3. Nagrinėjamam ginčui, pagal susiklosčiusias faktines aplinkybes negali būti taikoma ir CPK 595 straipsnio nuostata, t. y. vykdomoji byla negali būti sustabdyta minėto straipsnio pagrindu. CPK 595 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis sustabdo vykdomosios bylos vykdymą tik gavęs išieškotojo ir skolininko taikos sutartį. Minėta teisinė norma neapima derybų proceso, be to, derybų procesas savaime nėra prilyginamas išieškotojo prašymui stabdyti vykdymo procesą CPK 627 straipsnio taikymo prasme. Derybos su pareiškėja buvo nutrauktos, Nacionalinei žemės tarnybai nepritarius jos siūlymams, ir ši aplinkybė pareiškėjai yra žinoma.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas.

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

12. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atmestas pareiškėjos prašymas dėl vykdymo veiksmų sustabdymo ar atidėjimo.

13. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis CPK nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu gali vykdomąją bylą sustabdyti ar vykdymo veiksmus atidėti (CPK 625 straipsnio 1 dalis). Vykdomosios bylos sustabdymas pagal diskrecijos teisės suteikimą antstoliui spręsti sustabdymo reikalingumą skirstomas į dvi rūšis: privalomąjį (CPK 626 straipsnis) ir fakultatyvųjį (CPK 627 straipsnis). CPK 626 ir 627 straipsniuose išvardyti skirtingi pagrindai sustabdyti vykdomąją bylą. Konstatavus CPK 626 straipsnyje įtvirtintus vykdomosios bylos sustabdymo pagrindus, antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą. CPK 627 straipsnyje nurodyti pagrindai ne įpareigoja, bet suteikia teisę sustabdyti vykdomąją bylą ar atidėti vykdymo veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-29/2007).

14. CPK 626 straipsnio 1 dalis nustato, jog antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą: skolininkui ar išieškotojui mirus, taip pat reorganizavus ar likvidavus juridinį asmenį, kuris skolininkas ar išieškotojas, jeigu atsižvelgiant į teisinius santykius yra galimas teisių ir pareigų perėmimas; skolininkui netekus veiksnumo; iškėlus skolininkui bankroto ar restruktūrizavimo bylą, šiuo atveju vykdomasis dokumentas persiunčiamas bankroto ar restruktūrizavimo bylą iškėlusiam teismui; skolininkui bankui ar Centrinei kredito unijai paskelbus veiklos apribojimą; gavęs išieškotojo ir skolininko sudarytą taikos sutartį; kai atnaujinamas apeliacinio skundo padavimo terminas, jeigu pagrindas vykdomajam raštui išduoti buvo apskųstasis sprendimas (išskyrus skubiai vykdytinus sprendimus).

15. Kaip matyt iš bylos medžiagos, nei vienas iš CPK įtvirtintų privalomųjų vykdymo veiksmų sustabdymo ar atidėjimo pagrindų neegzistuoja, taigi šiuo pagrindu pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė stabdyti vykdymo veiksmus arba jų vykdymą atidėti.

16. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino siūlymo išieškotojai sudaryti taikos sutartį kaip šalių pasirašytos taikos sutarties. Kita vertus, nuo Nacionalinės žemės tarnybos 2016 m. gruodžio 6 d. rašto Nr. 1SD-6226-(3.1.) „Dėl įsiskolinimo padengimo, perimant žemės sklypą“, kuriame, atsakant į pareiškėjos siūlymus perimti Žemės sklypą, buvo nurodyta, kad skolininkė sutiktų perleisti Nacionalinei žemės tarnybai Žemės sklypą pagal UAB „OBER-HAUSE“ nustatytą žemės sklypo vertę, t. y. 240 000 Eur, arba už kitą nekilnojamojo turto eksperto nustatytą rinkos vertę, jeigu tokia būtų nustatyta, išsiuntimo dienos, praėjo daugiau nei vieneri metai, tačiau taikos sutartis taip ir nebuvo pasirašyta. Be to, Nacionalinė žemės tarnyba 2017 m. vasario 23 d. raštu Nr. lSD-734-(3.1.) „Dėl įsiskolinimo padengimo, perimant žemės sklypą“ informavo pareiškėją, kad nepritarė nei vienam UAB „Hago“ pasiūlymui. Nacionalinė žemės tarnyba, minėtu raštu prašė antstolio V. M. tęsti priverstinio išieškojimo vykdymo veiksmus ir skelbti viešąsias nekilnojamojo turto varžytynes.

17. Taigi atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo sutikti su pareiškėjos atskirojo skundo motyvais, kad tarp skolininkės UAB „Hago“ ir išieškotojos Nacionalinės žemės tarnybos vyksta derybos dėl galimo taikaus vykdomosios bylos užbaigimo, kuriam turėtų būti suteikiamas prioritetas. Nacionalinės žemės tarnybos raštuose išdėstyta pozicija, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai eliminuoja tikimybę ateityje pasiekti taikų sprendimą vykdomojoje byloje. Kita vertus, pareiškėjai buvo iškelta bankroto byla, todėl nuo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos, pradeda galioti ne tik vykdymo proceso normos, bet ir specialaus teisės akto Įmonių bankroto įstatymo nuostatos, kurios nustato specialią bankrutuojančios įmonės turto realizavimo tvarką. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai 2017 m. gegužės 4 d. buvo išketa bankroto byla, vykdomosios bylos stabdymo ar nestabdymo klausimas, kuris keliamas atskirajame skunde, nebėra teisiškai reikšmingas ir nesukelia teisinių padarinių.

18. Minėta, jog CPK 627 straipsnio 1 dalis nustato fakultatyviuosius pagrindus vykdomosios bylos sustabdymui arba vykdymo veiksmų atidėjimui, o būtent, išvardija atvejus, kada antstolis turi teisę stabdyti vykdymo veiksmus ar juos atidėti. Pareiškėjos atskirajame skunde nurodomi argumentai neatitinka nei vieno CPK 627 straipsnio 1 dalyje numatyto pagrindo, taigi nesudaro pagrindo stabdyti ar atidėti vykdymo veiksmus nurodyto straipsnio pagrindu, todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurią naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.

19. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, taip pat nenustatyta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Vilija Mikuckienė