Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorui Audriui Ažukui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

1. Šakių rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 310 straipsnį, paskirta 40 parų arešto bausmė;

2. Šakių rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė;

3. Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (2 nusikalstamos veikos), taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį ir 9 dalį paskirta galutinė subendrinta 6 metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atlikęs;

4. Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2020 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 3 dalį, 5 dalies 1 punktą, 2 punktą, 64¹ straipsnį paskirta galutinė subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2021 m. sausio 18 d. nutartimi panaikintas Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2020 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųstas realiam šios bausmės atlikimui, bausmę atlikęs;

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje pagarsintos ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad:

Įvykio vietos apžiūros 2025 m. liepos 10 d. protokole aprašyta, kad atvykus į (duomenys neskelbtini), įvažiavus keliuku, kuris apaugęs žole, į sodybos teritoriją matomas keliuko pietinėje pusėje medinis geltonos spalvos gyvenamasis namas, į kurį įėjimas yra iš namo šiaurinės pusės, tai yra nuo keliuko pusės. Prie durų yra padaryta akmenimis grysta aikštelė su betoniniu laipteliu. Durys užrakintos. Nuo šių durų einant vakarų kryptimi plytelėmis išklotu takučiu patenkama į kiemą, kuris visas apaugęs žole, kuri nupjauta. Viduryje kiemo, nuo namo link medinės pašiūrės, yra nutiestas virvelė, ant kurios sudžiauti skalbiniai, prie jų, viduryje kiemo stovi medinis stalas, ant kurios padėtas stiklainis, gėlė su vazonu. Gyvenamojo namo vakarinėje pusėje, prie sienos paremtas veidrodis, netoli jo yra vienas langas, kurio stiklo paketas sudaužytas. Lango paketo iš dviejų stiklų dydis yra 1,03 m ilgio ir 0,68 m pločio. Abu paketo stiklai išmušti, dar rėme likę stiklų. Po langu, prie sienos stovi medinis suolas, ant kurio guli stiklo šukių. Nuo suolo link pietų pusės guli plastikinis indas bei plastikinis kibiras. Nuo namo pietvakarinio kampo paėjus į pietus 4,70 m atstumu, prie vyšnios medžio guli grėblys, kuris yra 2 m ilgio, mediniu kotu, kurio gale yra pritvirtintas geltonos spalvos plastikinis grėblys, kurio dalis nuskilusi. Grėblys su nulūžusia dalimi nufotografuotas ir paimtas iš įvykio vietos. Daugiau pievoje jokių bylai reikšmingų pėdsakų nerasta. Pieva šlapia, nes lyja. Teritorija vaizdo stebėjimo kameromis nestebima, ekspertinis lagaminas nenaudotas;

2025 m. rugpjūčio 29 d. grėblio apžiūros protokole aprašyta informacija, kad bendras grėblio ilgis apie 175 cm, kodo ilgis iki galvos 160 cm. Kotas medinis, nudažytas žalios spalvos dažais, grubiu paviršiumi, storgalyje 3 cm storio, ties grėblio galva apie 2 cm. Kotas ne gamyklinis, galimai padarytas pritaikant vėliavos kotą. Grėblio galva plastikinė, oranžinės palvos jos kairė pusė nulūžusi. Ant grėblio koto ir galvos matosi įvairūs pažeidimai, nešvarumai, dėmių, panašių į kraują nesimato;

nukentėjusios I. N. duotais paaiškinimais, apie 2 savaites laiko ji gyvena (duomenys neskelbtini) pas savo tetą A. V. 2025 m. liepos 8 d., apie 14.40 val., su teta grįžo į jos namus, ji buvo blaivi, teta šiek tiek išgėrusi. Namuose buvo dviese, buvo namo verandoje – sėdėjo ir kalbėjosi. Netrukus pamatė, kad į kiemą ateina N. K., kuris yra tetos A. buvęs sugyventinis. Matė, kad jis yra neblaivus. Ji A. pasakė, kad ateina N., A. pradėjo labai drebėti ir jai pasakė, kad ji jį išvytų. Ji atsistojo ir iš verandos išėjusi į lauką N. pasakė, kad išeitų iš čia. Jis pradėjo šaukti, kad nori A., kad jis ją myli. Tada ji jam pasakė, kad paliktų A. ramybėje, nes ji turi draugą. T. N. ją švelniai stumtelėjo ir nuėjo į verandą, ten atsisėdo ant sofos. N. pasakė, kad biški nori pamiegoti ir parvirto ant sofos. V. K. pašoko iš lovos ir atbėgo pas ją į lauką. Jis buvo labai piktas, įniršęs, pradėjo eiti link jos, stumti abiem rankomis ją tolyn į kiemą ir tad ji taip pat ištiesė rankas į jį, stūmėsi nuo jo jam į pečius. Tada netyčia K. jai vožtelėjo į nosį, jautė fizinį skausmą, kurį vertina iš 10 balų 8. Kraujas jai iš nosies nebėgo. Tada ji jį stipriau pastūmė nuo savęs, pradėjo šaukti ką tu darai, tada jis vėl prie jos priartėjo ir dešinės rankos kumščiu trenkė jai vieną kartą į kairį skruostą, po ko ji jautė stiprų fizinį skausmą, kurį vertina 9 balais. Tada ji pradėjo nuo jo bėgti, jis pasiėmė grėblį, bet iš kur jis jį paėmė ji nematė, metė jį į ją, bet nepataikė, grėblys nukrito kieme prie medžio. Tas grėblys buvo ilgu mediniu, rudos spalvos kotu, oranžinės spalvos, plastikiniais ašmenimis. N. K. nieko nesakęs pasiėmė grėblį ir trenkė juo jai stovint prie tvoros per galvą. Po šio smūgio ji jautė galvoje skausmą, apsvaigimą, kurį vertina 9. Tada ji pabėgo iš kiemo ir bėgo link garažų, esančių šalia A. namų. Matė, kad paskui bėga ir N. K., girdėjo, kad jis šaukė bėk į mišką. Vėliau grįžusi į kiemą matė, kad yra išmuštas kambario langas, o N. K. guli prie namo įėjimo durų ant žolės. Šio įvykio metu jai tik buvo sukeltas fizinis skausmas, joks turtas sugadintas nebuvo. Sukeltą fizinį skausmą jaučia iki šiol, skaudą galvą, bet daugiau pas medikus nesikreipė. Pas teismo medicinos ekspertą vyks. Kiek žino pas A. kieme vaizdo kamerų įrengta nėra. Dėl civilinio ieškinio nėra apsisprendusi, jį mano reikšiu tyrimo metu. Kitą dieną matė, kad tas grėblys, kuriuo jai trenkė, yra sulūžęs;

papildomos apklausos metu nukentėjusios I. N. duotais paaiškinimais, kad N. K. už savo elgesį jos nuoširdžiai atsiprašė, ji su juo susitaikė, atsiprašymą priėmę. Įvykio metu jautė fizinį skausmą, tačiau jokių sužalojimų nepatyrė, todėl į medikus daugiau nesikreipė. Vykti pas teismo medicinos ekspertą atsisako, nes nemato tam poreikio. Po įvykio daugiau konfliktų ar grasinimų iš N. K. pusės nebuvo. Šiuo metu ji N. K. pretenzijų jau neturi, civilinio ieškinio nereiškia, sutinka su bet kokia ikiteisminio tyrimo pabaigimo forma;

liudytojos A. V. duotais paaiškinimais, ji gyvena (duomenys neskelbtini). 2025 m. liepos 8 d., laiko tiksliai neprisimena, ji būdama namuose kartu su savo dukterėčia I. N., pamatė, kad į kiemą ateina jos buvęs sugyventinis N. K. Jis buvo akivaizdžiai neblaivus, todėl ji išsigando ir pasakė I., kad jį išprašytų. I. išėjo jo pasitikti ir liepė išeiti, tačiau N. vis tiek atėjo iki verandos, atsisėdo ant sofos ir pasakė, kad neturi kur eiti, kad nori šiek tiek pamiegoti. I. jam padėjo pasikloti ir uždengė pledu. K. N. miegojo ji paprašė I., kad paskambintų J., dabartinei N. sugyventinei ir paprašytų, kad ji atvyktų ir jį pasiimtų. Po kurio laiko J. atėjo su kažkokiu asmeniu, kurį pažįsta tik iš matymo. N. tuo metu dar miegojo, o jie kambaryje pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus. I. pasakė, kad eina į parduotuvę. Jai išėjus ji netrukus sulaukė jos skambučio, Inesa buvo labai išsigandusi ir pasakė, kad N. ją užpuolė ir trenkė jai per galvą su grėbliu. Konflikto tarp jų nei ji, nei kartu su ja kambaryje buvę asmenys nematė ir negirdėjo. Po jų pokalbio pamatė, kad N. išdaužė namo langą. Tuo metu jie buvo būtent šiame kambaryje. Išdaužydamas stiklą jis stipriai susižalojo ranką, jam stipriai bėgo kraujas. Kas tiksliai iškvietė greitąją medicinos pagalbą ji neprisimena. Atvykę medikai suteikė N. pirmąją pagalbą ir jį išsivežė į gydymo įstaigą Šakiuose. Kartu su juo išvažiavo ir J. Kitą dieną N. su ja susisiekė, atsiprašė už savo elgesį ir pasakė, kad užsakė naują langą. Langas kainavo 140 eurų. Pretenzijų jam neturi, žalą jis atlygino.

Šie vieni kitus papildantys duomenys patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes. Jie vieni kitiems neprieštarauja, jais nenustatyta priežasties ir nėra pagrindo netikėti. Nenustatyta, kad šie duomenys gauti ne įstatymo nustatyta tvarka. Be to, nurodyti duomenys neprieštarauja anksčiau aprašytiems N. K. paaiškinimams. Todėl anksčiau nurodyti duomenys yra vertintini kaip kaltinamojo N. K. kaltės įrodymai.

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Ištyręs, įvertinęs anksčiau nurodytus duomenis, juos pripažinęs įrodymais, teismas sprendžia, kad kaltinamasis N. K. kaltinime nurodytu laiku, vietoje, būdu sukėlė I. N. fizinį skausmą. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis N. K. suprato savo veikos pavojingą pobūdį, norėjo nusikalstamai veikti, taip ir veikė. Kaltinamojo N. K. veika kvalifikuota tinkamai. Byloje pakanka įrodymų jo kaltei pagrįsti (įrodyti). Todėl jam paskirtina bausmė.

Kaltinamasis N. K. penkis kartus teistas, realiai atlikęs ir terminuoto laisvės atėmimo bausmę, metų laikotarpiu iki nurodyto nusikaltimo padarymo administracine tvarka baustas.

Kaltinamajam N. K. inkriminuota nusikalstama veika priskiriama nesunkaus nusikaltimo kategorijai. Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą kaltinamasis gali būti baudžiamas: viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Kaltinamojo N. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismo pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skiriant bausmę kaltinamajam N. K., atsižvelgtina į jo padarytos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, į konkrečius jo nusikalstamus veiksmus, į jį charakterizuojančius duomenis, kad anksčiau teistas 5 kartus, yra atlikęs ir laisvės atėmimo bausmę, į jo asmenybę, į tai, kad neseniai pradėjo dirbti – užsiima individualia veikla, į tai, kad turi mažametį išlaikytinį – 13 m. amžiaus vaiką, kuris nors ir gyvena su savo motina, bet vaiko tėvas N. K., iš kaltinamojo žodžių, prisideda prie vaiko išlaikymo. N. K. pasisakė, kad jo nuomone paskirtina bausmė neturėtų būti susijusi su realu laisvės atėmimu – kaltinamasis galėtų atlikti kad ir viešuosius darbus.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus realizuota kaltinamajam N. K. už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą vieną iš švelnesnių bausmių – areštą, jos dydį, įvertinus, jog byloje yra nustatytos atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybės, nustatant pagal įstatymo numatytą arešto bausmės vidurkį.

Prokuroro teisme siūlomas baudos dydis – 60 parų arešto, teismo vertintinas kaip pernelyg griežta bausmė. Pagal BK 64¹ straipsnį baudžiamąją bylą baigus nagrinėti taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, nuteistajam, prisipažinusiam kaltu visiškai, skiriama 45 parų arešto bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Pagal BK 75 straipsnio 8 dalį, skirdamas arešto arba laisvės atėmimo bausmę ir šiame straipsnyje nustatyta tvarka neatidėdamas bausmės vykdymo, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. N. K. atžvilgiu bausmės vykdymo atidėjimas netaikytinas, kadangi jis administracine tvarka baustas, anksčiau penkis kartus teistas, tame skaičiuje teistas už smurtinius nusikaltimus, po paskutinės teismo paskirtos ir N. K. atliktos arešto bausmės jis vėl nusikalto. Šios aplinkybės rodo, jog N. K. dėl prieš tai buvusių jo nuteisimų reikiamų išvadų nepadarė. Todėl bausmės vykdymo atidėjimas jo atžvilgiu netaikytinas. N. K. ikiteisminio tyrimo metu yra paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Ši priemonė iki bausmės vykdymo pradžios paliktina galioti, šią pradėjus vykdyti – panaikintina.

Priteistinų atlyginti proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301-305 straipsniais ir 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

N. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti jį 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausme.

Taikyti BK 64¹ straipsnio 1 dalį ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskirti N. K. galutinę 30 (trisdešimt) parų arešto bausmę. N. K. 2025 m. liepos 14 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki bausmės vykdymo dienos palikti galioti, arešto bausmę pradėjus vykdyti – šią priemonę panaikinti.

Daiktinį įrodymą – grėblį, saugomą Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos VRM Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje (b. l. 45), nuosprendžiui įsiteisėjus gražinti jo savininkei A. V.

Išaiškinti N. K., kad arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 50–61 straipsniai.

Nuteistasis areštu ne vėliau kaip per septynias dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į paskirtą bausmės atlikimo vietą atvyksta pats.

Nuteistieji areštu į bausmės atlikimo vietą atvyksta darbo dienomis, įkalinimo įstaigos administracijos darbo metu (nuo 08 val. iki 16 val.), planuojamą atvykimą iš anksto suderinę telefonu.

Nuteistieji atvyksta į Alytaus kalėjimą (Ulonų g. 8A, 62505 Alytus, tel. 031553542, el. p.: linas.cesnavicius@apn.lt) – pilnamečiai vyrai, kuriems areštą paskyrė Marijampolės apskrityje esantys teismai.

Jeigu nuteistasis areštu dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negali nustatytu laiku atvykti į bausmės atlikimo vietą, jis privalo per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti bausmės atlikimo vietos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai, pateikti neatvykimo priežastis pateisinančius dokumentus ir suderinti su ja atvykimo atlikti bausmę datą. Laiku neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus apie neatvykimo priežastis, bausmės atlikimo vietos administracija kreipiasi į teritorinį policijos padalinį dėl nuteistojo paieškos paskelbimo. Tokiais atvejais nuteistasis areštu sulaikomas ir pristatomas į artimiausią (laisvų vietų turinčią) arešto bausmę vykdančią įstaigą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus Šakiuose.