Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-02-07 · Administracinė byla Nr. A-438-243-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-02-07
Bylos Nr.
A-438-243-11
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Irmantas Jarukaitis (pirm.), Romanas Klišauskas (pran.), Laimutis Alechnavičius
Pareiškėjas
A. Z., V. G., A. D., V. V., A. B., A. S., G.
Atsakovas
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Trečiasis asmuo
Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
  • 16.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr.A-438-243/2011Procesinio sprendimo kategorija 16.5 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. vasario 7 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko (pranešėjas),

sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,

dalyvaujant pareiškėjams A. Z. (A. Z.), V. G., A. D., V. V., A. B. (A. B.), A. S. (A. S.),

pareiškėjų atstovėms N. A., S. R.,atsakovo atstovui O. P.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. Z. (A. Z.), G. L., G. A., V. G., M. L., A. D., A. Z., I. L., A. B. (A. B.), D. K. (D. K.), A. S. (A. S.), V. V., A. Z., A. K. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, trečiajam suinteresuotajam asmeniui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl priemokų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjai I. L. ir M. L. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir patikslintu skundu prašė: 1) priteisti iš atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato ((toliau – ir Vilniaus AVPK), buvęs Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – ir MVPK)) neišmokėtą darbo užmokesčio dalį:

1) I. L. - už laikotarpį nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2006 m. gruodžio 31 d. bei nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. 28 387,37 Lt, M. L. - už laikotarpį nuo 2004 m. kovo 1 d. iki 2006 m. gruodžio 31 d. bei nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. 24 393 Lt;

2) įpareigoti atsakovą pareiškėjams paskirti ir apskaičiuoti jiems priklausančios priemokos už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą dydį už laikotarpius I. L. nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2006 m. gruodžio 31 d. bei nuo 2007 m. sausio 1 d. iki sprendimo įvykdymo dienos, M. L. nuo 2004 m. kovo 1 d. iki 2006 m. gruodžio 31 d. bei nuo 2007 m. sausio 1 d. iki sprendimo įvykdymo dienos ir išmokėti susidariusią darbo užmokesčio nepriemokos dalį.

Pareiškėjai G. L., A. B., A. Z., D. K., A. K. patikslintu skundu prašė:

1) priteisti iš Vilniaus AVPK neišmokėtą darbo užmokesčio dalį: G. L. - už laikotarpį nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2006 m. gruodžio 31 d. 10 892,18 Lt, už laikotarpį nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. 17 065,64 Lt; A. B. - už laikotarpį nuo 2005 m. sausio 3 d. iki 2006 m. gruodžio 31 d. 9128,90 Lt, už laikotarpį nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. 20 474,86 Lt; D. K. - už laikotarpį nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2006 m. gruodžio 31 d. 12 634,15 Lt, už laikotarpį nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. 20 474,86 Lt; A. Z. - už laikotarpį nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2006 m. gruodžio 31 d. 10 886,19 Lt, už laikotarpį nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. 16 059,90 Lt; A. K. - už laikotarpį nuo 2004 m. rugsėjo 9 d. iki 2006 m. gruodžio 31 d. 8304,17 Lt, už laikotarpį nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. 16 059,90 Lt;

2) įpareigoti Vilniaus AVPK paskirti ir apskaičiuoti jiems priklausančios priemokos už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą dydį už laikotarpius: G. L., D. K., A. Z. nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d., A. K. nuo 2004 m. rugsėjo 9 d. iki 2006 m. gruodžio 31 d., A. B. už laikotarpį nuo 2005 m. sausio 3 d. iki 2006 m. gruodžio 31 d. bei išmokėti susidariusią darbo užmokesčio nepriemokos dalį;

3) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjai A. Z., A. S., V. G., V. V., G. A., A. D., A. Z. prašė:

1) priteisti iš atsakovo neišmokėtą priemokų darbo užmokesčio dalį 30 procentų pareiginės algos, įpareigojant Vilniaus AVPK Finansų skyrių apskaičiuoti nurodytos priemokos dydį už laikotarpį: A. Z. - nuo 2004 m. vasario 27 d. iki sprendimo įvykdymo dienos; A. S. - nuo 2005 m. balandžio 6 d. iki sprendimo įvykdymo dienos, V. G. - nuo 2004 m. vasario 27 d. iki sprendimo įvykdymo dienos, V. V. - nuo 2005 m. balandžio 6 d. iki sprendimo įvykdymo dienos, G. A. - nuo 2004 m. balandžio 27 d. iki sprendimo įvykdymo dienos, A. D. - nuo 2006 m. sausio 4 d. iki sprendimo įvykdymo dienos, A. Z. - nuo 2004 m. vasario 27 d. iki sprendimo įvykdymo dienos;

2) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjai 2007 m. vasario 27 d. skunde paaiškino, kad jie yra Vilniaus AVPK Vilniaus miesto 1-ojo policijos komisariato (toliau – ir PK) Operatyvaus valdymo poskyrio (toliau – ir OVP) Budėtojų grupės (toliau – ir BG) pareigūnai. Vilniaus MVPK vyriausiojo komisaro 2002 m. rugpjūčio 20 d. įsakymu Nr. 216 „Dėl darbo tvarkos nustatymo“ buvo paskirti nuo 21.30 val. iki 7 val. papildomai aptarnauti ir Vilniaus MVPK 5 PK teritoriją, taigi, nuo 2002 m. rugsėjo 1 d. iki šiol atlieka papildomas užduotis. Teisę į priemoką jiems garantuoja Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 26 straipsnio 1 dalis, Vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 38 straipsnio 1 dalis, todėl Priemokų mokėjimo statutiniams valstybės tarnautojams policijos įstaigose taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 6 punkte įtvirtinta nuostata, jog pareigūnams gali būti mokamos priemokos, nėra tiksli, nes cituotos įstatymų normos yra imperatyvios. Konstitucinis Teismas (toliau – ir KT) 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime pabrėžė, jog asmeniui, kuris atliko pavestą darbą, pagal Konstituciją atsiranda teisė reikalauti, kad jam būtų sumokėtas visas pagal teisės aktus priklausantis darbo užmokestis, o 2001 m. gruodžio 18 d. nutarime konstatavo, jog valstybės tarnautojų darbo užmokestis, kuris yra viena pagrindinių prielaidų realizuoti kitus teisėtus jų interesus, turi būti nustatomas įstatymu ir mokamas įstatymų nustatytu laiku.

A. K., A. Z., V. G., V. V., G. A., I. L., A. D., A. Z. 2009 m. rugsėjo 25 d. bei 2009 m. lapkričio 17 d. teisme gautais patikslintais skundais papildomai paaiškina, kad iki 2009 m. sausio 1 d. galiojusi Statuto 38 straipsnio 1 dalies 3 punkto redakcija nustatė du atvejus, kai galėjo būti mokama priemoka: 1) už įprastą darbo krūvį viršijančios veiklos vykdymą; 2) už papildomų užduočių, viršijant numatytą darbo laiko trukmę, atlikimą. Papildomos užduotys yra tokios, kurių atlikimas nepatenka į pareigybės aprašyme numatytas tiesiogines pareigūno funkcijas. Pagal Taisyklių 6.1 punktą priemoka už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą galėjo būti skiriama už nesančio darbuotojo pavadavimą, papildomų pavedimų skyrimą pareigūnui, dėl ko padidėja jo darbo krūvis, ir kitais pagrindais. Papildomi pavedimai turėtų būti suprantami kaip raštu konkrečiam pareigūnui paskirti atlikti į tiesiogines pareigūno funkcijas nepatenkantys darbai. Papildomų pavedimų sąvoka Taisyklių 6.1 punkte yra vartojama kaip papildomų užduočių sinonimas. Priemoka už papildomų užduočių atlikimą galėjo būti mokama tik tuomet, kai jos buvo vykdomos viršijant įprastą darbo laiko trukmę, o tais atvejais, kai papildomos užduotys atliekamos neviršijant darbo laiko trukmės, tačiau dėl jų atlikimo padidėja darbo krūvis, priemokos mokamos kaip už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą. Priešingu atveju liktų teisės spraga, t. y. atvejai, kai pareigūnai atlieka pareigybės aprašyme nenumatytas funkcijas, viršijančias jų įprastą darbo krūvį, bet neviršijančias darbo laiko trukmės, liktų nereglamentuoti. Nuo 2009 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujai Statuto 38 straipsnio 3 dalies redakcijai, kas laikoma įprastą darbo krūvį viršijančia veikla ir papildomų užduočių atlikimu apibrėžta VTĮ 26 straispnyje. Pareiškėjų manymu, Operatyvaus valdymo poskyrio specialisto veikla organizuojama teritoriniu principu, jai nustatyti tam tikri teritoriniai veiklos apimties kriterijai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau - LVAT) 2008-12-01 sprendime administracinėje byloje Nr. I444-3/2008 išaiškino, kad priemoka už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą yra darbo užmokesčio sudėtinė dalis, todėl priemokos mokėjimas yra privalomas ir ji negali būti nemokama, jei egzistuoja priemokų mokėjimo pagrindai. Jeigu pavedimai yra duoti ir užduotys atliktos, priemokos nemokėjimas reikštų neapmokėjimą už darbą, o tai draudžia Konstitucija.

I. L. ir M. L. 2010 m. sausio 21 d. teisme gautame patikslintame prašyme papildomai paaiškino, kad, priėmus Vilniaus MVPK 2002 m. rugpjūčio 20 d. įsakymą Nr.216 ,,Dėl darbo tvarkos nustatymo“, I. L. nuo 2002 m. lapkričio 25 d., o M. L. - nuo 2004 m. kovo 1 d. iki šiol dirba įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, nes dalį pamainos tenka aptarnauti didesnę Vilniaus miesto teritoriją, nei priklauso pagal pareigybės aprašymą. Už atliktas pareigas pareiškėjams nebuvo sumokėtas visas priklausantis darbo užmokestis. Pareiškėjų manymu, tokiu neveikimu, neišmokėjus jiems priklausančios darbo užmokesčio dalies, buvo pažeista jų konstitucinė teisė į teisingą apmokėjimą už atliktą darbą, todėl atsakovas turėtų būti įpareigotas tinkamai atsiskaityti su pareiškėjais už minėtus laikotarpius. Įprastą darbo krūvį viršijančia veikla, už kurią mokama Statuto 38 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta priemoka, turėtų būti laikomi tiek pareigybės aprašyme numatyti, tiek papildomais pavedimais skiriami pareigybės aprašyme nenumatyti darbai, kurių kiekis dėl tam tikrų objektyvių priežasčių padidėja. Nuo 2009 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujai Statuto 38 straipsnio 3 dalies redakcijai, įprastą darbo krūvį viršijančia veikla laikomas įprastą darbų mastą viršijančių pareigybės aprašyme numatytų darbų atlikimas, neviršijant nustatytos darbo laiko trukmės. Vilniaus miesto 5-ajam PK dirbant tik dalį paros laiko, sutaupomi pareigūnų etatai bei jiems skirti asignavimai darbo užmokesčiui. Policijos komisariatai nėra gamybos ar pramonės įmonės, o policijos pareigūnų darbo užmokestis nepriklauso nuo užregistruotų pareiškimų apie nusikalstamas veikas, administracinius pažeidimus bei kitus įvykius skaičiaus ar nuo pristatytų į policijos komisariatą asmenų skaičiaus. Teritorinio policijos komisariato OVP pareigūnų veikla organizuojama teritoriniu principu, todėl jiems yra nustatyti tam tikri teritoriniai veiklos apimties kriterijai. OVP pareigūnams įprastu laikytinas darbo krūvis, susidarantis aptarnaujant būtent teritoriniam policijos komisariatui priskirtą veiklos teritoriją. Pareikštiems reikalavimams taikytinas Darbo kodekso (toliau – ir DK) 27 straipsnio 2 dalyje nustatytas 3 metų senaties terminas. Remiantis Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.130 straipsnio 1 dalimi, ieškinio senaties terminą nutraukia ieškinio pateikimas įstatymų nustatyta tvarka, todėl pareiškėjai prašį priteisti darbo užmokesčio nepriemoką už laikotarpius: I. L. nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d., M. L. už laikotarpį nuo 2004 m. kovo 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d.. Pareiškėjų teigimu, nei VTĮ nei Statutas nenustato konkretaus priemokos už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą dydžio, tai policijos įstaigos vadovo diskrecinė teisė, kurios taikymą patvirtina LVAT praktika (2008 m. rugsėjo 8 d. nutartis adm.byloje Nr.A525-701/2008). Remiantis Taisyklių 9.7 punktu, mokamas priemokos dydis ne daugiau kaip 0,6 pareiginės algos. Pareiškėjų manymu, jiems turėjo būti mokamos 30 procentų pareiginės algos dydžio priemokos už įprastos darbo krūvį viršijančios veiklos atlikimą. Šis dydis laikytinas pagrįstu ir proporcingu, kadangi pareiškėjai, dirbdami 12 valandų pamainomis, dažniausiai naktimis, daugiau nei pusę pamainos laiko papildomai aptarnavo Vilniaus miesto 5-ojo PK teritoriją. Priemokos dydis jiems turėtų būti apskaičiuojamas kiekvieną mėnesį pagal formulę: priemokos suma = pareiginė alga x 0,3.

Šalies argumentai

G. L., A. B., A. Z., D. K., A. K. 2010 m. sausio 21 d. teisme gautą patikslintą skundą grindė analogiškais motyvais, išdėstytais I. L. ir M. L. 2010 m. sausio 21 d. patikslintame skunde. Papildomai paaiškino, kad 2006 m. gruodžio 28 d. jie kreipėsi į Vilniaus MVPK viršininką, prašydami apmokėti už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, tačiau priemokų mokėjimo klausimas nespręstas. Pareiškėjai 2009 m. lapkričio 19 d. su prašymu kreipėsi į Vilniaus AVPK viršininką paskirti ir išmokėti jiems priklausančias priemokos už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą sumas už laikotarpį nuo 2007 m. sausio 1 d.. Pareiškėjų manymu, neišmokėjus jiems priklausančios darbo užmokesčio dalies, neveikimu buvo pažeista jų konstitucinė teisė į teisingą apmokėjimą už atliktą darbą, todėl ji turėtų būti atkurta. Kadangi dėl Vilniaus MVPK vyriausiojo komisaro 2002 m. rugpjūčio 20 d. įsakymo Nr. 216 ,,Dėl darbo tvarkos nustatymo“ vykdymo pareiškėjams iki dabar trečdalį pamainos tenka aptarnauti didesnę Vilniaus miesto teritorijos dalį, t. y. ne tik 1-ojo PK, bet ir 5-ojo PK teritoriją, dėl ko pareiškėjų darbo krūviai žymiai padidėjo, atsakovas turėjo jiems mokėti priemoką už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą (rėmėsi LVAT suformuota praktika adm. byloje Nr.1⁴⁴⁴-3/2008). Pareiškėjų vertinimu, G. L., D. K., A. Z. nuo 2002 m. rugsėjo 1 d., A. B. nuo 2005 m. sausio 3 d., A. K. nuo 2004 m. rugsėjo 9 d. iki dabar atlieka įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą. Tačiau už atliktus darbus su jais nebuvo tinkamai atsiskaityta, taip pažeidžiant Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalį. Pareiškėjų nuomone, jiems turėjo būti mokamos 30 procentų pareiginės algos dydžio priemokos už įprastą darbo krūvį viršijančios veiklos atlikimą. Toks dydis yra pagrįstas ir proporcingas, kadangi pareiškėjai, dirbdami 12 valandų pamainomis, dažniausiai naktimis, daugiau nei pusę pamainos laiko papildomai aptarnavo 5-ojo PK teritoriją. Priemokos dydžiai kiekvieną mėnesį turėtų būti apskaičiuojami pagal formulę: priemokos suma = pareiginė alga x 0,3. Kadangi atsakovas į pareiškėjų 2009 m. lapkričio 19 d. prašymą atsakymo nepateikė, t. y. nepradėjo procedūros dėl priemokos skyrimo, nepateikė duomenų apie pareiškėjų darbo krūvius bei darbo užmokestį laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d., priemokos dydis už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą apskaičiuojamas, vadovaujantis VTĮ 24 straipsnio 1 dalimi, pagal formulę: priemokos suma = (bazinis dydis x koeficientas, atitinkantis užimamas pareigas) x 0,3. Bazinis dydis 2007 metais buvo 442 Lt, 2008 metais - 490 Lt, nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. liepos 31 d. 475 Lt, nuo 2009-08-01 iki 2009 m. gruodžio 31 d. 450 Lt (atitinkamų metų Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio įstatymas bei Lietuvos Respublikos 2007 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas). Remiantis VTĮ priedu, 3 kategorijai nustatytas koeficientas 2,754, 4 kategorijai - 2,95, 7 kategorijai - 3,8, nuo 2008 m. sausio 1 d. 3 kategorijai nustatytas koeficientas 3,4, 4 kategorijai - 3,6, 7 kategorijai - 3,6. Nuo 2009 m. gegužės 1 d. 3 kategorijai nustatytas koeficientas 3,4, 4 kategorijai - 3,6, 7 kategorijai- 4,2. Kadangi atsakovas pareiškėjų darbo krūvio realiai neįvertino, pareiškėjų teigimu, jie objektyviai neturi galimybių pateikti konkrečius įrodymus, koks darbo krūvis laikytinas jiems įprastu ir kokia dalimi jis buvo viršytas.

A. Z., A. S., V. G., V. V., G. A., A. D., A. Z. 2010 m. sausio 21 d. teisme gautuose skundo patikslinimuose paaiškino, kad Vilniaus miesto VPK 2002 m. rugpjūčio 20 d. įsakymu Nr. 216 ,,Dėl darbo tvarkos nustatymo“ 1-ajam policijos komisariatui, kuris visą parą aptarnauja ir prižiūri Vilniaus miesto Šnipiškių, Žvėryno, Verkių bei Žirmūnų seniūnijų teritorijas, papildomai pavesta nakties metu, t. y. nuo 22.00 val. iki 7.00 val. aptarnauti bei prižiūrėti Vilniaus miesto 5-ojo PK Antakalnio seniūnijos teritoriją. Papildomas 5-ojo PK teritorijos aptarnavimas vykdomas kiekvieną dieną po 8 valandas, t. y. 1/3 paros. Pagal PVĮ 12 straipsnį, policijos generalinis komisaras nustatyta tvarka steigia teritorines, specializuotas policijos įstaigas ir policijos profesinio ugdymo įstaigas. Policijos įstaigos steigiamos atsižvelgiant į konkrečioje teritorijoje esančių gyventojų skaičių (tankumą), teritorijos dydį, kriminogeninę padėtį ir kitus kriterijus. Policijos komisariato funkcionavimui skiriamos atitinkamos finansinės lėšos, kurių dydis tiesiogiai priklauso ir nuo pareigūnų skaičiaus. Vilniaus miesto 5-ajam PK funkcionuojant tik 2/3 paros, sutaupomi pareigūnų etatai bei jiems išlaikyti skirti asignavimai darbo užmokesčiui. Kadangi policijos komisariatai nėra gamybos ar pramonės įmonės, policijos pareigūnų atlyginimas nepriklauso nuo registruotų pareiškimų apie nusikalstamas veikas, administracinius pažeidimus bei kitus įvykius skaičiaus bei nuo pristatytų į komisariatą asmenų skaičiaus. Iš Vilniaus mieste esančių septynių policijos komisariatų tik du- 1-asis ir 3-asis komisariatai - papildomai nakties metu aptarnauja kitų policijos komisariatų teritorijas, negaudami teisėtai priklausančių priemokų. Vilniaus AVPK Vilniaus miesto PK bei struktūriniuose padaliniuose, esant ne visiems numatytiems policijos pareigūnams, tyrėjams už papildomą darbo krūvį aptarnaujant papildomas apylinkes buvo mokami 20-30 procentų priedai. Minėtu atveju, kaip ir vykdant specialisto (budėtojo) funkcijas, papildomas darbo krūvis nėra pastovaus dydžio ir gali keistis, t. y. tyrėjas nežino, kiek papildomo darbo ir pastangų reikės įdėti aptarnaujant papildomai jam priskirtą teritoriją, bet priemoka yra mokama. Nei įprastą darbo krūvį viršijančios veiklos, nei papildomų užduočių apibrėžtys nagrinėjamu laikotarpiu teisės aktuose pateiktos nebuvo. Pareiškėjų nuomone, kad atsakovas, nustatęs darbo tvarką ir atitinkamai padidinęs pareiškėjų įprastą darbo krūvį, turėjo vadovautis VTĮ 23 straipsnio ir Statuto 38 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis. Pareiškėjų teigimu, individualiai įvertinant darbo krūvį ir atitinkamai skiriamų priemokų dydį, jiems teisėtai priklauso 30 procentų pareiginės algos priemoka. Anot pareiškėjų, dėl atsakovo neveikimo pareiškėjams nebuvo išmokėta darbo užmokesčio dalis, pažeidžiant jų teisę gauti teisingą apmokėjimą už darbą, pažeidžiant teisėtų lūkesčių, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, o jie patyrė neigiamas materialines pasekmes.

Atsiliepimas

Atsakovas, atsikirsdamas į pareiškėjų skundą, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas paaiškino, jog pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. liepos 25 d. įsakymu patvirtintų Taisyklių 6 punktą priemoka skiriama įstaigos vadovo įsakymu, esant tam skirtiems asignavimams, o pagal 6.4 punktą - priemoka negali būti mokama ilgiau kaip vienerius metus nuo jos paskyrimo, jeigu pareigūnui tenka dirbti ilgiau, laikoma, kad papildomos užduotys įgavo nuolatinį pobūdį. Taisyklių 6.3 punktas leidžia įstaigos vadovui, sprendžiančiam priemokų skyrimo klausimą, spręsti ir dėl jos pagrįstumo, dydžio ir būtinumo. Vilniaus m. VPK 1 PK pastebima nusikalstamo, pranešimų apie padarytus teisės pažeidimus mažėjimo tendencija, kas liudija ir apie darbo masto mažėjimą, o pareiškėjams Vilniaus MVPK viršininko 2006 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu buvo pakeltos kategorijos, atsižvelgus į visus darbo aspektus. Pareiškėjai nesutinka su priemokų mokėjimą reglamentuojančiomis taisyklėmis, tačiau įsakymo neskundžia, ką reikėtų vertinti kaip įsakymo galiojimo ir teisėtumo pripažinimą. Atsakovo nuomone, pareiškėjų keliamiems reikalavimams taikytinas 3 metų ieškinio senaties terminas.

Atsakovas, atsikirsdamas į A. D., A. Z., I. L., A. K., A. Z., V. G., V. V. ir G. A. 2009 m. rugsėjo 25 d. bei 2009 m. lapkričio 17 d. patikslintus skundus papildomai paaiškino, kad pareiškėjai vien tik rėmėsi 2002 m. rugpjūčio 20 d. įsakymu Nr. 216 ,,Dėl darbo tvarkos nustatymo“, preziumuodami papildomą krūvį, tačiau nepateikė jokių faktinių duomenų, kad konkrečiam pareigūnui konkretų kiekį pamainų užėmė pristatytų asmenų iš 5 PK teritorijos aptarnavimas. Pats įsakymo buvimas nepreziumuoja padidėjusio krūvio. Pareiškėjų patikslinto skundo teiginiai dėl iki 2009 m. sausio 1 d. galiojusios Statuto redakcijos bei jį lydinčių teisės aktų neapibrėžtumo, yra nepagrįsti ir paremti tik lingvistiniais išvedžiojimais. Taisyklių 6.1 punkte nepateiktas baigtinis sąrašas atvejų, kai gali būti skiriama priemoka: ,,nesančio darbuotojo pavadavimą, papildomų pavedimų skyrimą pareigūnui, dėl ko padidėja jo darbo krūvis ir kita“. Be to, Taisyklės priimtos remiantis Statuto nuostatomis, negali joms prieštarauti ar jų papildomai, plečiamai aiškinti. Tiek Taisyklių 6.1 punktas, tiek Vilniaus AVPK viršininko 2008 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 10-V-100 patvirtinto Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato priedų ir priemokų mokėjimo aprašo III skyrius nustato tvarką, kuria priimami sprendimai dėl priemokos skyrimo. Dėl kiekvieno sprendimo skirti priemoką turi būti priimamas įsakymas, kuris yra individualus teisės aktas, skundžiamas per 1 mėnesį nuo jo priėmimo ar nepriėmimo, neveikimo (ABTĮ 22 straipsnio 1 dalis). Nėra duomenų, kad minėti pareigūnai šiuo klausimu būtų kreipęsi į tiesioginį ar struktūrinio padalinio vadovą. Pareiškėjų skundai dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo pateikti praleidus apskundimo terminus. Kiekvienas sprendimas dėl darbo užmokesčio nepriemokų neturėtų būti vertinamas kaip vieningas veiksmas, trunkantis nuo 2004 metų. Pareiškėjai savo patikslintuose skunduose pripažino faktą, kad nuo 2009 m. sausio 1 d. nebeliko pagrindo jų išsakytoms dvejonėms dėl ginčo teisinio reglamentavimo aiškumo, tačiau jie nepateikė jokių duomenų, kad, vadovaujantis aiškesniais reglamentavimo principais, jie kreipėsi dėl priemokos skyrimo, bei duomenų apie atvejus, kada galimai galėjo būti padidėjęs jų darbų mastas, kiekis, duomenų apie tokio padidėjimo pasireiškimo formas. Atsakovo vertinimu, pareiškėjų reikalavimai yra nekonkretūs, neaiškūs (LVAT nutartys Nr. AS-438-496/2009, Nr.A525-1337/2008, AS4-500/2004).

Atsiliepimas

Atsakovas, atsikirsdamas į pareiškėjų 2010 m. sausio 21 d. patikslintus skundus, be argumentų, išdėstytų atsiliepimuose į pareiškėjų pirminį skundą ir A. D., A. Z., I. L., A. K., A. Z., V. G., V. V. ir G. A. 2009 m. rugsėjo 25 d. bei 2009 m. lapkričio 17 d. patikslintus skundus, papildomai paaiškino, kad pareiškėjų reikalavimas priteisti 30 procentų dydžio priemoką nuo pareiginės algos pažeidžia teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, nes: 1) pagal statistinius duomenis 2007 m. į Vilniaus miesto 1 PK OVS pristatyta 6686 asmenų, iš jų - 267 iš 5 PK, kas sudaro 4 procentus; 2008 m. į Vilniaus miesto 1 PK OVS pristatyta 6570 asmenų iš jų - 224 iš 5 PK, kas sudaro 3,4 procento, 2009 m. į Vilniaus miesto 1 PK OVS pristatyta 8240 asmenų, iš jų - 204 iš 5 PK teritorijos, kas sudaro 2,4 procento nuo bendro darbo krūvio; 2) budėtojai dirba pamainomis, todėl 50 procentų laiko (kas antrą dieną) nėra aptarnaujama 5 PK teritorija; 3) tiek pagal 2002 m. rugpjūčio 20 d. įsakymą Nr.216, tiek pagal šiuo metu galiojantį 2009 m. liepos 31 d. įsakymo Nr.10-V-554 8 priedo 2.1. punktą antra pamaina yra nuo 20.00 iki 9.00 val., tuo tarpu pagal 2002 m. rugpjūčio 20 d. įsakymo Nr.216 3 punktą, asmenys pristatomi tik nuo 21.30 iki 7.00 val, t. y. ne visą pamainos laiką, t. y. nepilnai 70 procentų pamainos laiko; 4) budėtojų pamainoje dirba bent 3 asmenys, kuriems pasiskirsto darbo krūvis; 5) darbuotojas kiekvienais metais atostogauja nuo 30 iki 45 dienų priklausomai nuo stažo, o priemoka negali būti mokama atostogų metu. Atsižvelgiant į šias aplinkybes perskaičiavus darbo krūvį, gaunamas galimas 2007 metais 0,41 procento statistinio krūvio padidėjimas, 2008 metais - 0,35 procento statistinio krūvio padidėjimas, 2009 metais - 0,25 procento statistinio krūvio padidėjimas. Be to, pažymi, kad pareigūnų darbo krūvis sistemingai mažėjo, t. y. pristatytų asmenų skaičius 2004 metais buvo 12 148, 2005 m. - 11 156, 2006 m. - 10 342, 2007 m. - 6686, 2008 m. - 6570. Ir tik 2009 m. pristatytų asmenų skaičius padidėjo iki 8240 asmenų. Pareiginis atlyginimas mokamas už konkrečiai apibrėžtų funkcijų atlikimą. Priklausomai nuo kriminogeninės situacijos konkrečią dieną, darbo apimtys gali žymiai skirtis, todėl nustatant pareiškėjų pareiginį atlyginimą ir pareigų paskirtį į tai buvo atsižvelgta. Taip pat nėra ir negali būti nustatytas konkretus asmenų, kuriuos būtina aptarnauti, kiekis, būtinas pareiškėjų pareiginei algai gauti, todėl šis faktorius laikytinas darbo specifika.

Trečiasis suinteresuotas asmuo, atsikirsdamas į pareiškėjų skundą ir patikslintus skundus, nurodė, kad su jais nesutinka, o savo nuomonę dėl skundo išdėstė Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinei sąjungai skirtame 2007 m. vasario 2 d. rašte Nr. 5-S-1136.

Trečiasis suinteresuotasis asmuo nurodė, kad, išanalizavus iš Vilniaus MVPK gautą medžiagą, susijusią su Vilniaus MVPK 1-ojo PK budėtojų darbo organizavimu, buvo nustatyta, kad, vadovaujantis Vilniaus MVPK vyriausiojo komisaro 2002 m. rugpjūčio 20 d. įsakymo Nr. 216 „Dėl darbo tvarkos nustatymo" 3.1 ir 3.2 punktais, Vilniaus MVPK Operatyvaus valdymo skyrius buvo įpareigotas nuo 21.30 vai. iki 7.00 vai. informaciją apie įvykius Vilniaus MVPK 5-ojo PK teritorijoje perduoti Vilniaus MVPK 1-ojo PK budėtojams, o Vilniaus miesto policijos patrulinės tarnybos įpareigotos nuo 21.30 val. iki 7.00 Vilniaus MVPK 5-ojo PK teritorijoje sulaikytus asmenis pristatyti į Vilniaus MVPK 1-ąjį PK. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2001 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. 278 „Dėl policijos įstaigų budėtojų padalinių darbo organizavimo instrukcijos patvirtinimo" patvirtintos Policijos įstaigų budėtojų padalinių darbo organizavimo instrukcijos (toliau – ir Instrukcija) 2.7 punkte yra apibrėžta, kad policijos įstaigos budėtojų padalinio budėtojas- tai budėtojų padalinio pamainos vyresnysis pareigūnas, tiesiogiai atsakingas už budėtojų padalinio pamainos pareigūnams pavestų uždavinių ir funkcijų vykdymą. Instrukcijos 5.1-6.8 punktuose apibrėžti budėtojų padalinių darbo uždaviniai bei funkcijos (pvz.: užtikrinti gaunamų skundų, pareiškimų ir pranešimų apie nusikalstamas veikas, kitus teisės pažeidimus bei įvykius priėmimą ir registravimą; užtikrinti sklandų darbą su pristatytais į policijos įstaigos budėtojų padalinį asmenimis; užtikrinti informacijos priėmimą, registravimą, apdorojimą ryšio priemonėmis ir specialia programine įranga). Trečiojo suinteresuotojo asmens nuomone, atsižvelgus į tai, galima teigti, kad bet kurios policijos įstaigos budėtojų padalinio budėtojo veikla užtikrinanti gaunamų skundų, pareiškimų ir pranešimų apie nusikalstamas veikas, kitus pažeidimus bei įvykius priėmimą ir registravimą bei darbas su pristatytais į policijos įstaigos budėtojų padalinį asmenimis, yra laikoma įprasta budėtojų padalinio pareigūnų veikla ir negalėtų būti traktuojama kaip papildomų užduočių atlikimas. Atlikus Vilniaus MVPK 1-ojo PK budėtojams tenkančio darbo krūvio analizę, buvo nustatyta, kad darbo krūvis minėtoje policijos įstaigoje nuo 2004 m. palaipsniui mažėja. Nepriklausomai nuo Vilniaus MVPK vyriausiojo komisaro 2002 m. rugpjūčio 20 d. įsakymo Nr. 216 „Dėl darbo tvarkos nustatymo“ vykdymo Vilniaus MVPK 1-ojo PK budėtojų padalinio pareigūnams darbo laiko trukmė neilginama, jie tarnybą pradeda ir baigia vadovaudamiesi iš anksto patvirtintu grafiku, neviršijant darbo laiko normų. Vadovaujantis Vilniaus MVPK pateiktais 2006 m. paskutinio ketvirčio duomenimis, bendra savaitinė kai kurių Vilniaus MVPK 1-ojo PK budėtojų darbo trukmė nesiekia net įstatymais nustatytos minimalios 40 darbo valandų ribos. LVAT, nagrinėdamas panašaus pobūdžio skundą administracinėje byloje Nr. A8-831-05, yra konstatavęs kad šioje byloje esminė teisiniu požiūriu reikšminga aplinkybė, nuo kurios buvimo priklauso pareiškėjo teisė gauti priemoką prie pareiginės algos, yra įprastos darbo krūvį viršijančios veiklos buvimo faktas. Trečiasis suinteresuotasis asmuo teigė, kad objektyvių duomenų, liudijančių apie Vilniaus MVPK 1-ojo PK budėtojų darbo krūvių padidėjimą, nėra. Todėl Vilniaus MVPK 1–ojo PK budėtojų padalinio pareigūnams, nesant įprastos darbo krūvį viršijančios veiklos buvimo fakto, net ir pavedus nuo 21.30 val. iki 7.00 val. aptarnauti ir Vilniaus MVPK 5-ojo PK teritoriją, nėra pagrindo mokėti priemokas už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. vasario 12 d. sprendimu skundą patenkino iš dalies ir įpareigojo Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą pareiškėjams A. Z., G. L., G. A., V. G., M. L., A. D., A. Z., I. L., A. B., D. K., A. S., V. V., A. Z., A. K. paskirti ir apskaičiuoti bei išmokėti susidariusią darbo užmokesčio nepriemoką. Prašymo išmokėti bylinėjimosi išlaidas teismas netenkino.

Teismas pažymėjo, jog atsakovas, atsikirsdamas į skundą, nurodo, jog prašomos nepriemokos mokėjimo pagrindas turėtų būti atsakovo kiekvieno pareiškėjo atžvilgiu priimtas individualus administravimo aktas dėl priemokos mokėjimo arba nemokėjimo, tad pareiškėjai praleido įstatymo numatytą terminą kreiptis į teismą, nes jie dėl tokios priemokos skyrimo į tiesioginį ar aukštesnį viršininką nesikreipė. Teismo vertinimu, tokia pozicija prieštarauja bylos įrodymams, nes visi pareiškėjai 2006 m. gruodžio 28 d. kreipėsi į Vilniaus MVPK viršininką (Vilniaus MVPK gauti 2007 m. sausio 4 d.), prašydami spręsti priemokų skyrimo klausimus, tačiau jiems į šį prašymą nebuvo atsakyta. Į teismą jie kreipėsi 2007 m. vasario 27 d., taigi, net jei laikyti, kad pareiškėjai, nepriėmus jų atžvilgiu teigiamo ar neigiamo sprendimo dėl prašomų priemokų, negali kreiptis į teismą dėl konkretaus dydžio priemokų priteisimo, tai padarė nepraleidę įstatymo nustatytų terminų.

Įvertinęs kitas bylos aplinkybes bei ginčo teisinių santykių reglamentavimą, teismas padarė išvadą, jog Statuto 38 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra suformuluota imperatyvi taisyklė, kuri reiškia, jog, esant jame nustatytam pagrindui, pareigūnui privalomai mokama priemoka, todėl esminė teisiniu požiūriu reikšminga aplinkybė, nuo kurios konstatavimo priklauso teisė gauti priemoką prie pareiginės algos, yra įprastos darbo krūvį viršijančios veiklos faktas. Teismo nuomone, šioje byloje toks faktas yra įrodytas - tikslu pavesti pareiškėjams papildomų užduočių atlikimą buvo priimtas ir iki šiol realizuojamas MVPK vyriausiojo komisaro 2002 m. rugpjūčio 20 d. įsakymas Nr. 216 „Dėl darbo tvarkos nustatymo“, vykdydami kurio 3 punktą pareiškėjai nuo 21.30 val. iki 7.00 val. priima, nustatyta tvarka registruoja iš Vilniaus MVPK Operatyvaus valdymo skyriaus gaunamą informaciją apie įvykius 5 PK teritorijoje, imasi dėl jos atitinkamų reagavimo priemonių; priima Vilniaus m. policijos patrulinių tarnybų 5 PK teritorijoje sulaikytus asmenis ir imasi dėl jų teisės aktų priemonių (asmenybės ir pristatytojo būklės nustatymo, apieškojimo, ATP protokolo surašymo ir pan.); imasi jiems priskirtų veiksmų 1 PK tardymo operatyvinei grupei aptarnaujant 5 PK teritoriją ir pan. Tai, teismo nuomone, yra įprastą darbo krūvį viršijanti veikla, nes, pirma, iki 2002 m. rugsėjo mėnesio pareiškėjai tokių funkcijų neatliko, t. y. jiems įprasta veikla buvo aptarnauti tik 1 PK teritoriją, antra, paprastai, t. y. dieninių pamainų metu, pareiškėjai šių funkcijų neatlieka, trečia, šių funkcijų naktinių pamainų metu neatlieka analogiška 5 PK budėtojų tarnyba ir jos pareigūnai negauna už tai atlygio, išeitų, jog iki šiol šis darbas apskritai atliekamas be atlygio.

Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog Vilniaus MVPK 2004 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr.1-V-142 patvirtintų Vilniaus MVPK teritorinio PK VP OVP BG specialisto (B lygis 5,6 kategorijos) pareigybių aprašymo analizė leidžia daryti išvadą, kad specialisto tarnyba iš esmės organizuojama teritoriniu principu (organizuoja operatyvios informacijos apie įvykius ir nusikaltimus komisariato aptarnaujamoje teritorijoje priėmimą, registravimą ir perdavimą komisariato tarnyboms ir padaliniams (6.2 punktas) ir pan.), todėl pavedimas tarnybines funkcijas atlikti ne komisariato aptarnaujamos teritorijos atžvilgiu laikytinas pavedimu atlikti papildomas užduotis, kai atliekamos pareigybės aprašyme nenustatytos funkcijos. Vilniaus MVPK teritorinio PK VP OVP BG postinio (C lygis 2,3 kategorijos) bei Vilniaus MVPK teritorinio PK VP OVP BG vyresniojo postinio (C lygis, 4 kategorija) pareigybės aprašymas nėra tiesiogiai susietas su tarnybinių funkcijų ne komisariato aptarnaujamos teritorijos atžvilgiu atlikimu, tad jų atliekamos papildomos užduotys yra įprastą darbo krūvį viršijanti veikla, kai yra padidėjęs darbų mastas atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas neviršijant nustatytos darbo laiko trukmės. Teismo nuomone, atsakovas nepateikė įrodymų, kad pareiškėjams pareigybinės kategorijos pakeltos būtent už įsakyme Nr. 216 minimų papildomų užduočių atlikimą, jų pareigybių aprašymai su pavedimu dalį naktinės pamainos aptarnauti ir 5 PK teritoriją nėra pakoreguoti iki šiol. Teismas akcentavo, jog paties atsakovo pateikti įrodymai byloja, kad į 1 PK Budėtojų dalį yra pristatomi pažeidėjai ir kiti asmenys iš 5 PK aptarnaujamos teritorijos, tačiau teismas pabrėžia, kad tai yra tik dalis funkcijų, atliekamų budėtojų dalies specialistų ir postinių, taigi, dalis jų atliekamų papildomų užduočių iš viso liko neįvertinta. Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, jog už tokį darbą pareiškėjams turi būti papildomai apmokama. Tačiau teismas sutiko su atsakovo atsikirtimu, kad teismas negali perimti atsakovo funkcijos priimti individualų administravimo aktą, kuriame būtų nustatytas mokėtinos priemokos kiekvienam pareiškėjui dydis procentais nuo pareiginės algos, nes jis gali būti individualus, taip pat, įvertinus teisės aktų keliamus reikalavimus, būtų nustatyta priemokos mokėjimo trukmė.

Dėl pareiškėjų prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas teismas konstatavo, jog šis prašymas netenkintinas, nes pareiškėjai jokių įrodymų apie turėtas išlaidas nepateikė, be to, tokio pobūdžio skundo padavimas teismui žyminiu mokesčiu yra neapmokestinamas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 44 straipsnio 6 dalis, 45 straipsnio 1 dalis).

III.

Apeliaciniu skundu atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. V-431 „Dėl priemokų mokėjimo statutiniams valstybės tarnautojams policijos įstaigose taisyklių patvirtinimo" patvirtintų Priemokų mokėjimo statutiniams valstybės tarnautojams policijos įstaigose taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 6.4 punktą. ,,priemoka negali būti mokama ilgiau kaip vienerius metus nuo jos paskyrimo. Jei pareigūnui ilgiau negu vienerius metus tenka dirbti 2.5 punkte nurodytomis sąlygomis, laikoma, kad jos įgavo nuolatinį pobūdį. Šiuo atveju sprendžiama dėl pareigūno pareigybės aprašymo papildymo ar pakeitimo, peržiūrint nustatytą kategoriją ir funkcijas". Taigi priemoka gali būti mokama ne ilgiau kaip vienerius metus nuo jos paskyrimo. Ši nuostata aiškiai apibrėžia, kad priemoka savo esme bei realizavimu yra terminuota ir nukreipta į ateitį, o jos mokėjimas galimas tik priėmus sprendimą skirti priemoką ir ji mokama ne ilgiau kaip vienerius metus. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad pareiškėjams buvo pakeltos kategorijos, ir konstatuodamas, kad „atsakovas nepateikė įrodymų, kad pareigybinės kategorijos pakeltos būtent dėl įsakymo Nr. 216" įrodinėjimo pareigą nepagrįstai perkėlė atsakovui, o ne konstatavo, kad pareiškėjas šio pakėlimo fakto ir motyvų nepaneigė. Atsakovas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 685 patvirtintą Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodiką rengiant ir vertinant pareigybes įvertinamos pareigybės paskirtis, nustatomos bendrosios ir/ar specialiosios veiklos sritys, nustatomos pareigybei priskiriamos funkcijos, nustatomas pavaldumas, specialieji reikalavimai, nustatomas pareigybės lygis ir kategorija. Šiame norminių aktų reglamentuotame procese įvertinamos visos pareigybės funkcijos ir veiklos apimtys, todėl papildomai įrodinėti to nereikia. Atsakovo nuomone, šiuo atveju pareiškėjai turėjo įrodyti, kad į tai atsižvelgta nebuvo, tačiau jokių duomenų dėl to nepateikė. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnį įrodymus pateikia proceso šalys, ir Vilniaus AVPK pateikė įrodymus, kad pareigybės kategorija buvo pakelta įvertinus visus atliekamų funkcijų aspektus, o pareigą paneigti šį faktą turėjo pareiškėjas, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įrodinėjimo naštą perkėlė atsakovui. Taip pat teismas nepagrindė kuo remiantis atmetė paaiškinimus posėdžio metu, kad svarstant pareigybes buvo įvertinti visi aspektai tarp jų ir įsakymo Nr. 216 įtaka. Todėl, anot atsakovo, pirmosios instancijos teismas pažeidė teisinio aiškumo principą t. y. nepagrindė ir nemotyvavo priimto sprendimo ir tuo kartu pažeidė Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarime išaiškintą iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantį teisinio aiškumo reikalavimą inter alia reiškiantį, kad nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) negali būti ir nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių, turinčių reikšmės teisingo nuosprendžio priėmimui.

Žemesnės instancijos teismas

2. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad skundai yra individualūs administravimo aktai, bei pareiškėjai kreipėsi dėl tokio akto priėmimo 2007 m. sausio 4 d.. Tačiau tai pripažįstant reikia pripažinti ir tai, kad pagal Taisyklių 6.4 punktą nustato, kad „priemoka negali būti mokama ilgiau kaip vienerius metus nuo jos paskyrimo. Todėl vertinant pareiškėjų reikalavimus galima būtų kalbėti tik maksimaliai apie laikotarpį nuo 2007 m. sausio 4 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d.. Pareiškėjų vadovai kreipėsi dėl priemokos skyrimo 2008 m. 01-22/24 ir šis kreipimasis buvo atmestas, tačiau teismas, konstatuodamas individualaus akto priėmimo būtinumą, nepasisakė dėl 2008 m. pareiškėjų pateiktų reikalavimų, jiems taikomos senaties bei dėl Taisyklių 6.4 punkto nuostatos, kad „jei pareigūnui ilgiau negu vienerius metus tenka dirbti 2.5 punkte nurodytomis sąlygomis, laikoma, kad jos įgavo nuolatinį pobūdį" todėl ir dėl šios priežasties savo sprendime pažeidė teisinio aiškumo principą.

3. Atsakovas pabrėžia, jog pareiginis atlyginimas yra mokamas už konkrečiai apibrėžtų funkcijų atlikimą. Priklausomai nuo kriminogeninės situacijos konkrečią dieną, darbo apimtys gali žymiai skirtis, todėl nustatant pareiškėjų pareiginį atlyginimą ir pareigų paskirtį, į tai buvo atsižvelgta. Taip pat nėra ir negali būti nustatytas konkretus asmenų kuriuos būtina aptarnauti kiekis, būtinas pareiškėjų pareiginei algai gauti, todėl šis faktorius laikytinas darbo specifika. Pirmosios instancijos teismas pasisakė, kad, pavyzdžiui, pareiškėjas „priima 5 PK teritorijoje sulaikytus asmenis ir imąsis dėl jų teisės aktų nustatytų priemonių (<....>)", tačiau pateikti statistiniai argumentai apie krūvius kuriuose nurodomi pristatytų asmenų skaičiai apima ir veiksmų visumą su jais. Todėl, atsakovo nuomone, teismas nepagrįstai darbo veiksmus su pristatytu asmeniu išskyrė kaip kitą papildomą krūvį, o nevertino kaip visumą veiksmų su konkrečiu pristatytu asmeniu, nes šie veiksmai atliekami tiek su asmeniu pristatytu iš 1 PK teritorijos, tiek su asmeniu pristatytu iš 5 PK teritorijos.

4. Atsakovas pažymi, kad 2008 m. spalio 31 d. įsakymas Nr. 10-V-lOO priimtas po derybų su profesinėmis sąjungomis ir patvirtintas turint jų pritarimą, todėl tiek pareiškėjams tiek jų atstovams buvo žinomas ir reikalavimų dėl 2009 m. priemokos skyrimo pateikimas 2009 m. lapkričio 19 d. laikytinas pačių pareiškėjų neveikimu ir nesukelia pareigos skirti priemokas 2009 m. Be to pareiškėjai atsakymo į šį reikalavimą neskundė, todėl taip pat praleido Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatytą kreipimosi senaties terminą. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas senaties taikymo klausimą privalėjo pasisakyti dėl byloje pateiktų reikalavimų laikotarpiu nuo 2008 iki 2010 ir pritaikęs senatį šiuos reikalavimus atmesti.

5. Remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatomis (22 straipsnio 1 dalis, 23 straipsnio 2 dalis, 88-91 straipsniai, 97 straipsnis), skundo reikalavimas turi būti konkretus ir aiškus, tai yra toks, kuriuo remiantis priimtas teismo sprendimas sukeltų atitinkamas teisines pasekmes kitai bylos šaliai bei nekiltų abejonių dėl galimybės tokį reikalavimą įvykdyti. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjų reikalavimai yra nekonkretūs, iš jų skundų reikalavimų neaišku, ko yra prašoma, todėl toks reikalavimas prieštarauja LVAT praktikai (administracinės bylos Nr. AS-438-496/2009; Nr. A-525-1337/2008, AS-4-500/2004). Anot atsakovo, toks reikalavimas yra abstraktus ir neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų, juo remiantis byla negali būti pradėta - iš pareiškėjos reikalavimo formuluotės neaišku, kokiu būdu ir kokias įstatymo nuostatas teismas turėtų įpareigoti atsakovą įvykdyti.

Atsiliepimas

Atsiliepimais į apeliacinį skundą pareiškėjai prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, atsiliepimuose nurodo, jog byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas galėtų būti pripažintas Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, todėl atsakovo apeliacinis skundas negali būti tenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstat uoja:

IV.

Byloje kilęs ginčas dėl priemokos už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą priteisimo statutiniams vidaus tarnybos pareigūnams. Kiekvienas iš pareiškėjų prašo iš atsakovo, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, priteisti jiems atitinkamo dydžio darbo užmokestį, kuris, jų teigimu, susidarė jiems atitinkamais laikotarpiais vykdant tarnybinę veiklą, viršijančią įprastą darbo krūvį.

Šiuos teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas bei su jo įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai.

Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 38 straipsnis (tiek jo redakcija galiojusi iki 2009 01 01, tiek galiojanti šiuo metu) iš esmės nustato, kad pareigūnams už įprastą darbo krūvį viršijančios veiklos atlikimą yra mokamos atitinkamo dydžio priemokos, kurių mokėjimo tvarką nustato atitinkamos vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovas.

Iš šio teisinio reglamentavimo matyti, kad pareigūno teisei į aptariamą priemoką atsirasti, turi egzistuoti būtina sąlyga - už įprastą darbo krūvį viršijančios veiklos atlikimas. Kadangi teisės normoje nėra fiksuotas konkretus priemokos dydis už tokios veiklos atlikimą, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nustatant priemokos dydį, tampa reikšminga, kokiu mastu (dydžiu) buvo viršytas įprastas darbo krūvis bei kiek laiko truko tokia pareigūno veikla.

Visos šios aplinkybės - už įprastą darbo krūvį viršijančios veiklos atlikimas, jos mastas (dydis) ir laikotarpis, sprendžiant reikalavimo - priteisti konkretaus dydžio papildomą darbo užmokestį (priemoką už tokią veiklą), pagrįstumo klausimą, sudaro bylos nagrinėjimo dalyką, t. y., tik ištyrus bei nustatyta tvarka padarius atitinkamas išvadas dėl paminėtų aplinkybių buvimo ar nebuvimo, galima išspręsti pareikšto tokio reikalavimo pagrįstumo klausimą.

Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas ištyrė bei padarė atitinkamas išvadas tik dėl vienos aplinkybės – kad pareiškėjams aptarnaujant papildomai 5 PK teritoriją buvo viršytas įprastas jų darbo krūvis, tačiau dėl kitų anksčiau paminėtų aplinkybių, kurios turi įtakos pareiškėjų pareikštų reikalavimų tenkinimui, jų dydžio ir apimties prasme, iš esmės nepasisakė bei atitinkamų išvadų dėl jų nepadarė. Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismas pareiškėjų pareikštų reikalavimų iš esmės neišsprendė, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio ir 141 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimus.

Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas šiuo atveju likusias aplinkybes, kurios yra reikšmingos pareiškėjų subjektinių teisių apgynimui visa apimtimi, įpareigojo nustatyti atsakovui, o tuo pačiu ir išspręsti pastarąjį pareiškėjų reikalavimo pareikšto teismui tenkinimo klausimą. Tačiau kaip matyti iš bylos, tarp šalių dėl šių aplinkybių dydžio ir apimties nustatymo nėra sutarimo, t. y., dėl šių aplinkybių egzistavimo, jų dydžio ir apimties tebevyksta ginčas.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 6 straipsnį teismai yra vienintelė institucija vykdanti teisingumą administracinėse bylose. Todėl teismas, nagrinėjamu atveju, perduodamas pabaigti ginčą spręsti neteisminei institucijai, įpareigojo instituciją vykdyti teisingumą, išsprendžiant pareiškėjų subjektinių teisių klausimą, kuriai nėra suteikta tokia kompetencija.

Šiuo atveju pažymėtina, kad pareiškėjai savo reikalavimus buvo suformavę alternatyviai: vienu atveju, prašė priteisti konkrečias papildomas darbo užmokesčio sumas už atitinkamus laikotarpius iš atsakovo, kitu atveju, prašė įpareigoti patį atsakovą paskirti ir apskaičiuoti jiems priklausančios priemokos dydį už atitinkamus laikotarpius.

Minėta, kad tokio pobūdžio reikalavimai, kai ginčą prašoma įpareigoti išspręsti instituciją, kuriai nesuteikta tokia kompetencija, prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, todėl teismas aptariamą reikalavimą turėjo netenkinti, o išspręsti kitais būdais, nustatytais procesiniame įstatyme, prašydamas patikslinti ir/ar sukonkretinti pareikštus reikalavimus, juos atmesdamas ir pan. ( Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 10; 68; 88 str.).

Apibendrinus darytina išvada, kad dėl pirmosios instancijos teismo padarytų procesinių pažeidimų, nėra galimybės iš esmės išnagrinėti byloje kilusio ginčo, dėl ko teismo sprendimas naikinamas, bylą perduodant iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 14 str. 1 d. 3 p.; 142 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija,

nutaria:

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 12 d. sprendimą, ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusIrmantas JarukaitisRomanas Klišauskas