Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Narėpų metaliniai garažai“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 2 d. nutarties, kuria patenkintas kreditoriaus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Narėpų metaliniai garažai“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

6. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl atskirojo skundo argumentų

7. Nagrinėjamojoje byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria UAB „Narėpų metaliniai garažai“ iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

9. CPK 1 straipsnyje, nustatančiame civilinio proceso įstatymų konkurencijos taisykles, nurodyta, kad bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. JANĮ 1 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šis įstatymas reguliuoja juridinių asmenų restruktūrizavimo ir bankroto procesus, taip pat nemokumo administratorių profesiją ir veiklos priežiūrą. Taigi JANĮ normos yra specialiosios bendrųjų civilinio proceso normų atžvilgiu ir turi prioritetą jų konkurencijos atveju. JANĮ normos yra specialiosios teisės normos civilinio kodekso normų atžvilgiu, kadangi civilinis kodeksas nereglamentuoja nemokumo proceso procedūrų.

10. Nemokumo procese taikoma privaloma ikiteisminė tvarka, reglamentuojama JANĮ 8-9 straipsniuose. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad asmuo, siekdamas tinkamai realizuoti teisę kreiptis į teismą dėl nemokumo proceso pradėjimo, turi griežtai laikytis ikiteisminės tvarkos įgyvendinimo sąlygų. Nemokumo proceso inicijavimo tvarkos tikslas – sudaryti galimybę skolininkui įvykdyti neįvykdytą, neginčijamą prievolę kreditoriui arba susitarti dėl neteisminio nemokumo problemų sprendimo, sudarant susitarimą dėl pagalbos, ar pradedant vykdyti bankroto procesą ne teismo tvarka. Taip pat ja siekiama informuoti visus įmonės kreditorius apie bankrutuoti ar restruktūrizuotis siekiančio juridinio asmens finansinius sunkumus, skatinant kreditorius aktyviai įsitraukti į nemokumo procesą bei užtikrinti nemokumo proceso dalyvių lygiateisiškumą (JANĮ 3 straipsnio 2 dalis). Tokiu būdu įstatymų leidėjas sudaro galimybes skolininkui ir kreditoriui išspręsti nemokumo problemas neiškeliant nemokumo bylos teisme, skatina ieškoti juridinio asmens finansinę būklę gerinančių sprendimų ne teismo tvarka. Tinkamai pasinaudojus šia ikiteismine nemokumo ginčų sprendimų stadija atsiranda teisė kreiptis į teismą dėl nemokumo (bankroto ar restruktūrizavimo) bylos iškėlimo (JANĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1142-407/2020).

11. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė ir apeliantė to nepaneigė, kad VSDFV Kauno skyrius atsakovei UAB „Narėpų metaliniai garažai“ buveinės adresu – Narėpų k. Karmėlavos sen. registruotu laišku 2021 m. spalio 6 d. išsiuntė 2021 m. spalio 5 d. raštą Nr. (8.1) DV_S-62765 „Dėl pranešimo apie ketinimą kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei „Narėpų metaliniai garažai“. Laiškas įteiktas atsakovei 2021 m. spalio 8 d. Pranešime ieškovas įspėjo atsakovę, kad per 15 dienų nuo pranešimo gavimo dienos nesumokėjus 11 779,65 Eur skolos arba kreditoriams nepriėmus sprendimo bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, ieškovas kreipsis į teismą dėl UAB „Narėpų metaliniai garažai“ nemokumo bylos iškėlimo. Ieškovas rašte įrašė pastabą nurodydamas, kad susitarimas dėl pagalbos nebus sudaromas.

12. Kreditorius nemokumo procesą inicijuoja registruotu laišku, per antstolius ar pasiuntinių paslaugų teikėjus pateikdamas pranešimą juridiniam asmeniui jo buveinės adresu, arba pateikdamas pranešimą elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu užtikrinamas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti asmens tapatybę. Jeigu nemokumo procesas inicijuojamas elektroninių ryšių priemonėmis, turi būti gautas patvirtinimas apie pranešimo gavimą. Pranešimas laikomas įteiktu praėjus 7 dienoms nuo jo išsiuntimo dienos, jeigu jis nebuvo pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis (JANĮ 9 straipsnio 1 dalis). Pranešime nurodoma juridinio asmens neįvykdyta neginčijama prievolė ir pažymima, kad, jeigu per šiame pranešime nurodytą terminą prievolė nebus įvykdyta, nebus sudarytas susitarimas dėl pagalbos arba priimtas sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, kreditorius kreipsis į teismą dėl restruktūrizavimo arba bankroto bylos iškėlimo juridiniam asmeniui (JANĮ 9 straipsnio 2 dalis).

13. Apeliantė neteisingai aiškina JANĮ 9 straipsnyje reglamentuotą privalomą nemokumo proceso inicijavimo tvarką, kuomet jį inicijuoja kreditorius. Kreditorius turi teisę pasirinkti, koks ginčo sprendimo būdas jam yra priimtiniausias ir pranešime dėl ketinimo kreiptis į teismą nurodyti būtent jį. Visų galimų alternatyvų (siūlymas įvykdyti neginčijamą prievolę, sudaryti susitarimą dėl pagalbos, priimti sprendimą bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka) pranešime nenurodymas negali būti traktuojamas kaip netinkamas kreditoriaus pranešimas apie jo ketinimą inicijuoti skolininkui bankroto bylą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-999-781/2020).

14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi šia suformuota Lietuvos apeliacinio teismo praktika, todėl priėjo pagrįstos išvados, kad atsakovės pozicija dėl to, jog ieškovas nepasiūlė sudaryti susitarimą dėl pagalbos ir / ar bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, yra gynybinė ir formali, nekeičianti teisinės situacijos vertinimo. Vien pats faktas, kad apeliantė siekia, jog aukščiau nurodyta teisės norma būtų aiškinama jai palankiu būdu ir aiškina ją priešingai nei tai daro kreditorė ir pirmosios instancijos teismas, nesudaro pagrindo spręsti, kad teismas priėmė nepagrįstą nutartį. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliantės argumentus, kad ieškovas, kreipdamasis į teismą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo, nepasinaudojo įstatyme numatyta privaloma ikiteismine tvarka. Taigi, apeliantės argumentai šioje dalyje atmestini.

15. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi apeliantė taip pat nurodė, kad Iš JANĮ aiškinamojo rašto matyti, jog negalėjimas apmokėti skolų suprantamas kaip situacija, kuomet prievolių apmokėjimo terminai yra suėję ir negalėjimas apmokėti skolų nėra laikinas. Taikant balanso testą turi būti nustatoma reali į balansą įrašyto turto vertė.

16. Pagal bendrą įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju apeliantė, siekdama išvengti bankroto bylos iškėlimo, turėjo pareigą pateikti įrodymus, kad ji vykdo veiklą, kad jos vykdoma veikla pelninga ir ji turi daugiau turto nei įsipareigojimų. Tačiau įvertinęs apeliantės pateiktus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas, pirmosios instancijos teismo surinktų įrodymų pagrindu, negali padaryti priešingos išvados nei padarė pirmosios instancijos teismas ginčijamoje nutartyje, t. y., kad apeliantė turi daug kreditorinių įsipareigojimų, kurių nepajėgia vykdyti.

17. Byloje pateikti išrašai iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro patvirtina, kad apeliantė turi nekilnojamojo turto, tačiau jo vertė nėra itin didelė. Apeliantė, teigdama, kad turi nekilnojamojo turto už mažiausiai 58 909 Eur, privalėjo šį teiginį įrodyti. Byloje nėra pateikta jokių nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitų ar bet kokių kitų objektyvių dokumentų, leidžiančių apeliantės argumentą laikyti pagrįstu.

18. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, paskutinis VĮ Registrų centras balansas pateiktas 2021 m. gruodžio 20 d. už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. Iš minėto balanso duomenų matyti, kad bendrovės turtas sudarė 47 433 Eur, iš kurio ilgalaikis turtas 8 835 Eur, trumpalaikis turtas – 38 598 Eur, iš kurio 34 940 Eur sudarė per vienus metus gautinos sumos, o bendrovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 292 250 Eur. Pelno (nuostolio) ataskaitos duomenimis, UAB „Narėpų metaliniai garažai“ nuostoliai 2019 m. sudarė 29 257 Eur. VĮ Registrų centras duomenimis, UAB „Narėpų metaliniai garažai“ turi nekilnojamojo turto, kuriam taikomas antstolių areštas. VĮ „Regitra“ duomenimis, UAB „Narėpų metaliniai garažai“ vardu registruotų transporto priemonių nėra.

19. Analizuodamas šiuos duomenis apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovės finansinė padėtis yra ne itin gera. Tiek iš Nekilnojamo turto registro išrašų, tiek iš antstolių informacinės sistemos duomenų akivaizdu, kad atsakovės turtas yra areštuotas. 34 940 Eur sudarė per vienus metus gautinos sumos, tačiau nagrinėjamu aspektu yra svarbu pažymėti, kad byloje nesant duomenų apie tai, jog šias sumas yra realu išieškoti, jog negali būti laikomos realiu atsakovės turtu. Preziumuojama, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorių skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išieškoti ir grąžinti įmonei aspektais (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1825-370/2017, 2018 m. sausio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-432-798/2018 ir kt.). Be to, pripažįstama, kad skolų susigrąžinimas iš debitorių visa apimtimi praktikoje apskritai nėra dažnas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1938/2014; 2015 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1473-407/2015). Nesant byloje įrodymų, jog yra realių galimybių atgauti debitorių skolas, tokių skolų suma neįskaitoma į realią bendrovės turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1534-943/2015).

20. Kaip teisingai pažymėjo ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą, atsakovė buvo įpareigota, tačiau nepateikė į bylą realių duomenų, atspindinčių jos finansinę būklę šiandien dienai, nepateikė kreditorių ir debitorių sąrašų, todėl jos finansinę būklę įmanoma nustatyti tik pagal praėjusio laikotarpio finansinės atskaitomybės dokumentus. Pagal juos atsakovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai kelis kartus viršija atsakovės turimą turtą, net ir tuo atveju, jei laikytume, kad bendrovė realiai turi nekilnojamojo turto už mažiausiai 58 909 Eur, kaip tą teigia apeliantė. Apeliantė teisingai nurodė, kad negalėjimas apmokėti skolų suprantamas kaip situacija, kuomet prievolių apmokėjimo terminai yra suėję ir negalėjimas apmokėti skolų nėra laikinas. Tačiau nepateikus į bylą kreditorių sąrašų nėra galimybės teigti, kad apeliantės skolų mokėjimo terminai nėra suėję.

22. JANĮ 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Juridinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Taigi, nemokumo būsenai konstatuoti yra būtina bent viena iš nustatytų aplinkybių: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.

23. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

24. Pažymėtina ir tai, kad kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019). Bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą, bet ir, konstatavus bendrovės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios bendrovės kreditorių ir pačios bendrovės interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-680-241/2020).

25. Pirmosios instancijos teismui atsakovė, siekdama įrodyti realiai vykdomą veiklą, pateikė tris sutartis (2019 m. spalio 1 d. sutartis; 2018 m. spalio 8 d. sutartis; 2019 m. rugpjūčio 1 d. sutartis), sudarytas su fizinius asmeniu ir dviem juridiniais asmenimis dėl transporto priemonių statymo vietos ir garažo nuomos. Apeliantės manymu, pateiktos į bylą sutartis patvirtina faktą, kad apeliantė yra moki. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės argumentais neturi pagrindo sutikti.

26. Iš viešai prieinamų duomenų matyti, kad turi 4 darbuotojus (apdraustuosius). Socialinio draudimo skola fondui nedengiama nuo 2017 metų. Iš pateiktų sutarčių matoma, kad atsakovė per mėnesį generuoja apie 245 Eur pajamų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, gaunamos pajamos yra ne tik nepajėgios padengti atsakovės veiklos nuostolius, tačiau nėra pajėgios padengti atsakovės jau turimus kreditorinius įsipareigojimus. Apeliantė byloje nepateikė jokių duomenų apie sudarytus susitarimus dėl pagalbos su likusiais savo kreditoriais, todėl yra pagrindo teigti, kad jos skolos iš tiesų viršija jos turto vertę.

27. Antstolių informacinės sistemos 2022 m. vasario 22 d. duomenimis, bendrovės atžvilgiu yra pradėtos 8 vykdomosios bylos 42 603,66 Eur sumai, tarp jų įsiskolinimas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sudaro 3 407,28 Eur. Ieškovas pagrįstai atkreipė dėmesį, kad iš atsakovės nuo 2021 m. kovo 25 d. yra vykdomas darbo užmokesčio išieškojimas 1 588,97 Eur sumai ir tai tik patvirtina aplinkybę, kad atsakovė nėra pajėgi atsiskaityti su kreditoriais. O jos kreditoriniai įsipareigojimai laikui bėgant ne tik nemažėja, o auga.

28. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas neturi jokio teisinio pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad atsakovės gaunamos pajamos iš nuomos paslaugų parodo, jog ji yra realiai pajėgi atsiskaityti su ieškovu, o atsakovės pajėgumą vykdyti turimus įsipareigojimus savo kreditoriams užtikrina ir atsakovės turimo turto masė.

29. Galiausiai apeliantė nurodė, kad tolesnės ūkinės veiklos planams ir plėtrai įtakos turi vykstančios kitos teisminės bylos. Pasibaigus teisminiams ginčas, atsakovei įgijus ginčo žemės sklypą, atsakovė pasiektų didelį progresą komercinės – ūkinės veiklos vykdyme ir tai leistų generuoti ženkliai didesnes pajamas nei iki šiol. Pirmosios instancijos teismas dėl to nepasisakė ir šių argumentų, anot apeliantės, nevertino.

30. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia apeliantės dėmesį, kad apeliantės iškeltos administracinės bylos (Nr. eA-387-442/2022 ir e2-673-584/2022) dar nepatvirtina fakto, kad jos ieškiniai bus patenkinti pilna apimtimi ir ji iš tiesų turės galimybę įsigyti žemės sklypą, dėl kurio nagrinėjamas ginčas aukščiau nurodytose bylose. Pagal įrodinėjimo civiliniame procese taisykles teismo procesinis sprendimas negali būti grindžiamas spėjimu ar prielaidomis, o tais atvejais, kai byloje nepakanka įrodymų patvirtinti nei ieškovo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo pareiga (negatyvusis įrodinėjimo pareigos aspektas) (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-652/2012). Vertinant nurodyto žemės sklypo įsigijimą visos bylos kontekste bei atsakovės turimų nevykdomų įsipareigojimų kontekste, abejotinas apeliantės argumentas, kad įsigijusi žemės sklypą ji pasiektų didelį progresą ūkinės – komercinės veiklos vykdyme ir leistų generuoti ženkliai didesnes pajamas, nei atsakovė generavo iki šiol.

31. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovei nepateikus pakankamų įrodymų, patvirtinančių bendrovės sėkmingai vykdomą veiklą, gaunamas pajamas, priemones, kurios gali pašalinti konstatuotus finansinius sunkumus, neginčijant pirmosios instancijos teismo nustatytų įsipareigojimų dydžių, darytina išvada, kad atsakovė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui neįrodė, kad yra pajėgi išspręsti finansinius sunkumus ir ji nėra nemoki (CPK 178 straipsnis).

Dėl bylos procesinės baigties

32. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios panaikinti atskirajame skunde nurodytais teiginiais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

33. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartį palikti nepakeistą.