- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-11-12
- Bylos Nr.
- I-883-554/2009
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00319-2009-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Algis Markevičius, Jolanta Medvedevienė, Albina Rimdeikaitė
- Pareiškėjas
- M.B.
- Atsakovas
- Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algio Markevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Jolantos Medvedevienės, Albinos Rimdeikaitės,
dalyvaujant pareiškėjui M.B.
nedalyvaujant atsakovo - Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos įgaliotam atstovui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. B. skundą atsakovui Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2009 m. birželio 30 d. sprendimą Nr. TP-2-(2.2)-09-N-1972-2108 ir įpareigoti atsakovą suteikti jam antrinę teisinę pagalbą.
Pareiškėjas skunde (b.l. 16-19) nurodė, taip pat paaiškino teismo posėdžio metu, kad Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2009 m. birželio 30 d. sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-09-N-1972-2108 atsisakė teikti jam valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą motyvuodama tuo, jog prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą išdėstyti reikalavimai yra dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, dėl kurių jau yra priimtas įsiteisėjęs Kauno miesto apylinkės teismo 2003 m. birželio 30 d. sprendimas. Šis sprendimas yra neteisėtas, nes pareiškėjo keliamas ginčas teisme nėra išnagrinėtas, ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo reiškiamas pirmą kartą. Be to, nagrinėjant bylą Kauno miesto apylinkės teisme, pareiškėjas neskundė VSDFV Kauno skyriaus revizorių uždarbio patikrinimo aktų bei VSDFV sprendimo Nr. 3275, nes apie šį sprendimą tuo metu nežinojo, taip pat nežinojo, jog minėti revizorių uždarbio patikrinimo aktai neteisėti. Skundžiamas atsakovo sprendimas nemotyvuotas ir formalus, nes neištirti bei neišnagrinėti pareiškėjo reikalavimai dėl VSDFV Kauno skyriaus revizorių uždarbio patikrinimo aktų pripažinimo negaliojančiais, VSDFV Kauno skyriaus sprendimo Nr. 3275 pripažinimo neteisėtu, įpareigojimo perskaičiuoti pareiškėjo draudžiamųjų pajamų koeficientą, įpareigojimo įskaityti darbo laiką kolūkyje „Tarybiniu keliu“ ir sovietinėje armijoje, įpareigojimo įskaityti sumokėtas socialinio draudimo įmokas ir perskaičiuoti pensiją, palūkanų priteisimo, UAB „Kauno šilas“ įpareigojimo vykdyti savo įsipareigojimus pervedant socialinio draudimo įmokas bei turtinės ir neturtinės žalos iš atsakovų atlyginimo priteisimo. Be to, skundžiamame sprendime nepasisakyta dėl Pensijų įstatymo 1999 12 16 Nr. VIII-1479 nuostatų pažeidimo, VSDFV Kauno skyriui neįskaitant socialinio draudimo įmokų, sumokėtų pareiškėjui dirbant savarankiškai, neapskaičiuojant nuo jų papildomos pensijos dalies, neįskaitant į socialinio draudimo stažą darbo laiko kolūkyje ir sovietinėje armijoje, ko pasėkoje, VSDFV privalo atlyginti nuostolius įstatymų nustatyta tvarka.
Atsiliepimas
Atsakovas - Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepime į skundą (b.l. 26-29) teismo prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą atsakovas nurodė, jog vykdydama Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-552-414/2009, 2009 m. birželio 30 d. priėmė sprendimą Nr. TP-2-(2.2)-09-N-1972-2108 atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui. Skundžiamas sprendimas priimtas atsižvelgus į tai, kad pareiškėjo prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą išdėstyti reikalavimai yra dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, dėl kurių jau yra priimtas įsiteisėjęs Kauno miesto apylinkės teismo 2003 06 30 sprendimas, kuriuo pareiškėjo ieškinys atsakovams VSDFV Kauno skyriui ir UAB „Kauno šilas“ dėl senatvės pensijos perskaičiavimo ir įmokų reikalingų pensijai perskaičiuoti nepervedimo atmestas. Nenustačius neteisėtų atsakovų veiksmų fakto – t.y. vienos iš civilinei atsakomybei atsirasti būtinos sąlygos, teisė į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą negalima, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo iš VSDFV ir UAB „Kauno šilas“ pripažintas nepagrįstu, o atstovavimas byloje neperspektyviu. Be to, 2005 m. spalio 11 d. pareiškėjas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams VSDFV ir UAB „Kauno šilas“ dėl senatvės pensijos perskaičiavimo, pažymos pripažinimo negaliojančia, turtinės ir neturinės žalos atlyginimo, darbo stažo įskaitymo, tačiau Kauno miesto apylinkės teismas 2005 m. lapkričio 18 d. nutartimi nutarė ieškinį laikyti nepaduotu ir grąžinti pareiškėjui. Minėtoje teismo nutartyje teismas pažymėjo, jog iš esmės ieškovas 2005 m. spalio 11 d. ieškinyje ir 2005 m. lapkričio 4 d. ieškinio trūkumų šalinimo dokumente pateikė reikalavimus atsakovams dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu dėl kurių priimtas įsiteisėjęs 2003 m. birželio 30 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimas. Ši teismo nutartis yra įsiteisėjusi.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Administracinės bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2008 m. spalio 9 d. prašymu kreipėsi į Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą prašydamas suteikti jam antrinę teisinę pagalbą byloje dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau tekste - VSDFV) ir UAB „Kauno šilas“ (b.l. 30, 31). Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2008 m. lapkričio 5 d. sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-08-N-1972-2490 buvo atsisakyta teikti pareiškėjui valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą (b.l. 48-49). Toks sprendimas priimtas atsižvelgus į gautą advokatės J.Brinevičienės išvadą, kurioje advokatė konstatavo, kad atstovavimas byloje būtų neperspektyvus, kadangi pareiškėjas kelia tuos pačius reikalavimus, kurie yra išnagrinėti teisme ir teismo sprendimai įsiteisėję (b.l. 47). Šį atsakovo sprendimą pareiškėjas apskundė Kauno apygardos administraciniam teismui, kuris 2009 m. birželio 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-552-414/2009 jo skundą tenkino iš dalies – panaikino Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2008 m. lapkričio 5 d. sprendimą Nr. TP-2-(2.2)-08-N-1972-2490 bei įpareigojo atsakovą advokatės 2008 m. spalio 22 d. išvadą nagrinėti iš naujo ir priimti naują sprendimą dėl pareiškėjo prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo iš VSDF bei UAB „Kauno šilas“ (b.l. 20-22). Vykdydama minėtą teismo sprendimą, Kauno valstybės garantuojama teisinės pagalbos tarnyba 2009 m. birželio 30 d. priėmė ginčijamą sprendimą Nr. TP-2-(2.2)-09-N-1972-2108, kuriuo taip pat atsisakė teikti pareiškėjui valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą (b.l. 50, 51).
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, reglamentuoja Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas (toliau tekste - Įstatymas). Įstatymas nustato, kad antrinę teisinę pagalbą asmenys gali gauti esant įstatyme nustatytoms sąlygoms. Valstybės garantuojama teisinė pagalba teikiama remiantis lygiateisiškumo ir visų asmenų teisių bei įstatymų saugomų interesų apsaugos; valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kokybės, efektyvumo ir ekonomiškumo; taikaus ginčų sprendimo prioriteto; draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis principais (Įstatymo 3 str.). Bendra taisyklė yra ta, kad įstatymų leidėjas antrinės teisinės pagalbos teikimą Įstatymo 11 str. 2 d. 1 p. nurodytiems fiziniams asmenims sieja su Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytu turto ir pajamų lygiu teisinei pagalbai teikti pagal šį įstatymą, išskyrus šio įstatymo 12 str. numatytas išimtis, kai antrinė teisinė pagalba teikiama neatsižvelgiant į turtą ir pajamas. Įstatymo 11 str. 6 d., 7 d. nurodyta, kokiais atvejais antrinė teisinė pagalba neteikiama. Iš minėto teisinio reglamentavimo yra akivaizdu, kad asmens teisė gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nėra absoliuti. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, jai suteiktos kompetencijos ribose administruodama antrinės teisinės pagalbos teikimą (Įstatymo 9 str.), sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (atsisakymo teikti) turi priimti kiekvienu konkrečiu atveju ištyrusi ir įvertinusi, ar pareiškėjas atitinka Įstatymo 11 str. 2 d. nustatytas sąlygas, o taip pat, ar nėra šio įstatymo 11 str. 6 d., 7 d. nurodytų sąlygų, kurioms esant antrinė teisinė pagalba neteikiama. Taigi, vertinti, ar nėra Įstatymo 11 str. 6 d., 7 d. nustatytų sąlygų, yra ne tik Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teisė, bet ir įstatymu nustatyta pareiga veikti įgyvendinant šio Įstatymo 1 str. 1 d. įtvirtintus tikslus, laikantis šio Įstatymo 3 str. įtvirtintų teisinės pagalbos teikimo principų. Nagrinėjamu atveju atsakovas nustatė Įstatymo 11 str. 6 d. 1 p. ir 2 p. nurodytas aplinkybes ir to išdavoje skundžiamu sprendimu atsisakė teikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą.
Nagrinėjant administracinę bylą teisme būtina nustatyti, ar Kauno valstybės garantuojamai teisinės pagalbos tarnyba, priimdama skundžiamą sprendimą, turėjo pakankamai faktinių duomenų, pagrindžiančių aplinkybę, jog iškeltas ginčas neturės jokios teisinės perspektyvos ir valstybės garantuojamo įgalioto atstovo teikiama teisinė pagalba bus beprasmė (neperspektyvi). Prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjas nurodė, jog antrinė teisinė pagalba jam būtina ieškinio pareiškimo pateikimui atsakovams VSDFV ir UAB“Kauno šilas“ dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo, kildinamos iš atsakovų veiksmų, neįskaitant jo sumokėtų socialinio draudimo įmokų ir nuo jų neskaičiuojant senatvės pensijos (b.l. 30-31). Nors pareiškėjo Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai 2008 m. spalio 9 d. pateikto prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą turinys nėra visiškai aiškus, tačiau šis trūkumas yra pašalintas Kauno apygardos administracinio teismo įsiteisėjusiu 2009 m. birželio 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-552-414/2009, kuriame teismo buvo aiškiai apibrėžtas (nustatytas) pareiškėjo 2008 m. spalio 9 d. prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą turinys, pagal kurį „pareiškėjo prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo iš VSDF ir UAB „Kauno šilas" susijęs su tuo, kad VSDFV neįskaitė ir neskaičiavo pensijos pagal AB „Verslas&Spektra" pateiktą pažymą pensijai paskaičiuoti, nepagrįstai į stažą neįskaičiavo laikotarpių už tarnybos armijoje laiką, darbą kolūkyje ,,Tarybiniu keliu" ir atitinkamai neskaičiavo pensijos papildomos dalies, o UAB „Kauno šilas" pateikdama duomenis apie sumokėtas socialinio draudimo įmokas, į pažymą neįtraukė 1989 m. rugsėjo mėnesį - 2300 rub.(23 Lt) pagal bendrovės 1989 m. spalio 2 d. įsakymą Nr. 48 ir 1990 m. rugsėjo mėnesį - 1000 rub. (10 Lt), pagal atlyginimų paskaičiavimo ir išmokėjimo žiniaraštį Nr. 68, nepervedė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui įmokas už 1989 m. rugpjūčio mėn. priskaičiuotus 500 rub., rugsėjo mėn. - 3000 rub.“ (b.l. 21-22).
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes bei vadovaujantis ABTĮ 58 str. 2 d., teismas konstatuoja, kad pareiškėjas, 2008 m. spalio 9 d. pateikdamas prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą, Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašė suteikti jam antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios iš VSDFV veiksmų, neįskaičius ir neskaičiavus jam pensijos pagal AB „Verslas&Spektra“ pateiktą pažymą pensijai apskaičiuoti, neįskaičiavus į stažą tarnybos armijoje laiko, darbo kolūkyje „Tarybiniu keliu“, atitinkamai neskaičiavus papildomos pensijos dalies, taip pat UAB „Kauno šilas“ neveikimo - t.y. duomenų apie sumokėtas socialinio draudimo įmokas, nepateikimo, neįtraukus į pažymą 1989 m. rugsėjo mėnesį – 2300 rub (23 Lt) pagal bendrovės 1989 10 02 įsakymą Nr. 48 ir 1990 m. rugsėjo mėnesį – 1000 rub (10 Lt), pagal atlyginimų skaičiavimo ir išmokėjimo žiniaraštį Nr. 68, nepervedus VSDFV Kauno skyriui įmokų už 1989 m. rugpjūčio mėn. priskaičiuotų 500 rub., rugsėjo mėn. – 3000 rub., atlyginimo. Teismui tiksliai nustačius (išgryninus) pareiškėjo 2008 m. spalio 9 d. prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą turinį, pareiškėjo argumentai, jog atsakovas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neištyrė bei neišnagrinėjo jo reikalavimų dėl VSDFV Kauno skyriaus revizorių uždarbio patikrinimo aktų pripažinimo negaliojančiais, VSDFV Kauno skyriaus sprendimo Nr. 3275 pripažinimo neteisėtu, įpareigojimo perskaičiuoti pareiškėjo draudžiamųjų pajamų koeficientą, materialinės žalos priteisimo iš VSDFV regreso tvarka dalį turtinės žalos išskaitant iš atsakovo UAB „Kauno šilas“, neturtinės žalos priteisimo iš atsakovų, palūkanų priteisimo, socialinio draudimo įmokų, sumokėtų pareiškėjo dirbant savarankiškai neįskaitymo, atmestini, nes tokie reikalavimai nepatenka į prašomos suteikti antrinės teisinės pagalbos turinį (b.l. 21). Byloje esančios teismų įsiteisėjusios nutartys patvirtina, jog pareiškėjas yra kreipęsis į teismus dėl VSDFV Kauno skyriaus revizorių uždarbio patikrinimo aktų pripažinimo negaliojančiais, VSDFV Kauno skyriaus sprendimo Nr. 3275 pripažinimo neteisėtu, turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš VSDFV bei UAB „Kauno šilas“ ir t.t., tačiau visi jo ieškiniai, nepašalinus jų trūkumų, buvo laikomi nepaduotais ir grąžinti pareiškėjui, kas neužkerta kelio dėl aukščiau nurodytų reikalavimų pakartotinai kreiptis į teismą (b.l. 32-35, 43-46). Tačiau, kaip buvo minėta anksčiau, ši aplinkybė neturi esminės bei lemiamos reikšmės nagrinėjamai administracinei bylai, kadangi minėtose bylose kelti aukščiau nurodyti ieškinio pareiškimų reikalavimai nepateko į pareiškėjo prašomos suteikti antrinės teisinės pagalbos turinį. Byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma patvirtina, jog pareiškėjas ieškinio pareiškimu bei patikslintais ieškinio pareiškimais kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą prašydamas įpareigoti AB „Verslas & Spektra“ pervesti VSDFV Kauno skyriui įmokas pagal 1992 metais jam priskaičiuotus 5000 ir 7663 talonus, o UAB „Kauno šilas“ pagal jam 1989 rugpjūčio mėnesį priskaičiuotus 500 rub., 09 mėn. – 3000 rub. ir įskaityti 6 mėnesių laiką į stažą bei 8056 rub. į uždarbį; įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrių įskaityti į pareiškėjo darbo stažą pensijai gauti 5 mėn. darbą kolūkyje, 11 mėn. 7 d. tarnybą sovietų kariuomenėje ir savarankišką darbą nuo 1995 01 01 iki 1999 07 01, o į uždarbį – AB „Verslas &Spektra“ priskaičiuotus 5000 ir 7663 talonus, UAB „Kauno šilas“ priskaičiuotus 500 ir 3000 rub.; nustatyti uždarbio koeficientą 4.5330 ir ryšium su šiais pakeitimais perskaičiuoti pensiją; įskaityti 6 mėn. laiką į stažą AB „Verslas&Spektra“; priteisti iš AB „Verslas&Spektra“ 317,50 Lt išeitinę pašalpą. Kauno miesto apylinkės teismas 2003 m. birželio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2586/2003 pareiškėjo reikalavimų AB „Verslas&Spektra“ dalyje civilinę bylą nutraukė, o likusioje dalyje ieškinį atmetė kaip nepagrįstą (b.l. 36-38). Kauno apygardos teismo 2003 m. lapkričio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1244/2003 pareiškėjo apeliacinis skundas atmestas, o Kauno miesto apylinkės teismo 2003 m. birželio 30 d. sprendimas paliktas nepakeistas (b.l.40-42). Iš to seka išvada, kad pareiškėjo 2008 m. spalio 9 d. prašyme nurodyti VSDFV Kauno skyriaus ir UAB „Kauno šilas“ veiksmai, iš kurių kildinama jam padaryta turtinė ir neturtinė žala – t.y. neįskaitymas ir neskaičiavimas pareiškėjo pensijos pagal AB „Verslas&Spektra“ pateiktą pažymą pensijai apskaičiuoti, tarnybos armijoje laiko, darbo kolūkyje „Tarybiniu keliu“ neįskaitymas į socialinio draudimo stažą ir neskaičiavimas papildomos pensijos dalies, taip pat UAB „Kauno šilas“ duomenų apie sumokėtas socialinio draudimo įmokas, nepateikimas, yra tie patys atsakovų veiksmai dėl kurių 2003 m. birželio 30 d. priimtas ir įsiteisėjęs Kauno miesto apylinkės sprendimas (ABTĮ 57 str., 58 str.).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 str. 1 d. nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės bei savivaldybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę. Padaryta turtinė žala, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinė žala, turi būti visiškai atlyginama už tai atsakingo asmens. Kad būtų pripažintas reikalavimas dėl žalos atlyginimo pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai - netinkamas pareigų atlikimas ar jų visiškas neatlikimas (CK 6.246 str.), teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (dėl neteisėtos veikos atsiradusias pasekmes) (CK 6.249 str.), priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos (CK 6.247 str.) ir teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.). Nesant bent vieno iš šių elementų civilinė atsakomybe negalima. Kadangi Kauno miesto apylinkės teismo 2003 m. birželio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2586/2003 pareiškėjo ieškinys atsakovams VSDFV Kauno skyriui ir UAB „Kauno šilas“ dėl senatvės pensijos perskaičiavimo ir socialinio draudimo įmokų, reikiamų pensijai perskaičiuoti, pervedimo buvo atmestas, šis teismo sprendimas paliktas galioti Kauno apygardos teismo 2003 m. lapkričio 26 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2A-1244/2003), todėl darytina išvada, jog nagrinėjant bylą Kauno miesto apylinkės bei apeliacinės instancijos teismuose, nebuvo nustatyta viena iš būtinųjų sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti - VSDFV Kauno skyriaus ir UAB „Kauno šilas“ neteisėtų veiksmų ar neveikimo faktas. Esant šioms aplinkybėms pareiškėjo teisės į žalos atlyginimą realizavimas iš esmės neįgyvendinamas, o atstovavimas tokioje byloje būtų neperspektyvus.
Įvertinęs byloje nustatytų faktinių aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, teismas daro išvadą, jog Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, priimdamas skundžiamą sprendimą, tinkamai įvertino turimų faktinių duomenų visumą bei padarė nekeliančias abejonių išvadas dėl pareiškėjo reikalavimų nepagrįstumo ir atstovavimo neperspektyvumo. Ginčijamas atsakovo sprendimas atitinka individualiam administraciniam aktui Viešojo administravimo įstatymo 8 str. keliamus reikalavimus, todėl pareiškėjo nurodytais motyvais pripažinti Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2009 m. birželio 30 d. sprendimą Nr. TP-2-(2.2)-09-N-1972-2108 neteisėtu ir jį panaikinti teisinio pagrindo nėra (ABTĮ 88 str. 1 p.).
Atmestus kaip nepagrįstą pareiškėjo reikalavimą dėl skundžiamo sprendimo panaikinimo, pareiškėjo skundo reikalavimas dėl įpareigojimo Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą suteikti jam antrinę teisinę pagalbą, taip pat atmestinas, nes tai yra išvestinis skundo reikalavimas (ABTĮ 57 str., 88 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1 p., teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo M. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.